taigi koks jausmas pirmą kartą , ką tik išsilaikius teises, išvažiuoti i judrias miesto gatves vienai? Ar bijojot? tuoj gausiu teises , bet jau bijau važiuoti viena gatvėmis...niekada viena nevažiavau visada tik su instruktorium na ir egzamino metu su egzaminuotoju , bet juk žinojau ,kad jis yra ir turi dar vienus pėdalus...o daba kaip bus nežinau...kažko nepasitikiu savim

Jauciausi palyginus gerai , taciau tik .....iki pirmo ziedo , ivaziuodama i ji ne ta begi persijungiau ir masina pradejo visa kratytis , ispaskos vaziuojancios masinos pypsinti , siaubas kiek tada baimes isivariau , o geda ne tas zodis kaip , dar gerai , kad is viso neuzgesau . Nuvaziavus i reikiama vieta , vis galvojau kaip reiks grizti atgal , bet kazkaip grizau ...

As savo pirma isvaziavima atsimenu puikiai, bet as norejau pagalaiu vaziuot, mat as mokaus vakarais, tai autobusais atsibodo, tad labiau jauciu mama bijojo nei as
bet buvo jaudulio, aisku uzgesau, du kartus tai tikrai, bet as su zenklu 70 tai kazkaip kiti vairuotojai buvo pakantus man
Atsimenu letai sau vaziuoju, kojos stipriai dreba, o ir prakaitas tik pila, dabar pagalvojus juokas tik ima

Oooooiii...Kaip aš šito laukiau Ejau mokytis vairavimo besimokydama 12 klasei, tai va svajojau per 18 gimtadienį išsilaikyti teises, bet deja per savo gimtadienį neišlaukiau vairavimo mieste, ot verkiau tai verkiau tada Nes tevai zadėjo mašinytę dovanų Išsilaukiau vėliau , gavau dovanų ir troškau viena išvažiuoti ... Bet deja pirmas kartas biškutuką prisvilęs, namo grižau šlapia nuo prakaito. Supratau, kad nebijau važiuoti kai puikiai žinau kelią, o kai nežinau, tai kojytės dreba
Bet vistiek džiaugiuosi, kad išsilaukiau, kaip faina buvo šiemet važiuot pasiimt vidurinės baigimo atestatą pačiai už vairo

Linkiu pasitikėjimo visiem katik išsilaikiusiem ir nekreipti dėmesio kelyje į nevisapročius, kurie pypsina ir aiškina kažka

Tai gal ir nebuvo mano pirmasis vienos išvažiavimas į gatvę, bet pirmoji kelionė Vilniuje (atvažiavus iš mažo miestelio, kur šviesoforų nebuvo) ir su mechanine dėže (visą laiką tik su automatu) Buvo kažkas siaubingo, turėjau nuo Saulėtekio nuvažiuoti iki Savanorių pr. Ir štai aš prie šviesoforo, stoviu pirma, šiek tiek įkalnė Užsitraukiu rankinį Šalia privažiuoja pilnas automobilis žavingų vaikinukų O man vienintelė mintis galvoj - užgesiu-neužgesiu, užgesiu-neužgesiu Jeigu neužgesiu, ar nepradės mašina riedėti atgal Na ką, užsidega geltona ir aš nepaleisdama rankinio ir sankabos, minu gazą Iš vietos liaudiškai sakant pajudėjau šniūrais.... Gale manęs liko dūmų kamuolys, automobilyje pasmirdo guma Vaikinukai rodė man Bet svarbiausia - AŠ NEUŽGESAU

as teises turiu jau 5 metus bet taip viena ir nedrisau isvaziuot i gatve. dar niekad taip baisiai neprireike:) kazkaip buvau pamirsus vairavima, bet kai draugas pries metus laike teises, vel viska prisiminiau, bet vistiek bijau:)

