Situacija tokia: turiu du berniukus vienam beveik 1m 2 mėn, o vyresniajam beveik 2m 8 mėn ir panašu, kad turiu gana rimtą problemą.
Vaikų susilaukiau labai jauna, o iki tol nebuvau susidūrusi su mažais vaikais ir kuo toliau tuo labiau man atrodo, kad nieko nenusimanau apie auklėjimą. Pastebiu, kad vyresnis vaikutis visai nesupranta, kad čia aš esu mama ir vadovauju taip pat aš. Kaip man jam parodyti, kad čia aš "bosas" ir reikia manęs klausyti?
Mano tėvai pataria man jį esant reikalui kaip reikiant aprėkti, o gal ir panaudoti fizinę bausmę. Mano tėtis man dažnai taikydavo fizines bausmes, ant manęs šaukdavo. Dar ir dabar, kai aš ir pati turiu vaikų, jaučiu pasekmes: nuolat jaučiuosi prastesnė už kitus ( o tam tikrai nėra reikalo), krūpčioju, jei kas barasi, na ir tiesą sakant pati nepakenčiu kelti balso, gal todėl taip ir atsitiko?
Mamos patarkit, kaip man tą savo vaikiuką "pastatyti į vietą"? nes bijau, kad jeigu to nepadarysiu aš, jis gali turėti rimtų problemų lankydamas darželį.
Pirmiausia, man labai nepatinka, kad jis iš pykčio ko nors negavęs spiegia. Pati tiesą sakant jau sugebu to negirdėti ir tas jo protesto riksmas manęs neerzina. Tačiau aplinkiniai nereaguoja taip ramiai, kaip aš. Tarkim, vakar besisvečiuojant pas mano tėvus, mano vaikas, kai tėtis persuko Tv kanalą vėl pradėjo rėkti ir buvo baisiai apšauktas, man atrodo, kad jeigu aš neišgyvendinsiu iš jo šito elgesio jis gali nukentėti nuo svetimų žmonių, tarkim būti apšauktas darželyje.

Horo, as galvoju, kad jeigu vaiko cypimas neprivercia taves pakeisti nuomones, ar neisreikalauja sau, to ko neleidai, tai nera ir problemos.
Ar reikia vaikus "statyti i vieta" as nezinau. Pati stengiuos kuo daugiau kalbetis, jei man nepatinka vaiko elgesys tai taip pasakau. Jei bunam sveciuose ir ivyksta koks "incidentas", tai pritupiu, paaiskinu, kad mes esame sveciuose ir cia elgtis galima tik kitaip. Mums suveikia. Svarbu as susitariu.
O darzelis yra ugdymo istaiga, ten dirbantys pedagogai paprastai situacijas suvaldo. Tik gali is anksto aukletojas ispeti, jeigu del kazko nerimauji.

Horo , manau esi nuostabi mama savo vaikiukams. Ir is tavo aprasytos situacijos tikrai neatrodo, kad nesusitvarkai. Zinau, kad sunku auginti pametinukus, mano paneles, tai gal siek tiek ramesnes. O fizines bausmes aciui Dievui jau tampa atgyvena. Dabar tiek daig knygu ir informacijos, kaip auginti, sutarti, susikalbeti su vaikais. Taip norisi uzauginti stiprius, savimi pasitikincius, laimingus vaikus, o dirzasprie to tikrai neprisidetu. Kantrybes Tau toliau. Svarbu, kad ir tetis, tavo vyras, tave palaikytu ir gerbtu, nes vaikai musu veidrodis.

toks biski piktokas klausimas,o kur vaiko vieta?i koke vieta tu nori ji pastatyti..?vaikas kaip vaikas ir nematau cia nieko blogo,viskas isaugama,o ko NETURETUM leisti tai kitiems zmonems-kas kad ir senelems aukleti tavo vaikus jie neturi teises,jai jiems kas nepatinka tai tegu eina ir sako tau bet rekti ant vaiku,o juo labiau jai dar ranka pakeltu
jai nori parodyti kad tu bosas tai taip ir elkis,pirmiause tai turi ginti savo vaikus net ir nuo savo tevu tu esi mama ir tu aukleji ne kas kitas.jai leisi vaikus aukelti kitiems,patys vaikai taves negerbs.nes jie nesijaus saugus su tavim,zinos kad bet kada belekas gali aukleti juos,o taip neturi buti...
as dar dabar pamenu kai mane mazyti auklejo visi gimines is eiles,negaliu to dar po sei dienai atleisti savo tevams nes jausdavausi labai pazeminta kai bardavo ne teveliai o giminaiciai nes jie vis tiek vaiku yra svetimi zmones...
tai tiek tos mano nuomones

paklausykit savęs iš šalies tokios sąvokos visai nedera mažiems vaikučiams.
jūsų vaiko elgesys yra įprastas tokio amžiaus vaikams. apie vadinamą trijų metų krizę informacijos tikrai gausu.
nei staugimas, nei mušimas nėra auklėjimo priemonės.


civilizuotuose darželiuose ant vaikų nešaukiama.

