Radau nemažai patarimų ir pastebėjimų kai nuraminti įsisiautėjusį vyrą. O kaip nuraminti žmoną. Neseniai buvo toks atvejis, nors širdo ne ant menęs, bet vis tiek norėjosi apraminti, visgi , bet gavosi nekas, o gal ir dar blogiau. Gal kas turi vaistų kurie veiksmingai veikia moterims.

PS.
Smurtinių ir prievartinių nesiūlyti nes net protas neišneša kaip galima naudoti jėgą prieš moterį.

Gal pamėgink paimti už rankos, o kai pažiūrės į Tave nutebusi - ko gi čia nori, tada apkabinti ir švelniai, ramiai pasakyti "na kas gi čia tau, nesinervink" ar pan. Siūlau tokį būdą, nes neseniai teko matyti kaip būtent taip vyras nuramino stipriai susinervinusią nėščią žmoną Buvau sužavėta jo takto
Bet nežinau, kaip reikėtų elgtis, jei įsiunta moteriškė, kurios neaudrina hormonai ar pan. dalykai, o tiesiog ugningas charakteris Aš pati visai nemoku nei bartis, nei siautėti...

Kalbu iš savo "varpinės"
Pirmiausia, nekenčiu, kai mane bando nuraminti prieš man pabaigiant sakyti savo nuomonę. Mane nelengva išmušti iš pusiausvyros, nu bet jei jau reikalas pribrendo... tai geriau išklausyti ką turiu pasakyti (ypač jei kalbu kitam žmogui, o ne vyrui ) , tada duoti kelias minutes nurimti ... o tada arba pritarti mano nuomonei (tyliai, man asmeniškai, nekeliant dar vieno konflikto) arba patylėti ir pamiršti
Dar: bent jau aš labai nemėgstu, kai bandoma už mane atsiprašyti ar kažkaip sušvelninti sitauciją, sakant, kad "ji dabar susinervinusi, nežino ką kalba" ar pan. Jei jau matau, kad nuėjau per toli, atslūgus aistroms ir turint noro, visada sugebu pati atsiprašyti ir pripažinti, kad buvau neteisi
Nesu buvusi isterinėje būsenoje, bet tokiu ir tik tokiu atveju galima imtis ryžtingesnių priemonių (bandyti nuraminti, arba tiesiog nuvesti nuo susierzinimą keliančio šaltinio kuo toliau)

Aš iš esmės pritariu Ieviui
Tikiuosi, mano pasiūlymo nesupratai, kaip nuraminimo neleidžiant išsakyti savo nuomonės Nes tada tai tikrai žemintų, ypač jei vyras bandytų atsiprašinėt prieš kitą žmogų ir aiškint kad jo žmona nežino ką sako, nes yra susinervinusi

O cia tai klausimelis...
Vienareiksmio atsakymo tikrai nesulauksi. Pvz manes nieks nenuramins, jokie apsikabinimai, nei klausinejimai "kas gi cia dabar..?" Dar labiau iaudrina
Kol neisgaruoja viskas, tol geriau neklausinek... Aisku, gal tinkamai ir niekada nebuvo paklausta...
Moters charakteris daug ka lemia.

tai jau tikrai

Aš asmeniškai linkusi pasiautėti... Esu iš tokių žmonių, kurie kaupia kaupia ir paskui pratrūksta... Na, raminimo būdas nuo situacijos priklauso, jie žmogus yra kaltas, kažkaip pažemino ir aš pradedu plūstis, tai tokiu atveju, jokių apkabinimų ar bučinių nereikia, tai dar labiau nervina: duok išsakyti, ką manau, išklausyk, pripažink, arba argumentuodamas paneik, o paskui jau bučiuokis...
O kitas atvejis, tai kai pradedi karščiuotis, vien dėl to, kad tau liūdna, ar kažkaip nestabiliai jautiesi, tai silpnumo akimirkos, kai užtenka tiesiog apkabinimo... ir tada jautiesi saugiai...

Žiūrint dėl ko įsiuto.

Nepulk raminti per anksti.

Paklausk ir išklausyk sąžiningai ir įdėmiai.

