Labai liuks, kad jus radau! Sutinku ir dėl projekto apdergimo, kad tik nepražiopsotumėm ko nors Tik dabar dar renkamės ir koreguojam.

Dėl Obamos- tai neturiu laiko skaityt, kas ten parašyta

Zero/Plius namui gal dar ir ne pats tinkamiausias metas- įranga dar kiek pigs, o ir sąlygos (turbūt) gerės.

[/quote]

Butent ta ir norejau pasakyti (kalbant apie zero/plius).
Visi lietuvaiciai bus laimingi, jei sildymui ir vedinimui pasieksime 50 kWh. Tikrai dar neturim geru statybininku praktiskai, nebent pats stovesi ir rodysi pirstu. Tikrai nenoresime gyventi prie plius 20 viduje ir nedaugiau. Tikrai neiskesime nepravere lango, nors ir bus rekuperacija
Monitoringas vokietijoje parode, kad is 20 PN namu, tik trecdalis nevirsyjo 15 kWh

Man irgi tinkas labiau patinka...
Bet va dar klausimas kyla- kas geriau- polistrolas ar vata

Jei svarstyti pasiremiant fizika liaudiskais terminais:
muro kvepavimas fi reiksme apie 50000
jei dedam vata fi reiksme 20
jei dedam polisterola 50.
Atrodo jokio skirtumo. O jei palyginsime kainas, akyvaizdu prie ko apsistosime.

Muro stiprumas garantuotas, jo tikrai nesumazina siltinimas is isores. Polisterolo klyjai tiesiog isilydo i ji, todel jie tikrai gerai laiko

Paties mūro- aišku ne. Kalba apie visą buterbrodą. 100%: 40 cm šiltinimas „gyvens savo gyvenimą“. Jokie klijai to nepakeis.
Aišku, yra technologijos, kai tokio storio polistirolu/neoporu paprasčiausia „apmūrijama“. Bet tai jau plius pamatai ir t.t.
„Įsilydo“- praktikoje nieko nereiškia, jei pats buterbrodas su klaidomis. „Skyrybos“ tarp mūro ir šiltinimo- jokia sensacija, o arčiau įprasto reiškinio. Ne taip jau retai- net ir po kelių metų eksploatacijos.

Visi lietuvaiciai bus laimingi, jei sildymui ir vedinimui pasieksime 50 kWh

Tačiau jie bus ne taip patenkinti, kai gaus komercinį pvz. saulės jėgainei, su kone tris kart didesniais skaičiais.
Gal vis tik Zero/Plius geriau palaukti Pasyviame name...

Monitoringas vokietijoje parode, kad is 20 PN namu, tik trecdalis nevirsyjo 15 kWh

Pirma: Vokietijoje yra tikrai ne 20 Pasyvių namų.
Antra. Tai iliustruoja tik skirtumą tarp „teorinių/feistinių“ sertifikatų ir „pagal faktą“.
Trečia. „Virš 15 kWh“ prasmę turi tik sertifikuojant „pagal faktą“. T.y.- atsiliepia tik pardavimo kainai. Tik kas mokės už „pagal faktą“, jei kišenėje turi „teorinį/feistinį“?
Šiaip, dėl kelių papildomų kWh niekas per daug nesiskundžia (nėra problema „pasitempti“). Kur tas kWh „praganė“- žmonės paprastai ir taip puikiai žino. Pataupė statybų metu.
Papildyta:

Gal vis tik pradėkite nuo „pasyvaus“ projekto. Vata vs polistirolas- tai jau tik smulkmenos.

1. teoriniai silumos perdavimo koeficiento paskaiciavimai praktiskai tenkina 250 mm mura siltinti 300 mm termoizoliaciniu sluoksniu. Zinoma reikia vengti cokoliniu profiliu ir naudoti kuo maziau smeigiu. O jei ju naudojimas neisvengiamas, tai naudoti spec. tam pritaikytas.
2.passiv haus pranesejai, konkreciai seke tiek namu, pastatytu vienoje vietoje ir visiskai identisku.
3. jie visi 20 buvo pastatyti ir sertifikuoti kaip PN. Nieks niekur nepragane, tiesiog kaip minejau, daug kas neiskente prie plius 20 gyventi, arba tiesiog gyvenimo budas su iprociais - daugiau gryno oro.

1. „Vengti cokoliniu profiliu“- tai kartu statytis Pasyvų daugiabutį visai graužikų genčiai. O turint tokius „bendrasavininkius“- galima likti ir visai be šiltinimo.

2. „Passiv haus pranesejai, konkreciai seke tiek namu“- monitoringą vykdo ne vien (ir toli gražu) ši įmonė. ES pakanka nepatenkintų (tarp jų nemažai gerokai didesnę patirtį ir mokslinį potencialą turinčių), kurie priešinasi W.Feist'o bandymui viską susikišti „po savo sparneliu“.
Nors tai nepaneigia to fakto, teoriniai sertifikatai ne visada išlaiko realios eksploatacijos testą.