Aš tai , išsilaikiusi teises, 5 metus važinėjau tik kaimo keliukais, ir tai, retai, jei brolis ar tėtis susimylėdavo duoti mašiną. Mieste praktiškai iš viso iki tol neteko važiuoti (išskyrus, žinoma, kursų ir egzamino metu).
Prieš metus įsidarbinau naujoje darbovietėje, ten suteikiamas automobilis ir be jo nelabai išsiversi. Tad teko prašyti brolį, kad kelis kartus pavažinėtų kartu su manimi vakarais po Vilnių. o po to - jau pati. Pirmą dieną prie raudono šviesoforo signalo įkalnėje gesau gal 11 kartu , kol pajudėjau iš vietos. Gerai, kad mašinų nebuvo labai daug. Po to jau eidavosi geriau, bet dar porą savaičių važinėjau įsitempusi, įsitvėrusi vairo, lyg skęstantis šiaudo, ir tik ten, kur tikrai buvo būtina.

Aš irgi vairuoju nuo 18 metų. Ojojoi kaip buvo baisu vienai išvažiuoti, pirmas 2-3 savaites po teisių gavimo važinėjau tik su tėvų. O paskui prireikė tai atsisedau, kojos dreba, rankos dreba, visa šlapia, bet važiuoju. Dar 1-2 mėn nedrąsiai vairavau, o paskui ..............kaip sviestu. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be auto

Išsilaikiusi teises pirmą kartą viena išvažiavau į parduotuvę netoli namų. Nuvažiavau gerai, neužgesau o atgal parvažiavau su įjungtu rankiniu stabdžiu nežinau kaip ten taip gavosi tik jaučiau važiuodama kad baisiai sunkiai važiuoja ta mašina, smirdėt ko tai pradėjo.. sustoju prie namų, o dūmai kad rūksta iš visų galų nu galvoju vsio, sudeginau mašiną , baigėsi mano važinėjimai bet po kelių savaičių vėl sėdau prie vairo ir viskas buvo tvarkoj. Labai mėgstu vairuoti

Su rankiniu stabdziu ir man buvo Apskritai, mano vairavimo pradzia sunki buvo, nes teko vairuoti sena lauza. Ji pati gesdavo del kokiu tai priezasciu, o rytais uzsikurti negaledavau jei dregnas oras budavo, tai tekdavo atsidaryt kapota ir valyti zvakes, o paskui juoda iki alkuniu vaziuodavau i darba.Na bet is to yra ir geroji puse, kazka pradejau nusituokt apie technika Labiausiai nervindavo uzgesus masinai, kai kasnors pypsindavo uz nugaros

gatvėje jaučiausi gerai. Sunkiausia buvo užsivest ir išvažiuoti atbulom iš garažo. Taip tirtėjo dešinė koja, kad galvojau su keliu dantis išsibarškinsiu Bet praėjo tas "pirmas nervas" ir viskas buvo OK

Aš kai išsilaikiau teises, tai jas ir pasidėjau į lentyną. Po 4 metų susitaupiau pinigų mašinai, na ir ką gi, reikia kažką daryti, nes vairuoti per 4 metus taip ir neteko. "nusisamdžiau draugą", pavažinėjome savaitėlę su ženklu M, paskui dar pasiėmiau vienam kartui instruktorių, jis pasakė 'gali važiuoti viena', tada nuvažiavom pirkti auto. Kažkokiu būdu sugebėjau parvairuoti iš utenos i vilnių (ok, kelias tiesus), o paskui užsikabinau ženklą 70 (nors jis reikalingas tik 2 metus nuo teisių išsilaikymo), kad parodyti visiems 'atsargiai, nemokša') ir dar kokias porą saivaičių su juo važinėjau. Ir vat tada važiavau viena į marijampolę... ojojoj... niekas nemokina kaip taisyklingai keliuose aplenkti mašinas, furas, šakės kaip baisu buvo

O po mėnesio kalėdų rytą išvažiavau viena į taliną... Visi tėvai ir draugai tik žiūrėjo į mane kaip į beprotę kad pana, viena, ką tik įsėdus į mašiną į tokią kelionę varo.. Nu ką.. kai atvažiavau į taliną pasijaučiau, kad vairuoti jau išmokau Bet užtat buvo džiaugsmas kai grįžau - prisnigo o kas mokina kaip į kalniuką važiuoti per sniegą??? žodžiu iki namo (įkalnėje) davažiuoti jau nesugebėjau kol ilgiau vairuojantys draugai neprakonsultavo kaip važiuoti snieguotą žiemą...