Tada pripažink, kad tikrai yra ko nerimauti(kad ir kokia nesamonė bebūtų matyt jai ji laaabai svarbi, bent jau tuo metu.) ir supranti kaip tai svarbu jai.

Jokiu būdu nieko nepatarinėk, jei neprašo.

Pasakyk jai, kad ji šauni, stipri, visada turi gerų idėjų ir kai tik nurims, tikrai sugalvos kaip bėdą išspręsti.

O dabar apkabink per pečius, draugiškai bet ne intymiai ir paprašyk,kad padėtų tau ją nuraminti Paklausk kaip norėtų prasiblaškyti...O gal ko skanaus suvalgyti. Pasiūlyk jai pramogą, kurią mėgsta, bet retai sau tai leidžia.

Šis susierzinimo ir nerimo (netgi beprasmiško) malšinimo principas paremtas ilgomis psichologijos studijomis ir patikrintas praktiškai. Beje, tinka ne tik moterims, o bet kokiam žmogui. Pagrindiniai principai:
NEGUOSK PER ANKSTI-PRIPAŽINK PROBLEMĄ-NEPATARINĖK

SĖKMĖS

Igonoruok ir is viso nebekreipk demesio.
Greitai pati prades nebesuprasti kas darosi ir kodel tu nereaguoji...
Tik aisku paskui reiketu ramiai ir graziai paaiskinti, kad tu pratylesi jos
isiuti, kad neissaukti dar didesnio, nes jeigu neatsargiai pasityciosi
ar nuskambesi su ironija, o ne duok dieve susijuoksi.....

Ne kalba eina ne apie tada kai konfliktas vyksta, o po jo kai ji su savo priešininku jau nesimato. Palaukti kol praeis žinoma galima, bet jei ji aš pradedu bijoti dėl . O jai toks jausmas kad tuo metu viskas ne motais .

O maniskis tai "zaidzia" per vaikus, namie prasideda SUPERTEVELIO era!

Mano siautėjimus gali nuraminti tik vyro dėmesys Siautėju ir laukiu kol jis susipras O jis matyt man leidžia viską išsakyti, bet mano "išsakinėjimas" nesibaigia niekada, jei nesulaukiu to, ko tikiuosi Taigi pvz. mane labai nuramina konflikto metu bučkiai, apkabinimai, pasiūlyti skanėstai ir t.t., ir pan.

Grazu kai moteris siauteja mane visada ima juoktis kai moteris plustasi ir kuo labiau plustasi tuo man juokingiau, o juokas kaip zinia uzkrecentis dalykas. Kai zmona paklausia ko kvatojuos tada jai siulau mesos gabala ir virtuvini plaktuka- sendien valgom musta mesa Nieko bloga kad zmogus rekia. Taip kunas valosi nuo neigiamos vidines energijos, bet kai jau nusibosta klausyti gali pameginti kontoatakuoti visa gerkle 10 sekundziu rekdamas viena vienintele raide aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa. Tai privers bet ka uzsiciaupti ir susimastyti

P.S patikrinta praktikoje

Man 10 sekundžių užtektų, kad rėkiantį vyrą bulve užkiščiau Praktikoje tokių dalykų nebando O ir plaktukas rankose pavojinga Man netiktų..oi netiktų Nei konflikto metu, nei po jo nesisvaidau, net ir rėkiu ne visada, bet viduje būnu labai įkaitusi, verdu, spirgu ir garuoju pykčiu Ir taikausi "įkast"..bent jau žodžiais Kad nutraukti vidinius mano monologus reikia tiesiog pavergti dėmesiu, kad užmirščiau konflikto scenarijus, pokalbius su savimi ir nedaryčiau skubotų išvadų, kad diedulis man įgrįso

taip, jei vyras bando guosti žmoną, kai ji pyksta ant kažko kito.

Aš mėgstu paniršti, bet vyras mane išmokino valdyt situacija, ir nesirodyt žmonėms, kad esu rėksnė. Bet dabar pats atsiima už visus, nes juk kaupiasi kaupiasi, ir kai jau susikimbam. Tokiu atveju bent jau aš nurimstu greičiausiai jei jis tiesiog išeina. Nelieka su kuo bartis, o paskui jau už kurio laiko atvėstu. Gerai būtų, kad tai padėtų ir vyrą nuraminti...Jis tada man skambinėja ir dar virina šeimos pinigus...

