Laba visoms mamytems.
Nezinau nuo ko pradeti net.
Esu ussiskyrusi jau 5 metai,tad 12 metu sunu auginu viena,vyras nesirupina niekuom,kas liecia ji.
Pasidalinkim visos savo bedomis,kas susiduria su tokiomis kaip mana.
Jau nuo pirmu rugsejo dienu gaunu skundu is mokyklos,tai vaika sumuse,tai ignoruoja silpnesnius uz save.O svarbiausia kad jam nieko lyg ir netruksta(kalbu apie materialine gerove),valgo skaniai katik nori,vaisiai,saldainiai ir visa kita,aprengtas gerai.
Problema tame,kad nesiskaito jis nei su manimi,nei su seneliais.Atsikalbineja,bumba,daznai meluoja.Jis,niekada nekaltas.Atrodo visas gyvenimas,butu kompiuteris.Parbega is mokyklos,ir jau jungia laida.Tad jau nelieka nieko kito,kaip man slepti laida iseinant i darba.Bet jei nera kompiuterio,ziuri tv.I kiema visai noro neturi eit su vaikais.
Ejom jau ir pas psichologe mokyklos,bendravo su juo,kalbejo,atrode jau gal ir nieko,bet pasirodo kad tam kartui tik padejo.
Db snd vel,ryte skambina fizinio mokytoja,kviecia i mokykla,sako vaikas atsikalbineja,neklauso.Vakare,skambina aukletoja,sako reikes kad i mokykla ateitumet,anglu kalbos mokytoja pasiunte.....,o biologijos mokytoja pastume,nesiskaito.Tai gausiu rytoj eit pas 3 mokytojus.Klausiu jo,kame reikalas,jis kaip visada,nekaltas,kalti visi kiti.Niu nezinau net ka daryti?esu darbe,grysiu velai,o viskas verda viduje.
Aukletoja sako kad vaikas mokosi ne pagal galimybes,jis sugeba,bet tingi.Man jis visad sako kad beveik neuzduota nieko,arba pamokas padaro per 10min.
Ka daryt mielosios,kaip elgtis,kaip sneket su juo?Zinau kad bandziau ir graziuoju,ir pasakau kad pas teti eisi gyvent jei su manim blogai,bet matau kad jam viskas dzin kaip sakant.
Beda manau gal tame kad as daug dirbu,mazai bunu namie,tad jam mazai demesio skiriu.Bet ka daryt kaip viena turiu islaikyt visus kampus,kaip vyrui nusispjaut i tai?
Patarkit kaip elgiaties jus?manau tokiu mamyciu tikrai ne viena yra.
Zinot,kazkada buvau kirpykloj,ir nugirdau pokalbi dvieju mamyciu,neva kazkur yra berniuku mokykla,kur dirbama su tokiais paaugliais,ten jie mokinasi,bendrauja su psichologais,treniruotes buna,ir savaitgaliais tik gryzta namo.Jau man tokiu minciu kyla,atrodo leisciau i tokia,nes jau jauciuosi bejege pries ji.O dar tik 12 metu jam.

Truksta tevo
Pagrasinkit,kad eisi i vaiku namus..O gal pabandykit pakeisti darba,kad dazniau butumiat namie,labiau kontroliuoti galetumiat

Na zinot kokia situacija siuo metu su darbais,nemanau kad galeciau ji mest,ir rast geresni.O kas liecia teva,tas tiesa,jei jis butu,manau daug kas butu kitaip,deja.Nevisada yra taip,kaip mums norisi.
O kas del vaiku namu,tai esu ne karta jam minejusi apie juos,ar noretu kad butu ten nesiskaitoma su juo,ar nori valgyt tai ka paduos,o ne ka jis nores ir pan.Ir viskas tam kartui,praeina laikas,ir jis vel groja sava dudele

O kaip seniai tėvas su vaiku nebendrauja? kaip vaikas į tai žiūri? Kaip tėvas "piešiamas" namuose? kartais mamos, norėdamos paveikti tėtį, gąsdina, kad pasakys vaikui, kad jis tėčiui nereikalingas... gal vaikas jaučiasi atstumtas, nesaugus, ir taip užsidaro nuo visų. Bandykit gal negąsdinti vaikų namais, o keisti bendravimą. 12 metų - jau vyrukas, galima parodyti, kad jau žiūrit į jį kaip rimtą pagalbininką, tarkitės, pagirkite už bet kokį gerą darbelį. Bankykit gal sudaryti sąlygas, kad vaikas turėtų savo atsakomybėj kažką ir galėtų matyti rezultatus, kad jaustųsi vertinamas. Nemanau, kad jei nebendrauja tėvas ir dar mama atiduotų į savaitinę mokyklą, tas padėtų jums suartėti. Priešingai, vaikas gali pasijusti dar labiau atstumtas Gal tegu kokį būrelį lanko, sportą, kur užsiimtų ir nebūtų tiek laiko prie kompiuterio, o sportas dar moko discipkinos, ypač, jei patektų pas griežtą trenerį, sugebantį išsikovoti autoritetą. Būtent, atrodo, kad vaikui trūksta autoriteto. O jei dar sporte kažkas sektųsi, būtų stimulas stengtis...

o jam taikomos kokios nuobaudos,ar tik gąsdinama žodžiu ir nieko nedaroma?

