Sveiki, turiu klausima?
Turiu namie jauna katina, ir laukiames kudikio. Kai gims maziukas, katinas bus 1 metu amziaus. Zinau yra internete daug info, kad augintinis+ vaikas kaip ir labai gerai, bet...
Ar niekas nesusidurete su tokio stiliaus problema, nes katinas toks grubianas ir truputi prisibijau, kad nenuskriaustu mazylio.
Aciu .

Sveiki pas mus panasi situacija. Mes tai katytei nagucius karpom, tai jei ir pasipyksta su mazaja, tai bent jau neapdrasko. O siaip katyte labiau nuo mergytes kencia patampo ana neblogai ja... siaip drauges jos o jei labai pasiutes ar piktas katinas tai gal kastracija padetu

Sveikos, gal nusišnekėsiu, bet sakoma, kad katinų ir vaikų iki 7 m. energetika labai stipri, todėl jie tarpusavy konkuruoja. Yra posakis: "kūdikis į namus - vaikas iš namų" ir atvirkščiai. Pati su tuo nesusidūriau, katino neturim, bet mano aplinkoj buvo šeimų, kur gimė nesveiki kūdikiai - t.y. vienas po gimimo buvo parvežtas į namus, bet iškart grįžo į ligoninę ir ten pragulėjo 2 ar 3 mėnesius. Ši šeima laikė ir tebelaiko katiną, kažkaip iškart pagalvojau apie katino vaidmenį šioj istorijoj... Kita šeima irgi laikė katiną - pakaitom sirgdavo tai kūdikis, tai katinas, - katinas buvo vežiojamas pas veterinarus ne mažiau negu vaikas. Dar kitoj vaikas gimė sveikas, bet pamažu išsivystė liga, kurią, kiek žinau, jis turės visą gyvenimą, - tuose namuose irgi yra katė. Atsiprašau, jei išgąsdinau, pati nežinau, ar tuo tikėti, gal tai tik sutapimai, juk, pvz., kai per TV rodo "Juokingiausius žmones ir gyvūnus", kaip maži vaikai gražiai sutaria su katėm, nepasakysi, kad ten kažkas blogo... Svarbiausia nuvalyti vaikeliui nuo lūpų pienuką, kad katė neateitų palaižyti
Papildyta:
Atsiprašau, turėjo būti "kūdikis į namus - katė iš namų"...

na as irgi tureju katyte, irgi jauna...jin tokia su charakteriu buvo kai parsiveziau vaikiuka is ligonines, tai buvo baisu su ja...as vos paejau,,o kate atsidare duris, isliukino i kambari, atsistojo kampe , pradejo miaukti ir soko ant mazylio na spejau pagauti...vat ir baiges jos buvimas pas mane...nes pasidare tikra laukine...ar cia jai demeio stokos maza buvo r kas

Mes turim katiną, kuris "jaunystėje" buvo agresyvus, užpuldinėjo mokyklinio amžiaus vaikus, nepadėjo ir kastracija. Tiesa, su metais darėsi vis ramesnis. Kai katinui buvo 6, beveik 7 metai, parsivežėm naujagimę ir labai stebėjom jo reakciją. O jis nuolat stebėjo vaikelį, tupėdavo prie lovytės visas suakmenėjęs. Kartą pabandė krepštelėti (iš smalsumo, manau), tai taip užtrepsėjau, apšaukiau ir įplojau, kad daugiau nė karto nebebandė liesti, žiūrėdavo per atstumą. Panašu, kad katiną kūdikis labai traukė, nes vis taikydavosi atsigulti netoli, lyg koks sargas. Dabar jau dukrytei virš metukų, o katinas leidžia jai tiek, kiek niekam gyvenime - tampyti už ausų ir uodegos, sukišti nagus į kailį, ploti ir tapšnoti per šonus. Krepšteli tik kraštutiniu atveju, kai labai įkyri. Net sunku patikėti, kad kažkada paleisdavo dantis ir nagus už menkiausią prisilietimą.