-hal-, na matai, man atrodo tėtis turi teisę žiūrėti Tv pas save namie ir natūralu, kad apibarė, kai anūkas piktai nusuko kanalą.

horo, jei manai, kad vaiko spiegimas gali trukdyti tavo teciui, ir jei nori parodyti (ir teciui, ir vaikui), kad gali susitvarkyti su situacija, kad vaiko spiegimas taves negasdina, galbut tinkama iseitis butu issinesti vaika i kita kambari, uzsidaryti duris ir pabuti su juo dviese, kol nusiramins.

ragnez, issiskaityk - situacija vyko sveciuose.
Namuose gali tevai su vaikais issidirbineti kaip nori, bet sveciuose galiojo jau nebe ju taisykles. Ir jeigu tevai sveciuose nesiteikia pasirupinti savo vaikais, tai namu seimininkai tai padaro jiems priimtinu budu.

Tikrai?

Normalu vaikui būti grubiam, spiegti ko nors negavus? Norit pasakyti, kad visi taip daro. Nesutinku.
Baikit jūs su savo tom trijų metų krizėm, čia labai paranku toms , kurios nesusitvarko su savo vaikais, tai nurašo trijų metų krizei, paskui mokyklinei krizei, priešpaauglystinei, paauglystės krizei ir t.t. Vaikas turi ir išdykauti, ir neklausyti, ir verkti , ir kaprizintis, bet iki tam tikros ribos, kol tai neperauga į piktybinį elgesį. Nes tas elgesys susiformavęs ankstyvoje vaikystėje niekur nedings ir problemų turėsit vėliau.

aisku turi,bet kaip tu pati rasei "apreke" va to daryti reikia neleisti,jokie zmones iskyrus tevus neturi teises aukleti savo vaiku.




niekas nesako kad reikia nurasyti ir nieko nedaryti.reikia stengtis,reikia bandyti rasti kazkokiu sprendimo budu,bet nereikia noreti kad vaikas butu kaip avis.bet..ir suauge siausesi ir nekontroliuoja savo emociju kazko negave ar t.t. tai ko tiketis is mazo vaiko,kad elgsis kitaip kada to net suauge nesugeba..?is tos pacios situacijos perjungus kanalui senelis pradejo staugti ant vaiko,tai ko tiketis kad vaikas nestaugtu atgal ir nerodytu nepasitenkinimo.juokinga manyti kad vaikai isviso "TURI SAVO VIETA" labai noreciau pamatyti kur ta vieta yra
nereikia visko nurasyti,bet nereikia ir persistengti bandant vaika palauzti.

Labas

Gera mintis, kažkaip nepagalvojau


Taip ir buvo, aš atsivedžiau jį pas tėvus rašyti referato, paprašius mamos, kad jį prižiūrėtų ir tuo metu, kai aš rašysiu tą darbuką, tai mažis ir buvo tėtuko paauklėtas.


Man irgi atrodo, kad tai ne krizės reikalas.


Yra sena lietuviška patarlė "vaikui išauginti reikia viso kaimo" man atrodo nėra blogai, kad vaikas susiduria su skirtingais žmonėmis jų auklėjimu ir reakcija į jo veiksmus. Man atrodo, kad šiaip ar taip kiekvienas sutiktas žmogus auklėja vaiką, ar daro kitokią įtaką jam.
Ne taip supratai situaciją, jis nusuko kanalą tėtis norėjo atsisukti atgal ir jis iš piktumo pradėjo spiegti, trypti kojom ir t.t. ir dėl to buvo aprėktas.
Aš nenoriu vaiko "nusodinti" aš noriu, kad jis suprastų, kad ne viską gali gauti tuoj pat ir kad kartais ( jokiu būdu ne visada) svarbesni nei jo yra kitų žmonių poreikiai ir reikia mokėti su tuo susitaikyti, o ne trypti kojomis. Mano mama dirba mokytoja mokykloje ir sako, kad būna visai savęs nevaldančių pirmokų, kurie mokytojai pasakius, kad pamokos metu dera tylint atidžiai klausyti, kad išmoktų naujų dalykų ir netrukdytų draugams, ima klykti, spiegti čia tikrai mamos būna kažką pražiūrėję? Tik ką? Kaip elgtis, kad nepalaužtum vaiko?

išeit į kitą kambarį ir pabūt kol nusiramins čia išsidirbinėjimas?

rėkt ant vaiko ir taip jį dar labiau rėkint čia susitvarkymas?

galima būtų nesivest vaiko į svečius kur jam nedraugiška aplinka, ir proto bokštų neerzinsit, ir genialių patarimų išvengsit.

Ar visada būna vietų kur gali išeiti ir pabūti, kodėl būtinai išeiti, kodėl negalima mokinti ne bėgti kažkur, o bandyti valdyti save, pamažu, po truputį. Kur vaikas darželyje begs pabūti, kad su juo eis kažkur pabūti, kaip mokykloje?

Jam nedraugiška aplinka? O jis draugiškas tai aplinkai? Ar čia jūs auginat vaiką-ne vaikas kaltas, aplinka kalta. Kažkur girdėta.

