Nestumas buvo keistas...nepykino, nesijutau prastai, todel daug valgiau
Jauciausi gana prastai, skaudejo absoliuciai viska, negalejau nei miegot, nei vaiskciot, nei sedet normaliai, kankino sveiku protu nesuvokiami tinimai, buvau pikta, nes prasidejus 9 menesiui jau be proto norejau gimdyt..buvau isitikinusi, jog termino nesulauksiu..nes neisivaizdavau, jog pajegsiu dar visa menesi buti nescia..
Didziam mano nusivylimui ipusejus 9 menesiui, pradejau jaustis puikiai (kiek tai imanoma), todel nusprendem, jog MB gali drasiai vaziuoti i komandiruote. Sukroviau lagamina ir nuejau miegot. Apie 1 val. nakties pabudau nuo pilvo maudimo, taciau nekreipio demesio, nes taip buvo jau n..kartu. vel pabudau po valandos maude kur kas stipriau, pragulejau valanda ir nusprendziau, kad reik lipt i pirma auksta, isijungt kompa ir pasiskaityt apie saremius kadangi skausmas gan bjaurus, miegoti vistiek nebegalejau..Kokia valanda skaiciau apie saremius, tada isijungiau saremiu skaiciuokle, pasidariau kavos ir skaiciavau..7 ryto atsikele mano brangusis ir pasakiau, kad vaziuos ne i orouosta, o i ligonine..atsigerem dar kavos, susikroviau tase, nuejau i vonia saremiai buvo kas 5 min ir jauciausi tikrai sudinai, bet be vonios is namu kojos kelt nenorejau. Taigi, 8.30 val. Isvaziavom i ligonine, o as labiau nei gimdyti, bijojau buti parsiusta namo
Ligonineje eile..sedi 2 nescios, ramios, laimingos, o as bliaunu is skausmo..Pagaliau, po valandos ateinam i gimdykla. Sako pagimdysiu greit, atsidarymas 6 cm, sako uz poros val. Turesiu dukra ant ranku...Jungia prietaisus, matuoja, kalba ir t.t., man skauda, bet ne taip, kad negaleciau kentet, todel epiduro atsisakau. Viskas vyksta gerai, kol nenusprendzia skatint ir nenuleidzia vandenu-va tada pradedu klykt, staugt, per asaras nematau nieko, rekiu kad darytu Cezari..nejauciu nei kada saremis prasideda, nei kada jis baigias, man liepia klauptis lovoj, o as aiskinu, kad mano kojos pernelyg sutine, kad galeciau atsiklaupt-negaliu, tai neimanoma, jos tiesiog nesusilenkia..atsidarymas 9 cm. Nezinau kiek laiko tas kosmaras tesesi, taciau kai jau nebegaliu nestumt, man vistiek draudzia tai daryti ir sukviecia kruva gydytoju..per asaras nieko nematau, o per klykima nieko negirdziu, todel tik keikiuosi (dabar del to laaaabai geda) -pernelyg letai jie viska dare, pernelyg daug diskutavo...visa laika rekiau kad pjautu greiciau..Kas vyko toliau beveik nepamenu, susivokaiu jog jau esu operacineje ir man tuoj leis vaistus..ir tada pagaliau ramu
Nieko nebeskauda, kazkas giria blakstienas, kazkas aiskina, kad bandys neprapjauti tatuiruotes (kuri man absoliuciai nerupi), girdziu verksma, man rodo vaika, liepia pabuciuoti ir isnesa..Nieko nesusigaudau, bet jauciu kad zliumbiu, gerklej stovi guzas o per nelemtus vaistus net seiliu nuryt neina..Nesuvokiama busena..zliumbiu is laimes..
Pirma para minciu apie miega nebuvo visai. Visa nakti praziurejau i ta maza zmoguti ir niekaip negalejau suvokti, jog ji mano. Antra para dariau ta pati. Trecia para ji nusprende rekti ir miegoti nebuvo galimybiu. Ketvirta para vaziavom namo ir as jau mokejau pakeisti pampersa, bei laikyti ja ant ranku. Grizus namo sokas vel. Nera seseliu, nera ko paprasyt, paklaust...Pana reke, klyke, spiege pusantro menesio. Jau savaite kaip mes gyvename ramiai, todel atsirado laiko prisest parasyt...
Beprotiskai nuostabus jausmas tureti dukra

