o jei grizti prie Pasyvaus namo temos-ka galvojate paie infraraudonuju spinduliu sildyma? Jei, kaip teigia gamintojai, jis sildo ne ora, o tai, kas aplinkui (nors kazkaip man tai keista labai ), ar dera tai su rekuperatoriumi? Nes tada, jei nebus sildomas oras, nebus grazinama siluma is oro rekuperatoriaus pagalba. Ar nesumazes rekuperatorioau nasumas? Ar geriau paprasti elektriniai radiatoriai? Kadabgi namas bus apie 120 kv. ir labai siltas, kazkaip vis labaiu linksam prie sildymo elektra. Dar neatmetamas kaip atsarginis ekstra atvejams dujunis zidinys, bet ko gero ir jo nebus.

Na, manau oras pašils kažkiek nuo įšilusių paviršių... Bet ar to pakaks, kad rekuperatorius pasijaustų? Norėčiau ir aš išgirsti žinovų komentarą vieną-kitą.

Siuo atveju siulyciau geriau dujini katila, esu kritiskas del sildymo elektra.
Tiek visokie joniniai tiek elektriniai sildymai "ant popieriaus" kainuoja juokingus pinigus (eksploatacija), o faktas rodo zenkliai blogesnius rezultatus.
Del IR sildymo, jis sildo kunus, bet tie kunai gi irgi spinduliuoja siluma. Pvz jei atsistosit prie ju isildyto stalo gi nesalsit, nuo jo irgi sklis siluma kaip ir nuo Jusu.

rekuperatorius grazina iki 95%(teoriskai!) silumos atgal i nama, realiai apie 80%, o kai oras atsala iki -10°C, tai jo efektyvumas zymiai krenta, ypac ploksteliniu rekuperatoriu. Zodziu, jei jusu papalpose oras isiles iki 20°C, tai turite sansu, kad ipusite sviezia ora i patalpas 16°C. jei rekuperatorius yra su oro pasildymo funkcija, jus patalpu nesaldysite visiskai. rekuperatorius veiks su bet kokia sildymo sistema, nes bet kokia sildymo sistema sildo ora.

, o mes kaip tik planuojame statytis plokstelini- Renovent, tai dabar net nezinau, pasimetus esu. , jau truputi pabodo pliusu ir minusu ieskojimas

jus, zinoma, neklauset koks plokstelinio rekuperatoriaus efektyvumas prie minusines temperaturos, o jums, zinom, niekas tokios informacijos nesuteike. Paskambinkite i http://www.systemair.com/lt/Lithuania/ ir jie turetu suteikt profesionalia pagalba.
Del renovent, kaimynas turi isirenges sita sistema, kaip ir nesiskundzia. Tik nezinau ar renovent rekuperatoriai turi oro pasildymo funkcija, jei ne, tai salta ziema gali buti sioks toks diskomfortas, jei naudingumo koeficienats kris iki 60% ir jus ipusite i patalpas 12°C ora. be to ploksteliniams rekuperatoriams reikalingas kondensato nuvedimas i kanalizacija, rotaciniams tokio nuvedimo nereikia, nes kondensatas nesikaupia.. ivertinkite tai..

Galima isideti atskira tena, tokiems atsiausriems atvejams kaip buvo sia ziema, kuri kiek zianu taip pat gali valdyti pats Renovent.

keliam i virsu! Siek tiek egzotikos- o gal ateities?
http://www.isomax-terrasol.eu/uploads/medi...SOL__RUS_02.pdf

ir dar noriu uzduoti klausima, gal ne visai i tema, tarkim ar galim apadaryti tokia siena - 8 mm molinis blokelis, paskui tarpas, i kuri pilamas betonas,paskui neoporas.Ar galima sujungt kazkaip ta blokeli su neoporu armatura techniskai, kad gauti su kazkas panasaus i http://www.isorast.de/?mn=2&cont=2.1, tik ziureti reikia pacioj apacioj, kur moline plokstele tokia su siltinimo medziaga sujungta?

Cia truputi esminiu argumentu ir apibudinimu, tiems kas neapsisprendiza del to ar siltintis uzdaromis ar atviromis putu poliuretano putomis 1 ir 2

As jau paisprendziau, dabar renkuosi su kuom bendradarbiauti.

gal tau tada pades mano parodoje surastas kontakatas- lenku firma siltina poliuretano putomis (PUR-Super), kainas pateikiu Eu - 2cm-6, 3-9, 4-11, 5-13, 6-15, 7-16, 8-18, 9-19, 10cm- 20 Eu.Garantija 10 metu. www.pluimers.pl, email pluimers@pro.onet.pl

Tik stoga siltinsi ar ir sienas? Kurias putas pasirinkai ir kodel?

labas visiems . pats domiuosi sildymu elektra , seku su tuo susije forumus ir LT ir PL . Ir nors yra nemazai nusivilusiu, nemazai ir patenkintu(cia as apie PL) sild.elektra.geriausia rezultata pasieke zmogus pasistates pasyvu nama apr. 1-je temoje , jam si sezona sildymas kainavo 440 zl (namas 110 m2 ben.ploto , sild. elektrinis-grindinis ,tik nakt. taryfu-22 zl/kwh). Pas mus del brangesnio nakt. taryfo toks sildymas kainuotu apie 50% brangiau.

Labai patiko šitas variantas... Įdomu kiek kainuoja tokia sistema molio plokštė - pilamas betonas - putplastis. Jaučiu tokia sistema trūkumų neturi išskyrus kainą
jei gera kaina siunčiamės kartu

Gal buvot kas nors RESTA 2010 parodoj „Pasyvūs namai“ stendą apžiūrėt? Kaip jums?

man irgi taip atrodo, Giedruole:)Kiek masciau, neradau trukumu.Super, jei isorej neoporo kokie 20 cm, dar su grioveliais klinkerinems plytelems:) Sutikciau siustis uz gera kaina, tik neturiu kur sandeliuoti o esame tik architekto paieskos etape Nu, bent sklypas jau yra
Mastau, kaip galima butu papiginti varianta ir pritaikyti lietuviskom salygom - - nu tarki, muriti is ploniausiu 8 cm mokiniu blokeliu, sugunti kazkaip su neoporu (gal per siules deti armatura, nespece esu, tai nezinau, gal kazkas patars), isoreje neoporas, ir tai naudoti kaip klojinius betonui nenuimamus?Neopora galima paramstyti is isores, tipo euromako2 atramom
Papildyta:
reikia tokia ideja pasiulyti Baltijos putplasciui- tegu gamina su moliu,ir dar su klinkeriu, konkurentu nebus!