O ką tie gąsdinimai padarys?Bausmės? Darys savo ir toliau.
Dėmesio trūksta jam. ir veiklos. Lengva pasakyt, darbą keisti, darbo nepakeisi taip lengvai šiais laikais. Nors kita vertus, kur mažiau pinigų namuose, ten daugiau šilumos...
Nežinau, man atrodo, bendrauti su vaiku, kiek įmanoma daugiau. Kalbėtis, stengtis išklausyti, mažiau moralizuoti. Ir veikla- sportas. Jei pinigų pakanka, tai būrelių pasirinkimas turėtų būti. O mokykloj, tai gal ir nemokamų yra.

Ir man atrodo, kad reiktų papildomos veiklos vaikinui (kad ir sporto ar kokios kompiuterininkų mokyklos, kad kompiuteris būt ne vein ž-aidimam, bet ir kūrybai naudojamas). Gi aiškiai iš neturėjimo ką veikt taip. O tas pyktis, agresija dėl tėčio nebuvimo. Gaila vaiko, žinoma, bet mamai ir kitiems irgi ne pyragai.

Manyčiau reiktų kalbėtis atvirai. Kaip pati jaučiatės, kai jis taip elgiasi, kad ir jums trūksta vyro (jei trųksta) ir pan. Ir ne kaltinti, ne gąsdinti - gi neatiduosit į vaikų namus, tai kam kalbėt apie tai? Vaikas gal taps artimesnis, atviresnis, kai daugiau bendrausit. Gi jei jau tėtis nesirodo, mama jam svarbiausia...

Oi... perskaiciau, atrodo apie musiski kalbama. Na skirtumas tik toks, kad jam 13 metu ir visa seima kartu, bet... neklausymas, atsikalbinejimas, melavimas, pamokos 'paruosiamos' per 10minuciu arba 'nieko neuzduota', geriausias draugas kompas. Sportavo 7 metus, kai pasake - viskas, man gana. cia jus norejot, kad as sportuociau, o ne as. Dabar geriausiu atveju atsitraukia nuo kompo pusvalandziui ir pasportuoja namuose savarankiskai, visus burelius kategoriskai atmeta - nenoriu, neidomu ir t.t. Problemos mokykloje buvo su elgesiu, nesiskaite, atsikalbinejo, komentavo mokytoju pastabas ir t.t. Su situ susitvarkem (tpfu tpfu tpfu), per puse metu elgesys mokykloje pasikeite, bet visi kiti simptomai liko. Negana to, pradejo begt is pamoku, jei buna 6 pamokos, vaikino po 5 mokykloje jau nerasi. Atrodo ir bausmes pataikom (grieztai draudziama naudotis kompiuteriu, tam tikra laika, eiti i lauka ir pan.) ir pagiriam, palepinam, kai rodo gerus rezultatus, bet viskas taip ir banguoja... Gal kas turit kokiu efektyviu patarimu, kaip tvarkytis su tokiu vaiku?

O kuo jis užsiima, kai neleidžiat prie kompiuterio?

sveikos

ir as turiu 13 metu paaugli, susikalbam dar kazkaip bet amzinai turi savo nekeiciama nuomone mokytis nenori, ner motyvacijos, zodziu nutempiau pas psichologa, kuris padares kazkokius testus nustate kad jam depresija skyre gydyma - rezultatai man labai pasimate- pazymiai oagerejo, nori tvarkytis kambari, atsirado noras viskam, zodziu tikrai dziaugiuosi kad nuvedziau nors daug kas sake kad nesamone, nereikia, paauglyste, praeis...

Skaito, zaidzia su suniu, miega ... prisigalvoja sau veiklos, siltu metu eina teciui padet i kiema, o kartais vaiksto ratais ir bamba 'ka man veikt?'

Oho. O gydymas medikamentinis ar terapija?


Na, vadinasi moka rast veiklos, kai nori. O tas laikinas kompiuterio neleidimas negerina situacijos?

Gerina, tai minutei, valandai ar dienai, bet po to vel viskas is naujo. Nezinom net kuo ji sudominti ir motyvuoti del mokslu

ir medikamentinis bet be jo depresija sunku isgydyti, jei ji tikrai yra

Aciu mamytes kad prisijungiat prie sios diskusijos.
Kagi,buvau mokykloj,ejau pas anglu mokytoja,pakalbejom,sako vaikas gali mokytis,bet tingi,reikia pasitempt.
Lanko maniskis rankini,eina tris kartus savaitej,lyg ir noriai eina.Dar norisi man ji uzrasyt i baseina,bet kad problema,baseina laikas tada,kaip jam dar pamokos,o is ju juk neiseidinesi pastoviai.
Dabar atsilo oras,kaip einu i darba,zinokit issinesu laida,nes kitaip neimanoma.O kaip kompo nera,tada televizoriu ziuri.Jau kelias dienas kaip eina i kiema,atsilo oras,tikiuos gal daugiau laiko praleis jame.Bet pabuvo gerutis su manimi ta diena kaip nuejau i mokykla,db vel groja sava dudele,vel atsikalbinejimas,vel darymas visko taip,kaip jam norisi.
Galvoju,bandyt po atostogu(mokykloj),vel eit pas psichologe,kalbet,kad vel su juo pabandytu pabendraut,nes tada tik ir buvo tam kartui.
O kas liecia teveli jo,tai kiek pastebiu,jis jo ir nepasigenda visai,arba man to net neparodo.Tevelis jau seniai turi kita,jos vaika,ir kiek zinau,ji laukiasi nuo jo kito.Maniskiui net nepaskambina,nepasiteirauja kaip sekasi ir pan...
Pries puse metu padaviau ji i anstolius del alimentu nemokejimo,ir isvis tada nustojo dometis vaiku,lyg jis butu kaltas del tokio mano poelgio.