Bent aš manau, kad vaiką reikia mokinti nuo mažiuko, pamažu, jam suprantamu lygiu, bet mokinti, o ne kažkaip iškreiptai žiūrėti į situaciją-svečiuose mano vaikas isterikuoja, neleidžia suaugusiam savo namuose žiūrėti tv, tai reiškia jam aplinka nedraugiška, jis gi tai nekaltas, kaltas žmogus esantis savo namuose.

būtent pamažu ir po truputį. tikrai nepavyks iš karto. čia kalbama apie vaiką, neturintį trijų metų. toks dar ir kalbėt neypatingai moka. naivu tikėtis, kad necyps ir neisožiuos. ir tokiu momentu išeiti kur ramiau -- normaliausia išeitis. iš skrendančio lėktuvo arba iš važiuojančio traukinio nepavyks, bet beveik visur kitur -- tikrai galima. svarbu, kad isterikuot nepradėtų suaugę

susidaryk tam tikras taisykles,perziurek jas,bet reiketu atkrepti ir i vaiko poreikius. na nenori kad vaikas zviegtu,paziurek kaip gali to isvengti,parodyti kad taip elgtis nera gerai.ir kiekviena karta pradejus kelti isterija kartok savo veiksmus-kaip kad isivedi vaika i kita kambari ir ramei su juo pasedi.ir taip elgis visada vaikui uzkelus isterija,tuoj pat stoji ir isivedi vaika,pasisodini ir pasakia,kad taip elgtis nera gerai ir todel turit pabuti atskirai kol nurims.viskas turi buti labai palengva ir labai nuoskeliai.ir nepulk jo staigei,reikia pradeti nuo namu,tai reiksia kuri laika neisit i svecius kol vaikas nenustos namuose kelti isterikos,kai susitvarkysit namie tada bandykit ieiti i svecius,bet ir sveciuose veiksmu planas turi likti tas pats,vaikas suvoks kas ir kaip,zinos kad galioja taisykle kurios privalu laikytis ir isisamonins tai.bet velgi,kaip atskirti kada vaikas tik aikstijasi o kada jo pyktis teisetas,ir isai kitaip negali isreiksti savo jausmu...?

bet as nepalenkiama tuo klausimu,niekas negali klykti ant tavo vaiko-padare isai ka ar nepadare bet rekti niekas neturi teises.TU ir tik tu turi aukleti ir parodyti vaikui kad sveciuose galioja tam tikros legesio normos,bet velgi viskas tik su laiku.

Na as manau kad ir viena ir kita puse diskutuojanciuju yra teisios tam tikrose vietose.Aciu Dievui kad bent sutarete,kad vaikus vis delto reikia aukleti ir aiskinti tam tikras taisykles,beda tik ta,kad forume besakant savo nuomone ne visada ja iseina isreiksti nuosekliai ir aiskiai,del to ir gaunasi nesutarimai. Labai sutinku su Fruzina ir nemanau,kad ji turejo galvoje greita auklejima,prie visko einama nuosekliai,o jeigu is pat pradziu imsiesi vaiko isteriju gydymu,tai ir neteks prieiti prie situacijos sveciuose. Apie vaiko "vieta" kaip sis terminas papiktino -Hal- noreciau pasakyti,kad mama labai tiksliai issireiske.Pamirsome,kad vaikai turi ne tik savo teisias apie kurias visi tik ir tekalba,bet ir pareigas,is kuriu ir noreciau pamineti pagarba suaugusiems,paklusnuma,svetimu daigtu bei svetimos vietos pagarba.Esu 100% uz tai kad suauges sudrausmintu mano vaika,kuris daro kazka negerai gatveje ar svecio namuose.Ne jokiu budu nerekti ant vaiko,bet sudrausmint ar sugedinti ir yra auklejimas.Vaikas turi suprasti kad namu taisyklemis pasaulis nesibaigia,jis visa gyvenima tures paklusti tam tikroms taisyklems.Jei nebutu nustatytu elgesio normu,pasaulyje butu chaosas ir anarchija.

Pagal mane tas vaikas neturintis trijų metų jau turėtų būti mokomas, kaip sakiau pamažu, aš sakykim manau, kad mokinti visko reikia nuo visai mažiuko, aišku metų laiko pypliui moralų neskaitysi, bet parodant savo emocijomis, kas tau nepatinka, kas labai džiugu, pasidžiaugiant jo pasiekimais ir nusimenant jo netinkamu elgesiu. Turi būti žodžiai ir ,,reikia,, ir ,,negalima''. Bėda tame, kad mes vaikus auginam ne pasauliui, bet net nežinau kam, kol tupi namuose tas vaikas, tai gerai, o kai išeina į viešumą pasirodo, kad jis elgtis joje nemoka, nemoka būti tos visuomenės dalis, sunku jam, jis net nesupranta kodėl žmonės jį ignoruoja, nemyli, nedraugauja, aprėkia. Tai nereiškia,kad tas vaikas turi susitapatinti su visa visuomene, tai reiškia, kad jis nemoka joje elgtis, kad ir išlaikydamas savo ,,aš,,.