Taip taip, Baltijos polistirenas ir taip jau pusmetį erzina su pažadais, jau tuoj tuoj turės blokelius Nežinau ar verta laukti to jų "kūdikio", nes galiausiai pasirodys per brangu O jei dar su molio plokšte sugalvotų tai išvis nesulauktume

Na kainos tai ne stebuklai. Jei dar tranporto kastus priskaiciuos is to vidurio Lenkijos, o dar su garantija kaip ten oficialiai neaisku...

Tik stoga. Sienos bus is neoporo.
Na tai ar nesimato is tu pavyzdeliu Youtube, kokias galeciau pasirinkti

na, lietuviska Amyra siltina 2 cm 24 Lt be PVM,gaunasi 10 cm - 120 Lt - 1200 uz kuba Gamo putos -jomis tikrai nesiltinsiu, bet kaina - 500 Lt uz kuba. Pasidalink info, kur radai pigaiu ir su garantija. Butu tikai labai labai idomu

Dar neapsistojau ties galutiniu puteju, bet kai ispus ir jei viskas bus tvarkoje, tai tikrai negailesiu rekomendaciju ir komentaru, o gal net ir pvz.
Na yra ir kitu imone ne tik ta Amyra, nors kiek atsimenu uos buvau rades, taciau nezinau kodel, bet nekontaktavau su jais.
Gamo (jie atviru poru putas pucia) buvau apsisprendes anksciau, taciau mano laimei jie paskaiciavau brangiau nei tikejausi, del to dar pasidomejes (ir biskuti atsilikes nuo planuotu darbu) apsistojau ties uzdaru poru putomis.

as esu snekejes su mazeikiu firma tik nepamenu pavadinimo pucia uz 350 Lt/m3 su darbu ir PVM sake kad atviru poru putos

O kiek cm sildysi stoga?

Šiek tiek apie LT potencialą, bei galimybių remti alternatyviąją energetiką paieška. Dėl skaičiavimų tikslumo atsakomybės neprisiimu: nesu SD, todėl visi skaičiavimai tik orientaciniai (per daug nesigilinant- elementariai padauginti viešai prieinami skaičiai). Skaičiavimai neturi jokio ryšio tarpusavyje.

Renovavus visą LT būsto fondą pagal Pasyvaus namo standartus, energijos suvartojimas (įskaitant centralizuoto tiekimo nuostolius) sumažėtų ≈ 16,08 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 1.320.875.520 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Viso būsto fondo šildymui naudojant vien tik efektyviai veikiantį geoterminį šildymą, energijos suvartojimas (įskaitant centralizuoto tiekimo nuostolius) sumažėtų ≈ 14,42 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 1.184.516.480 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Viso karšto vandens ruošimui naudojant vien tik efektyviai veikiančius saulės kolektorius, energijos suvartojimas sumažėtų ≈ 2,59 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 212.752.960 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Kad visą buityje sunaudojamą elektros energiją pasigaminti saulės jėgainėmis, LT sąlygomis reikėtų įrengti ≈ 26 GWp.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: elektros energijos gamybai nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 616.080.616 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Teorinis saulės energetikos metinis potencialas LT: nuo 64.000 TWh (neatsižvelgta į skirstomųjų tinklų šiandieninį potencialą). Tokius kiekius Lietuva nesunaudotų per 100 metų.

Skaičiai verčia susimąstyti. Įdomu, jei kombinuoti saulės-vėjo-geo, kas galėtų iš to išeiti?

Kombinuoti teks bet kuriuo atveju- ir ne vien paminėtas sistemas. Vien deginamų šiukšlių LT per metus "prigaminama" gerokai virš milijono tonų.

Manau gyvenamomsiose patalpose gausisi virs 12 cm, o garaze apie 7-8cm, ir aisku vis tarpeliai uzsdarinti

12cm labai gerai, bet kaina tai kosmine gausis...

Kai gausis parasysiu jei neuzmirsiu

turejau omenyje TOGO PUTAS

EVOY, o ka vokieciai sako apie infraraudonuju spinduliu sildytuvus?Planuojam sildytis elektra - koki buda rekomenduotum pasirinkti?
Ir dar klausimas- kas isnaudoti 'seselio'efekta, kiek turi buti tas stogelis, ta prasme plocio, virs lango? Vdrug architektas nezinos

Visą laiką viešai meldžiuosi vokiečiams, tačiau deja- ne visais klausymais jie gali būti mums pvz. Pas juos situaciją stipriai iškraipo valstybės parama, todėl neremiamoms technologijoms ten sudėtinga.

Sunku ką tai patarti online- nežinau visų sąlygų.

Tai paprastas klausymas- jokiam architektui tai nebus problema. Trumpai: viskas priklauso nuo pačių langų dydžio, ir pageidaujamo efekto.