Na o kaip susitvarke problemos su elgesiu,savaime???
Kaip db jis,kaip su jumis bendrauja?
Labai noretusi daugiau padiskutuot su Jumis,juk problema turim lb panasia

"Nezinom net kuo ji sudominti ir motyvuoti del mokslu", "o kartais vaiksto ratais ir bamba 'ka man veikt?"... pastebiu ir iš draugų, ir giminių vaikų, ir su draugo vaiku tas pats - vaikai labai išlepę, nieko nenorintys daryti patys, viską už juos turi daryti suaugę. Ne tik visapusiškai aptarnauti, bet ir linksminti, prigalvoti pramogų, ir ne vieną variantą, o būti pasiruošus vardinti dešimtis variantų, kol kažkas įtiks.. Ir jie jau tiek visko matę, patyrę, juos iš tiesų sunku sudominti. Mato tik save, kiti negali būti nei pavargę, nei pinigus ar dėmesį kažkam kitkam skirti... Man nesmagu stebėti, kaip vaikai terorizuoja tėvus, kad pasiektų ko užsimanę, ar tai daikto, ar kad darytų, ką vaikui reikia. Paskui tą patirtį atsineša į mokyklą, bando manipuliuoti taip pat mokytojais, kaip namie tėvais. Jei nepasiduoda, viskas, blogas. Klasiokai - blogi, kiemo draugai - blogi. Taip ir auga mažas žmogiukas, bet sugebantis būti tokia rakštimi... Manau, čia tėvų pražiūrėta, kada pirmą kartą pasielgė nemandagiai, kad pateisino "čia tik vaikas", "jis dar nesupranta", ir t.t. O kalbėtis, aiškinti paskui jau matyt, vėlu.. Vaikas įpranta jaustis už visus viršesniu, ką užsimanęs išsireikalauti zyzimu, blogu elgesiu (paradoksas, ar ne, bet kai šiaip dovaną gautų už geresnį nei normalus elgesys, šiuo atveju ko nori pasiekia tik už tai, kad elgtųsi bent jau normaliai). Kas paskatina vaikus nepaklusti tėvų valdžiai? Pirmiausia vaiko patyrimas, kad tokiais būdais jis gali greičiausiai patenkinti savo norus. Pajunta silpnąsias suaugusiųjų vietas. Vieni tėvai gali jausti kaltę, kad praleidžia su vaiku per mažai laiko, tad mėgina išsipirkti dovanomis. Kiti parduotuvėje baiminasi aplinkinių reakcijos ir neatsispiria vaiko reikalavimams nupirkti saldumynų ar žaislų. Dar kiti padaro viską, kad tik juos paliktų ramybėje. Arba „tu manęs nemyli, nes nenuperki (neduodi, neleidi) to ar ano“? Skaičiau, kad mokslininkai net tyrimus daro ta tema. “Kiti padarytų bet ką, kad tik jų vaikai užsičiauptų ir duotų jiems nors truputį ramybės”, ir čia yra teisybės. Subliūkšta visos nuostatos nenusileisti vaiko kaprizams, kai ima zyzti. Kad ir išsirengus kur netoli pavažiuoti, nuvažiavus vos 10 km, jau ima duotis po mašiną, kad nuobodu, "tai kada atvažiuosim?", lipti per sėdynes, klausinėt to paties dešimtis kartų, reikalauti pramogų, vaidinti, kad bloga, ir t.t. ir pan. Ir aišku, nors skubi ir neplanavai, stoji degalinėse, perki ką tik užsimanė, kad bent kelias minutes pabūtų ramiai, be reikalavimų ir kaprizų. Ir paskui nori, kad imtum į tolimesnę kelionę, kai net iki Trakų be kaprizų ir dovanų už gerą elgesį neįmanoma nuvažiuoti..
Papildyta:


nerelaus tevelis... Geriau svetimas kitos moters vaikas

Seneka yra pasakes:
"Kiekvienas protingas zmogus baudzia ne, kad buvo prasizengta, o del to, kad prasizengimas nepasikartotu".
Kaip manote, ka Seneka tuo norejo pasakyti?

Del grasinimu, tai galiu pasakyti,jog jei jie ir lieka tik grasinimais, tai yra tik nulio vietoj, tusti zodziai.