Fruzina, mano pasiulymas buvo konkretus konkreciai situacijai - vaiko issinesimas i kita kambari padetu ir mamai sukontroliuoti situacija (nuraminti vaika - nematydamas televizoriaus, jis po keliu minuciu pamirs, del ko pykosi su seneliu), ir seneliui ramiai, netrukdomam anuko pasiziureti norima programa.

svarbu ne tik tai, ko vaikus mokome, bet ir to, kaip juos mokome. triju metuku dar neturinti vaika, kuris dar menkai kalba, "moralizuoti" pamokymais apie tai, kaip senelis nori ziureti butent ta programa, o ne kita - kvaila. jam uztenka suvokti, kad klykimas - nepriimtinas elgesys, todel tenka pasitraukti, kol nusiramins ir vel gales bendrauti. bet kartu, jam butina zinoti, kad mama ji myli ir priima net supykusi, klykianti - tam reikia, kad mama butu salia, kol jis nurims, o ne bartu, baustu ar paliktu viena kitam kambary.

apie tai, kaip elgtis su kitais zmonemis, vaikai ismoksta is to, kaip elgiamasi su jais. ar gali vaikas patiketi suaugusiojo zodziais, kad negalima daryti kitiems tokiu dalyku, kurie galetu juos iskaudinti, jei mama ar teti ar senelis juos skaudina?

Ragnez, aš suprantu ką tu sakai. Tačiau aš kalbu ne apie pasekmes (vaikas isterikuoja svečiuose), o apie priežastis tokio elgesio. Jei vaikas neauklėjamas namuose, mama kaip teigia nesusitvarko, jau įprato negirdėti jo isterijų, tai svečiuose tas išnešimas į kitą kambarį kažin ar ką išspręs. Tu tikrai manai, kad isterikuojančiam vaikui išnešimas į kitą kambarį bus naudingas ir jis nurims, vienas gal taip, kitas vaikas dar labiau isterikuos. Kita vertus svečiuose manau ne visur yra kur išsinešti, pagaliau šeimininkas gal nenori leist į kitą kambarį. Man toks teorinis sprendimas netinka, nes galima daryti išvadą, kad patarimas netenka prasmės, jei nėra kur išnešti vaiko, o ką tada daryt?

Bet jei vaikas suvoks, kad klykavimas nepriimtinas elgesys, tai jis ir neklykaus, aš galvoju kad tą daro būtent to nesuvokiantys vaikai, kurie kaip nori taip elgiasi.Klykauja namuose, klykauja ir svečiuose. Jei namuose tai priimtina, tai ir svečiuose galima. Aš manau, jei vaikas neisterikuoja namuose, tai ir svečiuose to nedarys.Arba tai bus pavieniai atvejai.

tai puiku - niekas nedraudzia tau aukleti savo vaiko, bet jeigu tu to padaryti nesugebi/nenori/nematai reikalo ir veiksmas vyksta ne tavo namuose, tai sorry, bet nebeturi jokios teises aiskinti kaip aplinkiniai turi reaguoti i tai, kad tu nesusitvarkai su savo vaiku ir jisai kazka padaro. Vieni nusisypsos, kiti apreks, treti demesio nekreips - bet cia jau yra ju teise.



nereikia daryti is vaiku idiotu. Jeigu nuo pat pradziu aiskini, kad negalima liesti vieno ar kito daikto, tai tokio amziaus vaikas yra tikrai igalus suprasti, kad negalima kisti nagu pvz prie televizoriaus. Man uzkliuvo ne spiegimas, o tai, kad atejo ir persijunge kanala - nes spiegimas tai tikrai yra dar ganetinai normali (bet irgi svartytinas) mazo vaiko reakcija i tai, kad negavo norimo daikto ( bando ribas), bet tuo tarpu nagu kisimas prie tam tikru daiktu ( televizorius, kompiuteris, kita technika, laikrodziai, virtuves irankiai) be suaugusiuju leidimo, tai tikrai ne.

Visiskai sutinku su Fruzina ir noriu papriestarauti Ragnez.3 metu vaikas labai daznai jau buna pilnai kalbantis,labai retas,kuris tokiame amziuje surezga vos kelis zodzius.Mano mergaitei 2 metai 4men ir mes su ja pilnai snekames,ji ir pati pasako kad "as buvau negera" ir net praejus dienai puikiai prisimena ir pasisako kad feja issinese multfilmus,nes buvau negera,tai apie koki nekalbejima ir nesupratima mes snekame.Visa literatura teigia,kad mazi vaikai moka stipriai manipuliuoti suaugusiais.Jie bando "kiek daug galiu sau leisti".Vienoje knygoje skaiciau,kad kudikis net 4 menesiu jau pradeda savo loveleje zirzenti vos tik jam pritruksta demesio,ir patarimas mamoms jau tada ismokti skirti vaiko garsus,nes kitaip mama nespes lakstyti ir teks buti visada prie kudikio.Turiu puiku pavyzdi drauges berniuko,jam jau 5 metai,drauge su juo labai uzsiima,taciau toks vaizdas kad tas berniukas niekada nera sudraudziamas.Kaskart kai ateina i svecius vos iejes pro duris sukelia tokia isterija kad ir mamai ir mums patiems tampa nepatogu.Ji tik pasiteisina,kad jis visur taip elgiasi,nes yra nepazystamu zmoniu ir jam nedrasu.Buvau pakraupusi kai jis pradejo spardyti duris ir metytis batais stovinciais koridoriuje,mano mergyte tada 2 metuku ejo pro sali o jis is to isisiautejimo net nepastebejo ir stume tuscia zaislu deze stovincia koridoriuje tiesiai i ja.Mano vaikas tikrai issigando tokio elgesio. O mama sako,nekreipkit demesio,pasioziuos ir pats ateis prie visu. Ka tokiu atveju irgi issivesti pasisneketi i kita kambari? Jis vaikas jau 5 metu. Man taip ir norejosi paimti ir ikresti i kaili

