[attachmentid=41199]

Rašinių konkursas “Pasižadu, nuo Naujųjų...“


Gal pabūkime bridžitomis džouns ir atsiverskime naują 2006-ųjų dienoraščio puslapį? Kaip visada, Naujųjų išvakarėse, daugeliui mūsų norisi pradėti viską iš naujo, pasiryžti keistis, tobulėti ir t.t. Pirmas žingsnis į pasikeitimus – mūsų vizija. Surašius ją popieriuje (kompiuteryje), viskas dar labiau aiškėja ir ryškėja. Pirmas žingsnis žengtas!

Kviečiame Jus į rašinių konkursą „Pasižadu, nuo Naujųjų...“ 2005 12 02 – 2005 12 27 čia galite aprašyti pasižadėjimus sau, savo vaikui, ar vyrui/žmonai ir t.t., kad nuo Naujųjų.... Rašykite tiesiog šioje temoje, sugalvokite savo rašinėliui pavadinimą. Ypatingų apimties reikalavimų nėra, svarbu, kad tai nebūtų vien tik trumpai suformuluotas pažadas/-ai.

Bėgant 2006-iesiems, galėsite kartas nuo karto atsiversti šią temą ir priminti sau pažadus: kas jau nuveikta, o kas dar liko netesėta. Jūsų rašiniai įkvėps ir skaitytojus naujoms mintims, darbams ir pasikeitimams! Ačiū Jums, o mes jau laukiame įvairiausių pažadų lavinos!

Laimėtojų laukia šaunūs prizai:

Kalėdinis romanas “24 durys” (skaitykite apie šią knygą čia:
http://www.supermama.lt/content/view/2036/80/ ).

Knyga “Brangusis, ar mane girdi?” (skaitykite apie ją čia: http://www.supermama.lt/content/view/2029/80/ ).

Arba prizas – firminė supermama.lt kuprinė

[attachmentid=41200]

pagaliau pagaliau sulaukiau ir aš

ir dar... Po metų reikės patikrint, ar visos išpildė savo pažadus

butinai reiks dalyvauti.grazus konkursas

Na ką gi, būsiu trubūt pirma, kuri pateiks čia savo pažadų sarašiuką.. oi oi, kaip sunku sugalvoti, ką gi čia pasižadėjus. O mintis tikrai puiki. esi priversta prisiminti viską, ką šiais metais ne taip padarei ar nepadarei. gal pažadų pas mane ir mažoka, bet čia tie svarbiausi, apie kuriuos dažnai galvoju. tikiuos neatsibos skaityti.

Pažadas

Liko vos keletą dienų ir prasidės... prasidės viskas iš naujo. Nauji metai, naujas pavasaris, nauji draugai, naujas stilius, pagaliau naujos naujienos. Kaip smagu. Prisimenu, kaip sėdėdama mokyklos suole laukdavau naujo sąsiuvinio. Prižadėdavau sau rašyti gražiai, nedaryti klaidų, netgi lankyti pamokas, kad sąsiuvinis būtų toks, kurį norėtųsi atsiversti ir skaityti..
Gaila, vaikystė baigėsi, ir pažadų sąsiuviniams nebekuriu. O tikrai gaila, juk taip noris kartais, kad kas nors būtų kitaip. Būtų gražiau. Dabar mano sąsiuviniu tapo gyvenimas, kuriame tiek daug tų, kuriems norisi būti gera, tiek daug svajonių, kurias norisi įgyvendinti. Juk taip norisi būti laiminga. Deja, kartais padarai tai, ko gyvenime nebūtum dariusi, tiesiog taip gaunasi. Gal būna bloga nuotaika, gal norisi pykti. O tada sėdi sau ir griaužiesi, kad išėjo visai kitaip nei norėtum. Miegodama kuri planus, kaip elgiesi kitaip, kalbi kitaip, lyg dar būtų įmanoma pakeisti tai, kas nutiko. Deja..
Ir štai, liko vos keletą dienų ir prasidės nauji metai! Pagaliau sulaukiau dienos, kai galiu atversti naują sąsiuvnio lapą ir prižadėti sau. Prižadėti nedaryti to, ką dariau netaip pernai, kad netektų vėl kurti planų miegant, galvoti ir griaužtis, dėl klaidų. O gal kaip tik, daryti dar daugiau, kad neliktų nepasakytų žoždių, neliktų tuščių eilučių lape.
Sunku. Norisi prižadėti kiekvieną kartą grįžus namo stipriai apkabinti mamą, juk jos taip pasiilgstu, bet bijau kad neįšdrįsiu, juk tai taip sentimentalu. Norisi prisižadėti nepraleisti paskaitų, bet nežinau ar išeis, neturiu tiek valios. Jau seniau močiutei prižadėjau šią vasarą sutvarkyti sodą, aš to taip noriu, bet gaila, galiu nerasti laiko. Prisižadėsiu sau sportuoti, juk taip amlonu stebėti, kaip tvirtėja kūnas, tik gaila, kartais maloniau atsigulus su vyru žiūrėti filmus, nei kilnoti svarelius. Prižadu nupiešti pusseserei paveisklų naujai virtuvei, pabaigti iliustruoti savo vestuvių albumą sau ir mamai. Sugalvoti ką nors įdomaus sūnėnams, juk jie tokie maži, o man iš savo pinigėlių nupirko dovanėlę gimtadieniui. Prisižadu būti mažesnis ožiukas vyrui, nors taip gera juo būti , jausti, kaip tavimi rūpinasi ir pildo norus. Prižadu tęsti savo mažytės svajonę- visada žiūrėti filmukus, verkti bet kada, kai tik norisi, nesvarbu, kad nėra priežasties, ir niekada nebūti suaugusia, jie tokie nuobodūs.. Prižadu.. Prižadu stebinti man artimus žmones maloniom staigmenėlėm, taip gera matyti, kai jie laimingi. Prižadu tęsti šį pažadų sąrašą, juk tikrai kažko dabar neprisimenu. Ir svajoti.. O svajojant laukti naujo sąsiuvinio lapo, ir vėl bandyti ištęsėti savo pažadus, kurių neišeis ištęsėti dabar.