Na, del langu nuraminot.
O del sildymo lieka galvos skausmas didziulis. I ar II temoj buvau skaicius,kad svedai irode, kad ju klimatineje zonoje katiline butina.Lenkai vokieciai issivercia iki 150 kv namui su elektra. Musu namas bus apie 150 kv sildomo ploto (musu daug, maziau neiseina niekaip, kiaip benoreciau). Nei geoterminis, nei kito kuro katilas nera priimtini. Mintys mano tokios- nepataupti ant sienu siltinimo (pamatu bei ju nelabai ir pakeisi), langu- bet sutaupyti neirenginejant katilines , radiatoriu ir tt. ir sildytis elktra. Ateityje isigyti saules jegaine, kai bus remiama valstybes (tikiuos, kada nors tai ivyks). Bet labai bijau, kad neirengus sildymo sistemos (o ateityje jos irengimas gali kainuoti labai daug, kai jau yra visa apaila)paskui uz elektra bus neprimtinai dideles saskaitos. Irenginejant gi sildymo sistema (tikrai nepigus malonumas, kazkas skaicio apie 40-50 KLt) visa ekonomine perdidelio siltinimo ir supergeru langu prasme gerokai sumazeja. Mano manimu, dabartinemis Lietuvos salygomis artimas Pasyviam namui apsimoketu, tik jei neirengineti sildymo sistemos. Bet kazkaip baisoka Kaip gi yra su ta musu klimatine zona? Butina ta katiline ir sildymo sistema ar be jos galima issiversti su protingiomis saskaitomis uz elektra? O vokiecius laba gerbiu, protingi zmones, ir skaiciujantys viska.
Ka jau tikrai apsisprndeme, tai nepagaileti pinigu apsiltinimui.
dar klausimas -priblokuotas garazas prie mano, ta prame, turints benrea siena ir pamata su namu. Bruonius tvirtina, kad tai salcio tiltas. Architektai - ir ne vienas- atvirksciai, kad buferis tarp lauko ir namo. Tai kiaip is tisu yra? Kai specialistai is PN institutu apie tai kalba?

Tai tik viena iš nuomonių- jokiu būdu ne koks tai absoliučios tiesos įrodymas. Pvz. švedų Pasyvaus namo „apaštalas“ Hans Eek pateikia ir kitokius skaičiavimus.

Nurodėte dvi pagrindines sąlygas, kodėl turėtumėte rimtai apsvarstyti Pasyvaus namo statybos klausymą. Bent jau Jūsų neliestų visokie kataklizmai energetikoje.

„Be šildymo sistemos“- tai tik vienas iš variantų šiandienai. Rytojui- kaip čia pasakius... Kad rekuperacinė „temptų“ visą šildymo sezoną- teks rinktis tarp trijų šildymo elektra variantų: rekuperacinės tenai (dėl padidėjusių oro srautų kiek sumažės komfortas); ventiliacijos angose sumontuoti šildytuvai (dėl padidėjusių oro srautų kiek sumažės komfortas); visokie elektros radiatoriai, kilimėliai po grindų danga ar pan.- arba gal net tokia „skylė“ kaip židinys.
Nežinau, kodėl taip pasisakote prieš ŠS. 150 m ploto Pasyviam namui- išsiverstumėte su ≈ 2250 kWh šildymui ir karšto vandens ruošimui per metus. Normalesnis oras-vanduo ŠS sumažintų elektros kaštus minimum per pusę. Jei mąstote apie saulės jėgainę, ŠS bus kone pigiausiu pasirinkimu: bent per pus sumažėjęs elektros poreikis- atitinkamai sumažins ir reikiamą saulės jėgainės galią. O tai dideli pinigai- greičiausiai tuo metu atitiks paties ŠS kainą. Plius: iki pradės dotuoti- turėsite bent per pus mažesnes sąskaitas už elektrą.
Taipogi galima šiek tiek pamąstyti, ir bandyti ką tai išspausti iš saulės kolektorių.

Ir Bronius, ir architektas- abu teisūs. Jei naudojotės jau pastatytų Pasyvių namų nuorodomis, greičiausiai atkreipėte dėmesį į tendenciją: vengti priblokuotų garažų. Tikrai nėra sudėtinga pasiprojektuoti atskirtą garažą po vienu stogu su namu (vienas iš variantų).

Dėl Vokiečių patirties - su visa pagarba jų preciziškumui ir aukštai kokybei, visgi Lietuvos klimatinės sąlygos yra kur kas artimesnės Švedijai ir kai reikia rinktis iš Vokietijos ar Švedijos specialistų rekomendacijų, siūlyčiau vadovautis būtent švediška patirtimi.

Dėl šildymo, siūlau pasidomėti infraraudonųjų spindulių šildymo plokštėmis. Tiek pirminės investicijos, tiek eksploatacijos atžvilgiu labai įdomus variantas, ypač pasyviame name, apie kurį mąstote. Tai ta pati elektra, kuri Jus ir vilioja ir baugina, tačiau maždaug dvigubai efektyviau išnaudoja elektros energiją lyginant su standartiniais elektriniais šildytuvais.

http://www.basf.de/en/produkte/kstoffe/sch...qYsfQFxP_bw2.Pm del pasyvaus namo siltinimo praktine info

jei paskaitytumet , Kirtiss, mano posta dar pries tai rasyta, ten ir buvo klausimas del infraraudonuju radiatoriu. Preliminariai ~150 m nameliui kainuotu tie sildytuvai apie 10 000 Lt. Suma tikrai prieinama. Labai mane dominantis variantas, tik yra labai mazai atsiliepimu praktisku zmoniu- sakykim, nera ju- kurie naudoja tuos sildytuvus. Pagrindinis klausimas butu- ar nera silta tik tuo atveju, jei sedi toje zonoje, kur sildo sildytuvas? Isejus is jos- ar nesijaucia salcio? Gal Jus asmeniskai susidures su tais sildytuvais? Butu labai idomu isgirsti praktisku atsiliepimu. Bet jau beveik apsisprendem- tiesiog nupirksim koki viena ir isbandysim- patiks - visa nama tokiu budu sildysim. Tik gaila, teks rudens laukti, kol bus salta

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai taip pat yra ganėtinai skirtingi:

Yra momentinio/zonionio šildymo trumpųjų infraraudonųjų bangų šildytuvai, kurie ima veikti tik įjungus. Jų skleidžiama šiluma yra intensyvesnė ir jie kartu skleidžia nedidelį kiekį matomo spektro (šviesos) bangų). Tai gali būti pavyzdžiui: http://www.etsistemos.lt/index.php/sildytu...ytuvai/varmatec
http://www.infrasildytuvai.lt/infraraudonu...-sildytuvai.htm .
Tokie šildytuvai gali būti naudojami vidaus patalpų šildymui, bet tai daugiau skirta tiem atvejam, kai patalpa nėra šildoma visą laiką, arba reika šildyti tik dalį patalpos (tam tikrą jos zoną).

