Sveiki,
net nezinau kaip cia trumpiau viska aprasius,bet mano pirmagime jai 7metai, yra labai piktybiska,lauzo visus zaislus,pleso knygeles,drasko rubus ir t.t. jei as paprasau jos to nedaryti,ji ziuri man i akis ir dar labiau tai daro,o jei atimu daikta tai ji pasislepusi kita gadina,jei as jai aiskinu,kad taip negalima ar klausiu kodel ji taip daro,ji tiesiog ignoruoja,ziuri pro langa ir svilpauja arba dainuoja. ji manes tiesiog negirdi,nesiklauso,kad ir ko prasyciau ar sakyciau.
kai laukiausi,ji mane tiek isvesdavo is pusiausvyros,kad as uzsidarydavau vonioje ir verkdavau.O kai atsirado sesute,ji pradejo skriausti ir ja,net i tuoleta mazaja nesdavaus kartu.Su jos teciu mes jau 2 metai kaip issiskyre,jis jai nera skambines. taciau dabartinis mano vyras ja labai myli,skiria labai daug demesio,ji jam visko apie mane primeluoja ir jis apsaukia mane,ji supranta,kad mes per ja susipykom ir tuo labai dziaugias,o as ir vel verkiu ir prie kitu zmoniu ji tokia gerute, nieks nepasakytu,kad ji galetu tokia buti. jokios bausmes nepadeda, nemusu,nors kartais taip noretusi jai suduoti..As jau nebezinau kaip su tokiu jos elgesiu reikia kovoti,ka man daryti? gal kas susidure su tokia problema? prasau patarkite man,nes greitai isprotesiu

Man kilo viena mintis: jei tavo ašaros dukrai nesukelia gailesčio, jei ji nesusimąsto, o gal net apsidžiaugia pravirkdžius mamą - NEVERK. Kiek gali pasistenk jai neparodyti savo silpnumo.
Tai tik viena mintelė. O šiaip, man galva, tai gili problema. Tau/jums galėtų padėti psichologas, išnagrinėjęs situaciją nuo pat pradžių.
Paskaičius man susidarė įspūdis, kad tavo dukrytei tikrai nelengva, kažkas sunkaus jos širdelėje. Gal būt iš ankstyvos vaikystės. Ji, ko gero pati nesuvokia, iš kur tas pykčio kirminas. O ir tu, įsivaizduoju, kaip kankinies, nežinodama išeities.
Sėkmės ir kantrybės

Sveikute,
Mano manymu, kuo skubiau turi, patarciau su psichologo pagalba, issiaiskinti kas kamuoja vaika ir is kur tokia neapykanta. Berods sugebejai prarasti vaiko pagarba tau, parodei savo silpnas vietas ir jeigu ji linkusi manipuliuoti, tai toks vaikas ypac jaucia kito silpnuma. Turi suprasti, kad tu esi jos mama, kad negali buti silna ir uzkrauti tokios atsakomybes vaikui.Sakau uzkrauti, nes vaikai kencia nuo to, jei jaucia, kad ju tevai yra silpni, jie labai labai kencia ir patys nesupranta kodel.
Zodziu, kol dar nevelu siulau dirbti su ja dvigubu tempu - issiaiskinti ir panaikinti neapykantos priezastis ir susizoni budu, kaip atgauti autoriteta vaiko akyse ir aisku meiles meiles ir daug kantrybes!!!!

o kieno daiktus ji gadina? jei zaislus, knygeles, tai kaip suprantu -- savo. o jus neparodykit kad pykstat -- "davai, gadink, tu nebeturesi, o as ir nebepriksiu".

siaip man panasu, kad vaikas seimoj gauna daugiau demesio, kai elgiasi blogai -- barimas, verkimas, tai visgi reakcija.

Man būtų panašu į tai, jog ji taip bando atkreipti tavo dėmesį. Kiek suprantu dabar tavo gyvenime yra kitas vyras, kuriam tu be abejo skiri dėmesio, mažas vaikutis, kuris tiesiog pasiglemžia mamą. Galbūt visi šitie dalykai jus atitolino, tu tiesiog fiziškai nebegalėdavai jai skirti tiek dėmesio, kiek galbūt skirdavai anksčiau. Ir tokias būdais ji stengiasi vėl susigražinti tave. Aišku gal tie būdai tau ne visai priimtini, bet nepamiršk, kad ji tik maža septynerių metų mergaitė, nors atsiradus namie mažąjai ji ir atrodo didelė. Aš manyčiau (aišku lengva iš šalies patarinėti), kad reiktų stengtis kiek įmanoma su daugiau bendrauti ir nesvarbu kaip ji į tai reaguoja. Parodyk kad ją myli vien todėl, kad ji yra (nelaukiant jokio atsako iš jos). Juk yra toks nuvalkiotas posakis "švelnumas gali nugalėti viską, bet pats jis - nenugalimas"