Kaip viena pažįstama pasakė, gali sakyti kad moki vairuoti, kai nuvažiuoji 10 000 km. O aš dar galiu pridėti, kad tik po 2 m. gan intensyvaus vairavimo (~30 000 km) pajaučiau, kad jau sugebu ir laisviau 'palandžioti' autų prikrautose gatvėse...

Žodžiu, jei yra autas ir ką tik išsilaikėte teises - tai pirmyn į kuo ilgesnes keliones, į kuo mažiau pažįstamus miestus ar kaimus, nes tik praleidus tam tikrą valandų skaičių vairuojant ir nuvažiavus tam tikrą km jūs pasijausite ramiau.

O, aš irgi gerai prisimenu savo pirmąjį išvažiavimą į gatves. Teises buvau išsilaikiusi prieš keletą metų, bet dar neturėjau savo mašiniuko, vyras vairavo audi 100, o aš pati mažutė, tai ta mašina man kaip laivas atrodė. Žinokit, kad prie odos prilipo viskas, kas tik galėjo ir dabar galvoju, kad tada buvau kaip tikra savižudė.
Prieš porą metų vyras nupirko man mašiniuką ir aš vežiau dukrytę į darželį, ir tą pačią dieną užkabinau kitą mašinėlę. Klaikiai pasimečiau, bet nuvažiavau toliau. O jau kaip drebėjau kelias dienas . Bet nieko.
O, šiaip, manau, kad labai gera "mokykla" yra vieną dieną pravažiuoti per pačius kamščius. Po to jau niekas nebaisu ir nestebina.
P.S. Aš taip bijojau važiuoti į miestą, kad kai reikėjo į Akropolį, tai važiavau mikriuku, o mašina stovėjo kieme...
Dabar nė dienos be mašiniuko.

aš ruošiuos pasimti teises penktadieni sakau gal jau bus padarytos nors šiaip turėčiau pasiimti lygiai po dviejų savaičių kai išlaikiau - tai pirmadienį...
šiaip iškart pasiimsiu ta pažymėjimą tai sėsiu už vairo...ale , bet bijau... nors žinau , kad tikrai važiuosiu ... visą savaitgalį prasivažiūnėsiu , kad pirmadienį jau galėčiau drąsiai ryte piko metu važiuoti

Kagi papasakosiu ir as savo istorija.Pradejau vairuoti nuo 11 metu.Pirmasis transportas buvo kaime traktorius.Ismokau su juo po keleriu metu ir senauti ir aketi ir griebti.Po to sedau uz zaporoziecio,zigulio,volgos ir tt.Vairavau puikiai.Suejo man 19 metu islaikiau teises is pirmo karto.Nusipirkau sau golfa ir pradejau vairuoti viena.Nes iki tol salia vis kas nors sedejo.Kai teko vienai vairuoti kazkodel tai buvo baisoka. .Po to pripratau.Iki to kai patekau i avarija.Nuvaziavau nuo slaito ziemos metu.Pora savaiciu bijojau bet vel sedau ir vairavau. .Ziama tai man sekasi net geriau nei vasara.Labai puiku vairuoti kai padangu protektorius gylus ir masiana auksta. .
Tai va.Dabar tenka net didelias masinas vairuoti.Nors savo masiniuko dabar neturiu.Bet tikrai bus.

Man tai baisoka buvo vienai išvažiuoti, tai vis vyrui zyzdavau, kad kartu važiuotų. O kai jau pradėjo nervinti vyro komentarai ir patarimai, ir pamačiau, kad pati jau galiu nuspręsti savo galva kaip kur sukti ir kada stabdyti tada išprašiau jį lauk ir viena važinėjau (tyloje ir ramybėje)

man labiausiai patiko tas kad kai isilaikiau teises kita diena vaziavau i vilniu... o ant mazinos lipdukas 70.. o as varau ant 120.... vaziuoju mirksiu kad pasitrauktu gerai pasitraukia po to vel i ta pacia eile grizta o mina kai pamate 70 lipduka,.,.....