3. „Daug kas neiskente prie plius 20 gyventi, arba tiesiog gyvenimo budas su iprociais - daugiau gryno oro“- šito niekaip nesupratau. Kad vadovėlinis/feistinis Pasyvus namas nėra geriausiu išpildymu- ir taip seniai visi žino. Įdomu, kiek dar laiko gyvuos mitas apie tai, kad Pasyviam namui pakanka rekuperacinės? Šviežio oro- daugiau nei pakanka (nebent prigrybauta su sistema). Šilumos- ne.

Evoy, dabar mastom kažką panašaus į šitą
http://www.haus.lt/index.php?option=com_ho...9&Itemid=68

Kiemas pas mus pietinėj pusėj.
Reik didint, plius sandėliuką įpaišyt kažkur ir tt.

Taip ir gaunasi jei nėra papildomos šilumos šalia rekuperatoriaus, vėsta patalpos - išjungia vėdinimą,išjungus vėdinimą trūksta oro prisibezda - įšyla patalpos, įsijungia vėdinimą - vėsta patalpos užburtas ratas. Tikrai verta pagalvoti, kad ir apie elektrinius šildytuvus ekstra atvejams.
Papildyta:

Manau teisingas projektukas, tik šiaurinėj daly galima dar sumažinti langų kiekį perkeliant juos į rytus ir vakarus, tačiau paradinis fasadas nukentės. Ar pas jus įvažiavimas iš šiaurinės pusės?

palikite biskuti vietos ir laisves architekturai. Nemanau, kad butina gaudyti cia kiekviena kWh..
nesisijauskite jus i PN. Pasiekite nors 30 kWh ir tai jau bus geriau, nei dabartines normos apie 120 kWh

15kwh yra Vokietijos norma, niekas nežino, kiek bus lietuviško PN, nes nėra patvirtinto standarto. Bet kas gali garantuoti, kad nenukopijuos nuo vokiečių? Dabar pasistatom su 30kwh o kai patvirtina , tarkim 20kwh, griaužemės nagus iki alkūnių, kodėl neišleidom dar 5000-10000LTL(o gal net ir nereikėtų tiek daug) iki pilno PN...Sertifikacija irgi gali būti privaloma net ne naujiems pastatams
Geriau 9 kartus pagalvojam ir tik dešimtą - statom, statom užtikrintai PN pagal DE standartus. Jie yra labai realiai įgyvendinami Lietuvos klimatui, juk ne pustundrėj gyvenam.
Protinga, racionali architektūra nepadarys nuostolio kwh. Galima suderinti ir grožį ir naudą, ypač jei nėra tikslo viską pasiekti minimaliu biudžetu.

Trys momentai, kurie iš karto krenta į akis.
* Langų pardavėjai gali gerokai nuliūdinti su savo komerciniais. Mūsų sąlygomis per tokias vitrinas prigaudytų kWh kiekis apytiksliai lygus prarastų per naktį. Nebent kokias žaliuzes pridėti- bet tai jau bus plius į sąmatą. Žodžiu: tikrai neverta persistengti su vitrinomis.
* Stogas link plokščio, kas reiškia: tokiu nuolydžiu sumontuoti saulės kolektoriai ir saulės jėgainė- žiemos metu gali ilsėtis po sniego antklode, ir neišspaus maksimumo tuomet, kai to labiausiai reikia.
* Patalpų m² ir išdėstymas- tik skonio reikalas. Nebent tiek: pagal „grynąjį“ gyvenamąjį plotą- tai kuklus apie 100 m² vienaaukštis namas. Kam tuomet tas antras aukštas- nežinau...

Nelabai populiaraus Feiso įrodinėjama nemaža nauda dėl pritekėjimų per pietinius langus. Dėl žaliuzių - tikra tiesa, verta montuoti.

Pagal PHI paruoštas lenteles- LT nauda apie nulį. Tokią situaciją keičia tik valdomos žaliuzės.

Kas sakė, kad kolektoriai turi būtinai gulėti ant šlaito.

Konkrečiam minimam projektui- kitokios galimybės nerasta.

Pagal PHI paruoštas lenteles- LT nauda apie nulį.

Naujiena, nemaloni ir neįtikėtina...

Kas sakė, kad kolektoriai turi būtinai gulėti ant šlaito.

Konkrečiam minimam projektui- kitokios galimybės nerasta.

Bet ar tai blogybė? Ar aplamai verta kreipt dėmesį į stogo nuolydį? Aišku, jei nagrinėtume tai architektūros, dizaino aspektu, bet kolektorių - manau nesvarbu visiškai.

Papildyta:


Citata iš "Uolos" aprašymo, "labai atitinkanti" mintis išdėstytas čia, :"...tačiau visiškai netrukdo vitrinoms „gaudyti“ saulės šilumą žiemą. Stogas suprojektuotas taip, kad būtų patogu naudoti saulės baterijas." Juokinga?
Autoriai kuklumu nepasižymi: YPATINGAI taupus namas

Dabar kaip tik ruosiamasi statyti pirmaji lietuvoje saules nama, ten truputi kitaip viskas. Daugybe langu, virtuveje su saules akiniais vaikscioja danijoj analogiskam name. Zodziu su danais (velux) cia daro, greit stovet turetu. Pamatysim rezultata.
As siaip geriau uz pasyvu, nes ziema pas mus tos saules permazai.