Panaši situacija buvo pas draugus, turėjo katiną pasiutus, ir kai gimė vaikas, bijodami pasekmių, išvežė katiną pas tėvų, tai dabar jis nenori bendraut su buvusiais šeimininkais: jie į svečius, katinas-iš namų

jeigu nebuciau tikra del savo augintinio veiksmu,ta pacia minute kazkam atiduociau.drauge turi kate,ir kastracija kates tikrai ramesne nepadare,tas visas ramumas truko,kol pasimirso operacijos skausmai.

Jūsų vietoje vaiko sveikata nerizikuočiau, gyvūnai labai nenuspėjami. Geriau surasti katinui laikinus globėjus.

Sveikos,

As turejau siaubingo charakterio kate, kuri vaikus puldavo, o ir mus su vyru profilaktiskai apkandziodavo. Kai laukiausi, viena diena mane siaubingai apdraske, tai sekancia diena iskeliavo pas mano teti. Nuo siol ten ir gyvena. Vaiko sveikata tikrai nerizikuociau... Jei ir nebutu manes apdraskiusi, vis tiek gimus vaikeliui buciau isvezus, nes charakteris nenuspejamas ir nezinia, ka butu iskretus...

paprasciausiai neileisti katino kur miega kudikis, o jei katinas grubijanas, tai kam jis ishviso:)?

As atsisakyciau tokio katino, na bent jau trumpam, kol vaikelis paaugtu, paprasyciau, kad katina paaugintu tevai ar siaip kas. Man vaikas svarbiau uz bet koki gyvi

mes turi Rusu melynaja katyte, na ramumi si veisle nepasizymi mes ja isigijom visai mazute, o mazylei tada buvo vos puse metu, taip pat buvo baimes kaip jos sutars, kaip katyte elgsis kai mazoji ja pasigavus patampys bet nuo pat pradziu katyte susibendravo su mazyle, dabar miega jos lovytes gale, kai mazoji nakti pradeda verkti ji tuos iseina ir kol nuraminu laukia salia lovytes kol vel gales gryzti, leidziasi pamurdoma, o kai nenori eina ir pasislepia dziaugiuosi savo augintine

Na ka gi, papasakosiu ir as savo istorija

Visu pirma tiesiog nesigriebciau tokiu drastisku priemoniu, kaip kitu mamyciu patarimai. Kodel? O gi todel, kad negali spresti kas bus
As taip pat turiu katina. Net nemoku aprasyti koks jis buvo, nu kaip koks laukinis lusiukas bet as ji mylejau ir toki, praktiskai jo niekas nepaglostydavo, net as pati, leisdavosi tik vyrui... Bet kai pats noredavo silumos ateidavo salia atsigulti. Gal skambes ziauriai, bet as ji vistiek mylejau, nors begale kartu buvau apdraskyta ir apkandziota... O kazkuri mamyte sake kad kirptu nagucius... Zinokit mes ir kirpom ir labai trumpai, bet jis mane vistiek sugebedavo apdraskyt iki krauju. Taip pat jis kastruotas.
Ir atejo ta diena kai pradejom lauktis vaikelio Va tada prasidejo abejones ir mums Bet mes su vyru nusprendem taip, kad laikysim katina ir ziuresim kaip jis reguos i leliuka ir kaip elgsis (beje mes ji 2 metus auginam). Ir kai gime mazylis, parveze ji is ligonines iskart davem katinui pauostyt drabuzeliu, ir atsargiai pakisom leliuka, kad susipazintu. Juokinga, bet jis kokia savaite bijojo kudikio O paskui pasidare smalsus ir pradejo uostineti... Miegamas dabar jam uzdrausta zona ir jis ta puikiai zino, taip pat jaucia kad vaikas mums svarbiausias, tai jis pasidare pats sau draugas, zaidzia vienas, vaikstineja. Gaila katino, bet naturalu kad dabar visas demesys tik vaikui... Taip iki siol jis dar nieko blogo nera padares, kad butu vertas iseit is namu, ir labai pasikeite, pasidare ramus,net leidziasi glostomas
Tai va taip, as manau nedarykit isvadu nepamate kaip bus...

