Visai nesenai susidūriau su tokia situacija. Į svečius atvažiavo 3 metukų pusbrolis ir iš karto puolė prie dukrytės žaislų. Manoji pribėgo prie pusbrolio ir norėjo to žaisliuko, su kuriuo jis žaidė. Berniukas aišku nedavė, dukrytė įgnybė jam. Jis į ašaras, puoliau jo guosti ir savo mažylės drausminti. Dukrytės paprašiau, kad paglostytų jį, ji taip ir padarė, kol galų gale vėl jam įgnybė. Tada jau atskyrėm vaikus ir neledom kartu žaisti, kad tokia pati situacija nepasikartotų.
Tą kartą maniau, kad tai tik vienkartinė situacija ir ji daugiau taip nebedarys. Prieš porą dienų buvom pas daktarę. Ji žaidė, lakstė su kitais vaikais, kol ne iš šio nei iš to įgnybė apie 3 metų berniukui.

Ką man daryti? Ką aš blogai darau? Gal kam nors yra buvę panašių situacijų?

Na, vaikai ir gnaibosi, ir kandziojasi, visokiu etapu buna, praeina jie labai greitai .

Gal kas taip pat susidutrete su tokia situacija?

Taip susidūrėme, ir galiu pasakyti, būna žiauriai gaila savo vaiko. [B]Žiauriai. Stengiuosi nebendrauti su tokiom motinom. Geriau savęs paklauskite, kada jūsų vaikas susidūrė su tokia situacija, kas jam tai parodė ar padarė, gal čia kokia auklėjimo pasekmė. Atsakymą rasite savo aplinkoje, mes jums čia nepribursime. Gimdamas tikrai neatsinešė šito įpročio

"ciuke", klasikinė menka paguoda, kad vaikai išauga...

[quote=Noriu_padovanoti,2010 04 08, 00:29]
Taip susidūrėme, ir galiu pasakyti, būna žiauriai gaila savo vaiko. [B]Žiauriai. Stengiuosi nebendrauti su tokiom motinom. Geriau savęs paklauskite, kada jūsų vaikas susidūrė su tokia situacija, kas jam tai parodė ar padarė, gal čia kokia auklėjimo pasekmė. Atsakymą rasite savo aplinkoje, mes jums čia nepribursime. Gimdamas tikrai neatsinešė šito įpročio

suprantama mažai noro mamai, kad jos vaiką kas nors gnaibytų, bet šiuo atveju manau truputi per žiauriai parašėte juk mama tik prašo pagalbos, patarimo su panašia situacija susidūrusiomis mamomis, ieško problemos sprendimo, kas yra labai šaunu ir man jau šiek tiek juokinga darosi, kad jei kas ne taip, viskas suverčiama auklėjimui nesakau kad jis nesvarbus ir nereikšmingas, ir tikrai pritariu "auklėjimas nr1" vaiko raidoje, bet gal vaikiukas netyčia gatvėje pamatė ką nors panašaus, ar dar kur nors, juk neatribosi vaiko nuo viso pasaulio. Kartais vaikai pastebi tokių dalykų, jog suaugusiems telieka tik kraipyti galvas ir galvoti iš kur jie tai žino.
sėkmės ieškant išeities

visai neseniai ziurejau laida kur vaikai gnaibosi,spardosi,musa.jiem tai daryti yra smagu,galvoja kad ir kazkam buti nuskriaustam yra taip pat smagu kaip ir jam tai daryti.patarimas buvo toks.nusileidus iki vaiko akiu lygio pasakyti,kad tai skauda ir taip elgtis negalima.jeigu po to tai kartojasi kartojate ta pati,tik jau trumpiau pvz,taip negalima,nes skauda.trecia karta pasikartojus znybimui po jusu paaiskinimo vaikas nunesamas i koki kampeli,pas mus tas kampas yra pasedeti ant laiptu pasodinamas ir pasakoma,kad cia sedi del to,kad znybei ir kitiem skauda.vaikas turi pasedeti ten tiek minuciu kiek vaikui yra metuku jeigu jusiskei du reiskias dvi minutes.zinoma toks variantas kaip vaikas nenores sedeti tam tikroje vietoje tikriausiai labiausiai tiketinas padarius tai pirma,antra karta.vos tik vaikas susiriuosia eiti nepasedejes savo minuciu jus ji nesat atgal ir vel paaiskinat uz ka.aiskinat du kartus kiekviena karta trumpindama savo paaiskinima kol trecia karta tiesiog nuvedat ten sedet be jokiu zodziu.po paskutinio karto,kai paaiskinot be zodziu jeigu mazasis vis dar atsisako sedeti kur paskirta vedat ji atgal i be zodziu pasodinat.labai svarbu pasodinus apsisukti ir eiti daryt ka darot,nes jeigu stovesit uz kampo ir lauksit kada ateis,vaikas tai priims kaip zaidima.pirmieji kartai bus tikrai sunkus,bet galiausiai uzteks to,kad perspejus vaika pasakysit,kad tai perspejimas ir eis pasedet ant (musu situacijoj laiptuku)uzteks.mum tai puikiai veikia,gal suveiks ir jums