Jei saules permazai, tai reiskias gyvenam daugiau seselyje,,,o ka tai reiskia ?
sutinku tik su vienu pagal PN, jei yra salta labai, tai yra giedra ir yra nemazai saules, kuri duoda papildomus kWh...Pagal mokslair teorija, kompensuojama ir del to, kaip ir viskas neblogai.
Deja (velux) tik bando matyt gelbeti situacija, nes be ju, praktiskai nera ir kitu stoglangiu gamintoju, kurie issprestu bloga stoglangiu situacija PN.
bet as uz ju naudojima, nes kaip minejau, nereikia gaudyti kiekvienos kWh

1. evoy, o juk paprasta su tuo cokoliniu profiliu, jei ka...
tiesiog nenaudoji jo, o naudoji metalini L formos profiliuka auksciau, ant kurio uzmaunamas polisterolas...ir taip nebelieka silumos tilteliu.
jei kam bus idomu, galiu atsiusti pvz...

Viską, ką jūs rašot aš įgyvendimu, viską dabar, ir varžos tokios pasiektos ir sandarumas(esu įsitikinęs; testai dar nedaryti) tik nuo ras-oras einu prie oras-vanduo, manau daugiau komforto.
Dėl namo pridavimo visiškai nesijaudinu, mūsų valstybėj iš 0,55 skardos suvirintą priduoti galima Jei kada tektų pardavinėti, ar bus gal kada mokesčių lengvatos(pvz - lengvatinis pvm el.energijai, pasvajokime ) tai tikras PN sertifikatus bus didelis pliusas. Bet realiai juk sau statau, pačiam teks šildyti, pačiam ir sąskaitos pareis. Kol turiu iš ko geriau užsitikrinti pigų ir komfortišką gyvenima sekantiems dešimtmečiams. O ypač žiūrint į tai, kad ne visi deklaruoti pasiekia 15kwh yra būtina lygiuotis į 15, nes jei užsibrėšim tikslą 30 tai gausis 50...

butu idomu prasertifikuoti jusu nameli su lietuviska programa. Neteko to daryti, kai pastatas tokiu charakteristiku statomas. Ar bandysite tai atlikti ?

Jei testai nebus kosmiškai brangūs - norėčiau atlikti, grynai iš smalsumo. Bet apytiksliai bus galima nuspėti pagyvenus, sekant el. skaitiklio parodymus. O jei prieisim prie sertifikavimo - norėčiau gauti, todėl stengiuosi jau dabar, netaupau izoliacijai

*Vitrinas mažinsim tikrai.
*Dėl kolektorių - nebent vyras iš Kinijos parsisiųs. P.s. jei jie būtų, ar gerai juos montuot ant pastogės garažui-ar ne per žemai?
* Patalpų išdėstymą keičiam ir kvadratūrą didinam, nesinori "užpakaliais badytis" pvz. tambūre, reik dar sandėliuko, noriu pirties, plius svečių- darbo kambario.
Taigi tas projektukas tik kaip "špargalkė".
P.s. įvažiavimas pas mus iš šiaurės.Mūsų vienas svarbesnių kriterijų renkantis sklypą, kad kiemas būtų pietinėj pusėj

Papildyta:


Na reikia gi kažkaip išsiskirti iš didelės gausybės projektų

Noriu pavyzdžių kaip galima juos gauti? į paštą asmeninį ? ar čia viešai įketumėt paveiksliukų?

man idomu

biskuti darbai prispaude, pabandysiu po pietu paruosti shemute ikelimui.

Atsiprašau- seniai yra. Pardavime yra sistemos, kai saulės kolektoriais tarnauja visa balkono "furnitūra". Galima aišku susimontuoti ir paprastus saulės kolektorius- vargu ar toks balkonas stipriai sugadintų dizainą.

bus paprasciau, jei el. pastu galeciau persiusti.

Matyt galime garantuoti, kad lietuvoje 15 tikrai nebus.

Alternatyvi nuomonė: galime garantuoti, kad tikrai bus. Pirmiausia todėl, kad tai verslas. Kelių skaičiukų skirtumas- tai milijonai litų statybinių medžiagų gamintojams ir t.t. (įskaitant LT biudžetą). Kiek milijonų- nesunkiai pasiskaičiuosite pagal renovacijos prašančius daugiabučius.
Nepamirškime: visai neseniai LT buvo pavyzdžiu ES su savo normomis. Bus dar labai gerai, jei tai nepasikartos vėl...

Jus tik statykites visi apie 30 ir tikrai niekam nereiks graustis nagu.

Šiek tiek kada nors- teks. Kai skaičiuos reikiamos (kartais galingesnės) individualios jėgainės sąmatą.

O ir vokieciu pasyvus tik kaip norma suprojektuoti iki 15, o realiai kaip minejau, priklausomai nuo naudotojo, virshyja ir 50 kai kurie PN namu vartotojai.

Tai kad ir LT ne kitokie žmonės gyvena. Kiek iš pastarųjų metų statybos namų tilptų į B klase su 110 kWh/m² per metus? Pas vokiečius taipogi pakanka besistatančių „schwarz“.

Vokietijoje ir dabar is naujos statybos, tik apie 10 procentu planuoja PN.