O mano vyras stengiasi man po akim nesimaisyti, kai as siauteju...ir visiskai nesvarbu del ko , nes jeigu ne jis mane isiutino, man pasimaises, gali vistiek jis del visko kaltas likti

O siaip, issisiautejus daznai ir paciai juokas ima is situacijos, nu bet....nu bet, neimsi gi siaip sau ir nenusiraminsi, taip sakant, pradeta darba reikia uzbaigti O be to, kartais taip smagu matyti "nesprunkanti" salin vyra

Ir jokie glaustymaisi, jokie saukimai manes tuo metu nenuramins - situacija gali tik dar pablogeti. O vat praejus kulminaciniam momentui....siaip....kartais labai suveikia humoras (pasiseke man, kad mano vyrui jo netruksta! ) Bet kaip jau sakiau....reikia dar pagauti ta momenta...kada galima

kalbu iš savo patirties, kai laukiausi tai nervai buvo super jautrūs.Man labai patikdavo kai vyras su manim kalbėdavo , kad ir tą pačią temą keleta valandų.Su mano nuomone visada sutikdavo .Nors dabar suprantu , kad kartais būdavau neteisi , bet labai geras nuraminimas su viskuo sutikti.Pamėgink visada drąsink ir niekada neteisk

O aš nusiraminu, kai vyras švelniai priglaudžia ir pabučiuoja, jis taip puikiai bučiuojasi
Ir aplamai jis stengiasi manęs nenervuoti
Protingas jis pas mane

Tamstos metodas tinka tik tada kai gyveni ne daugiabutyje

Cia gerai pasakyta

man tai geriausia, kad leistu issirekti, nes kai issirekiu ir pasakau viska ka galvoju, tada man jau ramu. tik va kita beda po mano kalbu su manim nelabai kas sneka

Vienareiksmisko atsakymo nera. Daug zmoniu, daug budu ta situacija pergyventi. Maniske besibardama tiesiog svajoja, kad as taip pat rekciau. O as tiesiog tyliu ir ziuriu jai i akis.... kazkaip ji greitai nurimsta

Moteris stipriausia tada, kai apsiginkluoja savo silpnumu

Su isisiautejusia moterim elkites taip, kai paauglysteje elgdavotes su savo tevais - reikia su viskuo sutikti, linkcioti galva, o daryti savo

o ne geriau nuraminti, isklausyti jos ir tada issakyti savo poziuri ar nuomone ir ieskot kompromiso ka?
nereikia mumis laikyti uz kvailes nieko nesuprantancias...linkcioti galva gali kiekvienas asilas,o su ta galva mastyti-cia jau isskirtiniai tik

na perskaičiau čia, kad maždaug nekreipk dėmesio... į mane tai ir atkreipia dėmesį kai rėkt pradedu tai jei ir tada nekreiptų tai ką aš žinau... visai nereikalinga atrodytų, kad esu...

Na pati silpniausia ta per dovanas

Jei moteriškė siunta ant vyro, kad šis kuom tai neįtiko, vyriškiui derėtų už blogą elgesį nueiti kampan ir pastovėti ten 15 min. nusisukus į kampą; arba žmonos atsiklausti, kiek gi ten pastovėti. Jeigi siuto priežastis yra, tarkim, durna stora kaimynė, kuri nulenkė jūsų žmonos mašinos veidrodėlį ir neaišku, kaip jį gražinti į vietą - reikia kaimynę iškolioti, veidrodėlį per pusvalandį pačiam! sutaisyti. Nors gal ir ne taip, ką čia gali žinoti.