Taip pat yra vidutinių infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kurie yra skirti nuolatiniam patalpų šildymui. Pavyzdžiui: http://www.etsistemos.lt/index.php/sildytu...uvai/infrapower
http://decoterma.lt/category/produktai
Jų skleidžiama šiluma yra švelnesnė, ne tokia intensyvi, jie neskleidžia matomos šviesos. Dėl Jūsų abejonių, ar neijaus skirtingas šilumos pojūtis skirtingse patalpos vietose. Tinkamai paskirsčius juos patalpoje, šilumos pojūtis yra jaučiamas visoje patalpoje tolygiai. Efektyviausiai tokio tipo plokštės veikia sumontuotos ant lubų. Sakykim, jei patalpa yra pailgos formos, gali būti, kad efektyviau veiks du ar daugiau mažesnės galios šildytuvai, nei vienas galingesnis ir panašiai. Tokie šildytuvai yra ganėtina naujovė Lietuvoje, bet yra nemažai įvairios paskirties patalpų, kuriose naudojamos tokios plokštės. Jei teisingai supratau, Jūs esate Vilnietė, ar jei esu neteisus, patikslinkite, kuriame mieste gyvenate - aš galėčiau pasidomėti ir duoti nuorodą kur viešai prieinamoje vietoje galima pamatyti naudojamas tokio tipo plokštes Jūsų mieste.

na va vakar dienos rezultatas jau yra - stogas apsiltintas

minimum rezultatas, namo stogas 100% sandarus.

Apsiltinau uzdaru poru Bayer Baymer Spray putomis.

Dabar truputis aktualios informacijos - del medziagu, putimo ir kitos informacijos konsultavo ir putima suorganizavo STA servisas
Kaikada atrodoe, kad tempia guma (nerejosi greciau), bet pagal galimybes rezultatas buvo toks kos sutarta ir laiku.

Gėda prisipažinti, bet negaliu argumentuotai apdergti infraraudonųjų spindulių šildytuvų. Beveik visiškai nesidomėjau šia sistema, nes keli neaiškumus keliantys niuansai, kadaise visiškai „atmušė“ norą gilintis daugiau. Gal Kirtiss turite daugiau informacijos šiais klausymais:
* Kaip ši sistema praktikoje „susigyvena“ su rekuperacine?
* Ar ši sistema savo esme netaps efektyviausiu būdu „praturtinti“ patalpas elektromagnetiniu smogu?

Įdomiausia yra tai, kad ir kas beprasibrautų valdžion (fizikas, restauratorius ar pan.)- vienu klausimu visų jų mąstymas absoliučiai vienodas. Nė vienam iki šiol nepavyksta perprasti elementarią aksiomą ekonomikoje: „2 x 2 ≠ 4“. Kad nepasirodyti vien pastoviu verkšlentuoju, gal būt laikas kaip tai pagrįsti savo paburnojimus prieš mūsų energetikos strategus.

Dvi šalys palyginimui

DE
Gyventojų: 82.190.000
Plotas: 357.000 km² = 35.700.000 ha

LT
Gyventojų: 3.350.000 (≈ 24,5 kartus mažiau)
Plotas: 65.000 km² = 6.500.000 ha (≈ 5,5 kartus mažesnis)
Dar vienas „tautiškasis“ skaičius, padėsiantis paprasčiau palyginti: LT planuotos (ir vis dar planuojamos) statytis naujosios AE galia siektų 3.200 MW. Pačios AE statyba mums kainuotų (juk galų gale už viską sumokės vartotojas) įvairiais šaltiniais nuo 10,3 iki 32,8 milijardo LT. Įskaitant kūdikius, kiekvienam nuo 3.075 iki 9.791 Lt.

Pastaba I. Prieš skaičius visada „≈“ ženklas: skiriasi duomenys iš įvairių šaltinių.
Pastaba II. Tegu negąsdina skaičiai: sumos netgi juokingos- jei lyginti vien tik su Vokietijos biudžeto deficitu pvz. 2009 metais.

Vokiškas alternatyviosios energetikos vystymo modelis

* Žaliųjų „paskatinta“, Vokietijos valdžia nustojo svaičioti apie naujų AE statybas, ir šias lėšas nukreipė energijos vartojimo mažinimo skatinimui ir alternatyviosios energetikos rėmimui. Per 10 metų valstybė per įvairias rėmimo programas ir dotacijas „gražino“ savo mokesčių mokėtojams (gal ir ne visiems po lygiai...) ≈ 96.000.000.000 €. Tai tik iš pirmo žvilgsnio didelė suma- kol nepalygini kad ir su „prikapsėjusia“ suma, remiant kiekvieną AE pagamintą kWh. Pastarosios sumos tikrai neminėsiu: kai vokiečiai vieną kartą suvedė visus galus- gavosi tokie kosminiai skaičiai, kad net bijau užsiminti...

* Apsidžiaugę mokesčių mokėtojai, prie valdžios „dovanotų“ € per 10 metų pridėjo savus (ar skolintus: negi gaila saviems bankams duoti uždirbti) ≈ 488.000.000.000 €, ir visą sumą „perdavė“ į savo šalies ekonomiką.

* Per dešimtmetį gavusi ≈ 584.000.000.000 € injekciją, Vokietijos ekonomika puolė tobulinti technologijas, plėsti gamybinius plotus, kurti aptarnavimo infrastruktūrą.