Pvz. iš paralelinio išmatavimo. Vokietis turi iš ko rinktis. Pasyvus namas su iki 50.000€ valstybės parama lengvatiniam kreditui- ne vieninteliai pelėkautai su sūriu (rėmimo programos). Vokiečiui tenka ilgai skaičiuoti iš ko rinktis: pvz. šiandien gal labiau apsimoka įsirengti saulės jėgainę, saulės kolektorius ir geoterminį. Papildomai apšiltinti, susidėti geresnius langus- jis galės ir vėliau. Tikrasis „pasyvus“ bumas (taip jį ir vadina) planuojamas po kelerių metų- kai „konkuruojančios“ rėmimo programos po truputi „silps“ (pvz. iki tam tikros ribos sumažės individualių jėgainių perteklinės elektros supirkimo kainos).

Tai ka jau kalbeti apie mus Lietuvaicius.

Lietuviui pasirinkimas tik vienas (bent jau kol kas)- mažinti energijos vartojimą. Pasyvus namas- kaip ir logiškas sprendimas.

Daugybe langu, virtuveje su saules akiniais vaikscioja danijoj analogiskam name.

Daug kas iš gamintojų stato savo „reklaminius“ namus. Galimybių pristatymui- visai padorus būdas. Tik dažniausiai jie ir lieka „reklaminiais“. Vien dėl kaip paminėjote „virtuveje su saules akiniais vaikscioja“.

Tai aišku neliečia „tikrojo“ Saulės namo, kur galima išsiversti ir visai be supervitrinų.
Papildyta:

Sprendimų aiškų yra:
1. Naudojami ne metaliniai profiliai- tik truputi kaina kandžiojasi.
2. Dėl šalčio tiltelių, šiltinimas ir taip bus žemiau cokolio viršaus- profilis automatiškai nustoja „kenkti“.

Su L formos profiliu 40 cm šiltinime- sudėtinga paklaidinti graužikus. Gudrūs padarai...

Su L formos profiliu 40 cm šiltinime- sudėtinga paklaidinti graužikus. Gudrūs padarai...

[/quote]

lygiai taip pat bijoti reiketu tada statyti namus is polistireniniu blokeliu uzpilamu betonu ?

Vyrukai operatyviai sureagavo į projekto aptarimą SM. Bent jau man nuoroda neatsidaro tiesiogiai.
Šiaip tai be reikalo. Kiekviena tautiška interpretacija įdomi.

Kadangi savo pozicijų neužleidžiate, o haus.lt variantą nelabai tiksliai beprisimenu- Weberhaus alternatyva, kuri gana artima savo dvasia. Dėl kringelių nuorodų neatidaro- todėl adresas kopijavimui: http://www.weberhaus.de/nc/index/haeuser/h...i2%5bhausAction]=detail&tx_iccbrandboxdatasource_pi2[hausId]=50432
Visi generation5.0 projektai.
Weberhaus Plius'inio namo traktuotė.
Papildyta:

Bijoti šiltinimui naudoti polistirolą- tikrai ne! Tereikia neužmiršti panašių "smulkmenų".

EVOY, labai dėkinga už gerą nuorodą. Tokie nameliukai mums arti dūšios einu varvint seilę toliau

Ne vyrukai sureagavo - jūsų poste kažkodėl blogas link'as aš vakar iš jūsų posto irgi neatidariau, nusistebėjau, bet giedruokės poste klikas nuvedė į uolą be problemų juokingas nutikimas

galite pabandyti suvesti busima projekta i LT sertifikavimo programa. Jas turi sertifikuoti ekspertai. spsc.lt puslapyje yra ju sarasas.

Pasidomėsiu, ačiū, nieko apie tai nežinau, pasidomėsiu.

Na norėčiau sukonkretinti, aš visgi pasidaviau reklamai (tiek gamintojo, tiek žmogaus kuris gyvena ne pasyve, bet paprastos statybos name) ir planuojam aeroc ecoterm plus 500
http://www.aeroc.lt/index.php?page=939&lang=lit
ką manot (kaina jų apie 250 kub.m) aišku kai tokio pločio blokeliai, jų tilps ne daug.

O pamatai - plokštuminiai, vėlgi turbūt brangiausias variantas, tai įdomu ar vertas kainos ir kokybės santykis, gal kas turit plokštuminius?


Mes irgi taip pat, kol kas projektavimas, pavasarį kibsim

Plokštuminiai - nemanau kad brangiausi, mano plokštė - ir pamatas, ir pirmo aukšto grindys su jau įlietu šildymo vamzdynu. Puikiai termiškai izoliuoti nuo grunto. Šiame forume vadinama "švediška plokštė". Minimaliai kasimo, darbų nedaug, gal tik ekstra armatūros lyginant su gręžtiniais ar įgilintais, todėl manau nebrangu greita ir tikiuosi kokybiška.

ar jūs jau gyvenat tokiame name? jei taip, gal kokie pastebėjimai

p.s. dar norėjau pasidomėti (aišku paskaičiuos konstruktorius, bet savęs ir konstruktoriaus patikrinimui) koks sluoksnis pas jus apšiltinimo medžiagos bei koks betono sluoksnis. Kokią varžą pasiekėte?
O vedžiojotės paprastai vamzdymą, ar rinkotės sistemą (berods legalet esu mačiusi)

Kaip su drenažu jį iškart darėtes, ar po pamatų, ar visus darbus kartu

Oi kiek klausimų

Ir jei pats darėtės gal paskaičiavot kokia kaina su viskuo gavosi, nes firmų kainas tai mačiau, jei ne viešai, tai į až brūkštelkit kokiam plotui kiek kainavo pamatai

Pas mus bus 140 kv.m labai tikiuosi tilpti į 20 000 ar realu? darbas mūsų, kiek tai bus įmanoma

AEROC EcoTerm Plus 500

Pasikartosiu, kad dujų silikatas bent jau man patinka, tačiau su jais yra truputi daugoka terlionės.