O jei uzdraudus kompa ir TV kartu? Gal ne vien laukan eitu, bet pvz. esant blogesniam oriui, kad ir rekomentuoda knyga perskaitytu (vistiek ner kas veikt).

pameistrautu ka nors kokiu konstruktoriumi. Mums tai problema prigalvoti pramogų, artėja savaitgalis, sudarinėju sąrašus, naršau internetą, kas galėtų sudominti

[quote=zanetute,2010 03 27, 16:00]
Na o kaip susitvarke problemos su elgesiu,savaime???
Kaip db jis,kaip su jumis bendrauja?
Labai noretusi daugiau padiskutuot su Jumis,juk problema turim lb panasia

[/quote]
Su elgesiu tvarkemes ilgokai, zaidem kaip su mazu vaiku, ejom pas mokyklos socialine darbuotoja, kalbejom su psichologe ir su manim (esu vyresnioji sesuo, ne mama) Gan nemaza autoriteta turiu, jo akyse. Kalbejau daug, apie viska, skyriau daugiau laiko, nelabai lepinimam, ne gasdinimam, bet realiai situacijai. Pririnkau daug straipsniu, kaip vaikai ir zmones nueina klystkeliais, pateikiau realiu pavyzdziu, kaip lengva gyvenime paslysti, sugalvodavom siokiu tokiu isvyku tik dviese arba su mano draugais. Kaip pavyzdys, karta grizau namo, pakvieciau ji vaziuoti kartu pasivazineti, sedom i masina ir nuvaziavom iki pravieniskiu miestelio, pamates tas tvoras, pastatus ir vietinius gyventojus, susidomejes stebejo, pradejom kalbeti, jis susidomejo ir pradejo pats klausineti, pasakoti ka girdejes apie tokias vietas, isvystem diskusija del kokiu priezasciu zmones ten atsiduria ir panasiai, manau, kad ji ganetinai stipriai sukrete. Taip po maza zingsneli ir pradejo keistis elgesys i gera.
Svarbu ir tevu poziuris, jiems jis dar mazas vaikas, elgiasi adekvaciai. Pripazistam, kad tai musu visu lepunelis ir manau, kad niekada nevelu kazka keisti ir bandyti koreguoti situacija, tik viskas vyksta labai letai.


[/quote]

Jau kas liecia knygas,tai isvis jo nesudominsi,jam niekas neidomu,kas jose,ir apie ka rasoma.
Oj,nezinau,toks akmuo ant sirdies guli,negaliu,bijau rytojaus dienos,ka vel iskres,ka pameluos ir pan...
Papildyta:

Ok,kiek daug panasumu matau cia,viskas atrodo taip,kaip ir su maniskiu vaiku.
Bet kaip sveikintina,kad kazkas pagerejo.

O del mano buvusio,jo tevelio,tai man zodziu truksta,kartais net pagalvoju,paskambinciau,issakyciau viska jam ka galvoju,del tokio jo elgesio,nenoro bendraut ir rupintis sunumi,bet ka as pasiekciau???Juk manau jis pats turetu tai susiprast ir jaus savo pareiga

Gal vis dėlto vertėtų su tėvu pasikalbėti, bet be pykčio (nors jis viduje ir verda), nes priešingu atveju įsijungia gynybinė reakcija, o ir atsiranda pasiteisinimas, kad nenorėjau bendrauti su užsipuolusia. Jis gali nenorėti bendrauti su vaiko mama, bet juk pareiga padėti auginti vaiką išlieka. Manau, giliai viduje bent jau tą suprasti turėtų. gal seniai nesimatė ir gėdinasi rodytis, bijo priekaištų, tai gal draugiškas paraginimas padėtų

Pagerėjimas kartais būna, kartais ne. Iš lapo variantų nesudomino niekas, išzyzė važiuoti į Vichy parką. Žmonių ten savaitgalį minios, vėl blogai Gal nepasitenkinimas viskuo ir nevertinimas kyla iš to, kad viską gauna, ko užsimano