Aš jei galėčiau, tai bent kartą per savaitę norėčiau išrėkti savo pyktį visu balsu (darydavau tai vaikystėje toli nuo gyvenamųjų namų, prie upės ir tai tikrai padėdavo ), deja, gyvenu miesto apsupta ir neturiu dabr tam sąlygų...
Arba reiktų nusipirkti bokso kriaušę, nes supykus labai noriu ką nors mušti, trankyti (tik nepagalvokit, kad esu mušeika!Gink dieve, žmogaus niekad nenorėčiau mušti!)
O kai pykstu ant vyro, tai geriausia, kai jis nieko nesako, leidžia man pabūt vienai ir viską išsakyti sau pačiai (kad vėliau nereiktų gailėtis vyrui pasakytų žodžių, nes esu karštakošė), bet kai aš aprimstu, tai man labai reikia, kad mane apkabintų, pabučiuotų, priglaustų...
O šiaip, kai įsiplieskiu, nemėgstu sutikti su kitų nuomone (net jei žinau, kad jie teisūs. Gal čia savotiška mano gynyba?) ir mėgstu viską neigti... Va čia tai bjauri savybė...

O kazkaip neimanoma prevencinem priemonem? Lietuvoj labai pamegta gesinti gaisra o as siulau priesgaisrines priemones. Ziureti kai jau piktumas iki tam tikro lygio opakyla tada nugesinti.. O ne kai jau nebera kur detis....

Vyrai, duokit mums issirekt, neimkite per gyliai i sirdi zodziu istartu pykcio priepuolio metu... Jug kazkas turi buti atpirkimo oziu
Mes bunam ir geros kartais

Nepatačiau taip elgtis
Mano vyras elgiasi būtent taip... O kai jis taip elgiasi - man kyla nenumaldomas noras griebtis šaltųjų ginklų... Rėkiu kol pykstu, bet jei mane ignoruoja ir toliau ramiu veidu žiūri Tv, aš tada įnirštu.
Jau geriau jis užrėktų ant manęs, pasiųstų mane ... kur nors, tada aš nutilsiu, užpyksiu "tyliai", pasedėsiu 5 min. nepatenkinta, bet per tas 5 tylos minutes turėsiu laiko suprasti kad mano pirminis pyktis buvo kažkoks neiškus, be priežasteis ir nurimsiu. Tada didelė galimybė, kad po to prieisiu ir dar atsiprašysiu.

Tiesą pasakius tas ignoras ir yra mūsų pykčių dažniausia priežastis. Neignoruokit vyrai moterų...

Išmokink žmoną kontroliuoti situaciją ir spręsti ne tada kai trūksta kantrybė, o anksčiau. Gera pradžia pvz išgirdus rėkaujančią kaimynę tuo momentu akcentuok, kaip tau bjauru klausyti tokių moterų. Žodžiu profilaktika čia padėtų. Ūmiu periodu turbūt sunku ką bepakeisti.

bandžiau prisiminti dėl ko buvau įsiutus nėštumo metu Ir tik vieną atvejį prisimenu, kai labai prispyrė skysčių perteklių pašalint, o tas niekadėjas vis ramino: "pala pala, niu tuoj miškelį privažiuosim ir jau galėsi eit" ir taip prakalbėjo kokius 30 km - a kur ten nėščiai palaukt, kai gatava mašinoj apsidaryt Žodžiu, klausykit, kodėl tos nėštukės įsiunta, gal rimtai kaip vienas tėtis sako "prevencines priemones taikyt"

Aš labai siautėju dėl kompo, bo užmiršta per jį, kad šeimą turi. O jo švelnus apsikabinimas veikia kaip nuraminimas. Tik deja, trumpam, na kol vėl neprisėda prie pc.
O jūsų žmonikės įsisiautėja, pabandykit švelnumu jas pakerėt tik ne pažadais ar dovanom. Prie dovanų priprantama ir tikimasi, o pažadais pradedama nebetikėt.

Nu dėl tų silpnų vietų, tai čia klausimas kaip ir iš amžinųjų. Panašiai kaip " o kas ta meilė?".
Kaip kažkada pasakė mano kursiokas (dabar irgi tėtis) "moteriai reikia dovanų, pažinčių ir nuolat sakyti, kad ją myli". Velnias jį žino, iš kur jis tokia filosofija išraukė, bet šiaip jau tiesos tame daug.