Labai dekoju, mamytes, kad pataret Dabar tie gnaibymaisi isnyko ir vel viskas gryzta i senas vezias

tikekimes jie ir nebeparbegs

Labai tikiuosi

smagu, kad praėjo, o kas padėjo?

Kalbėjimas su dukryte ir sakymas, kad negerai daro ;'

Puiku, kad gnaibymaisi dukrytei praejo
Mes buvom susidure su problema del kandziojimosi.Ir tikrai nesutinku su kitu mamu nuomone, kad tai del netinkamo auklejimo Mes vaiko neskatinome to daryti, draudeme, kalbejome su juo, kad tai negerai ir praejo
Turiu drauge, kurios mazasis labai musasi.Tai pagal vienos mamos pasisakyma, as isvis tureciau stengtis nebendrauti su tokia motina tikrai taip nemanau paprasciausiai priziurime vaikus ir neleidziam, kad ju zaidimai baigtusi mustynemis

As irgi nesutinku, kad tai susije su auklejimu. Tai naujas atradimas vaikui, gali buti kad ir nusiziuretas nuo kitu, ir tai jokio rysio su auklejimu neturi.
Mums kandziojimasis buvo labai trumpai, gal dantukams dygstant. Gnaibymasis is viso neuztruko, bet pabandyt juk reikia

Pries kelias dienas mano dukryte vel pradejo gnaibytis, bet tas gnaibymasis jau nebe vaikams, o mums. Problema tame, kad mociute taip pat gnaibo, as jai sakau, kad visa laika ja sudrausmintu ir pasakytu dukrytei, kad taip daryti yra blogai. Bet mano tas pokalbis su ja yra bevaisis, nes mociute tik juokiasi ir nieko nesako dukrytei, sakydama man, kad ji dar maza ir nieko nesupranta. Niekaip negaliu iaiskinti mociutei, kad mazoji viska supranta. Vyrui sakiau, kad jo mama taip daro, kalbejo ir jis su ja, bet kalbos yra bevaises.. Net nebezinau kaip kalbeti ir ka daryti..

Uzjauciu. Siulau - prilupti mociute , o vaikui rimtai kieiveina karta ignybus patraukti rankas is sakyti "skauda". T.p. nustoti zaisti, jei tuo metu buvo zaidziama. Kad suprastu, jog toks elgesys nepriimtinas.
Butu gerai su mociute pakalbet (zinoma ne prie vaiko), kad toks jos elgesys skatina vaika znaibytis. Labai tiketina, kad mociute jusu neklausys ir toliau darys savo. Tuomet atsiskirti, kas neimanoma, jei gyvenate viename bute. Tiesa, yra vienas pliusas, galbut ateityje jusu dukryte prades znaibyti mociute. Busit atsiskaite
Tai cia taip pusiau rimtai, pusiau juokais