o man žinot kas konkrečioj, aprašytoj situacijoj neskanu pasirodė? kad atvyksta anūkėlis pas senelį, o seneliui ne kad su anūkėliu pasibovyt, o svarbiau televizorius (gal aš neteisi -- senelis per dažnai anūkėlį mato, ir anūkėlis užkniso)

O jetau ir vėl aplinka kalta. tikriausiai jūsų nuomone, tai kai žmogus turi anūkų jam jau griežtai turėtų būti uždrauta žiūrėti tv, ką ten žiūrėti, jam net tv pirkti turi būti nevalia. Koks skirtumas dažnai ar nedažnai mato ( man atrodo šioje situacijoje dažnai) , bet tai nereiškia, kad senelis turi visą dėmesį skirti savo ponui anūkui. Ir vėl vaikas nuo mažens mokomas, pasirodžiau jūsų horizonte dabar viską meskit ir šokinėkit apie mane, linksminkit, pataikaukit, jei ne tai klyksiu,užauga toks, o paskui trauma, kai niekas (draugai, klasiokai, kaimynai, bendradarbiai ir kt.) net nesiruošia apie jį šokinėti.

Na cia kaip koks zmogus,nenoreciau jo uz tai smerkti.Ne visi juk seneliai su pasakelemis anuku laukia.Musu seneliai irgi nepuola vaiku cackinti,va mociutes gal labiau gatavos ant galvos atsistoti

Labai įdomi diskusija išsivystė
pamaivax, nesutinku su Tavim dėl požiūrio į labai mažus vaikučius. Man atrodo mes, šių laikų žmonės, labai greitai tais mažiukais atsikratom. 4 mėn kūdikis iš vis neturėtų būti vienas lovelėje, jo vieta šalia mamos. Net yra terminas "9 mounths in, 9 mounths out" kuris nusako, kad 9 mėnesius vaikutis nešiojamas mamos įsčiose, 9 mėnesius rankose ar nešioklėje prie kūno. Ir manau tai normalu, mano 1m. 2 mėn sūnus labai nori būti panešiojamas, tai ir nešioju, nes per žiauru būtų atstumti tokį mažą vaikiuką.
ragnez tesi, mano vyresnėlis vaikiukas dar nelabai ką kalba, bet šiandien atlėkęs ištarė "myliu Tave", tai likau be žado, gal ir nesu jau tokia netikus mama Aš nenoriu jo sutrypti, pažeminti, atstumti ar sumenkinti ( būtent taip aš jausdavausi po fizinių bausmių), noriu išmokyti jį valdyti save. Man ir dabar pačiai kartais sunku būna valdytis, nes esu impulsyvi, o jis matomai mamytės būdo mane tėtis už ožius tokius gana žiauriai lupdavo ir tą akimirką jausdavausi tokia sutrypta, nemylima, niekam tikusi ir deja, tai turi ilgalaikių pasekmių. Aš žinau, kad tėtis mane labai myli ir tikrai man norėjo gero, jie su mama tiesiog nežinojo ką daryti tokiose situacijose, kaip mane išmokyti elgtis, kad nekelčiau problemų sau ir aplinkiniams. Aš noriu padėti tam savo mažiukui, nes jam pačiam po to gali būti sunku, ne tik man raudonuoti iš gėdos.

Daug nerasysiu, tiesiog rekimais ir musimais tikrai nieko nepasieksite. Neleiskit vaikui daryti to ka jis megsta kai nusikalsta, bet aisku vaikai dar labai mazi, sunku susitart, pasiskaitykit literaturos, bet kartoju, jokiais budais neeikit i vaiku sirdis per rekima ir musimus.