Išdidžiai Norėjau visiems parodyt, kaip gerai moku vairuoti Bet kai po mėnesio išlėkiau pusmečiui į Ryga su mašina, tai nori nenori teko išmokti. Bet kai dabar pagalvoju, tai tik per stebuklą avarijos nepadariau, nes užgesdavau kas antroj sankryžoj

aš važinėju nuo 18 metų, nes tada gavau dovanų mašiną, bet teises gavau tik vasario mėn. t.y už poros mėn. Tai stažas kitą antradienį bus 4 metai labai patinka vairuoti, nors ir esu patyrusi avariją (ne aš kalta buvau, bet dar ir dabar važiuodama pagrindiniu ir pamačius , kad šalutiniame kelyje stovi mašina vis savęs klausiu: o ji/jis mane mato?Nes būtent taip įvyko avarija).
Šiaip labai patinka vairuoti, tik gaila , kad jei važiuoji su vyru, tai jau jis už vairo....

As teises issilaikiau pries 2 metus. O aktyviau, nors ir ne kasdien, pradejau vairuoti pries puse metu. Labai bijojau is naujo prisiminti, neisivaizdavau, kaip reikes vienai vaziuoti; bet nusivilti neteko.
Pirmakart. nors ir ne viena, bandant vaziuoti is aiksteles bumbtelejau i BMW bamperi, gerai, kad placios gumos buvo, tai tik signalizacija vos soko neivare
Ir dar labai nemegstu, kai kas nors sedi salia ir aiskina bet siaip vairuoti

O mano vairuotojo pažymėjimas jau penktus metus stalčiuje guli. Vyras vežioja, man gerai. Pati žiauriai bijau i miestą išvažiuot, užmiesty apsikeičiam, pavairuoju tiesiu keliu ir gana . O noriu vairuot, tai net naktimis sapnuoju, ir taip neblogai ten man sekasi .
Man jau gėda, kai reikia vaiką į polikliniką vežt, taksą kviesti, o sava mašina kieme be darbo stovi.

Gal daugiau tokių neryžtingų mamų atsiras, gelėtume burtis į kompaniją ir pasitardamos, padrasindamos viena kitą pajudėtume keturiais ratais, pažabotume tas arklio jėgas.

geriausia tokiu atveju susigalvoti kokią kelionę, kad nors 200 km būtų ir rizikuoti. paskui iš pusiaukelės jau niekur nedingsi, teks tikslą pasiekti pradžiai bus karšta (rekomenduojama iškart nusirengti visokius paltus, persiauti lengvesnius batus, nes vėliau sustoti labai jau sudėtinga, kad ir į miškelį), o pasiekus tikslą paprašyti taurės vyno

tai vadinasi as jau ismokau vazineti, nes su savo masiniuku 10 000km numyniau

as tai geriausiai prisimenu savo pirma karta kai uz masinos vairo sedau tevas nusprende kad laikas mokytis vairuoti, liepe sesti uz zigulio vairo vaziavau tada keleta kilometru kaimo keliuku (juo per diena turbut tik pora masinu pravaziuoja) bet kai sustojom ir islipau is masinos tai ir netik rankos kojos drebejo, bet ir prakaitas visu kunu tekejo

Po teisiu islaikymo, tai buciau oi kaip vaziavus, nes pasitikejimas buvo geras savim tikrai buvau ismokus vazineti, bet kadangi masinos nelabai gaudavau, tai teises galima sakyti 6 metus stalciuje gulejo o poto isigijau masinyte, isidejau dujas ir prasidejo mano vazinejimai, aisku is pradziu buvo baisu, vaziuodavau kartu su draugu vakarais pasivazineti, o dabar jau viena vaira sukioju na aisku dar ne super vairuoju bet pazanga jau didele yra

as tai visom savo draugem dabar sakau, jei jau issilaikai teises tai iskart pirkti masina ir vaziuoti i kelia, nes kitaip viskas greitai uzsimirsta ir gaunasi vos ne pinigu ismetimas i bala, nes paskui bijai vaziuoti pati, kai teises keleta metu paguleje stalciuje. o ir igudziu jokiu pradiniu nera, kurie po teisiu issilaikymo bent minimalus buna

penktadienį gavau teises...na iš kart už vairo nors šalia brolis važiavo , tai patarinėjo ir šeštadienį taip pat...o šiandien išvažiavau viena .....ir ne trupučiuko nebijojau ir nieko nesuklydau ...et kaip gera