Autore, mano sunui eina 14 metai, bet pries pusmeti vyko analogiskai tas pats Nesikartosiu nieko, nes cia moterys jau parase panasiai, parasysiu, kaip spendziau problemas:
1. Pirmiausia, liepiau prisesti prie kompiuterio ir parasyti man laiska. Kartais minciu "isguldymas" ant lapo padeda lengviau susiorientuoti, o kartu suprasti nesusikalbejimo priezasti. Surase vaikas viska, sirdi isliejo... Labai daug kas man paaiskejo, tik is laisko supratau, kad pries vaika naudojamas smurtas mokykloje, stai kodel jis nebenorejo eiti i ja bei kodel stengesi sutapti su blogaisiais klasiokais-kad supanasetu su jais, kad butu "krutas"
2. Paskaiciusi jo mintis, atrasiau laiska atgal, prisimindama jo gimima, augima, prisimindama tevo isejima, skyrybas... Nereikia ant vaiko peciu perkelti visa skausma, bet kad suzinotu jis, kaip jauciates jus, jo motina-butina
3. Kadangi buvo krites mokslo vidurkis nuo 9 iki 6 gavau spec programa, kuria instaliavau ir uzprogramavau, kad prie kompiuterio butu tik valanda per diena. Suejo tam tikra minute-kompiuteris paukst issijungia, eik, barkis su juo
4. Kalbuosi su juo, kaip su suaugusiu, sprendziu pagrindines pinigines problemas, neslepiu apie sunkumus, patikiu suaugusiu darbu(parvairuoti automobili kokioj ramesnej gatvelej, kur nera tikimybes sutikti policija), panesioti dezes, pakiloti baldus, zodziu, nesakau, kad bega ta daryti pasisokinedamas, bet bent jau neatsisako.
5. Suradau jo lygio draugus Tiesiog vel nukreipiau ji i pramoginius sokius(lanke, bet buvo metes porai menesiu), gavo saunia partnere, prasidejo konkursai/medaliai, atsirado noras siekti geresniu rezultatu, nes darbas ivertinamas, o su draugais po konkursu keliauja i boulinga, bendrauja. Tiesiog pakalbejau apie problema su vadove, ir ji dave jam sansa "uzsikabliuoti" sporto sakoje. Gal ir jus pakalbekit su teniso(ji berods lanko) vadovu/vadove, pasakykit problema, gal kai prades leisti i varzybas, atsiras noras kazko siekti gyvenime? Vienam pakanka gero ivertinimo, kitam-draugu palaikymo(reikia matyti, kaip sokejai "serga" vienas uz kita ), tretiems supratimo, kad jie kazkur tinkami.
6. Na visa kita dar problematiska pas mus:kambarius tvarkosi tik kai nori , megsta atsikalbineti, pykdamas dauzo kumsciais i siena, mokslo vidurkis dar nepakiles, nors deda pastangas, pati matau.
Tikiuosi, kad po truputi po truputi viskas issispres

Na va, kiek konkrečių patarimų! Viską deduosi į galvą


o varyt ant tėvo, koks jis blogas, šioks anoks, kad jus paliko, negalima. Nes taip mamos įvaro vaikui kompleksų ir jis daro tą patį užaugęs. Reikia apie jį atsiliepti pagarbiai, kad nedaryt meškos paslaugos vaikui.

Gal ne tiek pagarbiai, kiek pasaugoti vaiką. Kiekvieną istoriją galima papasakoti skirtingai, kaip jis tuo metu pagal savo amžių gali suprasti. Aš irgi manau, kad aiškinimas "tu tėvui nereikalingas" labiausiai kerta vaikui, tėvas jei nebendrauja, tai jam kas - nei šilta nei šalta, o vaikui gali įvaryti kompleksų . Kol užaugs iki tokio amžiaus, kad galėtų objektyviai įvertinti. Paskui dėkoja vaikai, kad mamos ar tėčiai blogai nekalbėjo apie vienas kitą, leido pačiam pasidaryti išvadas. Be to, kas žino, gal žmogui su laiku prabils protas ir sąžinė, tai geriau vaikas nebus traumuotas. Juk visko būna, sakoma, kad žmonės nesikeičia, bet juk būna, kad jauni pabėgę nuo atsakomybės, su laiku subręsta ir supranta savo klaidas. O ir laikas gydo, nuoskaudos su laiku prisimiršta, gyvena žmonės toliau, ir paskui kas prišnekėta "ant karšto", gali skaudžiai pasigailėti.
(Viena pažįstama po dešimt metų susitaikė su buvusiu vyru ir vaikų tėvu ir už jo ištekėjo vėl. Ji nuo mažens kalė vaikams į galvą, kad tėvas - šiukšlė, ir mes apie jį tiek žinojom. Jis nelabai padėjo jai, kai gimė vaikai, daugiau su draugais lakstė, buvo moterį susiradęs. Kai išsiskyrė, išvažiavo į užsienį. Nematydamas vaikų ėmė ilgėtis, skype bendrauti, pradėjo su motina tartis dėl atostogų. Ir vėl suėjo krūvon. Bet vaikams dešimt metų kalta į galvą, kad tėvas niekam tikęs, šaipytasi iš visų pastangų, išvertinėta viskas savaip. vaikai jau paaugliai ir nuostatas jų dabar pakeisti problematiška. Jie keistai žiūri į tai, kad mama laiminga su "tuo" )

Manau, labai svarbu, kad vaikas rastu kuo dometis ir turetu kuo uzsiimti.
Mano posunis 12 metis, sunkumu su ju per akis, bet megstu viska grieztai kontroliuoti. Esam isivede tam tikra sistema: renkam taskus uz gerus darbus, tas veikia, nors kai kam atrodo gan grieztai, bet ta sistema ivedem tik todel, kad pabodo nuolat aiskinti: susitvarkyk kambari, nuvalyk stala, issiplauk indus...plius melas del kiekvieno nieko, kogero butent tai mane "uzmusdavo" labiausiai.
Kai ji grieztai suimi i rankas jisai labai saunus vaikas, kartais atrodo, kad jam ta kontrole paciam patinka, nes tada jis viska padaro, kaip sakant "nuo dusios" , bet tik atleidziam siek tiek vadzias ir viskas.
Pasakyti veiksminga auklejimo metoda sunku, nes kiekvienas vaikas sudetingas savaip. Kas tinka vienam, nereiskia, kad tiks kitam, bet man atrodo, kad tokio amziaus vaikam dar galima daug isugdyti ir atasti sriti kuri ji domintu. Kartais kai jau nepadeda geri zodziai, padeda drastiskos pamokas, jeigu jos veiksmingos - vadinasi pateisinamos
Sekmes ir kantrybes!

