Laba diena. Sūnui 1.9 m, labai prie manęs prisirišęs, ypač po sesers gimimo (sesutei 3.5 mėn.), tačiau kai reikia miegoti pietų miego ar vakare, atrodo viską padarys kad neužmigtų. Pervargęs išsiverkia ir tik tada užmiega. Su aukle ar močiute - nieko panašaus. Toks jausmas, kad kuo žmogus mažiau artimas, tuo vaikas mažiau išsidirbinėja). Be to - su tėčiu vakare taip pat graudžios ašaros kai reikia miegot, o mama migdo sesę, bet jei nueinu kartu migdyt - vėl migdymasis užtrunka virš valandos. Kaip elgtis vakare - kai įmanoma eiti užmigdyt ar įvest taisyklę kad vakare užmigdo tėtis (tai irgi ne visuomet įmanoma, nes vyras važinėja į komandiruotes). Dėkui už atsakymus.

o kaži ne laikas įvest taisyklę, kad reikia užmigti pačiam vienam
manau, reiktų grižčiau nustatyti ritualą prieš miegą ir jo trukmę: paskaitei pasaką, padainavai dainą ar pn., bučkis ir atia. jokių pratęsimų.

iš savo patirties su sūnumi: kol pas jį būni, "migdai", skaitai pasaką, dainuoji lopšinę, tai eina, lipa visur, žaislus iš lentynų traukia... bet kai ritualą pabaigiam, išeinam iš kambario, uždarom duris - netrunka nė 5 min, ir vaikas sapnų karalystėj.

Visiškai sutinku - tik ką daryt jei jis lips iš lovos ir eis žaist? be to, naktį jis vis dar pabunda, todėl galvoju kad gali dar labiau išsigąst pabudęs vienas.
Papildyta:
Ir dar- kodel vistik su mama ilgiausi tie žaidimai buna?..

na, kad prie savų vaikai leidžia sau daugiau išsidirbinėi, tai čia faktas. turbūt visiems vaikams taip yra. aš ne psichologė, bet manau, kuo artimesnis žmogus, tuo vaikas geriau žino, kaip jis reaguos į jo išsidirbinėjimus ir pn. o su kitais žmonėm jis iki galo nežino, ko galima iš jų tikėtis ir "prisilaiko".

o jūs įsitikinę, kad paliktas vaikas lips lauk ir žais? o jei ir taip, tegu žaidžia - pavargs ir užmigs.

nesenas pavyzdys iš mūsų gyvenimo: užsigeidė sūnus miegot ant žemės ant meškino didelio atsigules na tai ir palikom taip. po kiek laiko sakau MB: jau turbūt užmigo, eik įkelk į lovą. pareina MB visas išsišiepęs: pats įlipo, užsiklojo ir miega.

tad gal reiktų truputi daugiau pasitikėjimo vaiku - ne tiek jau mažai jie sugeba

Na, ir aš taip manau, tik gal drąsos kartais trūksta ir kaip jus sakot pasitikėjimo vaiku dėkui už nuomone. Kaip tik neužilgo vaikas turės savo kambarį, tai bus puiki proga naujiems įpročiams formuot

nezinau iki kokio lygio jusu vaikas ilgai migdosi, bet zinau atveju, kad net neurologai aiskina tai, kad vaikas kovoja su miegu ir viska daro, kad tik neuzmigti... cia kiekvienam vaikui gali buti skirtinga priezastis. jei si problema tesis, jusu vietoj apsilankyciau pas specialista.
sekmes

Neseniai ziurejau labai panasia tema laida per vokiecius, aisku, as kalbos nesuprantu, bet ten buvo problema mazasis broliukas. Vyresneliui neleido su juo zaisti, jis per grubiai ji myluodavo ir tevai vis nustumdavo. Kaip ziauriai mikdydavo, jei neuzreks, tai berniukas ir nenusiramindavo, verkdavo. Bet tevai labai ji mylejo. Vaikas taip isvesdavo is kantrybes, kad ir as tur but rekciau. Psichologe liepe leisti su tevu prieziura maziuka net pasupti, ant ranku panesioti, paskui pradejo tevai rodyti, kad ji myli taip pat, kaip ir mazaji. Nes nauralu daugiau maziukui demesio ir labai akivaizdziai matesi, kad mazasis tuose namuose karalaitis, o didysis nustumtas.
Teko su juo ir mamai ir teciui is pradziu ir kartu uzmigti,veliau visiskai isbrauke is savo iprociu rekima. Nes anksciau ar veliau vaikas vis tiek uzmigs, tik jie vis nuvesdavo berniuka i kambari, kai jis ateidavo ir nerekiant jis vis tiek buvo nugaletas nes uzsimane miego.
Labai gerai veikia relaksines muzikos, misko ar lietaus ciurlenimo disko paleidimas.
Mano vyresnysis keturiu metu turejo pradeti miegoti savo kambaryje vienas, jam buvo nupirktas naujas dviratis. kai jis pasake, kad bijo miegoti vienas as paskiau, kad jis ne vienas, o su dviraciu. Jokiu problemu nebebuvo.

manau apie draugą dviratį labai gerai pasakyta

o jūs nebemigdot jo vaikiškoj lovytėj iš kurios jis neišliptų? mano sūnus dar nė metų nebuso kai išmoko pats užmigti,o buvo pastoviai rėksnys ant visko tiesiog vieną dieną trūko kantrybė ir pradėjau palikinėt kambary vieną savo lovytėj,ateidavau pažiūrėt vis ilgindama laiką,po kurio laiko jis pats prie to priprato,kad nieks jo neims,nes jei ko ir užsigeisdavo tarkim sausainio,jogurto,gėrimo ar puodo,viską atnešdavau į lovytę,kad tik nekelt lauk,todėl palipsniui įprato užmigt pats

Sėkmės ir kantrybės,viskam savas laikas ir vieta