Sveika, manau, jūs šaunuolė, kad nesirinksite savo patirto auklėjimo būdo. Pritarčiau daugeliui, kad situacija - pašalinimas iš įvykio vietos yra puiki, na, tikrai galima dar pasakyti, kad senelis pavargęs ir labai norėjo pažiūrėti "kažką" ir nusivylė, kad praleido kažkokį momentą - pasinaudoti proga mokyti atsižvelgti į kitus, nes nors vaikai patys ir nekalba daug galbūt tokiam amžiuje, bet žodžių jie supranta daug daugiau nei patys gali pasakyti.
O dėl riktelėjimų darželyje ir kitose vietose - kaip jūs vaiką beauklėtumėte, jų vis tiek BUS. Ir tokie sunkumai, susidūrimai su kitų žmonių pastabomis, kad ir pasakytomis irzlesniu tonu, vis tiek grūdina, jei vaikas namie nebuvo beprotiškai prilepintas.
Kadangi jūsų reakcija televizinėje situacijoje nebuvo tokia: atėjau, atėmiau iš tėvo pultą, ir įjungiau vaikui kanalą, kurį jis norėjo žiūrėti, pasakydama, kad anūkėlis dar mažas, tegu pažiūri, prie to dar piktai burblendama - kaip drįsti rėkti ant MANO vaikučio!!!, - tai manau, beprotiškas lepinimas jums negresia.
Kaip sakau, kiek skaitau, iš šalies atrodo, kad puikiai tvarkotės, tik įsisąmoninkite - kiti žmonės visą jūsų vaiko gyvenimą vis retkarčiais nugieš ant jo savo pagiežą, dažnai ir visai be reikalo, ir jam reikės priprasti, kad tai normalu. Bet: jis niekada nereaguos į tas skriaudas iš pašalinių taip stipriai, kaip kad reaguotų į savo tėvų, ypač mamos daromas skriaudas. Taip kad pakaks, jog jūs nerėksite ant savo vaikų isteriškai, nemušite jų - ir viskas bus gerai, pamatysite. Sėkmės jums

Papildyta:
Tiesa, dar vienas labai svarbus dalykas - kiek supratau, tėtis, baisiai apšaukęs anūką, yra tas pats jūsų vaikystės laikų smurtautojas? tiesiog tikėkimės, kad darželyje nedirbs smurtaujančios namuose auklėtojos, galbūt tada ir liks taip, kad jūsų vaikas labiausiai kentės nuo senelio pastabų ir riksmų... Apskritai tendencija gal ir nekokia, kalbant apie senelio požiūrį į anūkėlį, jūsų vietoje dar LABAI AIŠKIAI ir ATSKIRAI akis į akį su savo tėvu sutarčiau, kad jei jis prieš anūkus pakels ranką, tai daugiau jų ir nematys... Nes tokie dalykai tikrai galėtų palikti jūsų vaikam moralinę traumą...

ant pasalinio ir dar silpnesnio nugiesti savo pagieza - normalu ir prie to reikia priprasti?

ragnez, kiba ne LT gyveni Va ant manes neseniai vienas NT pardavejas kaip pradejo rekt, esa as per maza kaina pasiuliau. Neapsiverkiau. Tikriausiai "pripratau", kad cia kiekvienas stengiasi ikast ir savo nepasitenkinima isliet ant kitu.

jura j, jei nepagarbus, grubus elgesys yra norma, tai kam mes mokom vaikus mandagumo ir elgesio taisykliu? juk vis tiek tos taisykles gyvenime negalioja, gyvenime normalu rekti vieniems ant kitu, islieti savo pagieza...

Galiu atsakyti tik uz save. Nelaikau grubaus elgesio norma. Butu labai gerai, jei visi vienas kitam sypsotusi, laiptineje sveikintusi ir t.t. Betgi yra ir tokiu, kurie pasiepia, apspjauna.. Nereikia ignoruot tikroves. Manau, svarbu zinoti, kad buna ir KITAIP. Kad i tavo "laba diena", gali gauti atsakyma "ko cia lendi".

vienas dalykas - susipazinti su tuo, kad gyvenimas nera rozinis ir pukuotas, kitas dalykas - teigti, kad grubus elgesys yra normalus.

Ragnez, turbūt šiek tiek nesusišnekėjom Mat, kai viena akim žiūri į ekraną, kita į vaiką, tai parenki ne pačius tinkamiausius žodžius. Žodį "normalu" savo žinutėje pavartojau ne ta prasme, kad toks elgesys yra "visada siektina norma", o ta prasme, kad jis "įprastas" daug kur šiame pasaulyje.
Beje: esu visiškai tikra, kad šiokio tokio grubumo savigynai vaikui reikia išmokti. Galbūt gaila, bet pasaulis surėdytas taip, kad vieni agresoriai reaguoja į ramų toną ir atsitraukia, o kitus priverčia "atšokti" būtent grubumas. Nieko negaliu padaryti, taip yra. Taip yra čia SM, taip yra mokykloje, gatvėje, parduotuvėje ir net kartais bažnyčioje... Nes pasaulis nėra nei vien baltas rožinis ir pūkuotas, nei vien juodas.
Neturiu iliuzijų, kad pakeisiu visus pasaulio žmones
Tai vat, aš buvau labai išauklėta mergytė, visada sakydavau ačiū, prašom, ir mane "pjovė" aplinkiniai vos ne iki savižudybės, įskaitant nuosavus tėvus - ir nuo karsto mane išgelbėjo tik išmoktas grubumas. Tai labai baisiai ir negražiai ir neinteligentiškai skamba, bet tai yra tiesa. Bet šiaip jau kaip sunku buvo jo mokytis tada, kai tave jau "dusina", o tau įdiegtos visai kitos elgesio normos, nes visi juk geranoriški, draugiški ir t. t. ... Tai gal geriau vaiką supažindint su šia pasaulio puse šiek tiek anksčiau, kol dar niekas nespėjo ant jo "užsisėsti", ir nebijoti, kad jis su ja susipažins daržely, pas senelį ir t. t. Tik reik tinkamai reaguot, aiškint, kad niekas neturi teisės grubiai su juo elgtis ir t. t.
Vėl bus kokių nesusipratimų, nes lekiu pas vaiką ir neturiu kada taisyt...