Aš nesu dar patyrusi auklėjime, bet žvelgiant iš šono atrodo, jog jūs tiesiog per daug išlepinot vaiką. Juk jūs šeima, ir turite būti viena komanda, o ne pavargus mama, pataikaujanti vaikui, kuris pats nežino, ko nori. Žinoma, nereikia visų rūpesčių perkelti ant vaiko pečių, bet jūs esat vieniša mama, kuri išlaiko namus ir dirba iki vėlumos, vaikui jau 12 metų, tikrai ne kūdikis - gali padėti namuose, tvarkytis, padėti gaminti (na, kad ir nuskusti bulves ar pan.), man kažkaip keistai atrodo, kad tokioje situacijoje vaikui atrodo, kad vienintelis užsiėmimas yra sedėti prie kompiuterio, o mama tegu vargsta, jam tai nuobodu ir nėra ką veikt
Dėl kompiuterio, jei jis jam toks svarbus, gal gali būti motyvas papildomam mokymuisi? Na, tarkim nustatote laiką - valanda per dieną, po mėnesio/semestro ar kito pan., jei vaiko vidurkis pagerėja vienu balu, pridedate dar kažkiek laiko ir t.t.? Ir pvz. jei turės vidurkį ne mažesni nei X (čia jau jūs pati nusistatysite, pagal tai, kaip manote, kiek jis galėtų, jei dėtų pastangas), tada tarkim neribotumėte? Ir griežtai be išlygų to laikantis gal suveiktų?
O šiaip labai gera mintis yra, kad jis parašytų jums laišką, gal pirma parašykite pati, kaip jaučiatės ir tada paprašykite atsakymo, manau, kad jis jaučia nuoskaudą dėl tėvo, ir tikriausiai gan didelę, ypač jei jie sutarė normaliai, kol dar gyvenote kartu, nors to ir nesako. Gal šiaip turi kokių bendravimo sunkumų, galų gale parodytas atvirumas suartina. Šiaip manau svarbiausia su juo elgtis kaip su lygiaverčiu šeimos nariu,kažkiek įtraukiant į kasdienius rūpesčius, nepataikaujant jam, kad jis jaustųsi tiek pat atsakingas už gerovę, kiek ir jūs, žinoma ne materialine prasme, bet emocine, o tai ne mažiau svarbu

Dar 12 ir dar galima kazka pakeisti...reikia nustatyti taisykles ir grieztai ju laikytis. Negrasinkit tuo ko negalesit padaryti - sakykim juk neatiduosit teciu, tai nerealu, ir jusu vaikas ta zino ir jusu grasinimu rimtai nevertina. Turit zadeti tik tai, ka pajegsit isteseti. Reikia bausti tuo kas jam labiausi rupi ir ka galit kontroliuoti, net bunant darbe. Sakot kompiuteris - puiku. Vadinasi is pradziu nustatykit ribas juo naudojimusi, sakykim vakare nuo 7 iki 9. Iki tol jis daro pamokas ar dar kazka. Jei nusikalto vadinasi jokio kompiuterio si vakara ar 2 vakarus, priklausomai nuo "nusikaltimo" ir turit ISTESETI pazada, kad jokios meilios akutes jusu nesugraudintu, kaip nesinoretu bausme atsaukti pasiduoti negalima. Ir taip su viskuom. Bet taip pat jei padare kazka gero, nepamirsti pagirti uz tai. Viska turit aptarti, o gal net surasyti ir pakabinti jam matomoje vietoje Kalbu is patirties su savo broliu

Vaikas neturetu namuose augti kaip svecias, kaip viesbucio gyventojas, laikinas praeivis. Cia jo namai - jis irgi atsakingas uz juos, turi inesti savo inasa ir matyti ji, jausti, kad yra vertinamas uz savo pagalba. Galu gale, vaikas turi aiskiai suprasti, kad mama stengiasi del ju abieju ir jis negali is jos reikalauti daugiau nei ji gali suteikti, ir palaikyti ja, o ne dar apsunkinti gyvenima.



-------------------------------------

Anketa: Laimėk 25 Lt vertės kuponą kosmetikai!

http://www.######/f/laimek-25-lt-vert...yu1/answers/new

Hm... Kiek pažįstamų žodžių pamačiau..
Turiu du vaikus, ir kaip nekeista, problema buvo su trylikamečiu suneliu. Namie žodžio neišpeši, jei ne namie - chebra neaiški kažkokia, nuolat mano nervus tampo su naujais "prikolais" - "noriu auskaro", "noriu tatuiruotės". kažko pasakyti neįmanoma - palaiko asmeniniu įžeidimu. Dėl visko kaltinu lepinusią mamytę, bet ne tame esmė. Pernai išleidom (pražilau, kol įtikinau mamytę) į grynai tokiems skirtą vasaros stovyklą, su šauniais vadovais. Po jos reikalai pasitaisė į gerąją pusę, net sportuoti pradėjo ir senai gitarai stygas susidėjo namie.. Ir neatsikalbinėja, kas geriausia, kažkokiomis drausmės tabletėmis gal maitino ten... Patarimas mamoms - leiskit savo deimantams bent savaitę pagyventi ten, kur paskui juos niekas nelaksto ir nekaišiokit kojų tėčiams, jei jie nori išleisti!