Atsiprašau, o jūs iš patirties patarinėjate ar šiaip kažkur kažką girdėjote? Jei vaikas žaidė su kaladėlėmis ir pradėjo gnaibytis, tai žaidimo nutraukimas (kaladėlių sudėjimas į vietą) padės jam suprasti, ką padarė ne taip? Kaip suprantu, vaikas kažkada nieko blogo nenorėdamas sugniaužė pirščiukais močiutei ranką, taigi išeina, kad įgnybo, ir jam labai patiko jos reakcija - gal sucypimas, gal juokas ar pan., todėl vaikas dabar eina prie visų ir vis bando išgauti tą pačią arba kitą įdomią reakciją. Jam tai tas pats, kas spaudyti kokį minkštą grojantį žaisliuką ir klausytis jo muzikėlės. Tokiu atveju, jei močiutė nedrįsta vaikui to uždrausti, reikia paprašyti, kad ji bent jau nesijuoktų, kai jis įgnybia, t.y. jos reakcija į gnaibymasi turi būti nulinė. Barimasis, teatrališkas grūmojimas pirštu JAU yra reakcija, kuri vaikui labai patiks, vadinasi, gnaibytis jis nenustos. Sakyti "skauda" absoliučiai nėra prasmės, 1,5 m. vaikas tikrai nesupranta kas yra skauda, jam tai abstrakti sąvoka (įgnybęs jis gali išmokti kartoti "skauda", jei jūs taip visada pasakote, bet tai tikrai nereiškia, kad jis supranta to žodžio reikšmę, - juk įgnybęs kitam jis nepajunta skausmo!). Kai vaikas pamatys, kad į jo išdaigą nebereaguojama, jis labai greitai nustos tą daryti. Šis principas galioja ir daugelyje kitų situacijų.

Mes taip pat turim berniuką 3metų, žnaibosi ir gana skaudžiai. Visaip bandėm pasakyt kad negražu taip: geruoju ir bloguoju. Ir juokais, ir ne. Net bandėm tą nulinę reakcija, visiškai nieko, gnaibosi kol pagaliau kas nors kaip nors sureaguoja...

Tai nereaguokit. Viršus turi būti jūsų. Kantriai, subtiliai, bet turit parodyti, kieno miške kankorėžiai. Kol kas, matyt, vaikas stipresnis

O as manau priesingai. Jeigu nuo ignybimo skauda tai taip ir reikia vaikui pasakyti. Atsidurti jo akiu lygyje, patraukti ranka ir labai rimtai pasakyti, kad skauda. Ne is zodziu o is veido israiskos vaikas supras, kad kazkas negerai. "Nustoti zaisti" reiskia, kad jus zaidete su vaiku ir tuo metu vaikas ignybo. Tai parodymas, kad toks elgesys nepriimtinas. Jeigu vaikas zaide atskirai tikrai nera prasmes atimineti is jo zaislus. Nesuprantu, negi tokias smulkmenas reikia aiskinti.
Su abiem vaikais man puikiausiai sis metodas veike. Ir nereikia sakyt, kad 1,5 m. vaikas nieko nesupranta. Ikimetinuka gali paimti ir patraukti is "ivykio vietos". Su 1,5 m. vaiku jau reikia kalbetis, nes jie paprastai jau zino ko nori ir reikia pasistengti norint sudominti kazkuom kitu.
Papildyta:
Ir dar. Pagalvojau, kad visgi kiekvienas turi atrasti tai kas jam tinka. Galbut kazkam pades ignoravimas. Mums ignoravimas netiko. Taigi...

O kada vaikas znaibosi? Issiaiskinkit priezasti..

Na va o čia kažkas teigė, jog nesutinka, kad tai susiję su auklėjimu. Susiję ir labai. Ir mušimasis, ir kandžiojimas, ir gnaibymas ir t.t. Viskas susiję su auklėjimu.

Pagal Jus iseina, kad mes patys namie gnaibomes, musames ir kazka panasaus darome, o vaikui tik liepiame tai daryti ir skatiname ji? Jei ne taip supratau, tai ,prasau ,paaiskinkite Tai kaip aukleti, pagal Jus, vaika?

Uzpraeita savaitgali dukryte buvom palike pas mociute, nes ir taip patys jau nebespejame.. MAn jau arteja egzaminai, tai mokslu kalnai, vyrui sodo darbai prasidejo ir taip kartais norisi pabuti dviese Tai kai atvaziavome pasiimti dukrytes, tai ji zaide kaip ir visa laika, salia jos mociute sedejo ir per ta zaidima ir ignybe mociutei. O ji tik juokiasi. As bandau kalbeti su dukryte, kad skauda mociutei, o ji tik nekreipia i mane demesio ir toliau daro savo. Kol galu gale pradejo kartu su mociute juoktis.
PO to kalbejau su anyta, kad „ne skatintu“ vaiko taip daryti, bet ir toliau savo- vaikas dar mazas ir nieko nesupranta. O as galiu tikrai garantuoti, kad ji VISKA SUPRANTA. Net nebezinau nieko.. Jei ir toliau taip tesis- mazinsim apsilankymu skaiciu pas mociute.