O va iš savos patirties tai galiu vakar dienos toki akibroskštą papasakot.
Mano spirgeliui beliko gal viena, dvi savaitės iki gimdymo. Visa stena vaitoja (labai maža su dideliu pūzu). Labai reikalauja dėmesio. Klasikine frazė "Niekas manęs nemyyyyyli!"
O aš negaliu be knygu gyvent. Žodžiu nuolatinė problema: tik įlendu į knygą kokiam pusvalandžiui ir tuoj kažkam "pritrūksta dėmesio".

Taigi skaitau aš sau vakar. Mano pingvinas visa nepatenkinta ruošias miegot ir jau pradeda kažka bambėt plaukus besišukuodama. Parkrypuoja iki manęs. O aš tik šast, knyga nuleidžių ant kelių:
- Oi zuikeli, kaip tu gražiai atrodai! (nuoširdžiai)
...
Efektas buvo maždaug toks -
Spirgelis be žodžių, visa švytėdama nukrypavo į lovą lyg ir pamiršusi, kad ir nugarą skauda ir pilva tempia ir dėmesio trūksta.
Skaičiau dar kokią gerą valandą visiškoj tyloj.

Kartais žmogus net pats nustebt gali kiek nedaug tereikia...

vat sito labiausiai as nekenciu maniskis tli negirdi tipo arba sako gerai aha dar labiau gnevas ima tada


tai va kelis kartus esu gavus biskiu atgal parako tai nurimau ir nereikejo rek.bet kad jis visad tyli kvailelis

perskaičiau tema ir nusprendžiau kad moterų silna vieta yra ta kad jos turi silpnų vietų

Nu nezinau..gal tiesiog nereiktu vyrams taip elgtis, kad moterys pasiustu. rekimas man nepadeda, zmogus nuo to nepasikeis, bet kai pagalba draugui suinstaliuoti koki kompa, nei vaiko gimtadienis, tai jau tada
Pakalbi, lyg ir supranta, o paskui tas pats..ir jei tokiu atveju man imtu aiskinti, tipo nurimk, tau hormonai, tai tada butu tiesiog tyla pora dienu, kad veikia daug geriau nei riksmai.
Viena is nuraminimo priemoniu, jei seima taip hgali susitarti, kad jei vienas ima rekti, kitas tiesiog prisiimtu i burna vandens, tada nuo vaizdo ima juokas ir pykciai atlegsta, riksmu nelieka, o tada jau reiktu ramiai pasikalbeti.

Mane geriausiai nuramina,kai apkabina, smarkiai prisitraukia prie saves, pabuciuoja...
o jei dar atsipraso-aisku,jei yra uz atsiprasyt Tada buna super!!!

Bet jei tik linksi galva ir nieko nesako...tai dar labiau mane siutina

O va kai verkiu,tai jau geriau nieko neklausineti...kodel ir kaip... NEs tada asaru nesustabdysi... Tuo atveju geriausiai apkabint ir nieko neklausinet.
Kai jau nusiraminsiu,tada gali klaust i valias.

As norejau uzduoti klausima cia uzsukantiems vyrams i si skyreli "moteru silpnos vietos".
Norejau pklausti is vis ka manote apie lietuvos moteris,kuom jos patrauklesnes,geresnes o gal atvirksciai?
Man asmeniskai imponuoja pietu azijos moterys,issikiria gal rusu moterys savo seksualumu,ir groziu.

O kuom azijos moterys? Usais ir plaukuotomis kojomis?
O ruses, kad snabes daug isgert gali?

Cia siaip, tarp kitko.
grazios musu moterys, ypac Vilniaus ir Klaipedos, nes daug kitatauciu,

NEKREIP DEMESIO ,NEKREIP VISISKAI.
Pavlovas buvo didis rusu psichologas remiantis juo galima treigti kad elgesys yra ismokstamas.Jei ji gaus tavo demesi rekdama ar bujodama supras noriu silumos reik uzsipulti vyra tada padaryt ji kaltu ir stai rezultatas ant keliu pries mane ir rankas bucioja ir kojas buciuja.
Bujoja valio tai jos pasirinkimas, rekia valio vadinasi jai to reik.Kai nekreipsi demesio ji supras norint is taves gauti ko nors reiks imtis kitokiu veiksmu pvz. gal tave pagirti ,gal gera vakariena gal?