Su pagarba, Rapolas (išdidus prieš žmoną)

is jusu posto jauciasi, kad bent jau vaiku auklejimo klausimais nelabai sutariat su zmona, kas nera i nauda vaikams ir santykiams su jais... zodziu vienybe turi buti. Ten kur ner vienybes, aiskinimasis t.b. vaikams negirdint

Dievaži, per daug nesuklydote Bet suprantate, atsimenu savo vaikystę, kai niekas nealpdavo dėl mano nubrozdintų kelių ir alkūnių, todėl truputi apmaudoka matyti, kad kažkas (net jei tai ir žmona) tavo paties vaiką augina visiškai atvirkščiai... Ir kai matai, kas iš to išeina. Laimei, tai jau praeitis. Tikiuosi

Na, sakykim, alpti gal ir nereikia, bet tokios frazes, kaip 'tu gi vyras', 'tau neskauda', 'verkia tik mergaites' - yra kitas krastutinumas Per viduriuka pats tas, galima ir pagaileti jei reikia, ir tvarsti uzdeti - velgi jei reikia Tai sveika, ir uzauges zmogus nebijos reiksti emocijas, pasitikes jausmais, ir kitus supras Atrodo tokia smulkmena, bet...

Gerb. Rapolai, o kiek aš pažįstamų žodžių perskaičiau.. Tos "neaiškios chebros" mane baigia iš proto išvesti.. Turiu 14metę dukrą. Juk negaliu uždėti pavadėlio, kad nesitrankytų su neaiškiomis kompanijomis ar antsnukio, kad nevartotų alkoholio, nerūkytų ir pan.. Šioje vietoje pati esu "lepinusi mamytė", todėl lyg ir neturėčiau nieko kaltinti, tik save.
Mane domintų informacija apie stovyklą. Gal galite papasakoti plačiau? Būčiau dėkinga.

Laba diena, Dangute. Net nežinau, nuo ko pradėti pasakoti apie tą stovyklą... Suradome ją internete, bet kas įdomiausia - ieškojome ne vasaros stovyklos, o kažko, kas galėtų tam jaunam nenuoramai truputi smegenų vingius "parikiuoti" sveikai Na, ir ka jūs manote, pasirodo, egzistuoja tokiems vaikams skirta 11 dienų programa, pavadinimu "DELTA stovykla". Man ir žmonai iš esmės nieko nereikėjo daryti, išskyrus užregistruoti vaiką (ten kasmet priima tik po 50 vaikų ir paauglių), nuvežti prie Operos teatro ir po 11 dienų iš ten pat pasiimti parvežtą vaiką. Iš pradžių net nepatikėjau, kai priėjo ir ištiesė ranką taip "vyriškai" Dėl programos tai žinau tik tiek, kad veikla buvo gamtoje (beje, atvaziuoti i stovykla aplankyti nebuvo galima), buvo maždaug po lygiai berniukų ir mergaičių, visi iki vieno - normalių šeimų neklaužados Tiesa, stovykla nepigi. Bet buvo verta, su kaupu
Tiek įspūdžių šiaip jie turi puslapį, www.deltacamp.lt , ten viskas daugmaž tiksliai paaiškinta
Tikiuosi, padės ir Jums!

tik gaila, kad su stovykla taip reklamiskai gavosi...

Va butent,apie tokia stovykla as dabar ir galvoju,kaip noreciau i tokia ji isleist,gal bent kazkiek imanoma butu ka pakeist.
Bukit geras,parasykit man i asmenine,ar tiesiog cia,tos stovyklos,ar vadovu kontaktus.
Aciukas didelis

Na,atsiverciau ta puslapi stovyklos,tikrai sudomino ji mane,manau desiu pastangas,kad isleist sunu i ja.
Ponas Rapolai,papasakokit kiek imanoma placiau apie ja,manau ne vienai mamytei gal tai aktualu.
Papasakokit kaip vaikui pasaket kad i tokia stovykla leisit?manau saviskiui jei pasakyciau,ar duociau pasiskaityt kas tai per vieta,jis nevaziuotu tikrai.
Maciau kad 50 vaiku registruojami tai stovyklai.Pagal ka jie atrenkami,ar kokios salygos?
Papasakokit placiau,kuo pasikeite jusu sunus,viskas lb smalsu

Pasakiau vaikui, kad "pavyko gauti vietą" į nerealią stovyklą, kur daugumai nepasiseka patekti taip pat ženkliai padėjo ir stovyklos organizatorių atsiųsta brošiūrėlė stovyklautojams (kartu su daiktų sąrašu), ten įdomiai aprašyta jau grynai vaikams, o ne tėvams buvo. Žodžiu, vaikas važiavo kaip į įdomų iššūkį, "ten, kur renkasi kiečiausi"
Pagal ką atrenkami vaikai, nežinau. Žinau, kad nepriima vaikų, kuriuos tėvai užrašo kaip į paprastą vasaros stovyklą papramogauti (nepasiskaitę, kas tai per projektas). Rekomenduoju pildant registracijos formą kuo detaliau aprašyti, kodėl norite išsiųsti vaiką į stovyklą, antraip organizatoriai atsiųs kilometro ilgio klausimyną ir atsakinėsite daug ilgiau
Kaip pasikeite mano supermenas... Įdomus klausimas. Be daugelio malonių smulkmenų (susitvarko aplink save, pamėgo daug iki tol nemėgto maisto, pradėjo sportuoti, muzikuoti) kažkaip elgesio esmė pasikeitė - suprato, kad daug dalykų gali pasiekti normalaus susitarimo su mumis keliu, o ne šaukdamas, nekalbėdamas arba pridarydamas kvailysčių už akių. Žodžiu, jaučiu ir matau, kad buvo verta

Ar atsakiau?