hmm.. nei komentaru, nei nauju pazadu..

Graikija, labai grazus tavo laiskas ir tavo pazadai saunuole, kad taip sugebejai isdestyti savo mintis ir medalis tau uz drasa

Oi tie pažadai pažadai.2006 artėja ir kiekvienas mes žadame tą ar aną.Ir aš žadu mintyse,kurias išliesiu dabar jums.Laukiuosi-mano kūdikėlis turėtų pasaulį išvysti sausio mėnesį.Ir visas pasaulis suksis apie jį.taip noriu sau pažadėti būti gera mama,gera žmona,gera meilužė(vyrui),gera šeimininkė ir dar gera darbuotoja.labai noriu būti geru žmogučiu kiekvieną mėnesį vis geresne ir geresne.žadu per pusę metų atgauti savo senąją figūrą.neapleisti darbo jau ketinu dar 2006 grįžti dirbti( gal nepilną darbo diena).nenoriu būti niurgzlė žmona stengsiuos dėmesio daugiau skirti ir vyrui netik mūsų kūdikėliui.žadu daugiau laiko skirti ir sau.jau žiemą ketinu aplankyti vaikų namučius-nuvežti jiems rūbelių.manu,kad reiktų kiekvieną mėnesį atlikti bent po vieną gerą darbą netik sau,bet ir kitiem :

Sausis-pagimdyti Lietuvai vaikelį(didinsim Lietuvos gimstamumą)
Vasaris-padaryti vyrui staigmeną Valentino dienos proga(juk reikia ir savo šeimą pagerbt bei mylėti)
Kovas-aplankyti vaikų namus ir nuvežti jiems dovanų
Balandis-paaukoti geram tikslui pinigėlių(juk balandį būna gerumo diena per LNK)
Gegužė-padėti tėveliams namų bei sodo darbuose
Birželis-sutvarkyti giminaičių taip pat vieną pasirinktinai nepažįstamojo apleistą kapą
Liepa-suorganizuoti vaiko krikštynas ir savo ketvirtąsias vestuvių metines
Rugpjūtis-suorganizuoti pirmąsias šeimos(kaip mes trise) atostogas
Rugsėjis-sutvarkyti aplink laiptinę taip pat pas tėvus aplinką
Spalis-dar kartą aplankyti vaikų namus
Lapkritis-paaukoti bažnyčiai pinigėlių
Gruodis-prisidėti prie tv3 išsipildymo akcijos

Nu šanuolė esi labai gražiai parašei.stiprybės tau ir sėkmės...

Laiminga esi moteris, GRAIKIJA, ir drąsi. Tikiu kad išpildysi bent vieną pažadą. Sėkmės

Šaunu Man pirmasis pažadas labiausiai patinka Niekaip neišsisuksi, teks vykdyt

Pirely, Laurinaitiene, Babuska, aciu uz gerus zodzius

wooow, kūrybinis konkursas : Reiks sudalyvaut būtinai Fotkint nelabai moku, o rašyt bent jau iki šio vakaro mokėjau

net susigraudinau perskaičius ypač toj vietoj kur apkabinti mamą.... aš irgi noriu tą padaryt kaskart, bet juk tai TAIP sentimentalu

Šaunuolės Laukiam daugiau "pažadukų/-ių"