Oi, pirmą kartą vienai važiuoti tikrai nebuvo baisu. Juk prieš tai 20 valandų važinėjau su instruktorium, žinojau visus kelio ženklus. O be to ne didmiestis, vietinis kaimas Tikrai nebijojau. Dar ir dabar gerai atsimenu, kai mama davė savo mašiną ir paprašė ją nuvežti į balių. O po to, aišku, mašina visą vakarą buvo mano Tai pasiėmusi draugę aplakstėm visą miestą, ir prie ežero važiavom, ir kaimo šunkeliais 110 km/h variau

Bet vat mažduag prieš metus, patyrusi nelabai sunkią avariją, nebesėdau prie vairo. Bijau... Net kažkokią vairo fobiją turiu. Bet tikiuosi kada nors ją išvarysiu

Supergirl, tai tu po trupuciuka bandyk prie vairo sesti kur nors kaime nedideliu greiciu paskui i normalesni kelia vazoipti...gal akip nors

man pirma karta isvaziuojant i miesta labai padejo posakis "bijai vilko, neik i miska" Tai, vat kad pagalvojau, kad to "vilko" visai nebijau ir ne tik tris avarines situacijas pakeliui i darba ir atgal is jo sukeliau, bet ir uzvaziavau i Mingdaugo Maximos kalna (neisivaizduoju kaip, nes masinos gabaritu visiskai nejauciau! ) ir kadangi buvau zadejusi draugui nupirkti markapones surio torta, kai pirma karta i miesta isvaziuosiu tai taip ir padariau, o po to mes ji super skaniai sukirtom rankomis valgydami Svarbiausia, kad draugui nerealu siurpriza padariau, kai prie jo duru pasirodziau visa drebanciom kojom ir su torciuku, iskart suprato koki zygdarbi nuveikiau ir stipriai apkabino...