Labai puiki stovykla..tik kaina irgi puiki..

Sory bet jei nebutu juokinga , butu graudu . Ateina tevelis i mamu foruma i vienintele tema kuri aktuali ir rekomenduoja skautiska stovykla uz maldyvu kurorto kaina su nerealiais pagerejimais vaikui
Jei nebutu tiek potencialios reklamos , patikeciau saunumu , bet jau ne tas amzius .

Aha, net aš atėjau pasiskaityti
Kai aš buvau 15 buvo toks dalykas "Sniego gniūžtė". Amerikonai su VDU psichologais organizuodavo stovyklas paaugliams prieš narkotines medžiagas, alkoholį. Patekti buvo baisus prestižas, veiklos ten daug, pinigų nekainuodavo. Tiesiog popamokinė veikla. galiu pasakyti, kad nepatenkintų tikrai nebūdavo: tarkim ateidavo buvę narkomanai, pasakodavo savo istorijas, dirbdavo daug psichologų ir pan.
http://www.dpjc.lt/index.php?page=sniego-gniuzte

Manau labai puiki alternatyva, dideliems pinigams aš irgi pareklamavau, bet nemokamą dalyką

Mano pusbrolis pernai dalyvavo delta stovykloje, galiu pasakyti, atsiliepimai geri. Ta prasme, tetos atsiliepimai

Nu to tak, to tak.
O minėtoj svetainėj atsivertus vadovų psl. kaip tik ir randam vadovą Rapolą. Tik truputį per jaunas 13-mečio neklaužados tėvo vaidmeniui.

O dangau... Prigavo mane
Ačiū už pajauninimą, žmona sako, kad raukšlės atsiranda nuo juoko aplink akis ir atrodau senas. Paminėsiu per sekantį "puolimą", kad esu per jaunas turėti trylikamečių

Mieli tėveliai ir netėveliai, bijau, kad tai stovyklai jau kadai nebereikia reklamos - pernai registravomės kovo mėnesį ir vietų buvo likę tik kelios

Bet gerų atsiliepimų parašyti galima.

1. Na, dabar jau gegužės mėnuo, o užsiregistruoti vis dar galima, taip kad be reikalo bijote - reklama, ko gero, vis dar reikalinga.
2. Į skautų stovyklas priimami ir ne skautai. Norint vaiką "paauklėti" tokiu metodu, galima išsiųsti į paprastą skautų stovyklą. Kaina turėtų būti apie 200 Lt (net jeigu ir pabrango, vis tiek ne "Maldyvų kurorto kaina"), tiesa - amuniciją reikės turėti savo.
3. Apsispręskit, ar jūsų vaikas iki stovyklos atsikalbinėjo, ar iš jo žodžio nebuvo galima išpešti.

Panagrinėjau skirtumus: būtinosios amunicijos sąrašas ne taip labai ir skiriasi nuo skautų stovyklos.

Nieko bendro su amzium , tik pasaka yra pasaka o realybe yra kitokia )))
Matote nauji reklamos pateikimo budai , kaip as alia esu kaip jus turejau beda ir va ja isprendziau , sio laikotarpio arkliukas ))))
Na manau kad pradeti reiktu nuo kainos skautiska stovykla kainuojanti virs 1000 lt ) , tai kaip bebutu jau ziauru kai yra pasirinkimas gerokai pigiau ir kokybiskai .
Uzslepta reklama , irgi neparodo gero veido .
Nors nenustebciau kad rapolas instruktorius bus gimes 1985 metais ))
Realiai Delta stovykla , idomus pavadinimas vaiku stovyklai , nebent visai nezinantys ji kure )) irgi siulau pasidometi )))

Ir jau 1997 m. susilaukė pirmojo sūnaus...

stovyklos geras dalykas kuriam laikui, nu bet nesamone, kad ims jusu 12meti paaugli ir pakeis 2 savaiciu stovyklos programa i tikra vyra

man tik i domu:kokie tie maistaujantieji buvo kai buvo mazi ar tiesiog atejo 12 ar 13 ir patapo nevaldomais..pas mane dukra dar maza,bet uzsispyrusi kaip kalnu ozka neseniai sirgo ausu uzdegimu.kaip tik nekalbejau,kaip nekelbinau,kad leistu i ausi ilasint,nu nei pro kur atssake paciu jos megiamiausiu pramogu zodziu visko...kai pamastau jei ji dabar tokia uzsispyrus tai kas bus kai jai bus 13