Pasižadu, nuo Naujųjų…

Pasižadu, nuo Naujųjų…
- pasidžiaugti rytmečio spindulėliu, pražydusiu gėlės žiedu, sukrautu obels pumpuru…
- išsaugoti delne paukščio čiulbesį…
- apkabinti seną ąžuolą, augantį senelių sodyboje ir pasisemti iš jo stiprybės…
- padėkoti mamai už tai, kad esu…
- atvirumo akimirką nepasakyti per daug…
- užrakinti širdies skrynelėje skaudžius prisiminimus…
- leisti ilsėtis ramybėje negimusio kūdikio sielai…
- vėl ir vėl padėkoti savo mažutėliams, kad panoro būti su manimi…
- džiaugtis kiekviena akimirka, praleista su Dievo kūrinėliais…
- rasti savyje trupučiuką daugiau kantrybės, ištvermės ir jėgų…
- nepykti už nevietoje paliktą daiktą, numestą žaislą, netvarką ant rašomojo stalo…
- paguosti verkiantį, apkabinti nusiminusį mažylį…
- stabtelėti akimirkai prie veidrodžio…
- pagauti auksinę žuvelę, kuri išpildytų tris slaptus mano norus…
- pasijusti vienai dienai karaliene, kuriai visi lankstytųsi ir pildytų paikas užgaidas…
- pasinerti į spalvotą vaikystės pasaulį, leisti išsimaudyti pusnyse, apsimėtyti sniego gniūžtėmis…
- pagalvoti per kitas Kalėdas su gyvenimo žmogumi apie trečiąjį stebuklėlį…
Pasižadu , nuo Naujųjų tiek mažai, ir kartu tiek daug…

Pasižadu, nuo Naujųjų nebebūsiu tokia netikusi pažadukė ir lengvai nesišvaistysiu tuščiais pažaidais, kurie ištirpsta greičiau nei snaigė ant mano lango, o kuo rimčiausiai stengsiuosi įgyvendinti savo tikruosius metų pažadus, kuriuos širdyje daviau sau ir savo artimiesiems

Bandymas Nr. 2 arba mėgstu skalbti

Kaip dabar prisimenu, rašiau pažadus gal 1998 metams. Ak, aš tikra Bridžita Džouns.

Viltis buvo didelė ir šviesi, pati sau atrodžiau tokia ryžtinga. “aš pažadu, aš pažadu, pažadu, pažad, paža, paaaaa….” Ir kur aš tai girdėjau… Na, taip, gėda. Nes pažadai plauti skalbinius laiku, o ne rauginti vonelėje, kol pajuntamas tėviškės laukų aromatas mėšlavežio metu, kažkodėl taip ir liko vien pažadais. Gėda, ką ir besakyti. Murzės titulas gal nėra tas, kuriuo galėčiau didžiuotis.

Žadėjau nebesusitikinėti su mulkiais. Susitikinėjau. Bučiavau ne vieną rupūžę (net ne varliną), driežą, gobliną ir barzdotą trolį, kol pasauliniame vandenyne sužvejojau savo Žuviuką Nemo. Ryškiaspalvį, drąsios širdies, optimistą, patį geriausią draugą pasaulyje. Todėl pažadu nuo šiol nebežvejoti, o auginti mažas žuvytes (va, viena silkutė jau plaukioja pilvuke). Kas, kad akvariumas dar ne nuosavas, bet meilė suteiks tikruosius namus mano žuvelei.

Tikėjau, kad ilgainiui žvelgdama į veidrodį, išvysiu nebe šviesiaplaukę ataugusiomis šaknimis (keista, kodėl tos blondinės dažo plaukų šaknis juodai?), gelbėjimosi ratus ant liemens (o ką, taifūnai dalykas rimtas, maža kas), skersai išilgai išnagrinėtą spuogą vidury kaktos (o gal čia trečioji akis, gal šitaip išspausiu slaptą informaciją apie savo pasiją iš trečio aukšto), tingią mokytis būtybę (mokslas - ne vilkas, į mišką nepabėgs), o efektingą gražuolę svaiginančio aukščio kulniukais, atsainiai mojuojančia “vabaliuko” rakteliais, su stulbinančia karjera, fantastišku diplomu ir karjera. Cha. Veidrodis sugedo- rodo dar baisiau. Bet jei sudaužysiu jį- tūkstančiai mažų skaudžių šukelių įsmigs į nelaimingųjų širdis ir perduos mano nusivylimus.
Todėl 2006 prisižadu į veidrodį žiūrėti savo mylimo žmogaus akimis. Matyti laimingą, švytintį, nuostabų žmogų ir nesigailėti nė vienos sekundės, kuri jau praėjo kartu, ir ilgėtis būsimo gyvenimo Čia ir Ten.

Ak, tiesa, dar žadėjau būti gera mamai. Nebuvau. Ir mamos seniai nebėra. Nėra kam tesėti pažadų. Ar jį išbraukti? Sugalvojau adaptuoti šį norą kito žmogaus mamai- anytai. Prisižadu nebūti „rakštis subinėj“, priminti vyrui, kad laikas į svečius pas mamą, išrinkti pačią gražiausią dovaną Kalėdoms, leistis iki galo prijaukinamai. Bingo – jau turim dovaną- būsimą anūką/ anūkę, tikrai, juk ji taip myli mažučiukus rausvus kūdikėlius. Cha, jau vienas pažadas beveik įvykdymas, na, bent jau rezervuotas.

Sugalvojau naują pažadą, kurį sugebėsiu ištesėti. Tfu tfu tfu. Gerbiamieji skaitytojai, prašome pasitraukti, nes nenoriu prisiimti pažado atlyginti moralinius nuostolius.
Vieną vienintelį pažadą, nes visi kiti kartojasi metai iš metų, toks raminantis ritualas.