gavau emeilu, bet manau labai tinka šiai temai


> Pirma savaite uz vairo.
>
> Siandien pirma karta vairavau pati viena - sokas.kreipimusi i mane
> statistika:
> 1.kale - 15 kartu;
> 2.idiote - 27 kartai;
> 3.aaaa,boba.... - visi like sutikti kelyje o dar nuo mano nepastebetu
fliudu
> susilankste bamperis (nenoriu manyti, kad tai atsitiko parkuojantis).
As
> svetima - visi vazineja ne pagal tas taisykles, kurias as islaikiau
10-ciai
> balu vairavimo mokykloje. Kur jas galima surasti, sitas naujas
taisykles?
Ir
> kodel Keliu policijoje egzaminuoja pagal pasenusias taisykles? Is kur
as
> galiu zinoti, kad jau seniai yra leista sukti i desne is kaires
krastines
> eismo juostos? Prazliumbiau visa nakti.
>
> Antra savaite uz vairo.
>
> Viskas, as pasiduodu!!! Niekaip negaliu suprasti nauju taisykliu
logikos!
> Kodel, jei as vaziuoju 50km/h greiciu, mane sustabdo policija ir
tikrina,ar
> kartais nesu apsirukiusi? Kodel, jei nera posukio i desne, visi ten
suka
su
> komentarais: issiketojo, matai, sukti trukdo, idiote?! Vakar dvi
valandas
> niekaip negalejau isvaziuoti is ziedo, maniau, isprotesiu! Aciu
supratingam
> policininkui: kai as pro ji pravaziavau jau gal koki penkiolikta
karta,
jis
> eme itarineti kazka negero ir paaiskino, kaip isvaziuoti is sito
prakeikto
> labirinto. Isvaziavimo is ziedo autorius, sugalvojes tas naujas
taisykles,
> yra arba sizofrenikas, arba narkomanas... Grizau namo ir visa nakti
geriau.
>
> Menuo uz vairo.
>
> A! Na, viskas logiska: pagrindine nauja taisykle - jei galima
sulauzyti
> senas taisykles ir jei netoliese nera policijos, arba turi kiseneje
100
> litu - pirmyn!!! Siandien pirma karta man uzleido kelia -
uzsienietis.
> Vargselis, po manes dar pralindo septyni isradingi lietuviu
berniokai.
> Geriausias budas paerzinti tuos berniokus - vaziuoti kairiaja eismo
juosta,
> laikantis visu taisykliu, uzsikimsus ausis ir nesidairant i salis...
Visa
> nakti bandziau issiaiskinti naujasias vaziavimo ziedu taisykles.
>
> Puse metu uz vairo.
>
> Kas per kvaila transporto priemone troleibusas!!! Iseini kokiai
valandai,
> grizti - stovi uz tavo automobilio kokie penki, o vairuotojai bamba:
> "Kale!... Idiote!... Boba!" "Pacukas, idiotas, atsok, supratai? Mano
vyras
> banditas, tuoj as jam kaip paskambinsiu, atvaziuos ir sita tavo
troleibusa
> tau i uzpakali sukis, galesi vaikscioti ir usais kraipyti!"- atsaunu.
Su
> jais reikia grieztai. Del vaziavimo ziedu irgi issiaiskinau. Viskas,
> pasirodo, labai paprasta: reikia numatyti, koks yra nelogiskiausias
budas
> isvaziuoti is ziedo, ir mauti ta kryptimi - neapsiriksi. Nakti
puikiai
> issimiegojau.
>
> Metai uz vairo.
>
> Na, ko cia velkiesi 60km/h greiciu, seni? Pasiimk ta savo trofejini
> ziguliuka ir varyk ant saligatvio, ant jusu abieju tikrai niekas
neuzpyks.
> Gaidy! Atsok, gerai? As savo puse vaziuoju. Atleiskit, vaikinai, bet
man i
> desne! Lai...lai....lai... O tu cia ko sustojai?! Leisk pravaziuoti!
> Aaaaaaaaaaaa, boba.....
>

Oi kaip prisijuokiau Gelmyte,man labai patiko, ka perskaiciau.
As dar tik mokausi vairuoti, per kucias laikysiu vairavimo egza, labai noriu
islaikyti ir vairuoti, net naktim sapnuoju kaip vairuosiu.
is pradziu reiks pavazinet su vyru ir tikiuosi kiek jau igudus galesiu viena
su vaikeliu isvaziuoti pasivazineti.

na man nebuvo jau taip baisiai

pirma mano isvyka i miesta (Vilniu), kaip jauciu ir visoms 3 avarijos per jas kamsciai, prasikeikiau, aplinkiniais keliais bandziau vazuoti ten tas pats, na bet po keliu tokiu isvyku viskas atrode paprasta tik reikia atsipalaiduoti na ir aisku praktika kad greiciau pajaust masina

sekmes visoms pradedancioms

Man tai pirmą kartą pačiai teko važiuoti, kai mašiną pirkom. Nuvarėm keturiese į Regitrą (aš su tėčiu vienoj mašinoj, moteriškė, iš kurios mašiną pirkom, su mašina, bri jos draugas su savo mašinuku). Apiforminom viską, sutvarkėm, laikas namo važiuot. Tėtis man raktus paduoda - Važiuojam? Aš į jį spoksau Jis sako - O kaip aš su dviem mašinom juk nevažiuosiu Nu ir teko man malonumas pirmą kartą vienai su nepažįstama mašina per visą miestą per visus kamščius piko valandą važiuot
Pasikeikiau ne vieną kartą, kol davairavau iki namų, bet nieko, likom sveikos abi - tiek aš tiek mašina