Bet yra kategorija reik pripazint kurias pakeis tik grabo lentele.

Butent klaidingas mastymas is pat saknu. Tas didysis Pavlovas yra priestaringai vertinamas trumparegis psichologas. Butent jis sprendimus daro spresdamas pasekmes, bet nepasalindamas priezasciu. Jeigu zmona rekia, vadinasi jau velu. Vadinasi pavepes vyras nepastebejo probleos dar tada kai ji nebuvo problema, o tik mazas nesusipratimas. Rekianti zmona, yra tiesiog kvailo tingaus egostinio vyro pasekme. Kas yra rekimas? Rekimas yra busena, kada moteris patiria stresa, jauciasi bejege situacijos valdyme ir tiesiog griebiasi siaudo.
Analizuojam
- jauciasi bejege situacijoje, vadinasi bet kokie problemu sprendimo budau jau isbandyti ir nedave vaisiu.
- patiria stresa, vadinasi problemu tiek, kad jos ne tik moteri erzine arba nervuoja, bet tiek sudirgina nervine sistema, kad ji turimom raminimosi technologijom nesugeba nusiraminti ir paziureti i problemas saltu protu.
- griebiasi siaudo, vadinasi tikrai griebiasi siaudo, tiesiog rekia, saukaisi pagalbos.

Taigi visi dalykai kaip "nekreipk demesio", yra tik vyro visiskai nezinancio kas yra moteris, egositinis pasirinkimas, toliua nespresti jokiu problemu.
Dekui uz demesi.

tas ignoravimas ir nekreipimas demesio kartais dar labiau siutina...

Visu pirma,nereikia zmona tiek isiutint, kad nezinotum kaip ja nuramint Visu antra, jei jau moteris labai isteriska, tai geriau ja palikt ramybej, neaudrint dar labiau.O apie jos isteriskuma reiktu pasikalbet su ja susedus prie ramybes stalo

As asmeniskai,savo aiskinamaji (garsu) tona peremiau is savo mamos.Man tai buvo normalu, naturalu.Taciau mano vyras manes ramiai paklausdavo: "Ko tu reki?Negi negalima sito ramiu tonu pasakyti?Ir viska ramiai issiaiskinti? " Man,tiesa sakant, labai geda pasidarydavo, nes is tikruju, as jokios teises neturiu rekti ant kito zmogaus, kad ir ka jis butu padares! O kad emocijos nesikauptu, kad veliau sproktu, reikia sneketis vienas su kitu.jeigu vyras nenori su manim sneketis, as jam visada paaiskinu, kas su mano vidum tuomet vyksta, o tai atsiliepia musu santykiams.Protingas vyras visuomet supras moteri
Mudu vienas kitam negailim asikabinimu.Gera duoti GERA emocija

tu dar pamiršai pridurti moterų kategoriją, kurios dėl kiekvieno šū** bliauna, rėkia, isterikuoja, lėkštes daužo ir t.t. tokių nei apkabinimas, nei bučkis, nei tyla nepakeis. o vyrui tada linkėt tik begalinės kantrybės reikia, arba kad kurčias būtų
Papildyta:


kartais turi
ne tik protingas vyras, bet ir protinga moteris gali išklausyti ir suprasti, bet visų pirma reikia to norėti, o kai kiekvienas savo problemom užsiėmęs ir neturi jokio noro net artimo išklausyti, tai nieko gero ir neišeina, kiekvienas sau piktas ir stūgauja ant vienas kito.

As ir tokia ir nuramin mane labai jau sudetinga ... padeti manau gali tik svelnumas, nes kitaip tai payi vyra su zemem suvarau

As tai raminu ramumu. Kai matau kadarteja audra bandau stoveti truputi atokiau ir neklausineju kas tau atsitiko, ko tu nervuojiesi, nes zinau, kad tai dar labiau iaudrins As pradedu is tolo raminti, kreipti tema, juokauti ir po truputi griaustinis atslugsta