* Aišku: verslininkai, už savo pastangas šiandien gaudami ≈ 20% grąžą, taipogi neliko kiaulėmis, ir atsidėkodami pasiūlė mokesčių mokėtojams naujas darbo vietas. ≈ 300.500 vokiečių šiandien „in Lohn und Brot“ šiame versle.

* Viską užvedusios valstybės ≈ 96.000.000.000 € investicijos „vaisiai“ 2010 metams. Pastatyta ≈ 13.000 Pasyvūs namų. Pastatyti ≈ 428 Saulės namai. Įrengta ≈ 430.000 saulės jėgainių (instaliuota galia 9.760 MWp). Įrengta ≈ 13.000.000 m² saulės kolektorių (instaliuota galia 4.997 MW). Vėjo „malūnų“ bendra instaliuota galia siekia 27.694 MW. „Darbuojasi“ ≈ 405.000 ŠS (instaliuota galia 7,3 MW). „Darbuojasi“ ≈ 126.000 GKK (t.y. importuojamas kuras pakeistas vietinės medienos pramonės atliekomis ir biomase) (instaliuota galia 4.827 MW- skaičiuojant pagal ne vien GKK sudeginamus biomasės kiekius). O kur dar renovacija, pagreitį įgaunančios H technologijos- ir taip dar ilgokas sąrašas.

* Viską užvedusios valstybės ≈ 96.000.000.000 € investicijos „vaisiai“ 2010 metams. Per 2009 metus: ≈ 262 TWh dengė alternatyvioji energetika ir mažėjantis vartojimas. Alternatyvioji energetika dengė 10,1 % bendro šalies poreikio.

* Ką laimėjo eilinis vokiečių vartotojas. Šiandienai- beveik nieko. Tik kad pasikeitė sąskaitų siuntėjai: vietoje buvusių energetikų, kuro tiekėjų- bankai. Tačiau vienadienės plaštakės mastymu nepasižymintį vokietį pilnai tenkina mintis, kad visą gyvenimą bankui mokėti tikrai neteks (priklausomai nuo „apžioto kąsnio“), ir „ta diena“ tikrai išauš. Gal būt mintyse dar ir pasišaipo iš šiandien optimizmu/„авось“ persisunkusio lietuvaičio: ar tuo metu, kai vokietis jau bus atsiskaitęs su banku- LT gyvens dar kas nors, apart kelių šimtų tūkstančių pensininkų ir kelių šimtų tūkstančių besidarbuojančių danų kiaulidėse (čia geriausias scenarijus 3 AE zonoje esančiai mažutei šaliai).

* Ką laimėjo Vokietijos ekonomika. 2009 metais į energijos vartojimo mažinimą ir alternatyviąją energetiką orientuotų sektorių metinė apyvarta ≈ 124.000.000.000 € per metus. Be didžiulio potencialo, sukurtas „voratinklis“, kurio paskirtis- „pravalyti“ kelią šiam potencialui visoje EU. Todėl neverta stebėtis, kai EU priiminėjamos direktyvos, atspindinčios kaip tik šių pramonės sektorių interesus. Taipogi neverta įvardyti kokio tai ŠS pvz. švedišku, kol nepasitikrinote gamintojo akcininkų sudėties...

* Ką laimėjo Vokietijos biudžetas. Vokiečiai skaičiuoja, kad valstybės „viską užvedusi“ pradinė ≈ 96.000.000.000 € „investicija“, per artimiausią dešimtmetį išsaugos šalies biudžete↔mokesčių mokėtojų kišenėse ≈ 142.000.000.000 €. Pridėjus iki tol „išsaugotus“ ≈ 66.000.000.000 €, gaunasi apvali suma ≈ 208.000.000.000 €. „Išsaugos“ reiškia: neperduos į Rusijos biudžetą↔jos oligarchų kišenes, ir pastariesiems nereikės vargti, sukant galvą kur dėti pinigus/kokią naują futbolo ar krepšinio komandą įsigyti.

* Iš kokių šaltinių bus finansuojamos visos programos artimiausius pvz. 10 metų? 2020 metams numatyta padvigubinti alternatyvų instaliuotą galią, ir tam siekiui užtikrinti bus skirta nemaža suma: ≈ 206.280.000.000 €. Ar ši suma nieko neprimena?

P.S. 2009 m. Vokietijos valdžia ne tik atlaikė žiaurų puolimą „Pasaulinė recesija- o jūs čia su savo alternatyviosios energetikos rėmimu!“, bet ir sugebėjo padidinti investicijas į atsinaujinančią energetiką dar ≈ 20 %. Gal jie vis tik žino ką daro?

Lietuviškas alternatyviosios energetikos vystymo modelis

* Kad monopolistams nepasirodytų per mažai, o triukšmaujantieji dėl alternatyviosios energetikos prikastų liežuvius- sukuriama visai gudri schema. Vietoj raminamųjų- skelbiamos remiamos supirkimo kainos, nors visi puikiai žino: taikant normalias dotacijas supirkimo kainoms, šiandieniniai skirstomieji tinklai niekaip nepatemptų norinčiųjų antplūdžio. Rezultate gaunasi „kaip visada“: su savo jėgainėmis jungtis į tinklus galės tik skirstomųjų tinklų darbuotojai (savaime suprantama- ne visi), jų giminės ir асоба приближонные.

* Kad imituoti kokią tai veiklą, sukurta „Daugiabučių namų renovacijos programa“. Tenka pripažinti, kad labai profesionaliai sukurpta programa: ir varnelė padėta, ir procesas nutęstas keliems šimtmečiams.