Įprasti buterbrodai su „kietu“ šiltinimu nėra įmanomi. Kiekvieną žiemą per stipresnius šalčius blokai būtų ardomi užšaldomo kondensato- net ir esant pakankamai storam šiltinimui neoporu bei rekuperacinei. Pagal situaciją- šiltinimas gali atstoti (ne nukristi- jį prilaiko ne vien klijai) jau po kelerių metų. Be to, kai tokia stora siena permirksta- iš projektinių charakteristikų nelabai kas beliks (programėlė to neparodo).

Faktas: dujų silikatas iš patalpų siurbia drėgmę kaip kempinė- ir labai sunkia ją grąžina (turi polinkį „sandėliuoti“). Tačiau šis faktas- nėra nuosprendžiu dujų silikatui. Sprendimai paprasti:

1. Chemija/impregnantai. Prieš tinkuojant (fasadas jau turi būti sutvarkytas)- patalpose statomi drėgmės surinkėjai. „Išsiurbus“ drėgmę iš dujų silikato- sienos apdorojamos impregnantu, po ko susidaro virš 1 cm drėgmei nelaidus sluoksnis pačiame dujų silikate. Yra truputi niuansų su tinku, tačiau kiek pamenu- bent jau gipsinis „prilimpa“ be menkiausių problemų.
Nedėsiu nuorodų kur šią chemiją įsigyti. Kaip ir propaguoju Sveiką namą. Kaip ši chemija pasirodo ilgalaikėje eksploatacijoje, ir ką ji pati išskiria į patalpas: prisipažinsiu- paprasčiausiai nesidomėjau. Pasitikėti vien gamintojų reklaminiais tekstais- pati žinote...

2. Papildomas šiltinimas iš vidaus, kartu įrengiant hidroizoliaciją (nuo elementarios hidroizoliacinės plėvelės iki aliuminio folijos). Savaime suprantama: nepamirštant prieš tai iš atitvarų/sienų „išsiurbti“ drėgmę.

3. Ventiliuojamas fasadas. Gal tik lauko siena „pasyviam“ išpildymui- tampa kiek storoka. Jei tinkuojant pirmam sluoksniui panaudoti hidroizoliacinius mišinius, arba mišinius maišant įpilti specialus priedus (vietoje jo- paveikslėliuose folija)- lauko sienos taps netgi labai sveikuolėmis, ir pademonstruos visą tikrąjį gamintojų deklaruotą potencialą.

Jei tingite tiek terliotis (nors ir rezultatas galų gale gaunasi tikrai neblogas)- siūlyčiau pamąstyti apie keramiką. Ji su drėgme patalpose susigyvena gana draugiškai: perteklinę „susiurbia“, kai patalpos per daug išdžiūsta- iš karto grąžina atgal. Orientacijai- variantas su Keraterm 44 keramikos blokais ir ventiliuojamu fasadu, ir šiltinant neoporu.

Jei tokie atitvarų storiai netenkina- orientacijai beveik vadovėlinė (tik ne „ekstremali“) „pasyvi“ karkasinė siena ir beveik vadovėlinė Vilienės „lenkiškai pasyvi“ liktinių klojinių siena (folija tik dėl tikslesnio vaizdo).

Pamatai

Įprasti gręžtiniai+rostverkas tokio storio sienoms- malonumas ne iš pačių pigiausių.

Švediška plokštė šiuo atveju gali konkuruoti pagal kainą. Kiek teko susidurti, tuo LT užsiimančių įmonių komerciniai Jūsų kvadratūrai gali įsitekti į 20.000 Lt. Tik tai nebus grynai „vokiškas“ ir/ar „pasyvus“ išpildymas.

Jūsų atveju pagal kainą gali konkuruoti ir rūsys. Monolitinei rūsio sienai daugiau nei sočiai 20 cm storio- nepaisant „viršaus“ lauko sienų storio (jei aišku tai ne karkasinis, kuriam rūsio sienos gali būti visai minimalistinėmis). Pridėkite pamatinę betoninę plokštę ir rūsio perdangą. Šiltinimas lauko sienoms- nuo 5 cm ekstrudinio, kuris iš karto sudedamas į klojinius. Šiltinimas virš perdangos „pasyviam“ namui taipogi palyginus „plonas“.
Atmetus įprastų gręžtiniai+rostverkas ir grindų pilno buterbrodo įrengimo kainą- ne taip jau daug teks pridėti iki papildomų/šildymo nereikalaujančių 140 m².
Jei kartu su rūsiu norėsite įsirengti žemės šilumokaitį, ir taip gerokai atpiginti (ne vien) rekuperacinės eksploataciją, iš „ne taip jau daug teks pridėti“- teks minusuoti dar apie 3.000-7.000 Lt (sutaupytos lėšos, įrengiant žemės šilumokaitį).
Iš „ne taip jau daug teks pridėti“ galima minusuoti sutaupytą sumą dėl sumažėjusios „viršaus“ kvadratūros (kartu ir paties rūsio), jei technines patalpas perkelti į rūsį. Šiuolaikinės šildymo/vėdinimo sistemos valdymą nesudėtinga persinešti į patalpas.

