As kai pradedu burbėti, mano vyras žvengia iš manęs Tada kažkaip savaime viskas pavirsta juoko forma ir pasibaigia

Hm, ignoravimas man visai nepadeda. Kaip tik geriau pasikalbėti, išsiaiškinti kas ir kam netinka. Civilizuotai, aišku. Nes ignoraviams tik dar labiau siutina. Bent jau mane Juk tai ne kas kita kaip bėgimas nuo problemos...



Žiūrint kokia problema... kartą turėjom vien tokią rimtą įsisenėjusią problemą (iš tarpusavio santykių temos). Kai tik aš bandydavau apie tai pakalbėt, jis imdavo juoktis. Galiausiai jaučiausi taip, kad svarsčiau skyrybų klausimą...
Juokas man padeda tik nereikšmingų buitinių smulkmenėlių atveju....

Kita vertus, labai neblogai gesina ugnį jei išklausęs mano priekaištų atsakymui išgirstu ne ką kitą, o elementarų "net ir tokią aš tave labai myliu"

Perskaiciau visa tema ir nustebau. Nejau moterims rodyti savo nervus ant vyro yra normalu ir priimtina? Taip iseina, kad vyras neturetu jokiu budu issilieti ant zmonos, taciau pastarajai tai priimtina? Keista, gal as ko nesuprantu?

Man atrodo, kad moterys yra pratusios nuo vaikystes rodyti savo emocijas, geraja ir blogaja prasme, taciau veliau visai nesobodi iskelti isterija jei jai tiesiog liudna, pvz pms ar siaip oras keiciasi. Tuo tarpu vyrams nuo vaikystes kalama, kad taip elgtis negalima, ko pasekoje jie surambeja ir jausmus bei emocijas slepia. Taciau emocijos tikrai niekur nedingsta, o kaupiasi viduje, kol jei iseina is seimos, ar geriausiu atveju (moteru supratimu) mirsta nuo infarkto.

Man atrodo, kad moterys naudoja isterijas lygiai kaip ir mazi vaikai, kai jiems kas neitinka ar yra pavarge. Taciau tai is kart rodo, kad moteris yra nesubrendusi ar nori tokia buti, laukia is vyro tevisko raminimo. Partneryste cia matyt ir nekvepia.

Panasu, kad visa diskusija prasidejo ir isibegejo, nes visi mes skirtingi ir skirtingai elgemes, todel jokiu bendrumu negali buti, arba teisingiau egzistuoja kelios tiesos.

Yra, atrodo, kelios isterijos priezastys:

- kuniskos (nuovargis, migrena, pms etc)
- nuobodulio, demesio stoka (reikia dramos, paastirnti savijauta, emocijas etc)
- ne meiles (kai moteris nustoja myleti ir ja vyras nervuoja, bet ji to dar nesupranta)


dar galima vardinti ir toliau, bet tai jau isvestines situ butu. Kiekvienu atveju reikia elgtis skirtingai. Pirmu atveju pades fiziniai veiksmai, dirgikliu pasalinimas, atjauta, apsikabinimas. Antru - velimasis i konflikta (taciau tinka tik itin tvirtos valios zmonem, kurie visada valdo savo emocijas ir tiesiog vaidina drama neisizeisdami ir patys neizeizdami), visokie buciniai ir kiti aktyvus meiles ir demesio rodymai. Trecias atvejas sudetingiausias, daznai ir konfliktai kitokie, juose daugiau pykcio ir kito zeminimo, saltumo ir cinizmo. Viskas priklauso ar moteris abejoja, ar viduje jau apsisprendusi isesdinti vyra is savo gyvenimo. Va cia padeda isejimas, jei dar ne viskas prarasta, dazna moteris vis del to susizgrimbe, kad ne taip jau blogai. Kita taktika - bandymas suzaveti is naujo (juk kazkada jus jai patikote). Taciau tai reikalauja daug pastangu ir priklauso ar ji yra ju verta. Taciau vyras turi gerai pamastyti ar jam reikia tokios, kuri jo jau nei vertina, nei myli.

Dar kitas dalykas - charakterio, o teisingiau budo skirtumai. Kaip jau kuri rase, kad ju seimoje buvo priimtinos garsios rietenos, o veliau garsus susitaikymai. Ji tada jaute, kad vel tarp tevu yra meile. Todel nori tai perkelti ir savo seima. O jei vyro tevai buvo ramus ir viska spresdavo tyliai - jam situacija pragaras. Ir jei moteris nenori suprasti, kad vyras gali buti kitoks yra dvi galimybes - ignoravimas ir uzsidarimas savyje, arba issiskirimas. Kazkodel visi galvoja, kad skirybos yra blogiausias sprendimas, taciau taip nera, savalaikes ir protingos skirybos yra galimybe abiem buti vel laimingais, o ne kenteti visa gyvenima arba skirtis kai jau pod 50 ir naujos laimes sunkiai rasi.