Pažadu stengtis būti žmogum. Su silpnybėmis ir ydomis, su „ožiais“ ir pasipūtusiomis plekšnėmis, ragais ir nagais, gardžiausiais pyragais ir prideginta keptuve. Nes vienintelis tėra vertas tikslas šioj žemėj, kad netektų arti kaip jaučiui, loti kaip šuniui, mokėti už nevertus dalykus kaip asilui ir maivytis kaip beždžionei bei mirti vienišam kaip vilkui, o viską patirti kaip žmogui, kuris tikisi, viliasi, myli ir viską ištveria.


p.s. skalbinių aš daugiau neberauginu- turim automatinę skalbimo mašiną

Moralas: jei negali įvykdyti pažado, keisk priemones arba taktiką

nu fainiai parasei

Busta labai grazus pazadai

Pasizadu kiekvienais metais pries Naujus, kad daugiau jokiu tusciu pazadu, bet ir vel pasizadu:
*BUSIU ATIDESNĖ SAVO VAIKUI(jei tik atrasiu laiko po darbo)
*MESIU RŪKYT, (na bent jau rūkysiu mažiau)
*MYLĖSIU SAVE LABIAU (iki sekančio kilogramo ant šlaunų)
*MYLĖSIU SAVO VYRA VISA ŠIRDIM (jei ir jis mane mylės)
*PASITIKĖSIU SAVO JĖGOMIS DARBE (iki pirmos nesėkmės)
*DŽIAUGSIUOS GYVENIMU (kol vėl prisiminsiu kiek skausmo patyriau)
*TIKIUOSI KAD PASIŽADĖJIMUS ĮVYKDYSIU(iki skliaustelių...)

GRAIKIJA, babuska, ačiū už įvertinimą

Pažadai... Lyg niekada nieko konkretaus sau neužsibrėžiu, bet, matyt, jie visuomet yra - sąmoningai ar nelabai įsiterpę tarp mano pilkųjų ląstelių. Deja, ne tik pats žmogus valdo savo gyvenimą - planai žlunga, pažadai ištirpsta, kuomet likimas sugalvoja įkišti savo trigrąšį. Ir gal todėl būna nežmoniškai skaudu ir sunku, nes suvoki, kad planuok neplanavęs, svajok nesvajojęs, žadėk nežadėjęs, žmogeli, bet esi bejėgis prieš tuos likimo pasimosikavimus beisbolo lazda.

Šiais metais nieko nebežadu ir nebeplanuoju (Dieve, kokia aš melagė!). Turiu tik tokį "mažą" norą, kurio įvykdymas, deja (o gal ačiū Dievui?), priklausys tik nuo manęs. Ką gi - tebunie tai pažadas...

Pažadu sustiprėti. Dūšia, kūnu, visa savo esybe. Noriu tapti tuo pozityviai mąstančiu žmogumi, kuriuo buvau iki šių metų balandžio pirmosios.
Pažadu nebeverkti vien dėl to, kad kažkas pasiūlė man nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Pažadu gyventi taikoje su likimu, kad daugiau vienas kitam nebekrėstumėm "išdaigų".
Pažadu, kad ir kas beatsitiktų, matyti giedrą dangų, jame besišypsančią saulę, o gal net ir vaivorykštę (juk kažkas pažadėjo, kad po lietaus ji atsiranda...). Pažadu visa tai parodyti kitiems, o ypač dukrai.
Pažadu nebesitikėti, kad viskas - absoliučiai viskas - ko trokštu, taip ims ir išsipildys. Tačiau pažadu, kad suteiksiu savo troškimams - ir skaudančiai širdžiai - bent mažytį šansą...

...Penki, šeši ir septyni...
Kartoji.
Skaičiuodamas žingsnius eini.
Sustoji.
Nebėr tarp Žemės
Ir Dangaus
Kur eiti...
Tai šitaip baigiasi
Žmogaus savaitė.

Pasižadu: Nuo Naujųjų aš gyvensiu taip, kad turėčiau, kur eiti...

Rucelie, geras ...svarbiausia, kad pažadas tai tokis realus Man patiko

pasižadu:

LABIAU PASITIKĖSIU SAVIMI
BŪSIU TVIRTESNĖ
GERIAU PANAUDOSIU LAIKĄ
NEIŠLEISIU PINIGŲ DAUGIAU NEI UŽDIRBU
NEŠNEKĖSIU KANDŽIŲ DALYKŲ ŽMONĖMS UŽ NUGAROS
VALGYSIU DAUGIAU SVEIKESNIO MAISTO
MESIU RŪKYTI

Labai patiko tavo nuosirdus ir mieli pazadai


Grazu

Busta - praskaidrinai man pirmadienio rytą. Labai gražiai parašei, užkabino mane... oj užkabino...