Reziume- skiriasi pati „Valstybės“ samprata

DE. Vokietijos valdantieji mano, kad remti savo eilinių piliečių norą mažinti energijos vartojimą ir skatinti individualią energetinę nepriklausomybę (individualų kiekvieno piliečio dalyvavimą energijos gamyboje)- tiesiausias kelias į „Deutschland über alles“:

* rėmimo programomis → skatinamas poreikis ir suformuojamas finansinis pagrindas,

* poreikis ir finansinis pagrindas → didina mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą, bei tampa „dopingu“ visai šalies ekonomikai,

* mokslinis/technologinis/gamybinis → mažina šalies energijos vartojimą/išsaugo iškastiniam kurui įsigyti skirtas lėšas šalies biudžete,

* biudžete pasilikusios lėšos iš naujo „prasukamos“ pagal tą pačią schemą → kiekvienu tokiu „prasukimu“ vis didindamos šalies mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą,

* dirbdama pagal tokią schemą, Vokietija (tiksliau jos mokslinis/technologinis/gamybinis potencialas) Europoje tampa „über alles“, kas automatiškai verčia dairytis naujų „Lebensraum“ → kuriama „kelius pravalanti“ įstatyminė bazė EU, ruošiami tokie energetikos projektai/supermonstrai kaip „DESERTEC“.

Rezultatas: vokiečiai planuoja iki 2050 metų alternatyvomis dengti 100 % elektros energijos poreikį (šiandienai 16,1 %), 100 % energijos šildymui poreikį (šiandienai 8,4 %), 100 % karšto vandens poreikį (šiandienai 8,4 %).

LT. Lietuvos valdantieji valstybę laiko melžiama karve, todėl pluša vadovaudamiesi principais „Puota maro metu“ ir „Po mūsų nors ir tvanas“- tuo pačiu greičiausiai gauną labai apčiuopiamą materialinę naudą:

* kai visą energijos gamybą stengiasi išlaikyti monopolistų rankose,

* kai stabdo energijos vartojimo mažinimo procesus ir alternatyviosios energetikos plėtrą,

* kai deda visas pastangas, kad kuo ilgesniam laikui išlikti Rusijos įtakoje,

* kai stengiasi išlaikyti savo eilinius tautiečius „už viską mokėtojais“,

* dirbdama pagal tokią schemą, Lietuva išlaiko mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą, reikalingą danų kiaulėms auginti → tampa visiška Europos provincija ir pigios darbo jėgos „eksportuotoja“.

Rezultatas: gal būt ir teisingai skaičiuoja mūsų valdantieji- kam tos didžiulės investicijos į energijos vartojimo mažinimą ir alternatyviąją energetiką, jei danų fermų apšvietimas daug nesuvartos, kiaulėms ir taip bus nešalta fermose, o LT likusiems pensininkams ir fermų darbuotojams pakaks natūralaus miško prieaugio?

Ir ką gi mes mirtingieji galime padaryti?
mitingas? kur? sudalyvausiu

o tai kiek cm pūtėt tarp gegnių(minejot kad pūsit 12cm), ir ar gegnėm nebus problemų vėliau, t.y medienai, ji nešus, kiek matyt nuotraukose tai gegnės neužpūstos, tai jei 12cm pūtėt R6 , bet gegnių jei jos 18cm tai jų varža iki R3, tai kaip ir reikėtų dar papildomai šiltinti kad R padidėtų, ar aš čia neteisi ir kiek kainavo 1 kv

kaikur gal gavosi 10-12 cm, kaikur (garaze) ir 3-4 cm. nes ispute tike kiek buvau uzsakes, o ne pagal stori.
dar tose vietose kur manaut kad nera bent 8 cm reikes dastorinti iki tiek ir per akis.
PU putu silumos laidumo koeficientas daug didesnis nei vatos ar polistirolo, taip , kad R pasiekiama jau su ~6 cm, o savrbiausia kaip minejau sandarumas

Daug! Oras mitingams gal ir neblogas. Tačiau jei Megztosios beretės išdaužys langus Perestukinams- vargu ar taip daug ką pakeistume mūsų valstybėje. Nors visai Jus suprantu. Neseniai paskelbtos EU šalių ataskaitos už 2009 metus (kas ką gero nuveikė alternatyvioje energetikoje ir energijos vartojimo mažinime): paskaitinėjus- tikrai norisi gerai užvažiuoti kam nors iš mūsų valdančiųjų...

Vis tik- geriausia vieta „mūšio laukui“ išlieka viešoji erdvė. Todėl siūlau įsirašyti į agitatorius ликбез'o programoje. Juk:

* ... jei tautietis žinos, kad suvedus visus be išimties galus, AE gaminamos elektros kaina vokiečiams gavosi 2,70 €/kWh- A.Sekmokas ir panašūs „ekspertai“ viešai nedrįstų užsiminti apie naujos AE statybą...

* ... jei tautietis žinos, kur tiek metų Google „laidojo“ savo pinigus, ir kad jau senų senovėje egzistuoja verslai, kur verslininkai suka galvas ne kaip parduoti, o kaip pagaminti tiek, kad aprūpinti visus norinčius pirkti- A.Sekmokas ir panašūs „ekspertai“ nedrįstų viešai užsiminti apie naujos AE statybą, o planuojantys naujo būsto statybas- galbūt kiek perdėliotų savo prioritetus...

* ... jei tautietis žinos, kad nepaisant augsiančios pramonės ir didėsiančio gyventojų skaičiaus, vokiečiai planuoja per artimiausius kelioliką metų energijos (tame tarpe elektros) vartojimą sumažinti dvigubai- A.Sekmokas ir panašūs „ekspertai“ nedrįstų viešai užsiminti apie naujos AE statybą...

* ... jei tautietis žinos, kad normaliose šalyse naudojamos vaikiškai elementarios schemos, kai valstybės biudžeto išlaidos paremti atsinaujinančią energetiką ar energijos vartojimo mažinimą, valstybės biudžetui sugrįžta didžiulėmis įplaukomis- A.Kubilius daugiau nedrįstų kiekvienu klausymu dangstytis pensininkais, ir vietoje kelių litų priedo prie pensijos, žmogui įteiktų po LED lemputę...

* jei tautietis žinos, ... ir t.t., ir taip be galo...

Taip kad- siūlau prisijungti.

