Bandau susijaudinimą nuslėpti nuo vyro, bet tai padaryti sekasi vis sunkiau...Išeiname pasivaikščioti, bet niekas nesikeičia, suprantu, kad turbūt tai jau sąrėmiai, grįžus nueinu į dušą, ir po jo nelengviau...Pasiskambinu gydytojai o ji sako nuvažiuok į klinikas apžiūrės, jeigu tai tik paruošiamieji paleis... Susikrauname daiktus ir patraukiame į klinikas, klinikose jau manęs laukė apžiūri sąrėmiai kas 7 min. kaklelis 3,5 cm. Nuosprendis šiandien gal ir negimdysi, bet namo nebeišleis...Tada tik aš suvokiau, kad jau dienos šviesą pamatysiu tik su savo angelėliu rankose...Paguldo mane į palatą ir suleidžia vaistų, nuo kurių turi veikla arba sustiprėti arba sulėtėti, o išeina trečias variantas mane pradeda siaubingai pykinti ir tenka ilgai ir ilgai vemti... paskui išvargusi užmiegu...
Pirmadienio rytas, apžiūra...Po apžiūros nuosprendis 4 cm, veikla lėta, bet vyksta, šiandien gimdysi...Atvažioja būsimas tėtis, atliekamos procedūros
ir 13.30 atkeliauju į gimdyklą, kaklelis 5 cm, veikla lėta, nuleidžia vandenis ir sako po 2 val. žiūrėsime, praeina 2 val. o sąrėmių kaip nėra taip nėra...Suleidžia skatinamųjų vieną, antrą, trečią dozę, o sąrėmiai ant tiek silpni, kad galima sakyti jog jų nėra, po to seka 4 dozė ir prasideda gimdymo džiaugsmai. Kadangi aš visą laiką svajojau, kad noriu savo gimdymą atsiminti kaip gyvenimo šventę, o ne didžiausią košmarą, paprašau epidūro. Akušerė pasižiūri piktai ir sako pas Tave tokia lėta veikla, kad po epidūro šiandien tikrai nepagimdysi, tačiau aš epiūrą 17 val. gaunu...18 val. kai atėjusi anesteziologė norėjo leisti antrą ampulę išgirstu džiugią naujieną kaklelis 10 cm (o sakė veikla sulėtės)...
Taigi pasiruošiam, laukiam sąrėmio ir ačiū būsimam tėčiui, kad išklausęs visus gydytojos nurodymus taip mamytę suriečia, kad po pirmo stumt yra galvytė, po antro girdžiu : SVEIKINAME JŪS TAPOTE MAMA. 18.33 į šį pasaulį atėjo mažas stebuklas- Augustas 3800gr. 53 cm...AČIŪ sūneli, kad TU esi.. Dabar drąsiai galiu sakyti, kad gimdymas buvo mano gyvenimo didžioji šventė