Jūsų išvados taip pat dar per ankstyvos Dar nežinot, kaip bus, kai vaikas pradės ropoti, vaikščioti ir pats prie to katino lįsti. Nors šiaip tikiu, kad viskas bus gerai. Va mūsiškiui drakonui anksčiau susišviesdavo, ir jis tiesiog kąsdavo ranką, kai jį glostai. O dabar mažoji priėjus ploja per šoną gulinčiam, net kailis dulka, ir nieko, kenčia suglaudęs ausis arba pabėga. Tiesa, visko būna, ir neapsikentęs kerta su letena - rankytės apibraižytos, bet tai neišvengiama, turint katiną, nors ir nukirptais nagais.

Mano katei buvo gal 9 metai, kai pradėjau . Ji tik mane mylėjo, kitiems buvo gana agresyvi, vaikų nemylėjo, puldavo iš pasalų juos.
Labai bijojau dėl vaikelio, abejojau dėl katės. Niekas , žinodami jos charakterį, priimti nenorėjo. Į kaimą išvežti miesto lepūnėlę, lauke nebuvusią, būtų per žiauru. Vis sukau galvą, kur dėt katytę. Tik žinojau, kad su vaiku ji tikrai negalės gyventi. Kartą vyrui prasitariau, kad, ar tik neteks jos "užmigdyti". Bet daugiau apie tai nekalbėjom. Tik vieną dieną grįžusi namo, neberadau nei katės, nei jokio ją primenančio daikto. Tai buvo man netikėta, žiauru. Verkiau keletą dienų, nors žinojau, kad vyras taip pasielgė manęs gailėdamas ir nebuvo kito varianto(bent jau mes nesugalvojom). Tai va, "užmigdė" mūsų katytę, nes vaiko saugumu negalėjau rizikuoti.

Turim du katinus ir niekada gyvenime nesugalvočiau jų užmigdyti tik dėl abejonių. Kol kas nieko neplanuojam daryti, žiūrėsim kaip bus. Katinus atiduočiau tik tuo atveju, jei vaikas būtų jiems alergiškas.

turim ir mes kate, gan zaiminga ir pasiutus. ne uz ka nesugalvociau uzmigdyt, buvo mintis kol laukiausi kad jei ne kaip reaguos i leliu tai reiks tevam vezt. bet parsivezm lelyte, kate visa persimaine - kailis savaite kaip po elektrosoko buvo prieidavo atsargiai tik pauostyt. veliau paryciais ja rasdavau prie dukrytes koju lovytej isitaisiusia manau vaikutis greit balsu pranestu jei kas ne taip butu. o dabar mums jau beveik 10 men, kate jau ne karta buvo papesta ir gan smarkiai, bet ji atsitraukia i sona ir tiek. man uz toki papesima iskart kanda zodziu nera tokie durni gyvunai kates, skiria kur suauges o kur vaikas. aisku gal ne visos, nezinau.

Mes turėjome tą pačią problemą, taigi, kuriam laikui katinas buvo išsikraustęs kitur. Laimei - radom, kas sutiko keletui mėnesių katę priglaust..

Musu katinas taip pat reagavo: is pradziu i dukryte skeptiskai ziurejo, o veliau salia koju isitaisydavo. Mazoji paaugo, pradejo ji sekioti, tampyti, tai nei karto nebuvo skaudziai suzalojes. Taip, ibrezimu rasdavom ant ranku, bet nei karto neteko matyti, kad mazoji verktu del katino ibrezimu. Vadinasi, jei ir brezia, tai lengvai. Man kai brezia, tai ojojoj koks randas lieka ir ilgam. Pritariu pasakymui, kad nera tie gyvunai tokie kvaili, puikiai zino kas ir kaip. O dabar kai antra parsivezem is ligonines, tai katinas net nesureagavo, kad seimoje yra dar vienas narys

Kaip ziauru .Mintis nekiltu uzmigdyti savo kate .Tikrai galima buvo isspesti sita atveji nemigdant .