Labas rytas, štai manieji pažadai, arba keletas iš jų, tiesiog paprastai ir šiek tiek filosofiškai, kaip aš mėgstu....
* * *
Vakaras. Šalta. Guliu viena lovytėjė ir galvelėje sukasi keistos ir svetimos mintys. (Širdelę spaudžia, kirminėlis graužia...) Ir išties jaučiuosi taip, tarsi tas mažas kirminėlis centimetras po centimetro griautų tą trapią mano širdelėje pastatytą svajonių pilį. Ne. Neleisiu savo svajonėms sugriūti. Pasižadu kiekvieną rytą ir vakarą sutikti plačia šypsena, pasižadu, kad vietoj to kirminėlio mano širdutėje apsigyvens mažas išdykėliškas angeliukas, grojantis mano sielos džiaugsmą, jos saldų ilgesį ir troškimą. Kam įsileisti tą tamsą, baimes ir kartėlį, jeigu gyvenimas gražus ir prasmingas...
* * *

Guliu. Glostau savo vis apvalėjantį pilvuką ir papsi ašaros. Ak, mano mielas spirgiuk, jau tiek daug kartų tau pasižadėjau išbučiuoti tavo mažas pėdutes ir rankutes, kai išvysi šį pasaulį. Jau įsivaizduoju, kaip sūpuosiu tave mūsų kaime ir ant mūsų tarsi dangaus palaima kris balti obelų žiedai. Ar prisimeni mūsų pirmą susitikimą, kai balkšvame ekrane pamatėme tavo pulsuojančią širdelę - ji mažytė, bet jau jaučia ir myli, net girdi mane... Piršteliu vedžioju tavo pirmą nuotraukytę- tavo akytė, tavo nosytė, kojytė ir rankytė... Aš pasižadėjau tau duoti gyvenimą, pasižadu tave apgaubti meile, rūpesčiu, pasižadu atiduoti tau savo paskutinį atodūsį... Aš tavo mama... Verkiu, bet tai juk džiaugsmo ašaros, šypsokis ir verk kartu su manimi, kūdikėli- mes viena visur ir visada, nes mus jungia ir jungs nenutrūkstama angelo dainos gaida- mūsų širdžių plakimas, nes aš- tai tu, o tu- tai aš
* * *

Knyga. Atsiverčiu. Tai ne Biblija. Bedu pirštu pirmą pasitaikiusį sakinį: ,, Reikia ne samprotauti, koks turi būti geras žmogus, bet būti tokiam" (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Dešimta knyga, 16) Toks mano šiandieninis moto, bet ar tik šiandieninis?.. Ko verti tie gražūs saldūs žodžiai pyragėliai, pasakyti žmonių- kaukių, jeigu jie niekada netaps darbais, netaps gėriu?.. Pasižadu ne tik sakyti, bet ir daryti, veikti, mylėti žmogų tokį, koks jis gimė, augo ir mirė. Gal jo kreiva koja, o gal žvaira akis, o gal per žaizdas srūva kraujas. Nesvarbu- jis toks pat žmogus, kaip ir aš- visatos centras. Pasižadu būti gera, o tu?..
* * *

Sapnas. Fantastika. Jaučiu, kad sapnuoju, nerimastingai krutinu savo kojų pirštus, lūpos murma nesuprantamus žodžius. Kažkas mane saldžiai kalbina pabusti. Bet ar aš noriu pabusti?
Vaizduotė blyški ir trapi.
Sapnai įtraukia į netikrą realybę.
Vaizduotė gali tiltus statyti.
Sapnai tik suklaidinti.
Visgi pabundu kažkokio malonaus prakaito išpilta, prieš akis dar tebešmėžuoja nenusakomai ryškios sapno spalvos- raudona, geltona, oranžinė, mėlyna, žalia. Ūmai nuliūstu, nes esu vėl pilkame ir nuobodžiame pasaulyje. Bet juk aš žinau, kad sapną galiu transformuoti į savo vaizduotę, kuri mano mintis pavers nuostabiais (norisi tikėti) darbais. Pasižadu parašyti eilėraštį, kuris būtų paprastas, bet prasmingas, pasižadu pasiūti savo vaikeliui meškiuką, pasižadu pabučiuoti savo vyrą taip, kaip niekada nebučiavau... Pasižadu padaryti pasaulį ir žemę spalvotais it sapnas- bet ne laikinai, o amžiams...
* * *

Pradžia. Viltis. Tikėjimas. Šv. Kalėdų rytą tikimės stebuklų... Nesitikėkime, o patys kurkime juos. Tam nereikia nei prabangių automobilių, nei putojančio šampano purslų, nei mūsų raukšles slepiančių kosmetinių kaukių... Sustokite- tėtis, mama, dukra, sūnus, brolis, sesuo- susikabinkite rankomis, pažvelkite vienas kitam į akis. Ar jaučiate tą jus užplūstančią šilumą, ar jaučiate kaip prasiskleidžia širdies pumpurai?.. Tai ir yra stebuklas, tiksliau- stebuklo pradžia. Pasižadėkime jį pratęsti, nes tąsa- visa ko esmė...
* * *