P.S. Gal kas turite kokį tai tiesioginį priėjimą prie respublikinės spaudos? Baigiu rašinėti/perrašinėti kelis straipsnius panašia tematika, ir norėtus juos kur tai patalpinti- SM serverį jau ir taip pakankamai priteršiu savo postais. Gal kam bus įdomu paįvairinimui po temų apie pedofilus ir politikų lėles...

Teisyę pasakius nematau kodėl infraraudonųjų spindulių šildytuvai turėtų "nedraugauti" su rekupracine vėdinimo sistema. Šildytuvai šildo, rekuperacinė vėdinimo sistema vėdina ir taupo šildytuvų sukurtą šilumą - kiekviena sistema daro savo darbą ir viena kitai netrukdo.

Dėl "elektromagnetinio smogo" tai Tamsta gerokai pralinksminote mane. Infraraudonieji spinduliai gi nėra kažkoks elektromagnetinės taršos šaltinis. Tai yra tie patys šiluminiai spinduliai, kuriuos skleidžia saulė, įkaitusi koklinė krosnis ir panašūs šilumos šaltiniai. Beje, pats žmogus išspinduliuoja į aplinką apie 100 W per valandą tais pačiais infraraudonaisiais spinduliais. Priedo šitie šildytuvai nedegina patalpoje deguonies, nesausina oro, taigi daugeliu atveju palaiko dar sveikesnę aplinką, nei kai kurie kiti, tradiciniai šildymo būdai.

Beje, būtų įdomu sužinoti, kas būtent "atmušė" Jums norą labiau pasidomėti šiais šildytuvais, kas sukėlė įtarimus, nepasitikėjimą.

Kaip tik paminėti ir nepaminėti momentai.

Jei tik taip- be abejo! O jei rekuperacinė kiek sudėtingesnė, ir atlieka daugiau funkcijų (tarp jų- tiekiamo oro pašildymą)? Kokia informaciją ji gaus iš patalpų? T.y.- ar daviklių parodymai bus teisingi? Juk pagal principą „šildo daiktus, o šie patalpas“- daviklių parodymai turėtų būti iškraipomi. Ar aš klystų?

Patys ifraraudonieji spinduliai- žinoma ne! Tačiau kaip bus su šių spindulių „gamintoja“ elektra? Juk kiekvienas kūnas, kuriuo teka elektros srovė- skleidžia elektromagnetines bangas. Visi prietaisai patalpose, sienose paslėpti kabeliai ir t.t. turi jau išmatuotą ir lentelėse sudėtą labai konkrečią išraišką. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai taipogi nėra išimtis- netgi kaip čia pasakius... Kam tuomet tiek vargti sukant galvą su instaliacija ir planuoti kaip maksimaliai saugiais atstumais išdėstyti (jei neišeina jų iš viso atsisakyti) elektros prietaisus pvz. miegamajame- jei šildymui planuojama naudoti kone stipriausiai elektromagnetines bangas skleidžiantį prietaisą? Ar čia vėl kur tai nugrybavau?

Šiais punktais vėl kyla klausymų. Jei seksime tuo pačiu principu „šildo kūnus“- vėl galima pagrybauti. Šildys ne tik žmogaus kūną, bet ir kūnus to milijardo „bendrasavininkių“, su kuriais dalinamės gyvenamuoju plotu. Gaunasi taip, kad kur tai užlindęs koks tai pelėsio grybelis be galo apsidžiaugs, nes įsirengsime jam pačią efektyviausią šildymo sistemą. O kas nori džiuginti pelėsio grybelį- šie juk tuoj pat puls daugintis... Ar čia vėl...?

jei prioritetas sandarumas, tai gal užtektų ir 5 cm o paskui deti vata, ar vata čia nesuderinama su putomis nes kaip ir sakiau per gegnes 18 cm gaunasi R 3 o kur putos užpustos R6 ,

Patalpose, kuriose infraraudonųjų spindulių šildytuvai yra naudojami pastoviam šildymui, jie paprastai yra komplektuojami su termoreguliatoriais, kurie išjungia šildytuvus, patalpai pasiekus nustatytą temperatūrą ir vėl įjungia, patalpai atvėsus. Jūs teisus, kad infraraudonieji spinduliai šildo paviršius (arba daiktus, kaip Jūs sakote) bet išilę paviršiai (daiktai) ima skleisti šilumą į aplinką, šildyti orą taip pat. Taigi teoriškai, jei turėtume šiuos šildytuvus ir per rekuperacinę sistemą paduodamą papildomai pašildytą ora, šitos sitemos viena kitą "suprastų" ir tik papildytų. Kita vertus praktikoje tai tampa nereikalinga, nes naudoti kazkokio tipo kaloriferį rekuperacinėje sistemoje, kai patalpos yra pakankamai efektyviai šildomos (infraraudonųjų spindulių šildytuvais ar bet kuria kita šildymo sistema) nėra reikalo. Tokiu atveju oras rekuperatoriuje gali būti pašildomas tik jei naudojame žemo šilumos grąžos lygio rekuperatorių ir šilumokaityje grynas oras ne pakankamai efektyviai perima šilumą iš ištraukiamo oro. Bet tokiu atveju tai taip pat "nesipjauna" su šildymo sistema, nes iš esmės atlieka skirtingas funkcijas.

Dėl elektromagnetinių bangų gal Jūsų rūpestis būtų ir pagrįstas, jei mes šildymui įrenginėtume elektros laidų tinklą dengiantį patalpos sienas, lubas, grindis. Dabar gi, kai mums rekės tik paprasto maitinimo laido, nuvesto iki šildytuvo (dviejų, ar daugiau, jei patalpa labai didelė), tai vargu ar tai ženkliai padidins pavojų ir "elektromagnetinį smogą" lyginant su tuo kiek elektros instaliacijos laidų ir įvairiausių elektrinių prietaisų mes bet kuriuo atveju naudojame buityje.