tikra plokste minimum dvigubai daugiau betono, 5 kart daugiau armaturos, darbo nesuskaiciojama daugiau (vien surishti ta armatura yra dyyydelis dziaugsmas), putplasti po ja reik naudoti nevaikishka.. nors itariu kad tos svedishkos nera tikros plokstes, tiesiog stiazke ant putplascio - tai ne tas pats.. bet kokiam karkasui gal ir nereikia nieko daugiau..

Plokštę vertinkime kaip galutinį produktą, o ne tarpinį (stiežka ant pasluoksnio). Plokštės viršus - patalpos grindys, kurių jau nereikia betonuoti, nereikia naudoti polistireninių plokščių vamzdynui izoliuoti, kompensacinių siūlių. Viskas gaunama iškart. Žemės darbų taip pat mažiau (ypač lyginant su įgilintais pamatais)
Armatūros rišimas - taip, apatinis tinklas 20x20 plius sijos po sienom yra darbo, bet viršutinis tinklas - gatavas, Serfas.lt ir kt prekiauja, ten rišimo minimum. 3 žmonės armatūrą suklojo per 3 dienas; 2d apačiai, tada santechnikai suklojo šildyma ir 1d "gyvatėms" ir viršutiniam tinklui. Klojiniai taip pat minimum - paramstyti perimetrines plokštes kad betonas neišverstų; jokių sienučių, jokio mūro iš betono blokų.
Pačius pamatus įrengti galima tikrai pigiau, bet jei juos šiltinti, įrengti grindis, grindinį šildyma tradiciniu, vienas po kito būdu, darbo ir medžiagų reiks tikrai daugiau.

Jei kartu su rūsiu norėsite įsirengti žemės šilumokaitį, ir taip gerokai atpiginti (ne vien) rekuperacinės eksploataciją, iš „ne taip jau daug teks pridėti“- teks minusuoti dar apie 3.000-7.000 Lt (sutaupytos lėšos, įrengiant žemės šilumokaitį).

[/quote]

Jei namą numatote be rūsio - šilumokaitį labai patogu įrengti po namu, ypač - po garažu. Vietoj žvyro-smėlio pasluoksnio, papildomai įgilinus dar 70-120cm, pilate vidutinės frakcijos skaldą (berods 6-16 ar stambesnę), grindų apšiltinimas sutampa su šilumokaičio apšiltinimu - sutaupome kelis kūbus eps/xps, ir žemės darbų. Pavyzdys čia.
Taip pat galima kloti Rehau vamzdyną (Awaduct;LT atstovai jau žino, kad Rehau tokį gamina ) tai patogiau EVOY siūlomu atveju su rūsiu, nes kuo vamzdynas giliau, tuo geriau - kasant rūsį vamzdžiai suklojami ir perimetru ir po rūsio grindim. Atkreipiu dėmesį, kad įprasti ppr kanalizacijos vamzdžiai čia netinkami - dėl pakankamai didelės varžos, bei bioterpės, Rehau deklaruoja awaduct netinkamumą veistis grybams ir bakterijoms.

Wau, kiek info

ačiū

p.s. ryt reiks viską labai kruopščiai išnagrinėti
p.p.s. pas mus namas bus be rūsio ir be garažo (tam bus atskiras statinys)

Švediška plokštė

Gal taip nekeikčiau švedišką plokštę montuojančias įmones. Jie žiūri savo interesų- jūs savo. Jei normaliai su jais pabendrauti, galų gale jie pasiūlys įsigyti pas juos medžiagas, ir švedišką plokštę įsirenginėti patiems. O „išdurti“ galima tik tą, kuris leidžiasi „išduriamas“.

Švediška plokštė- paprastumo/primityvumo viršūnė. Pagal tai ir verta skaičiuoti tikrąją kainodarą. Tikrai ne pagal komercinius, kuriuose įtraukti vos ne Žemės litosferos moksliniai tyrimai, ir pabaigoje jiems uždėtas PVM. Trumpas darbų aprašymas, su raudonai pažymėtais samdomais darbais. Viskam kitam jokia superkvalifikacija nereikalinga- galima arba patiems, arba samdyti praktiškai bet ką:

1. Geologiniai tyrimai individualaus namo statybose (tuo labiau įrengiant švedišką plokštę)- visiškai nereikalingi. Nebent statotės Biržuose ar durpyne. Pilnai pakaktų kaimynų „apklausos“. Jei manote, kad ramiau miegosite- kodėl gi ne. Tik tam pilnai pakaktų valandą kitą pasidarbuoti kastuvu. Net jei vėliau kils kokių tai problemėlių- jos nesunkiai išsprendžiamos eigoje.
Verta nepamiršti taisyklę: susimokate ne už geologinius tyrimus- o už argumentacijos paketą statybininkams, leidžiantį paaiškinti jums, kodėl jūsų švediška plokštė turėtų dar truputi pabrangti.