Rašydama daug kartų paminėjau žodį ,,pasižadu". Ir visi tie žodžiai būtų nieko verti, jeigu kada nors čia nesugrįščiau ir prie kiekvieno neparašyčiau- ištęsėjau, ištęsėjau, ištęsėjau, ištęsėjau..........................................................

kaip gražu

ir apskritai, pradėjau rytą nuo rašinių skaitymo ir labai ypatingai nusiteikiau dienai

Nors lyrikos ir saldumų aš nemėgstu, bet šitas pasakojimas suvirpino.
Sveikinam nugalėtoją

Beje, kas vertinimo komisijoje?

p.s. duokit man "nors" SM lipduką

nigalima šiteip man patinka kova. O ir šiaip rašiau ne todėl, kad čia konkursas, o todėl, kad buvo gera proga atsitraukti nuo to prakeikto darbo susijusio su verslu ir pagaliau kažką parašyti. Man patinka rašyti

O kadangi esu žmogus, matęs nemažai rašto darbų- tarp čia esančių radau labai gerų, geresnių už mano... Taip kad.........

ačiū už gerus žodžius

Che che, aš pirma išrinkau nugalėtoją
Kokia čia kova, juk pateikiamas tik vienas rašinukas ir jo nereikia “apsiginti” prieš komisiją
Šiaip užkabino tas, kad ir aš laukiuos, ir nemoku, o ir nemėgstu, gražiai kalbėti apie kūdikius. Man lengviau į viską žiūrėti su jumoru. O tie, kurie sugeba tokius dalykus išreikšti nesaldžiai, o jautriai, man kelia didelę pagarba, taip kad gerbiu tave, Cikadele

ačiū už pagarbą
o aš mėgstu kalbėti visai, tačiau jei tau lengviau su humoru, man lengviau, o dažniausiai ir išeina kažkas filosofiškai. Kartais daugiau, kartais mažiau tokia jau aš esu... vyrui kartais sunku susišnekėti, nes jau liejasi iš manęs Sokrato, Pitagoro ar kokių kitų filosofų žodžiai bet Markas Aurelijus mėgstamiausias

laukiam daugiau pažadų aš pakolkas neišduosiu savo favorito, pakolkas šifruoju to žmogaus pažadus- labai įdomiai parašyta, gerbiu tokį būdą, nors pati nemėgstu ir nelabai moku, o gal ir moku, bet man tai būtų sunkiau įkandama

konkursas dar tik prasidejo o jau apie nugaletojus kalbama.. kazkaip man tai nelabai grazu.. idomu ar as dar noreciau ideti savo kurineli, jei pries tai paskaityciau sarasa tu, kurie laimes..

Baik tu, juk mes čia juokaujam, komplimentais dalinamės

Nei aš komisijoj, nei Cikadelė nesam

Man pačiai įdomu, ar vertins skaitytojai, ar pvz. moderatoriai.

a.. o as galvojau, kad jus ta komisija ir ..
na butu negrazu tada..

Tiek dabar visos graziai prizadam.. idomu, ar visos visus istesesim.

tikrai nesu jokia komisija ir savo pažadus įdėjau, nes norėjau pasidalinti savo kūrinėliu...... ir niekas apie jokius nugalėtojus čia nekalba.....
hm...kažkaip čia užtemo mano džiaugsminga nuotaika konkursas dar neįpusėjo, o jau viens kitą įtarinėjam....negalima šitaip ....juk tik juokais čia buvo apie tai kalbama

as neitarineju.. as tik pasakiau, jog negrazu skirstyti nugaletojus, jei dar konkurso pabaiga uz kalnu. nes maniau, jog jus ir esat ta komisija. na negraziai nuskambejo i tiek. as irgi rasiau ne del to, kad laimeciau. aisku smagu, kai ivertina, bet dar smagiau kai lauki to geresniu ir grazesniu kurineliu nei mano ir speliot,ar komisijos nuomone sutaps su mano. O ne vos po keliu tekstuku suzinot, ka issirinko komisija. vat galcvojau kad jus ta komisija ir tiek.

