Nėštumas buvo ilgai ilgai lauktas. Jau nebegaliu suskaičiuot kiek pelno atnešiau nėštumo testus gaminančioms kompanijoms per tuos ilgus 10 laukimo mėnesių
Skaitydavau planuojančių skyrelį, tačiau registruotis ir dalintis skausmu su kitomis nedrįsau. Negalėjau ramiai apie tai galvoti ir kalbėti. Galvojau, kad greitai bus metai kaip nepastoju, tai eisiu darytis visokių tyrimų. Taigi apsipratusi su mintimi, kiek laukia dar vargų ir nežinomybės iki svajonės išsipildymo, atsipalaidavau ir nebemąsčiau apie vaisingas dienas, nors temperatūrą iš įpročio tebematavau. Nebesitikėjau, kad galiu pastoti ir nesulaukusi mmm, ko gero vėlgi iš įpročio pasidariau testą. Pažiūrėjau, kaip atsiranda viena juostelė ir išmečiau, nepalaukusi pagal instrukciją nurodyto laiko. Kitą dieną mūsų augintinė katytė išvertė šiukšlių dėžę, berenkant šiukšles, akys užkliuvo už testo, kuris buvo su dviem juostelėm. Sėdėjau vonios kambary ir per ašaras negalėjau ištarti nė žodžio (verkiu ir dabar, nors atrodė, kad emocijos baigėsi). Išgirdęs mano verksmą atlėkė vyras, o aš jam tik ištiesiau testą. Kadangi dabar supratau, kad instrukcijomis reikia vadovautis, o ten parašyta nevertinti rezultatų praėjus ilgiau nei 15 min. , vyras buvo nusiųstas į vaistinę, kur paprašė brangiausio testo. Taigi pagaliau pastojau
Ankščiau net nesusimąstydavau, kad ko nors teks laukti taip pat kaip tų dviejų juostelių. Bet laukimas buvo nuolatinis palydovas gydytojos patvirtinimas, kad esu nėščia, lemtingos 8 savaitės, 12 savaičių, 20 savaičių. Nors iki 20 savaitės gėriau Duphaston`ą, bet jaučiausi puikiai ir šventai tikėjau, kad sėkmingai išnešiosiu ir pagimdysiu savo angelėlį. Nors kartais prisimindavau, kaip viena gydytoja 
be jokio gailesčio rėžė, kad sunku bus išnešioti vaikelį, nes turiu anomališkai mažą gimdą. Įsitikinau, kad bejėgio kūdikio jėga didesnė už gydytojų prognozes ir anomalijas 
Sėkmingai išnešiojau. Jau ir nustatytas terminas rugpjūčio 10 d. praėjo, o vaikelis vis nesibeldė į pasaulį. Ir vėl tas laukimas
Rugpjūčio 12 d. nuvažiuoju apžiūrai į VGN, kur be jokių kalbų mane paguldo į patologinį skyrių 
Laukia ilgas nuobodus savaitgalis pirmą kartą savo gyvenime ligoninėje. Šeštadienį atvažiuoja aplankyti vyras, atsisveikindama sakau, kad čia begulėdama nuo depresijos pradėsiu gimdyt. Po išsiskyrimo praėjus porai valandų, apie 15 val. pajaučiu pirmuosius sąrėmius. Jie iš karto reguliarūs, kartojasi kas 5 minutes. Ateina budinti gydytoja, apžiūri, kaklelis ne centre, tad jei aš pakentėčiau, ji pastatytų į centrą 
Ir nelaukusi mano sutikimo tą ir padaro Atsidarymas 2 cm, ruoškitės į gimdyklą. Vėl skambinu vyrui, kad jau važiuotų. Informuoju gydytoją, su kuria tariausi, sutariam kad atvažiuos apie 19 val. Seka visos procedūros, atvažiuoja susijaudinęs vyras, gimdykloje akušerė pamatuoja vaiko toniukus. Jie per aukšti. Atskuba gydytoja, bet toniukai jau normalūs. Pagal pilvo dydį sako, kad vaikelis bus labai nemažas. Nesitikėjau, nes priaugau tik 9 kg. Paprašau epidūro, po to gydytoja nuleidžia vandenis. Jie žali. Vėl ištisai guliu, nes matuojami toniukai. Gydytoja prognozuoja, kad iki vidurnakčio turiu pagimdyti, bet vyras prašo vaikelio, kad šiek tiek pakentėtų ir gimtų ne 13, o 14 dieną. Mano pykčiui 
, o tėvelio džiaugsmui 
, vaikelis paklauso ir sulėtėja kaklelio atsidarymas Bet kadangi, vos nustojus veikti nuskausminamiesiems, jų vėl suleidžia ir aš skausmo beveik nejaučiu, tai labai nepykstu. Po vidurnakčio prasideda didysis darbas stūmimas. Vyras šalia, bet aš jau nieko nebematau, tik girdžiu balsus. Vyras mane labai palaiko ir sako, ką turiu daryti, tačiau gydytoja perspėja, jau leisti vadovaut akušerei 
Stumiu ir laukiu, kada gi jau pasakys, kad išlindo galvutė. Tačiau labai sunku ir mano pastangos bevaisės 
Akušerė rodo gydytojai, kur nepratilps ir kerpa. Nejaučiau skausmo kerpant, bet prisiminus garsą ir dabar nupurto. Prakirpus per sekantį stūmimą 1.55 val. jau ir gimsta mūsų milžinukas 55 cm 4280 g berniukas 
Verkiu be ašarų. Dėl žalių vandenų vaikelį iškart tikrina. Bet viskas gerai. Paguldo man ant krūtinės, o tas mūsų stipruolis pakelia galvą ir apsidairo po gimdyklą. Visas personalas juokiasi. O mes su vyru verkiam iš laimės, iš džiaugsmo, iš meilės
, sekmes...
, bet...................... si karta labai nuosirdziai apsiverkiau 
linkiu daug dziaugsmo auginant savo suneli 
, labai graži istorija 
ir vos pasirodęs tas išsvajotas angeliukas užgožia visus patirtus skausmus, jo žvilgsnis - ir sieloj ramybė, jo šypsena - ir širdis uždainuoja