Reto katino negalima peraukleti. Katinas atsiradus vaikui visada pavydi demesio, del to kartais gali pasielgti neadekvaciai. Bet kates - protingos, 9,5 is 10 atvejais galima sugyventi draugiskai. "Vaikas i namus, kate is namu" - didziausiasi absurdas! Toksoplasmoze uzsikresti daugiau sansu nesiplovus ranku gryzus is kiemo, po sodo darbu, negu, kad nuo kates. Nereikai pamirsti katinelio nunesti patikrinti pas veterinara. Ir nera cia ko perdetai bijoti.

Niekada nepateisinsiu zmoniu kurie atiduoda gyvuna vien del minties o jei kazka padarys Auginu kate, atsisakyciau jos tik tuo atveju jei vaikas butu alergiskas ir neuztektu kasdien plauti namus.

Nezinau kokio pasiutimo lygio jusu katinai, bet pazystami sako kad tokios kaip musu kate dar nemate Kartais naktimis jai uzeina energijos priepuoliai ir kate laksto ratais po buta, sokineja ant palangiu, spinteliu, krenta is kazkur, zodziu ko tik nedaro Viena minute ateina murkdama "glostyk mane", kita jau zaisdama griebia uz rankos. Svetimu labai nemegsta - jau ne zaisdama, o piktai puola. Nesileidzia paglostoma, net neprieisi, snypsti pradeda. Nors mus su vyru myli, rankas laizo, ant keliu ateina, trinasi, megsta kai glostom.

Taip pat bijojau kaip bus su vaiku. Niekada neuzdarydavom kates kitam kambary, neslepem nuo jos vaiko, nedraudem prieit. Kai tik parsivezem vaika iskart rodem katei, glostem ja, zodziu stengemes daug demesio rodyti, kad nesijaustu pamirsta. Pirma menesi kate tik is tolo ziurejo i vaika. Po to prieidavo ir pasokdavo nuo kiekvieno mazyles judesio. Po kokiu 2 menesiu pauoste miegancia. Zodziu buvo idomu ir baisu kartu.

Dukrytei 11 menesiu dabar, kate jai yra kazkas nerealaus - vos tik pamato juokiasi, bando gaudyt. Kartais pagauna, paminko kaip tesla (nors mokau kaip reikia kaciuka glostyt), kai katei atsibosta pabega. Niekada nepuole vaiko, net zaisdama nekanda ir nedrasko. Turbut supranta kad cia mazas zmogutis. Taigi ir tokios "pabaisos" kaip mano kate gali draugauti su vaiku

Mes irgi turim katytę, jai neseniai suėjo dveji metukai..Tokia padykus, su charakteriu mergytė...Kastruota...Tačiau piktoka, nežinau kas jai užeina, bet ne šio nei to, puola mane..Dabar kai laukiuosi, puolimai paretėjo, tapo galbūt net meilesnė...Todėl nedarysiu išvadų anksčiau laiko, kai susilauksim mažiuko, žiūrėsim kaip ji reaguos

Kas labai jautriai reaguoja, kai joms nebera skiriama tiek demesio, kiek anksciau. Zinoma, vaikui gimus moters pasaulio centras kardinaliai pasikeicia, ir kates demesio retai kada gauna apskritai, tas pats liecia ir vyra, juk reikia rupintis jau ne tik namu, masina, sodu, zmona, bet ir vaiku, po to dar i darba pilnai dienai, ir t.t. ... Musu katinas aiskiai dave suprasti, kad duru i jo pamegta vieta - vonia nebeuzdarinetume, prikakakojo svetainej, bet ne ant kilimo! Supratom, atsiprasem, daugiau jokiu incidentu nebuvo Aisku budavo, kad mazyte nevalyvai su saukstu uztrenkia katei per galva zaisdama, tai gavo atgal letenelemis be nagu, uzrekiau ant katinelio, kad taip negerai, o jis suprato. Katinas nera is tu rankinuku, kai kas jam nepatinka, aiskiai duoda zinoti, nors kastruotas, bet kieme su tikrais patinais kaunasi, gina savo teritorija.
Dabar, kai dukra paaugo, vengia jos, kad neuzniurkytu is perdem dideles meiles
Miau.