Taciau noriu pasakyti svarbiausia minti:

KAD IR KAIP SUNKU AR NEMIELAS GYVENIMAS MOTERIAI, JI NETURI TEISES DEL TO ISSILIETI ANT SAVO ARTIMIAUSIO ZMOGAUS. VYRAS IRGI YRA ZMOGUS, KURI REIKIA GERBTI.

JOMS tai - taip, normalu ir priimtina. Kitaip šios temos, kaip ir daugelio kitų, tikriausiai nė nebūtų. Pasidairyk po šitą forumą - vien jau jo taisykles paskaičius matosi, kad moteriškės naudoja klastą, klastą ir dar kartą klastą.

Rizikuoju būti apipiltas pamazgomis, bet pasakiau tą, ką pasakiau.

o tos meteros tikros lapes snapes
Papildyta:


cia man kilo noras taip pasakyti, nes vienoj temoj buvo diskusija kuo skiriasi berniuko auklejimas nuo mergaites, as stovejau uz lygius auklejimo metodus tiek berniukam tiek mergaitem, berniukam irgi reikia leisti verkti ir liudeti, o ne juos dresuoti kad sutramdytu savo skausma ar pykti.....

taigi pagal tai ka jus parasete yra tikra tiesa tokio auklejimo kad mergaitem jau nuo mazens daug daugiau leidziama, jos gali ir verkti ir liudeti ir isterikuoti, o tuuo tarpu berniukam, verkti negalima, slepti emocijas nors ir skauda ir tt.t.t. --- taigis ko noret kad mus taip auklejo ir mes patys taip auklejam savo vaikus

as pasisakau grieztai pries pykcio isliejima ant kito zmogaus ir stengiuosi to nedaryti, kai pajuntu kad esu pikta, einu tarkyt namus (MB vadina tai siautimo momentu) ir ka kai namai isblizginti tada i voniai r tiesiai i lova - ir pyktis numalsintas, bloga energija iseikvota ir darbai nudirbti 3 in 1 tiesiog

Labai blaiviai mąstantis žmogus. Pritariu Jūsų nuomonei ir manau, kad reikia mylėti save ir neleisti veltui gyvenimo su visokio plauko isterikėm ar isterikais. Visų pirma turi būti abipusė pagarba, tuomet ir išspręsti visas problemas galima.

Ir taip pat blaiviai mąstanti moteris
Papildyta:

Čia irgi teisybė.

O kaip reaguoti kai dar klausia: "Nu, ko tyli?"

as niekada neisterikuoju o situacija sprendziu ramiu blaiviu protu l abai dziaugiuosi kad ir vyras taippat daro nes nenoreciau kad kuris is musu akis isputes rekautu ir dar kaip kaikurie is nervu drebet pradetu

Na aš niekad nerėkiu ant vyro, bet jei susinervinu, tai apkabinimas ir bučiniai, paglostymas visad padeda

Pridurčiau dar vieną:
- psichologinės, netinkamo auklėjimo (pvz., kai mergaitė šeimoj auga nuolat matydama blogą nuolat isterikuojančios mamos pavyzdį, ir pamažu nesamoningai pradeda manyti, kad mama šeimoj visada valdo situaciją).

as visada uz vienas kito pagarba, tada ir zodziu negraziu retai pasitaiko, o tada ir nesutarimas ne toks astrus, linkiu visiems kuo maziau nesutarimu ir kuo daugiau pagarbos vienas kitam

O man geda paliko.

Myliu savo vyra, bet po gimdymo pavirtau ragana... Dabar Matukas pradejo naktim leist miegoti, tai abu su vyru atsigaunam... atsigauna ir musu santykiai...

Perskaiciau pasisakymus ir supratau, kad laikas liautis bloga nuotaika isliet ant vyro...

Mano tevas seimoje visada keldavo isterijas, kai budavo blogos nuotaikos... ne pati nepajutau, kaip pradejau elgtis taip pat...

nenoriu tokia buti...

pazadu pasikeisti

vardant savo vyro, kurio laime man svarbi...

einu pas ji apkabinsiu

Žmonės juk turi skirtingus TEMPERAMENTUS.