Papildyta:
Tiesa, namie, su teveliais, ji jau ismoko, kad gnaibytis yra negerai, bet tik nuvaziuoja pas mociute ir vel pirstukus paleidzia i darba..

Jei paliekate pas močiutę, reiškia ir jinai prisideda prie jūsų vaiko auklėjimo. Dukros artimoje aplinkoje yra žmogus kuris toleruoja ir jam net juokinga kai vaikas gnaibosi.Ir visai nesvarbu kad jūs tėvai tą draudžiate. Yra kas jai tą leidžia. Jūs sakote , kad skauda, o močiutė juokiasi, reiškia dukros akyse jūs meluojate močiutei yra gerai. Kol nebus vieningos komandos ar vienodo auklėjimo tol bus palaida bala.

Panasi situacija ir pas mane, tik ne del znaibymosi, o siaip del visokiu kad ir pvz mano vaikas alergiskas sokoladui, jam paberia zandukus, o uosvei as jau pavargau sakyti, kad negalima sokolado, ji vistiek duoda kai tik nuvaziuojam, o siaip mazasis ir museika mano, daznai baba apmusa, bet ji tyli, ir nusileidzia, nu jau sena, bet vaikas labai viska supranta.O mustis ismoko is drauges mergaites, budavo ji ir apkandzioja, tai po to jis man kast bande, bet ismusem si bloga iproti, o db ta mergaite znybia net drebedama kai ko susinervina, ziuriu maniskis ir taip daryt pradejo, tik jis dar saves neznaibo, o ta drauges mergaite sau i zandus buna znybia. Vaikai labai greit ismoksta is vaiku

tai tiesiai sviesiai tai anytai velnio pramanytai ir pasakyti-jai nesuprantat ka sakau tai vaiko daugiau nematysit,po poros savaiciu susipras kad martele nejuokauja isbandyta ir uzpatentuota taip sakant.nes seip uosvene pas mane gera,bet sugebejimas "NEGIRDETI" isvystitas labai gerai.pamokinau kelis kart mandagei bet kaip maza vaika-susiprato staigei kad savo vaikus inai uzaugino kaip norejo o mano vaikam mano ir taisykles ir jai pasakiau negalima tai geriau jau negalima,nes as nesisypsosiu ausim karpydama o ramei mandagei ir griestai pasakysiu. galu gale svarbiauses vaikas o ne tai ka mociute mano kas smagu o kas ne.tiesiai sviesiai pasakyti,vaikas neturi draugu-kitos mamos nesutinka leisti zaisti ju vaikams su musiske nes inai gnaibosi.o jus ta skatinat,negi nematot kad vaikui blogai pati darot ir nieko cia linksmo nera kad negalim nueiti i jokes zaidimu aiksteles ir t.t. na nekvailos tos mociutes,turi susiprasti,o jai ne,vadinasi nesilankyti.

Pas mus lygiai ta pati situacija, mociute jau be galo gera, labai dziaugiuosi, kad tokia gera anyta turiu, bet, kaip ji man pasake viena karta jau kitu klausimu ”as turiu savo nuomone ir tu gali man visokia informacija atnesti, visokias laidas rodyti, bet mano nuomones jau nepakeisi„. Po tokiu zodziu jau nebenoriu pas anyta vaziuoti..

su "savo nuomone" inai isaugino SAVO vaikus,dabar cia yra jusu vaikas ir inai turi paisyti JUSU taisykliu o nedaryti kas jai patinka.juk sneka jos toke kaip mazo vaiko biski..aisku nenoriu izeisti jokeis budais,na bet reikia biski jai ir pamastyti kad cia ne jos vaikas ir inai negali daryti taip kaip inai nori,ar aukleti taip kaip jai patinka.

O Jūs ką patartumėt daryti tokiu atveju, jei vaikas nuo 1,5 m. (dabar jam bus 2 metukai) žnaibo savo tetą(jai 12m.)? Mes visi bandom ją atpratyti nuo tokio jos elgesio, bet ji vistiek savo daro. Pasakom, kad tetai būna popa ir, kad ji daugiau taip nedarytų, bet ji vistiek savo. Griūna ant žemės verkia, jei nekreipiam dėmesio tada nueina atsisėda ir vėl pradeda žaisti, bet vis tiek žnaibosi vėliau. Atrodo kai ji žnaibosi nerodom jokių emocijų. Kartai trenkiam per nagus , bet aišku neskaudžiai tada ji atgal kerta į galvą, na mes aišku atgal jai nekertame. Buvo laikas kai netrenkdavom per nagus, bet ji vis tiek savo darydavo, ir dabar jei kas jai nepatinka iškart žnybia arba kanda arba mušasi, ištikrųjų tai iki kraujų. Patarkit ką tokiu atveju daryt.