kate turejau dar pries susipazindama su savo vyru.ji puikiai istvere persikraustyma i nauja buta,naujo zmogaus atsiradima.bet kai pastojau ir nestumas ipusejo,kate pradejo sisioti visuose kampuose.,net sofa ir savo miegamaji krepsi apsisiojo.paskui pradejo sisioti man prie koju kiekviena ryta.nebelipdavo man ant keliu,nesileido glostoma,baisiai seresi.kai pagimdziau,vyras isveze kate pas mano seseri i sodus.ir kates elgesys bei sveikata vel sugryzo i normalias vezes.vel meili,svari.

Mes turejom ir tebeturim pasiutusi katina... pradziai labai bijojom,galvojom kad teks atiduot,bet dabar visai susigyvenom..Pirmom savaitem buvo sunku,nes dar nesuprato kas cia toks duodavom pauostyti kojyte kad priprastu,o dabar tai isvis super,kai pamato vaika pas mane ant ranku iskart pribega murke,o kai maitinu guli salia vaiko pripratinom nesokinet ant lovytes
Svarbiausia nepuola ir myli vaika,nors namie viska varto ir vercia kaip isprotejes...gal ir jum pavyks susitvarkyti

[quote=marina86,2011 07 31, 23:40]
Niekada nepateisinsiu zmoniu kurie atiduoda gyvuna vien del minties o jei kazka padarys Auginu kate, atsisakyciau jos tik tuo atveju jei vaikas butu alergiskas ir neuztektu kasdien plauti namus.

Nezinau kokio pasiutimo lygio jusu katinai, bet pazystami sako kad tokios kaip musu kate dar nemate Kartais naktimis jai uzeina energijos priepuoliai ir kate laksto ratais po buta, sokineja ant palangiu, spinteliu, krenta is kazkur, zodziu ko tik nedaro Viena minute ateina murkdama "glostyk mane", kita jau zaisdama griebia uz rankos. Svetimu labai nemegsta - jau ne zaisdama, o piktai puola. Nesileidzia paglostoma, net neprieisi, snypsti pradeda. Nors mus su vyru myli, rankas laizo, ant keliu ateina, trinasi, megsta kai glostom.


Mano katyte lygiai tokia pati pagal aprasyma tikiuos susidraugausim
manau svarbu napamirst gyvunelio, pasistengti rodyti demesi, tada kate nestresuos taip ir nekils minciu konkuruoti....

mes taip pat turim pasiutusia katyte ir jau 7men.kavalieriu.
katytė nuo pat mažumės nekentė vaikų, net ir svetimų puldavo, kas tik užeidavo į svečius, bet net minties nebuvo jos atiduoti ar tuo labiau užmigdyti
tik parvežus lelia namo leidom katei pauostyti, dažnai prinešdavau parodyti vaika, o ji kaip didžiai įsižeisdavusi bėgdavo šalin ir praėjus kokiems 2-3men. pati priėjo prie vaiko ir po biški po biški pradėjo vaika pripažinti, bet nei karto nėra kibus, nes žino, kad gaus atgal.
o kas rašo, dėl ligu, tai yra totali nesamonė, jai katinas naminis nemaitinamas žalia žuvim, mėsa tai jis neturi jokiu ligu+laikas nuo laiko reikia skiepiti.

Sterilizuoti katytę reikėjo ir problemos kaip nebūta. O jei katinėlis taip elgiasi- kastruoti.