2. Švediškos plokštės išmušimas/обноск'ė niekuo nesiskiria nuo kitų. Samdotės bet kurį įrangą turintį ir bent kartą tai dariusį- kuolus susikalsite ir lentas prisisuksite patys. Be to specas sukals jums kryžių iš lentgalio, ir pamokys kaip juo naudotis.

3. Kasimo darbams nebūtina vežtis techniką iš kito LT galo. Tiks bet kuris pro šalį važiuojantis mechanizmas su kokiu tai kaušu ar pan. Nuo ekskavatorininko įgūdžių priklauso tik tai, kiek papildomai teks pasidarbuoti šiūpeliu.

4. Kasant galima kiek pagilinti, ir kartu pasikloti žemės šilumokaitį. Tik verta nepamiršti, kad žemės šilumokaitis išspaudžia maksimumą, kai paklotas (nuo) 1,60 m gylyje. Kitu atveju reikia viską skaičiuoti: kiek metrų papildomo vamzdyno, kokios galios parinkti rekupo ventiliatorius (jei tai ne uždara sistema) ir t.t.
Drenažas kaip ir privalomas. Tam daugiau nei pakanka bendro išsilavinimo.
Su smėlio/žvyro(žvirgždo) pasluoksniu yra nedidelė problemėlė. Reikėtų naudoti bent jau žvirgždo atsijų/skaldelės mišinį (≈2x brangiau). Dar geriau aišku granito atsijų/skaldelės mišinį (≈6x brangiau).
Šis klausimas turi niuansų- jį palikite profesionalams. Jei neturite pažįstamų- užsisakykite kelis komercinius. Juose bus įrašyta ką ir kokios frakcijos naudoti. Info apie jūsu vietovę rimtesnės įmonės disponuoja- bent jau vieną iš pagrindinių „šefuoja“ tikrai rimtas moksliukas, prieinantis prie visų duomenų bazių.
Paviršiaus išlyginimui (smulkesne frakcija)- siūlyčiau samdytis stiažkės lygintoją. Problemų sumažės bent 10x, bei bus kas pavaikys/pamokys klojant šiltinimą.

5. Šiltinimo pasluoksniui geriau naudoti tai, kas ne išpjauta iš luito (EPS), o išspausta formose- ekstrudinį (XPS) ir PIR.
Šiltinimo storis priklauso nuo poreikių.
Šiltinimas turi būti paklotas taip, kad neišsilakstytų pilant betoną. Tam yra visokių plastikinių „grybukų“. Tačiau pakaktų ir tinkamai suremti klojinius perimetru.
Perimetru vertikaliai statomas šiltinimas (ant pirmo sluoksnio) turi būti jau su „grybukais“, kad išbetonavus liktu pritvirtintu. Galima pasiieškoti ką tai iš karto su apdaila ar pagrindu apdailai.
Jei truputi abejojate ar visu 100% viską prieš tai atlikote tinkamai- aplink, per kokį metrą ir daugiau galite pakloti „sparnus“ iš vieno sluoksnio šiltinimo medžiagos (su minimaliu nuolydžiu). Ji kiek sulaikys šalčio skverbimasį, ir kiek „nustums“ lietaus vandenį. Vėliau ant jų paklosite trinkeles ar ką ten dar sugalvosite.

6. Visada geriau lieti storesnę- vieno storio (be įgilinimų po sienomis) plokštę.
Kiek teko darbuotis DE- visada bet kurios pamatinės plokštės storis būdavo vienodas (≈30 cm) ir be įgilinimų sienų vietose. Nepriklausomai kelių aukštų namas, ar iš ko jis statomas. Nežinau, ar iš viso ten yra kitokių tam skirtų klojinių perimetrui (iki/virš 30 cm).
Storesnė plokštė- ne dėl to, kad jai reikalingas koks tai superstiprumas. Paprasčiausiai taip eliminuojamos problemos, atsirandančios dėl paties betono savybių. Stingdamas jis turi polinkį raitytis. Kuo plonesnis- tuo daugiau.
Truputi daugiau betono. Tačiau betonas „ploninamas“ papildomo ekstrudinio (XPS) ar PIR „sąskaita“, o jų kainos panašios į betono. Darbas tas pats. Privalumas: kuo storesnė plokštė- tuo ji stabilesnė ir mažiau linkusi „raitytis“. Skaitykim- tas ant to su papildomu betono kiekiu.
Truputi daugiau armavimo tinklo- bet nereikės brangesnių ruošinių. Armavimo tinklą galima užsisakyti nesupjaustytą po kelis m²- bus daug mažiau darbo rišant, bei sumažės išeiga. Skaitykim- tas ant to su geležimi.
Teks samdytis betono lygintoją (ne stiažkės), bei išsinuomoti kelis įrankius.