pirma karta vairavau, kai dar teisiu neturejau pirmiausia tai ispyle prakaitas, adrenalino kiekis pakilo, kvepavimas pasidare greitesnis bet koki kaifa jauciau tada as vaziavau nakty tai be jokiu problemu. Antra karta sedausi jau kai rankose turejau teises, vyras isvares, o man su dvejais vaikais reikejo i poliklinika, tai sedau uz vairo, ir isvaziavau, aisku iki tasko b buvau visa slapia

pirmą kartą atvažiavusi į Vilnių vairavau labai drąsiai, bet ne naglai. pasakiau sau, svarbiausia neskubėti, kad spėčiau į viską laiku reaguoti ir viską pamatyti. o šiaip tai labiau turbūt jaudinosi vyras, nei aš - vis skambinėjo ir klausė: tai kaip, nieko neatsitiko?

o man budavo taip - is vakaro nebeuzmigdavau nuo minciu, kaip ryt nuvaziuosiu i darba, o darbe negaledavau susikaupti, nes galvodavau, kaip grisiu namo

Oi, koks pažįstamas jausmas...
Man dar šią vasarą taip pat buvo - net pilvą susukdavo pagalvojus, kad sėsiu už vairo... O dabar jau viskas ok, "savo" maršrutu (darbas - darželis-namai) galiu vos ne užsimerkus nuvažiuot... Biški sunkiau jei tenka į mažiau pažįstamą miesto vietą nuvažiuot.. Nu bet , manau, su laiku ir šitas susitvarkys
Turbūt man sunku buvo dėl to, kad teises išsilaikiau prieš 3 metus, bet nevairavau tada (pradėjau lauktis, nekaip jaučiausi ir nenorėjau papildomo streso), o praėjus tiek laiko vis dėl to sunku vėl sėst už vairo, be to su vaikučiais jautiesi labai atsakinga...
Svarbiausia, kai išsilaikot teises- važinėkit iš kart, nepadėkit teisių į stalčių...

Sveikutes.Mano teises pragulejo stalciuj 4 metelius.Kartais pavairuodavau,bet visuomet kazkas salia sededavo.Rugsejo 1 diena susikaupiau ir nutariau nuvaziuot viena i darba,nes auto stovejo kieme,o mikriukai ziauriai atsibodo.Mano kelione tesesi iki pirmo posukio,nes ivaziavau i prakeikta mikriuka .Nieko baisaus nenutiko,tik buvo toks ziaurus sokas,kad visa diena praverkiau Nuo tos dienos net nenoriu i vaira ziureti,bet labai tikiuosi,kad praeis.

Niekad nemaniau, kad laikysiu teises... Na, bet sia vasara issilaikiau (buvau 8men ). Issilaikiau viska is pirmo karto. O kai gavau teises, tai iskart sedau uz vairo. Man taip buvo ramiausia. Nes vaziavau taip, kaip mokino instruktorius. O kai atsisedo salia tetis... prasidejo- dabar taip daryk, paskui taip... Na, bet as greit taip ir pradejau daryti. Paskutinem savaitem man net raktelius ateme, kad masinoj nepagimdyciau Po gimdymo uz vairo sedau jau po savaites Dabar nevairuoju jau 2men, nes niekaip nepriprantu prie vaziavimo kita puse. Vaziuot tai dzin, bet begius kaire perjunginet reik sugebet dar Na, tikiuos, kad greit perkasiu sia sistema ir vel vaziuosiu

Pirmą kart išvažiavau labai drąsiai. Pasileidau garsiai muziką ir pirmyn.
Tikrai jaučiausi super, laisvė, greitis, viskas-aš nepriklausoma.
O dabar tai ne tas žodis kaip bijau.
Ir ta baimė atsirado, kitų vairuotojų dėka.

tai ziuriu as nevieniniele susikuriu vaziavimo plana

Oj kaip juokiausi čia beskaitydama , visos panas vienodos, galvojau aš čia viena toookia, planas prieš miegą kaip nuvažiuoti į darbą, po to nervas kaip grįžt. Visiškai nejaučiu atstumo, užvariau ant kitos šaligatvyje stovėjusios auto, tai iš to pasimetimo paspaudžiau greitį ir nulėkiau,tik namie supratau , kaavarija čia skaitosi, kol vyras nepaklausė ar mentus kvietei. O vairuojant tai ružo skruostams nė nereikėjo, kaip burokas prie vairo, jetaujetau.