Dėl pelėsinių grybelių, tai reiktų pasigilinti, kas visgi skatina jų augimą ir klestėjimą. Tai visų pirma drėgmė, besikaupianti ant paviršių (sienų, grindų ir t.t.). Taip, Infraraudonųjų spindulių šildytuvai nesausina oro (nekeišia santykinės oro drėgmės), bet kadangi jie šildo paviršius (tas pačias grindis, sienas), šie pavišiai yra šilti ir todėl yra žymiai mažesnė tikimybė, kad ant šių paviršių kondensuosis drėgmė, kuri visgi gali kondensuotis, jei šie paviršiai bus šalti ir bus pirmiausiai šildomas juos supantis oras (kaip vyksta šildant tradiciniais šildymo prietaisais). Dėl šilumos poveikio grybeliui, tai vargu ar šildant tradiciniu būdu šilumos grybelis gaus mažiau (jis ją paankamai gerai pasisavina ir iš oro). Kita vertus tinkakmos sąlygos plisti pelėsiui daugiausiai yra sudaromos blogai vėdinamose patalpose, taigi reiktu daugiau skirti dėmesio tam, kam reikia ir neieškoti "baubų" tamsesniuose kampuose (naujose, mažiau pažįstamose technologijose) ir nedaryti iš jų "atpirkimo ožių" .

Nepamanykite, kad esu kategoriškai nusistatęs prieš infraraudonųjų spindulių šildytuvus: kokie gali būti „už“ ar „prieš“, jei apie sistemą žinai tik iš pardavėjų pasakaičių... Jei jau pasitaikė šiomis sistemomis neprekiaujantis profesionalas (t.y. galintis objektyviai atsakyti į kelis klausymus)- begėdiškai tuo pasinaudosiu. Jei paneigtumėte dar kelis mitus, turbūt daugiau Jūsų nebekankinčiau šia tema:

1. Žmogaus fiziologija. Nematau didelių privalumų prieš radiatorinį šildymą (apie grindinį nė nekalbu) temperatūriniame „išsisluoksniavime“ patalpoje. Jei laikysimės principo, kad žmogaus fiziologija reikalauja laikytis principo „Laikyk kojas šiltai, o galvą vėsiai“- sistemai labai toli iki tobulybės: kojas laikai gal ir šiltai (pliusas prieš radiatorinį), tačiau iki 45°C palubėje (o jei dar patalpos aukštis nestebuklingas)- gerokas minusas net ir prieš tą patį radiatorinį. Kokias tai korekcijas įneš „šildo kūnus“. Tačiau visumoje- šiuo punktu sistema vis vien neprilygsta grindiniam šildymui.

2. Eksploatavimo kaštai. Mosikuodamas savo termodinamika, kaban'as pareikštų: „Lubose reikėtų įrengti šaldiklį vasarai, o ne šildytuvą žiemai“. Čia su juo visiškai sutikčiau. Neturiu kokių tai patvirtintų duomenų, todėl tik spėjimas: šildant patalpas, elementarus elektrinis kilimėlis po grindų danga suvartos nuo 3 % mažiau elektros energijos nei infraraudonųjų spindulių šildytuvas. Jau vien dėl to, kad nemažinant komforto, leis palaikyti patalpose ≈ 3°C žemesnę temperatūrą.

3. Konvekcija patalpoje. Prieš radiatorinį šildymą- infraraudonųjų spindulių šildytuvas aišku turės privalumą. Tačiau prieš grindinį- ne.

4. Vėdinimas. Temperatūrinis „išsisluoksniavimas“ patalpoje savaime suformuoja visą eilę klausymų:

* Rekuperacinis vėdinimas šiek tiek niveliuos šią problemėlę, tačiau jei kalbėsime apie paprastą mechaninį ar vėdinimą skersvėjais... Imkime „švelnesnį“ variantą- rekuperacinę. Iš patalpos bus paimamas 25°C oras, ir savo ruožtu sušildys paduodamą daleiskime iki 13°C. Infraraudonųjų spindulių šildytuvo palubėje iki 45°C įšildytas oro sluoksnis bus pajėgus „pastovėti už save“, dėl ko patalpoje susiformuos unikalus reiškinys- ciklonai ir anticiklonai.

* Nelabai suprantu: kaip funkcionuos pvz. centralizuotas namo sistemų valdymas, jei dėka „šildo kūnus“- paliksime jį „kurčią ir aklą“? T.y.: kaip sistema užtikrins „100 % sveiką ir komfortišką mikroklimatą“ patalpose, jei visi davikliai teiks iškraipytus duomenis apie temperatūrą, drėgmę ir t.t. (kol kas nepaneigėte prielaidos, kad infraraudonųjų spindulių šildytuvai iškraipo daviklių duomenis)?

5. Patalpos įšildymo greitis (žmogaus jaučiamas). Iš pirmo žvilgsnio- sistema turi besąlygišką privalumą. Tačiau prisiminus, kad yra gražus sąrašas valdymą turinčių šildymo sistemų, leidžiančių reikiamu laiku turėti šiltas patalpas- šis privalumas niveliuosis praktiškai iki 0.

P.S. Vienu klausymu vis tik pasiliksiu prie savo nuomonės: infraraudonųjų spindulių šildytuvas niekuo nesiskiria nuo kitu elektrinių prietaisų, t.y. kaip ir visi laidą turintys prietaisai- teršia gyvenamąją aplinką elektromagnetinėmis bangomis. Nesigilinant į tai, kad infraraudonieji spinduliai yra kaip šiluminės bangos, taip ir elektromagnetinės, ar kaip gi vyksta pats žmogaus kūno „pašildymo“/„pakepinimo“ procesas molekuliniame lygyje, naudojant minimą šildytuvą. Čia gal kiek nevykusiai pajuokavau, tačiau į viską galime pažvelgti linksmesniu aspektu: būstas su infraraudonųjų spindulių šildymu- kuo tai primena panašius prietaisus (net ir reklaminiai paveikslėliai panašūs). Dėl pastarosios nuorodos jaučiuosi visiškai kaltas, todėl kompensacijai teks įdėti ką tai infraredo palaikymui.