7. Gal būt kiek geriau lieti trisluoksnę/ne visai švedišką plokštę (nebūtinai).
Viskas panašiai, tik plokštės paviršius nebus naudojamas grindų dangai kloti. Ant viršaus įrengiamas pasluoksnis iš EPS, XPS ar PIR, suklojamas vamzdynas grindiniam ir liejama stiažkė.
Betono paviršiaus nereiks šlifuoti. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Betonui leidžiama didoka paklaida paviršiui. Ant tokio nelygaus paviršiaus norint pakloti apdailą- teks naudoti brangius išlyginamuosius mišinius. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Paprasčiau su komunikacijomis. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Paprasčiau išspręsti gyvasties klausimą, neprisidarant šalčio tiltelių.
Tačiau vis vien truputi brangiau nei vienasluoksnė.

Pamatu kaina apytiksliai pasiskaiciuoja zinant kiek reikia betono. PVZ greztiniai pamatai su rostverkais 140 m2 namui, reikia nuo 17 iki 20 m3 betono. Galima tiksliai issiskaiciuoti zinant grezinio diametra, gyli ir ju skaiciu. Rostverkui zinant perimetra ir nesunku susiskaiciuoti.
Taigi zinoma betono kieki daugini grubiai is 1000 lt ir labai nesuklysi skaiciuodamas pamatu kainos.
O jei pats daugiau prisidesi ir labiau kontroliuosi statybininkus bei pristatinesi medzhiagas tai galima dauginti ir is 800 - 900 lt.
I 20 tukstanciu (jei geri gruntai) laisvai.

Pacioje Svedijoje darome plokstes- naudojame skalda apacioj stambesne virsuje smulki, naudojame polistirola 3x10cm, perimetru naudojami L formos klojiniai isore apklijuota miniritu, nesamoms lauko sienoms betono storis 30cm,(cia laiptuojam su polestirolu) vidinem 20cm. armatura 4strypai 12mm. Grindims 10cm betonas,viengubas tinklas 6mm 15x15. Pavirsius nuslifuojamas, (be problemu dedame parketa). Namai karkasiniai,paskutine daryta 2aukstu kotedzui su cerpiniu stogu.

Ankstesnę litaniją negalima laikyti išsamiu naudotojo vadovu. Tam Google pilna video ir aprašymų. Litanija tebuvo bandymu paaiškinti, kad švedišką plokštę gali įsirengti bet kas pageidaujantis savarankiškai, arba samdydamas žmones iš darbo biržos (jei turi laiko juos prižiūrėti).

Švediškos plokštės remiksų yra pakankamai. Ji pati- amerikietiško varianto remiksas šiaurės kraštams. Todėl neverta ieškoti universalaus recepto visiems gyvenimo atvejams. Kaip kam patogiau- taip tas įrenginėja.

Kai tik švediškos plokštės pasirodė- rekomendacijose buvo griežti „Grunto sutvirtinimas stambios frakcijos skalda → Pagrindinis pasluoksnis iš truputi smulkesnės frakcijos skaldos → Viršutinis/išlyginamasis pasluoksnis iš smulkios frakcijos atsijų“. Tik vėliau atsirado truputi tolerancijos. Pvz. Vokietijoje šiandien kone kiekviena įmonė siūlo savo „receptą“. Panašu į grindinio šildymo stiažkės storį: pradžioje gamintojų rekomendacijose buvo griežtas „10 cm“...

Patikslinsiu tik kelias detales:

Atkreipiu dėmesį, kad EVOY turi omeny vamzdinį DŠK, tūrinį - žvyrinį galima kloti ir 50cm gylyje, tam jis apšiltinamas 12-15cm polistirenu, kas tolygu pusantro metro įkasimui.

Vien apšiltinti- nėra idealus variantas. „Natūraliame“ gylyje- stabilesnė temperatūra.

Įdomu būtų sužinoti profesionalią nuomonę - manau po apšiltinta plokšte visiškai nebūtina naudoti tokį brangų pagrindą, plautas žvyras yra pats tas.

Nereikia profesionalų. Supilkite keturias krūveles smėlio, žvyro, granito/skaldos atsijų ir skaldos- ir atkreipkite dėmesį per kiek laiko krūvelės susilygins su žeme. Visa esmė dalelių formoje.

Paviršius lyginamas taip: nivelyru užsinešate kampus, nuo kurių pradedat perimetro klojinių montavimą...

Stiažkės lygintojas kone vienintelis, kuris turėdamas tik aliuminio gulsčiuką, šiupelį ir kelis taškus orientacijai- paruoš visą aikštelę milimetrų tikslumu, ar bent jau idealiai tinkamai kloti šiltinimą. Nors galima ir kaip rašote.

PIR man dar nežinomas, gal Evoy įmestų kokį linką?

Kadangi mėgstate lenkus... Pirmame puslapyje yra daugiau.

Plokštės storinimas nesant atitinkamų apkrovų atrodo neracionalus, gerai armuotas gaminys neturėtų labai raitytis.

Raitosi. Panašių jėgų „verčiamas“, kaip šiame paveikslėlyje. Armavimas gali tik „prilaikyti“- bet ne „išlaikyti“. Storis šiuo atveju efektyvesnis.

Šlifavimu vadinate stengstančio betono užtrynimą mašina, naudojant cementą ar kitą miltelinę medžiagą?

Taip. Jei vėliau ant betono klijuojasi grindų danga: tik lengvas užtrynimas lėkšte- be „peilių“. Jokių papildomų medžiagų šiuo atveju nereikėtų.

P.S. Vis vien balsuoju už rūsį.