Negali žmogus iš choleriko staiga pavirsti flegmatiku

As nebezinau kas man pastaruoju metu darosi, pati save uzvedu...jei tik kas ne taip pasakoma, provokuoju toliau, tada dar labiau, kol jau nebesivaldau...prisneku visokiu nesamoniu, kad kuo labiau skaudetu...ir kas svarbiausia, kad gali but ir aplinkiniu, ju nesigediju...praeina tik tada kai atsipraso ir pasako kad suklydo...stengiuosi nekalbet, kad neprisnekeciau nesamoniu, tik asaros bega upeliais...kai praeina, tada nesuprantu kodel as taip darau...bijau kad viena karta galiu ir pult...nes sukyla agresija...jai paskaitytu drauges nepatiketu, kad cia as rasau, nes siaip esu ramaus budo...pvz...jei maniskis ka netaip pasako, tada ir jauciu kai pati uzsikuriu...isvadinu visaip...paskui sako tai ko zenijiesi, kad tokiu laikai...tyliu tyliu...nes galiu ir nutraukt vestuves, del ko gaileciausi...bet tuo momentu tikrai negalvoju ka sakau...gerai, kad jis dar moka nuramint...bet kas man pradejo darytis nzn...nesitvardau...gal man jau reikia pas gydytoja...

Superinis budas jei savisi konflikto metu pamatyciau kampe stovinti tikrai susijuokciau uz didesne "nuodeme"gali ir ant zirniu paklupet pusvalandi

Nemanau, kad pats geriausias budas isspresti problemom - issilieti ant artimiausiu zmoniu, tuo labiau ant vyro. Gal geriau pasistengti, kad tave isklausytu ir tau padetu, o neignoruoti?

Iš tikro, tai tik ant savojo žmogaus "lengviausia" atsigriebti nervinėje situacijoje..... bet pagalvojus, kiek tas žmogus ilgai ištvers ???

Yra kakle toks taskas..Spusteli..10 minuciu autas..Jei pabudus tas pats..Dar karta..Ir taip kartoji kartoji..O jei taip visa diena..Tai tada nusiimi chronometra ir kas 10 minuciu spust...

Juokauju aisku..Neturiu nuotaikos gilintis i tema

ne tu viena tokia, nepergyvenk , uzejo faze, atslugs ir viskas vel bus gerai

mane tai MB moka nuraminti , supykstu, nervinuos, zliumbiu , tai jis tuoj blogai pasijaucia ir įsiteikt bando . Jei jau niekas nepadeda, sako bėk persirenk, ir vaziuojam pasivazinet , arba kokios kavytes isgert . Kadangi ne taip jau daznai man tokie priepuoliai būna, tai suveikia

oi nutvers vieną kartą, oi nutvers...

Moters silpnoji vieta ir yra emocijos,jausmai.Mes esame labiau emocianalios,nemokam susitvardyti,o gal ir negalime,gal reikia issilieti.....nes jauciames blogai.O kur dar hormonu "pokyciai"...Vyrams lengviau,jie moka susitvardyti,jie ne tokie jausmingi ir emocianalus...aisku ir jiems trunka kantrybe,ypac kai salia pastovios isterijos.O nuraminimas labai paprastas,reikia duoti moteriai issilieti,aprims ir vel viskas bus gerai.Bent man taip:sakau dabar nekereipk demesio man praeis.

Tau gerai, kad suveikia, maniskiui tai aiskink neaiskinus, kad jis kaltas, jis to nesupras, galiausiai man tenka atsiprasineti ir gerintis

na, manau, kad profesionali pagalba tikrai praverstu. Siulau kreiptis.

jau reikia daryti isvadas, nes ir vyras prades nepakesti tokiu dalyku

Kai aš susinervinu (ypač per PMS, tai ką kalbėt apie nėščia moterį.....) tai būnu pilna neigiamų emocijų ir jas išlieju išsakydama kas nepatinka, kas nervina, tuo pačiu pati sau atverčiu visas kortas, išsiaiškinu priežastį pykčio, tuomet nurimstu, atsiprašau MB už negražų elgesį ir jaučiuosi geriau.
Manau svarbiausia nepertraukti žmogaus kuris įsikarščiuoja ir 'aršiai' dėsto savo mintis, lieja pyktį. Tegul taip ir daro - vadinasi reikia. Vis geriau nei kad kaupia savyje... o po to seka didelis 'bum' ir su pasėkmėm rimtesnėm....
Man patinka kai mano žmogus pabūna tyliai, ramiai kuomet aš nervinuosi. Kai matau j ramybę, pakantumą iškart pati noriu elgtis gražiai ir būti gera bei nurimstu

Aš kai paklausau, tai susidaro išvada,kad ne be reikalo mus moteris laiko silpnaja lytim Truputi kas ir į isterijas... PAskui purkštaujam kai mus laiko isterikėm, pastoviai verkšlenančiom Pas mane vyras i mano tokius "nukrypimus" nekreipia dėmesio, pats sako : padurniuosi ir praeis ....

Na mane įsisiautėjusią gali labai puikiai nurminti stiprus vyriškas apkabinimas(nes aišku įniršus bandysiu pasprukti) ir kas nors pasakyta gražaus,humoro formoj