Na va, kol prisėdau pataisyti, paaiškėjo,kad to daryti nebeturiu teisės. Tai jei galima - nekreipkit dėmesio į ankstesniąją žinutę, nes nelabai turiu kada dar sykį perredaguoti vėlesnę dar pagal ją - skaitykit iškart šią:

quote=ragnez,2010 04 02, 13:42]vienas dalykas - susipazinti su tuo, kad gyvenimas nera rozinis ir pukuotas, kitas dalykas - teigti, kad grubus elgesys yra normalus.

[/quote]
Ragnez, turbūt šiek tiek nesusišnekėjom Mat, kai viena akim žiūri į ekraną, kita į vaiką, tai parenki ne pačius tinkamiausius žodžius. Žodį "normalu" savo žinutėje pavartojau ne ta prasme, kad toks elgesys yra "visada siektina norma", o ta prasme, kad jis "įprastas" daug kur šiame pasaulyje.
Beje: esu visiškai tikra, kad šiokio tokio grubumo savigynai vaikui reikia išmokti. Galbūt gaila, bet pasaulis surėdytas taip, kad vieni agresoriai reaguoja į ramų toną ir atsitraukia, o kitus priverčia "atšokti" būtent grubumas. Nieko negaliu padaryti, taip yra. Taip yra čia SM, taip yra mokykloje, gatvėje, parduotuvėje ir net kartais bažnyčioje... Nes pasaulis nėra nei vien baltas rožinis ir pūkuotas, nei vien juodas.
Neturiu iliuzijų, kad pakeisiu visus pasaulio žmones
Tai vat, aš buvau labai išauklėta mergytė, visada sakydavau ačiū, prašom, ir mane "pjovė" aplinkiniai vos ne iki savižudybės, įskaitant, kartais, deja nuosavus tėvus - ir mano psichiką nuo "nukvakimo" išgelbėjo tik paauglystėje per kančias išmoktas grubumas, kurį iš pradžių dozavau visiškai nesaikingai, dabar manau, kad išmokau sudozuot beveik tiek, kiek reikia (kartais vis dar perspaudžiant, nes esu impulsyvi, bet jau daug daug mažiau). Tai labai baisiai ir negražiai ir neinteligentiškai skamba, bet tai yra tiesa. Bet šiaip jau kaip sunku buvo jo mokytis tada, kai tave jau "dusina", o tau įdiegtos visai kitos elgesio normos, nes visi juk geranoriški, draugiški ir t. t. ... Tai gal geriau vaiką supažindint su šia pasaulio puse šiek tiek anksčiau, kol dar niekas nespėjo ant jo "užsisėsti", ir labai smarkiai nebijoti, kad jis su ja susipažins daržely, pas senelį ir t. t. Kažkiek aišku bus neramu, bet jei vaikas žinos, kad taip būna, ir žinos kuo anksčiau - tikėkimės, jam bus lengviau nei gyvenusiam šiltnamy ir susiduriant su aibe grubaus elgesio pavyzdžių STAIGA ir NEIŠVENGIAMAI: pavyzdžiui, vaikas, nevaikščiojęs į darželį, atsiduria mokykloje, kurią lankyti privalo...
Tačiau: visa tai nereiškia šių dalykų (kai kurie atrodo akivaizdūs, bet kiek pažiūriu, net ir dėl gana akivaizdžių dalykų įvyksta nesusipratimų):
1. Kad grubų kitų elgesį su jūsų vaiku reikia skatinti ir pateisinti. Bet jei tai įmanoma, reikia paaiškinti, KODĖL įvyko tas elgesys ir pabrėžti, kad taip elgtis nederėtų, tačiau kartais, kai žmonės labai supyksta, taip jau būna. Vyresniam galima pridėti ir daugiau paaiškinimų, kaip elgtis tuo atveju, mažiuką pakanka tiesiog nuraminti, patraukti iš įvykio vietos, esant galimybei, svarbiausia neprisidėti riksmais prie grubaus žmogaus elgesio.
2. Kad reikia skatinti grubius jūsų vaiko atkirčius artimiesiems, giminėms ir artimiems draugams tuo atveju, JEIGU jam negresia iš jų pusės fizinis ar lytinis smurtas.
3. Kad namie tėvam leistina elgtis grubiai su vaikais ar su sutuoktiniais, taip demonstruojant ir mokinant to minėtojo kartais būtino grubumo.
3 plačiau: manau, daugelis mūsų mokysime vaikus neįsileisti nepažįstamųjų į namus, nekalbėti su nepažįstamais suaugusiais, neimti iš jų saldainiukų, neiti su jais kur nors, ir mokydami pvz. neįsileisti svetimų, juk nekviesime tikrų įsilaužėlių su visomis pasekmėmis ar patys nesilaušime pro duris, situacijas vaidinsime, nupasakosime ir pan. Lygiai taip pat verta nupasakoti, suvaidinti grubaus elgesio situacijas (kad ir minėtąją :"laba diena" - "ko čia lendi?!").
Yra aiški statistika - nuo pedofilų, nuo agresorių ir pan. nukenčia dažniau būtent 'gerų inteligentiškų' šeimų vaikai, nes jie įpratinti paklusti visiems suaugusiesiems, elgtis mandagiai, nieku gyvu ne grubiai ir t. t. Be visa ko, grubus elgesys jiems dar sukelia ir šoką, nesugebėjimą pasipriešinti. O gatvės, mušeikų tėvų vaikučiai visokią galimą agresiją atpažįsta iš anksto ir dažniausiai sugeba pasišalinti. Tai nieku gyvu nereiškia, kad patys privalome virsti mušeikomis - bet supažindinti vaiką su tuo reikia...
Todėl savo vaikui diegsiu NORMALŲ mandagų, inteligentišką, TVIRTĄ elgesį, bet SUPAŽINDINSIU su kitokio elgesio atvejais, o vyresniam (dar nežinau, kiek vyresniam, bus matyti pagal sąmoningumo lygį, tai net apytiksliai nespėliosiu - lygis turi būti toks, kad atskirti, kur naudoti vienus ar kitus veiksmus) paaiškinsiu, kokiais atvejais pačiam galima naudoti GRUBUMĄ, KIEK jo galima naudoti ir PRIEŠ KĄ ir KAIP. Neabejoju, kad mokant grubumo dvimetinuką tučtuojau susilauksite šios žavios ypatybės visais neleistinais gyvenimo atvejais