Musu kate pasiutusi. Tiksliau, kai auginome nebuvo pasiutusi, buvo lepune, o kai gime kudikis, tai pasiuto. Ir uostyti leidome ir jos stengemes neignoruoti, bet vis taikesi idreksti kudikiui. Tikras zveris pasidare. Dabar i antra kudiki jau demesio nebekreipa (gal su amzium (8 m.) i prota atejo:)), nors niekada nepaliekame vienu

Mes irgi turim katę ir prieš gimdymą visi gąsdino kaip reikės ją atiduoti, kaip puls kūdikį ir t.t. Pasiutus tai ne tas žodis, baisiai savarankiška, neklauso, lipa visur, žodžiu ji buto šeimininkė, o ji mums tik leidžia čia gyvent Naktim irgi duoda džiazo, nors sterilizuota, bet šaukia, laksto, mėto viską O su kūdikiu problemų nebuvo ir nėra - parvežę supažindinom, davėm pauostyt, nėrė šalin. Kurį laiką vyras jai vis parodydavo mažutę, pasakydavo, kad skriausti negalima, bet ji vengdavo. Paskui jau atėjusi pauostydavo galvytę ir eidavo šalin. Dabar jau net šalia kartais patupi
Mažajai dabar 6 mėnesiai, labai reaguoja į katę, o kai duodam paglostyti, tai net krykščia iš džiaugsmo Katė pakenčia ir sprunka šalin, nėra užgavusi. Gal todėl, kad visąlaik prie mūsų tas būna. Na kol kas viskas gerai, aš tikiu, kad ir paaugus dukrytei bus gerai, kad draugaus mūsų merginos
Sakyčiau, kad nereiktų bijoti to, ko dar nežinote. Aišku, stebėti reikia, nes ir mūsiškė dūkdama po kambarius nežiūri kur lekia, baisu, kad netyčia neužgautų, bet sudrausminu arba uždarau kur įsisiutusią ir ramiakas

P.S. Katė svetimų vaikų negali pakęst, ir apšnypštus yra, ir šiaip tik pamačius kitą vaiką slepiasi. Tai vat tas dalykas gąsdino turbūt labiausiai prieš gimstant mažajai.

Pas mus irgi ,,pasiutes katinas'' Labai pergyvenome, kai laukiausi, kas bus kai gims kudikis Visi pazystami sake, kad turesime problemu, nes puikiai zinojo musu katina - isdidus, seimininkas, leidziasi paglostomas tik savu, o svetimu pribijo ir jai glosto, tai gali tiketis grybstelejimo Taciau minties atsisakyti katino net nebuvo kile, tiesiog laukeme ir dar dabar laukiame kas bus toliau.
Atveze kudiki is gimdymo namu parodeme katinui, bet jis labai nesidomejo...Po to pastebejome, kad jis bijo kudikio, jai vaikas verkia katinas sprunka sleptis. Budavo juokinga kai katinas pakraupes bega nuo du kart mazesnio kudikio,
Dabar vaikui 10 men. istisai reikia stebti, kad lialius negriebtu katinui uz sprando, nes taip ir taikosi. Bijau, kad katina sgali pulti atgal. Todel niekad kudikio ir katino vienu nepalieku. Katinas jau kudikio nebebijo, bet vaikas ji tiesiog persekioja Jai pamato einanti katina tuoj puola jo keturiom vytis... Vaizdas buna nemirtingas - keturiom varo katinas, o paskui dziaugsmo garsus skleisdamas kudikis. Ziuresim toliau kas bus, jie istisai stebimi, tikiuosi susidraugaus
Musu katinas pirmus vaikus labai myli, vakare visada pamiega su vienu, o po to eina pas kita. Tikiuosi pripras ir prie lialiaus. Ai, visia pamirsau, pora kartu katina radome mieganti vaiko lovyteje, kai vaiko nebuvo, ziuriu jam ten patinka, bet kulturingai buvo paprasytas palikti nesavo guoli