As sutinku su tuo,kad siuo metu ji gauna maziau demesio,bet kol nebuvo mazosios jai tikrai jo netrukdavo.As kelis daznai meginu su ja pasisneketi,bet ji tiesiog ignoruoja,nesisneka ir tiek,arba i visus klausimus atsako NEZINAU ir nei zodzio daugiau.Zaislu ji turi nemazai,tik,kad jie beveik visi sulauzyti,o nauju mes neperkam senokai, vis gi jie kainuoja pinigus,o mes neesam milijonieriai. Psihologas nepamaisytu,tik va kazin ar mes ji gausime,randamies GB

Dekoju uz patarimus.Net nezinau kiek dar tos mano kantrybes liko,stengiuosi is visu jegu su ja sneketis graziai,bet ji tiesiog per akis meluoja ir vis nauju sposu prikrecia ir su tokiu pykciu pastoviai.Kai buvo nubausta,uzdaryta kitame kambaryje,girdejau kaip ji pati sau snekejo: kai mama numirs... ot gerai butu jei mama numirtu.... neapkenciu mamos...man taip suskaudo sirdi,Dieve uz ka???!Ka as blogo padariau?As gi jos mama,mane ji labiausiai turetu mylet,bet deja pas mus taip nera...Buvo jos gimtadienis,man uz dovana net aciu neistare,o visiem kitiem net ir po bucinuka padovanojo... Siandien einame pas gydytoja ir aptarsiu ta reikala del psichologo,tikiuosi gausiu kokios pagalbos,nes jau nebegaliu daugiau sitaip gyventi.

Man čia pasiskaičius prisiminė pažįstamų situacija: ten mama viena augina 10 m. dukrą (tėvas miręs), tai, rodos, kuo daugiau jinai ja rūpinasi, tuo blogesni jų tarpusavio santykiai. Mergaitė nuolat jai prieštarauja, netgi smulkmenose, elgiasi akiplėšiškai, nežinau, ar laužo daiktus, bet iš esmės elgiasi teroristiškai savo motinos atžvilgiu. Beje, motina keletą metų gyveno su vyriškiu, bet vėliau išsiskyrė, viena to priežasčių, matyt, buvo jos nesutarimai su dukra, nes vyras, kiek teko matyti, nelabai pakęsdavo tuos nuolatinius barnius.
Na, iš šono žiūrint, tai atrodė, kad ta motiniška meilė labiau materiali, nei draugiškai šilta, ji (mama) ir pati sakydavo, tipo, perku visa, kas geriausia, netgi pieštukus mokyklai perku pačius brangiausius, kartais paskutinį kasnį atiduodu, o ji su manim taip nedėkingai elgiasi. O man taip ir norėdavosi kartais pasakyti - tai gal tu geriau į teatrą su ja nueik, ar pasivaikščioti, ir kad meilė vaikui matuojama ne pieštukų kainomis... Kai prisimenu savo pačios vaikystę, daug šilčiau atsimenu, kaip vartėmės po pusnis ar skaitėm knygą vakare, arba kaip kepėm sausainius ir labai skanūs gavosi...

Smiltukai, nepriimk asmeniškai, čia šiaip pamąstymai.

Labai gera apie tai yra knyga:Jan-Uwe Rogge "vaikams reikia ribų"Super knyga........verčianti susimąstyti,ką mes darome ne taip?Gal ją perskaičius,ateitų kokie geri sprendimo būdai?

O gal mergyte pyksta ant taves ir galvoja kad butent tu kalta del to kad ja paliko tetis.Ar po skyrybu su ja pasikalbejai ir paaiskinai kodel tevelis isejo.Kad ir kaip ja myletu dabartinis tavo vyras visvien jai truks tikrojo.Kiek as suprantu tai jai skauda sirdele ir gal jauciasi atstumta ir niekam nereikalinga. Nezinau koks bendravinas su pateviu,bet visko buna..... gal jis ja skaudina kaip nors.O tu jos neapgini ir ji uztai ant taves pyksta ir net nekencia.Tikrai nenoriu izeisti sitom eilutem, bet berasant sove tokia baisi mintis Jei uzgavau tai labai,labai atsiprasau ,bet as tai susimastyciau

gal ji labai sunkiai pripranta D. Britaninijoje? Gal pasamoningai ant taves pyksta, nes jai atrodo, kad jinai buvo atskirta nuo draugu, seneliu, savo gimtuju namu ir pan.? O draugu naujoje salyje dar neatsirado?

Ar jinai einai i mokykla ten? Kaip sekasi? Kaip jinai su kitais vaikais elgiasi? Mokykloj turetu buti vaiku psichologas, gal galetu pakonsultuot? Taip pat pasidometi, ka jinai piesia, kaip vaizduoja savo seima ir pan.