Na, nežinau, ar dar bus kokių nesusipratimų, lyg jau labai stengiausi paaiškint savo poziciją ir tikiuosi, kad labai nuo temos nenukrypau, nes nors ji vadinasi "mama-bosas", skaitant pirmąją žinutę buvo įspūdis, kad turėtų vadintis: "kaip mamai padaryt taip, kad vaikas neišsišoktų ir su juo nebūtų grubiai elgiamasi ir jis nepatirtų dėl to traumos"...

Labai atsiprašau, visko neskaičiau, labai ilgos jūsų žinutės, bet atsakant į temą turiu vieną paprastą patarimą - visada laikykitės savo žodžio. Vaikas tai labai greitai supras ir išmoks, kad jei mama pasakė, reiškia, taip ir bus. Jei vaikui ko nors negalima - tai negalima visada. Todėl labai atsargiai su draudimais, pagalvokit, ar tikrai negalima, ar tik jums ne ta nuotaika šiandien, o rytoj jau bus galima. Vaikutis auga psichiškai saugesnis ir ramesnis, kai žino taisykles. Jam reikia nusistovėjusios tvarkos, tam tikrų "rėmų". Ir tai nereiškia, kad mama "bosas" yra kažkokia tironė. Paaugęs tiesiog gerbs jus už tai, kad jūsų "ne" tikrai reiškia "ne", o ne "pazirsk, pasispardyk ant žemės, tada bus "taip". Aišku, geriau šios paprastos taisyklės laikytis nuo pat pradžių, o ne tada, kai vaikas jau "išderintas" ir žino, kad jūsų galima neklausyti...

vykdyti savo pažadus

Esu gana demokratiška mama, nemėgstu kelti balsą, bet kai sūnaitėlis buvo pradėjęs ožius statyti ir dar viešoje vietoje, tai nesusivaldžiau ir pakračiau tuoj pat, o namuose dar kartą...- tai kaip ranka nuėmė. Žinoma visada daug kalbu, paaiškinu, kas gerai, kas blogai ir tai kas mane žeidžia. Kartais, kai supykstu dėl vaikų netinkamo elgesio, net prigrąsau, kad ...palaukit ir jūs manęs ko nors prašysit, ko nors norėsit,tai aš prisiminsiu, kaip jūs manęs nepaklausėt, tai ir aš jūsų nepaklausysiu - irgi padeda.
Na , o mažiukams reikia trumpai ir gana kategoriškai paaiškinti, sudrausminti- ne, negalima - bus blogai, bus popa - žiūrint kokia situacija. Ir būtinai reikia sulaikyti nuo netinkamo veiksmo, nereikia ten vaiko mušti, ar rėkti ant jo, bet nuosekliai ir metodiškai laikytis savo reikalavimų ir nuostatų. Jokiu būdu negalima numot ranka, atseit mažas, išaugs ir taip nebedarys.Darys ir dar kaip darys, vis negražiau darys.Linkiu sėkmės,ir tapti mama - lydere. Matysit- viskas pasiseks.