Mūsiškei irgi kartais taip užeina, bet mes tikimės, kad tai greitais praeis, nes tokie mažiukai dar nesupranta žodžio negalima

Na reikia tikėtis, kad praeis

Musiskis irgi, ir kandziodavosi, ir spjaudydavosi, ir keikdavosi .. Visi etapai praeiti jau Nors namie nieko panasaus nematydavo, galbut pas aukle prisimoke (pas ja ivairaus amziaus vaikuciu budavo) .. Dabar tfu tfu tfu, isaugom, nes jau 5 m. vyrukui

Greičiau jau tie etapai praeitų Ačiū už paguodą

nu man juokinga, kai isivaizduoju jusu dukryte gnybiancia nes turiu toki pati monstriuka-tik patikekit, ne tik gnybia visiems is eiles, bet ir kanda ir musasi-stumdosi ar vaikui 2, ar 3, net jei ir 4 metai-sitam tankui ne motais...atimineja zaislus ir t.t.zodziu, ka as darau-pradejau sistemingai bausti. Sodinu i kede ir minute nusisukus laukiu...jam aisku nepatinka, bando stotis-vel pasodinu..tada privedu prie nuskriausto vaiko ir darom "caca"...taip vargstu kasdien, bet su "bausmiu kedutes" pagalba manau praeisim tvarkingai sita etapa. Vyras bande gnybti atgal(kasti nebande ), bande per nagus suduot, nes jis ir mus musa, bet pamatem, kad is jo visiskai jokios reakcijos tik pakartotinis gnybimas,kandimas, musimas-reiskias vyro metodika, kad tipo pamatys, kad skauda ir kitiems nebedarys-nepasiteisino...liko tik sistemingas bausmiu taikymas...butu paprasciau jei pusbroliukas, kuri jis skriaudzia duotu atgal, bet vaikas mokytas, kad atgal negalima duoti (sesuo psichologe-grieztai pries davima atgal)-tai mano vaikas kaip specialiai dar uzsiveja ir juokiasi, kad tas bijo ziauriai gaila vaiko...kaip sesuo teigia, tokiu budu jis bando demesio daugiau gauti, bet mes su juo ir zaidziam ir t.t. va pusbroliukas su juo ne visada ziadzia-tada ir prasideda

taip deja,su savo uosve net susipykusi buvau.sunus atvaziuoja ir mociute uti mututi tiuti,visokie aaa,kaka,atete 3 meciui vaikui kuris skatinamas kalbeti.mes jai aiskinomo o ji vistiek savo dare.vaikas ir mustis,ir atsikalbinet eme.bet kai abu drausmes gavo,taip nebera.

o patarimas jums,as jai pagrasinau kad vaiko nebematys.aisku per ziauru,bet ji taip nebesielgia,ir nera del o pyktis.



nesupraskit klaidingai,jis nuo pirmu dienu nemate drausmes.o as taip darysiu nes as taves nebijau.mano vaikas pvz kartu ir bijo savo tecio bet ir myli,jis yra ir tvarkingas,ir mandagus ,nes gaudavo drausmes,auklejimo .

idomu koki auklejima taikote, kad vaikas 1,5 metu mandagus, tvarkingas ranka ant siknos?kalbate absoliucias nesamones, kad tokio amziaus vaikas nepraeina tokiu etapu...jei jusu vyras vaika lupa-tai kur jis nebus "mandagus"...as ne per seniausiai pradejau taikyti kedutes metoda, todel, kad anksciau visiskai vaiko bausti nereikejo...tai ka vaikas ramus-as ant jo reksiu?nesamone...kai vaikas pradejo kasti, musti kitus,tada ir prasidejo adekvacios bausmes...kitas dalykas vaikas be reikalo neverkia-ir kai jis verkdavo kudikysteje as ne "aukledavau", kaip jus sakote-o ieskojau priezasciu del ko jis verkia.taip, kad su auklejimo patarimais ne ten papuolet.

P.S, atsiprasau, bet vaikas manes niekada nebijos...esu jo mama, jis manim pasitikes, o ne bijos...kaip suprasti, kad vaikas tevams turi jausti baime ?absoliuti nesamone.