Pažadai… Man šis žodis asocijuojasi su vaikyste. Pažadėjau, patiešijau, netesėjau – negriešijau… Deja, itin dažnai atsitinka būtent taip, todėl rašysiu ne apie pažadus, o apie tai, ką esu pasiryžusi padaryti. Prieš kelerius metus man puikiai pavyko susidoroti su sau iškelta užduotimi ir klausti visų ir visada… ir visko, jei tik man iškyla klausimų. Ne veltui dar pirmame kurse mėgiamiausias mano dėstytojas (lenkiuosi jam ) pasakė: klausdamas gali atrodyti kvailiu, o neklausdamas gali LIKTI kvailiu. Taigi, savo išdidumą jau priverčiau tarnauti protui, o ne savimeilei. Kas toliau?
Turbūt nepameluočiau vadindama save dviveidžiu žmogum. Laimei, gerąja šio žodžio prasme. Viskas, ką aš turiu: mano šeima, ir mano darbas. Darbe turiu mąstyti greitai ir blaiviai, darbe turiu įsidėti į slaptą kišenę spurdantį virpuliuką ir daryti viską, kad mano veiksmai visada būtų konkretūs ir nepaliktų jokių abejonių net man pačiai, net ne tiems, kurie vienu ar kitu būdu vertina mano darbą. Aš nenoriu nuvilti nei vieno žmogaus, dėl kurio pasirinkau tokį darbą. Tai reiškia, nenoriu nuvilti galbūt nei vieno iš jūsų… Todėl esu pasiryžusi daryti viską, net jei miegot tektų apsikabinus enciklopediją, kad mano žinios kas dieną tvirtėtų, o tas nelemtas virpuliukas trauktųsi ir liktų tik tokio dydžio, kad galėtų mane stimuliuoti dar geresniam darbui.
Antrasis mano aš: jautrus ir minkštas. Dažniausiai jį mato tik mano šeima. Juokinga… darbe susidorojusi su ekstrinėm situacijom, vakare pasižiūriu filmą ir sapnuoju viską ryjančią gyvatę, su kažkuo kovoju, paskui pabundu ir taip noriu apkabinti ramiausiai miegantį vyrą, kad ir pati nusiraminčiau. Ak taip, niekada neapkabinu jo tuomet kai pykstu… Belieka pasiryžti neburbuliuot jei vyras ir vėl ilgai nepareina namo ar atsitinka dar kokia smulkmena. Juk jis dirba. Dar daugiau: turiu išmokti nepykt. Mūsų abiejų labui… tada, vos tik susapnavus košmarą, galėsiu apkabinti jį ir nurimti.
Noriu būt geresnė savo mamai. Tik gimus dukrytei iš tikrųjų pradėjau mąstyti kitaip, pradėjau mąstyti taip kaip mąsto mano mama. Dar nežinau, bet galiu įsivaizduoti koks galėtų būti skaudus aštresnis vaiko žodis… Aš jau atsiprašiau mamos už visus savo netinkamus žodžius ar veiksmus, bet juk to nepakanka.
Kaip jau supratot, esu pasiryžusi tobulinti save, kad kad man, o kartu ir visiems mane supantiems būtų geriau.
Mano skulptorius – laikas –
nepalieka vienatvėje
kiekvieną akimirką jo pirštų lengvumas
jo ryžtingas atsargumas
(visai kaip oficianto nešino kavos puodeliu)
tobulina dar neišbaigtą
mano
formą.

Diena iš dienos.

Naktis iš tamsos.

Aš – iš laiko.

Visos rašiniai super

Bėga, skuba metai… O atrodo dar visai neseniai, išaušus Kūčių rytui širdelė virpėdavo, laukdavau kai mama palydės mane į autobusų stotį ir aš važiuosiu pas močiutę padėti ruošti vakarienę. Kepa pyragėliai su grybais, aguonomis, kopūstais, obuoliais, kūčiukai, pyragas ir karpis, malu aguonas… Jau laikas dengti stalą. Pabarstau šiaudų ir užtiesiu lininę staltiesę, nešu lėkštes, puodelius, paruoštus patiekalus, žvakidę… Girdžiu, kaip močiutė iš virtuvės šaukia, kad nepamirščiau padėt lėkštės ir žvakutės “dūšioms”, kurios ateina nakti pasivaišint.
Viskas paruošta. Renkasi artimiausi giminės, sėdam priestalo. Visi draugiškai persižegnojam ir pasidalinam “plotkelėm”… Senoliai pasakoja įvairias be galo idomias istorijas, kaip nakti gyvuliai pradeda kalbėtis, kaip jaunystėj jie būrdavosi… Mėginam ir męs. Iš po lininės staltiesės išsitraukiam po šiaudą, kieno šiaudas ilgas – gyvens dar ilgai ilgai, kieno trumpas… Prisimename tuos, kurių tarp mūsų jau nebėra…
Atėjo laikas eiti į bažnyčią. Dieve, kaip aš to laukdavau… Prie altoriaus prakartėlė, dega laužas, aplink šildosi avinėliai, ėdžiose guli kūdikėlis Jėzus ir šalia Marija …
Grįžtame į namus. Apšerkšnyję medžiai, blizga sniegas apšviečiant mėnuliui ir staiga prisimenu pasaką, apie Sigutę našlaitėlę ir jos pamotę raganą, kad ir dabar blizga ant sniego jos smegenys ištiškę…

Prabėgo tiek daug laiko. Dabar jau pati esu mama, o mano dukrytė man mielai padeda ruošti šventinę vakarienę. Kažin ar ji jaučia tai, ką jausdavau aš kai buvau vaikas. Kur dingo dabar ta Kalėdų dvasia? Nejaugi tai jaučia tik vaikai…