Tikrai linksma prisiminti,aišku tada juokas neėmė,buvo ir planai, ir ašaros,ir prakaitas viduržiemį,o geriausia,tai taip suspausdavau vairą,kad paskui neidavo pirštų atlenkti ,o jei dar vyras šalia šaukdavo kaip nemoku važiuoti,tai iš vis siaubas

Pirmą kartą viena išvažiavau į darbą 5.30 ryte. Automobilių mažai gatvėje, tai nelabai bijojau. Tik visą laiką balsu sau kalbėjau, ką turiu daryti: "Dabar jungiam antrą bėgį; Dabar įsijungiam posūkį ir važiuojam į dešinę..."
Dabar jau beveik metai kaip nesėdėjau už vairo. Po avarijos (kai įvažiavo kita moteriškė ir dar aprėkė) nesiryžtu sėsti

man lygiai tas pats buvo

O, pagaliau žmogus, kuris, manau, galėtų patenkinti mano smalsumą Vat, man vis norisi sužinot, o kai bėgius reikia junginėt kaire ranka, pirmas bėgis kaip ir įprastose mašinose, ar ten viskas į kitą pusę,a?

Na, o aš kai išsilaikiau teises gerą pusmetį prasinešiojau jas piniginėje, nors net neįsivaizduoju kam. Po to dar kokį pusmetį važinėjau ką nors šalia pasisodinus ir nedideliais atstumais. Na, o galiausiai, kai pasitaikė galimybė važiuoti vienai pačiai, tai leidžiantis į garažą jau pradėjo drebėt rankos ir kojos, o galvoje sukosi vienintelė mintis, kad gal nereikia man tos mašinos imt, bet tai nusprendžiau, kad "dabar arba niekada" ir išvažiavau. Baisiausia, kad mano kelyje buvo vien nereguliuojami posūkiai į kairę... ir kai jau pasiekiau tašką B tikrai buvau visiškai šlapia. O po to jau daugiau ir nebebijojau

As issilaikiau jau pries kelis metus...Vazinejau pradzioj nemazai, o dabar kai brangusis visur vezioja, be to ir masinos neturiu, tai labai retai tenka pavairuot...
Neseniai ismokau ir su automatu vazinet
O i temos klausima atsakyti galeciau taip - pirma karta viena isvaziavau i gatve dar neturedama teisiu, bet jau atlankiusi kursus ir issilaikius teorija. Beda ta, kad tik is trecio karto vairavima mieste islaikiau,nors vairavau tikrai neblogai...Cia vis is streso...Per ezga laba jaudindavausi, drebedavau, todel ir masina uzgeso ir begi nelaiku perjungiau...
O pati viena labiausiai ir megdavau vazinetis, nes kai kiti salia sededavo, tai vis reguliuodavo - greiciau stabdyk, nevaziuok per viduri kelio ir t.t.

Na ką, aš išsilaikiusi teises 1998m., iškart nusipirkau mašiną (draugai iš Vokietijos parvarė), ją reikėjo parsivaryti iš Fabioniškių į Karoliniškes..oi koks kelelis tooolimas atrodė Variau kaip kokia kamikadzė , gerai, kad buvo sekmadienis, mašinų mažiau buvo, bet grįžusi jaučiausi kaip po pirties Kitą savaitgalį sumaniau pas mamą važiuoti-150km...taip myniau akseliaratorių, kad suėmė radikulitas nuo įtampos
Tai va, dabar, pamačiusi, kad užlipdytas 70 ženklas-pagarbiai aplenkiu ir prisimenu kaip buvo man sunku...

Labiausiai įstrigo tai, kad tikslą pasiekiau kaip po dušo Bet važiuoti labai norėjau, o svarbiausia buvo kuo greičiau išmokti važiuoti laisvai neskaičiuojant bėgių , valgant obuolį ar perjunginėjant radiją