Nei vienas
mano vaikas nei kando, nei mušėsi, nei gnaibėsi, ir man tokie veiksmai visai nejuokingi.
Kalbat pati nesamones, jei manote, kad toks elgesys tai tik tam tikras vaiko augimo etpas.
O šiaip nepagalvojote, kodėl jūsų vaikas visdelto pradėjo kasti, mušti, jei jau pati taip grąžiai jį auklėjot, nemušėt, ranka nebuvo ant šiknos, kodėl jis taip pradėjo elgtis?

del etapo-tai nepasakokite, o gal vertetu literatura paskaityti, kad vaikai ir kanda ir musa tam tikru etapu ir aisku apleidus sita etapa-galimos ir labai neigiamos pasekmes...kitas dalykas, kol neatvykome pas seseri i amerika-tol mano vaikas kieme nekaltai pastumdavo kita vaika, savo zaisla atsikovodavo ir tuom viskas pasibaigdavo...budavo sudrausmintas-paaiskinta, kodel stumti negalima..taciau toks elgesys dar nereikalavo drausmiu skyrimo,o tik zodinio aiskinimo nes kitas vaikas lengvai pastumtas - visiskai nereaguodavo ir tuom viskas graziai pasibaigdavo. tuo tarpu, kai atvykes mano vaikas pamate, kad pusbrolis jo bijo-jam gaudymas ir bandymas suduoti - tapo kaip zaidimas...jis pamate, kad pusbrolis ji paskundzia-tada ateina suauges, kuris ji subara ir t.t.-taip jis gauna demesi. Kai mes pamateme, kas pradejo vykti, mes ir pradejome taikyti bausems ir aisku, savo zaisla jis kaip ir anksciau atsiima is kito vaiko-taciau po bausmiu jis pirmas jau reciau suduoda-matyt veikia. Su savo nesamoningom prielaidom, neturinciom pagrindo, kad mes vaika musam-tai galite bobutem pasakoti...esam grieztai pries smurta...buvo trumpas momentukas, kai vyras savo sugalvota metodika (tipo, kai ignybia-jis gnybia atgal, jei duoda per ranka -jis ir tipo duoda)bande taikyti-tai mes labai greit pamatem, kad tai neveiksminga, nes vaikas nesuprato nieko...skaudet jam neskaudejo, o dar ir kaip zaidima gal suprato, nes jam buvo labai juokinga ir t.t....zodziu-tai buvo keliu dienu bandymas, nors man jis iskart atrode nesekmnigas...taigi auklejimas labai svarbu, bet nepamirskime, kad vaikams formuojasi ir charakteris, o maniskis-akivaizdiai drasus, savimi pasitikintis vaikas ir sitoj vietoj as labai dziaugiuosi...gresmes, kad ji skriaus-nera, o va noretusi, kad ir jis suprastu, kad pirmam duoti - negerai, ant to ir dirbam.O seses vaikas-labai mandagus, geras...deja, apsiginti visiskai nemoka...tik paskusti-tai kas is to mandagumo, tvarkingumo-kai ateityje vaikas taps pastumdeliu ir t.t.

p.s. tiesa, papasakosiu, ka siandien uzmaciau...nuejau nusiprausti i vonia -vaikai zaide, kas sau su masinomis...iejus i vonia, nusprendziau per kampa stebeti, kaip zaidzia, nes is vyro buvau gavusi tam tikru signalu...ir matau, kaip sesers vaikas atima is mano vaiko masina-tas mano vaikas puola atsiimti savo masinos-tas masina numeta salia mano vaiko ir visa gerkle pradeda verkti, kad tipo mano vaikas ji muse...mano vaikas jo nemuse-tik puole noredamas atsiimti masina...man vyras jau buvo sakes anksciau, kad mano, jog vaikas be reikalo nemusa...bet ir savom akim matau, kad jis kartais lenda prie to pusbrolio-o as bijodama, kad suduos neretai ji tiesiog iskart atitraukiu...nors neesu tikrai ar jis nori suduoti ar tiesiog zaidimo forma prisilenda...mano vaikas nekalba dar visai ir pasakyti nemoka...neretai tiesiog per ta laika kai nueinu i vonia-isgirstu verkiant savo vaika arba sesers vaika...o del kandimo-tai dantys vis dar dygsta-tai manau priezasciu sitoj vietoj ieskot taip pat neverta.