Susimąstau… Štai laiko upė nuplugdė dar vienerius metus… Ką prasmingo ir gero nuveikiau per tą laiką, ką žadėjau… Ech, visko buvo, ir gero ir blogo, ir liūdesio ir džiagsmo ąšarų. O svarbiausia, aš pradėjau įgyvendinti savo gyvenimo tikslą, turėti savo nuosavą verslą, būt nepriklausomai. Pradžia padaryta, įmonė įkurta. Gal viskas ne taip jau ir blogai…?
Pažadu, kad nuo Naujūjų metų stengsiuos daryti viską, kad būtų dar geriau!!! Kad verslas klestėtu, įkūrsiu bent penkias darbo vietas. Žinoma, pasižadu rūpintis sunkiai besiverčiančiom daugiavaikėm šeimom, kurioms taip reikia mano pagalbos. Pažadu, kad vaikučius aplankys Kalėdų senis su snieguole ir mažają elfe  Pasižadu pradėti namo statybas, kurios buvo suplanuotos dar šiais metais, bet reikalai taip ir nepajudėjo, pasižadu labaiu mylėti savo vyrą, nes šiais metais aš jį labai daug kartų įskaudinau, priekaištaudavau, pasižadu daugiau laiko skirti savo dukrytei, įkūrti ofisą namuose ir ten dirbti, išeiti iš dabartinės darbovietės ir visas jėgas atiduoti savo verslui ir šeimai. Pasižadu kas vakarą negurkšnoti alaus, o tik savaitgaliais, dar pasižadu savo tėveliams padėti susiremontuoti butą ir nusipirkti padoresnę mašiną. O sarbiausiai, bent kartą per mėnesį su visa šeima nueiti į bažnyčią (neprisimenu kada buvau paskutinį kartą) ir mokyti dukrytę tikėjimo, mokyti tų šventinių tradicijų, kurias dar prisimenu iš vaikystės.

Pažadu gerai atšvęsti Kalėdas ir pasitikti Naujuosius metus!

…lai pildosi viltys žadėtos, svajonės ir norai, lai būna ateinantys metai vien gėrio ir meilės pilni…

Ačiū visoms, dalyvaujančioms pasakojimų konkurse "Pasižadu, nuo Naujųjų..." Šiuo metu konkurso administratoriai skaito jūsų istorijas ir balsuoja. Po keleto dienų paskelbsime rezultatus. Iki!

oi laukiam laukiam rezultatų laukiam

Smalsumas baigia užgraužti

O aš jau vieną pažadą sulaužiau. Tiksliau, vienos dovanos jau nebegalėsiu padovanoti, nebent labai pasispausčiau ir paskutinėm gruodžio dienom pasirodytų mažasis po antro bandymo.
Daugiau nebežadėsiu.

Sveiki, Su Naujaisiais!

Visiems, pasižadėjusiems 2006-aisiais pradėti naują gyvenimą, laukiantiems kažko naujo, šviesaus ir gražaus linkime: neužsibrėžti neįmanomų tikslų; susigalvoti sau apdovanojimų ir paskatinti save už pamažu pildomus pažadus; pradėti pildyti pažadus šiek tiek anksčiau nei buvote suplanavę. Reikia patikėti savimi ir (truputėlį) stebuklu. „Aš galiu“ ir taškas. Abejoti negalima, nes Jūs užsibrėžėte realų tikslą ir matote perspektyvą + norite pasikeisti ir jus kažkas palaiko. Vadinasi, jums pavyks!


Norime pasveikinti konkurso "Pasižadu, nuo naujųjų..." laimėtojas:

Pirmąją vietą laimėjo 2-ajame šios temos puslapyje esantis pasakojimas "Bandymas Nr. 2 arba mėgstu skalbti" skaitykite jį štai čia ( #18 komentaras)

Busta, Jūsų pasakojimas apdovanojamas firminiu supermama.lt aukso medaliu bei prizu!

[attachmentid=43644]

Antrąją vietą laimėjo filosofiški pažadai - skaitykite juos 3-iajame šios temos puslapyje Pasižadu... ( #29 komentaras)

Cikadele, sveikiname ir apdovanojame firminiu supermama.lt sidabro medaliu bei prizu!

[attachmentid=43645]

Trečiąją vietą laimėjo "Pasižadu: Nuo Naujųjų aš gyvensiu taip, kad turėčiau, kur eiti..." Jį rasite 2-ajame šios temos puslapyje spauskit čia (komentaras #24)

Rucelie, sveikiname ir apdovanojame firminiu supermama.lt bronzos medaliu bei prizu!

[attachmentid=43643]

Ačiū visiems dalyviams!

ajazus, net susigraudinau
netekau labai svarbaus man dalyko, bet gavau iš SM labai daug- pripažinimą, kad “AŠ GALIU”

Ačiū

Sveikinu ir Cikadelę, ir Rucelie, jūs šaunuolės

ačiū ir tave sveikinu ir dėl to mažo tavo stebuklėlio..... gyvenimas dryžuotas, juk po juodos dryžės visada ateina balta....tikėk ir galėk...

o man staigmena- grįžau po pietų, žiūriu prie mano profilio parašyta- Apdovanojimai : 3 .....galvoju kažkokia nesąmonė, gal čia kažką supainiojo o pasirodo ne....

Ačiū visiems, kuriems patiko

dėkui, nesu to verta
sveikinu nugalėtojas

sveikinam laim4\etojas