Taigi, man 27 metai, esu vedęs 3 metus. Nesigailiu vedęs, vaikų neturim, nes žmona negali turėti. Šiuo metu tam poreikio nejaučiu, kai apie tai kalbejom, nusprendem, kad įsivaikinsim, kai padarysim karjeras. Bet istorija ne apie tai. Maždaug 5 mėnesius turiu meilužę. Neženkliai, bet jaunesnė (2 metai). Jausmų didelių jai nejaučiu (apart aistros), ji gana šaltas asmuo (kaip ir žmona) - taip pat nenori nieko išskyrus kompanijos kartą į savaitę (bei sekso), nes jos darbas tarpautinėje kompanijoje toks, kad savaitę laiko praleidžia Vokietijoje, o poto maždaug savaitę Lietuvoj.

Rašau todėl, kad nežinau kaip elgtis. Žmona kol kas nieko neįtaria, galbūt todėl, kad jausmai jai neatšalo. Negaliu tiksliai nusakyti, kodel užmezgiau kitus santykius (nors iniciatyva sakyčiau labiau ne iš mano pusės). Tiesiog, tas žmogus kažką man duoda, nors nesakyčiau, kad "užimtų" mano mintis, dėl ko nenoriu nutraukti šitos gijos. Svarbiausia, jog nesijaučiu blogai - santykiai su žmone nesuprastejo ir nenusilpo. Mylinės pora kartų per savaitę.

Sakysit, kokios problemos. Niekada nemaniau, kad galėčiau buti tas žmogus, kuris už nugaros mezga kitus santykius. Tačiau kai taip nutiko, nejaučiu jokios sąžinės graužaties dėl savo veiksmų, tiesiog tvyro toks neramumas, kad nesužinotų žmona. Kaip rašiau, ji gana introvertiškas, racionalus žmogus, bet per 4 metų pažintį susidariau nuomonę, kad už tai neatleistų. Myliu žmoną ir rinkčiausi ją iš dviejų, tačiau nenutraukiu ir kitų santykiu, nes sąmoningai pabloginčiau savo dabartinę situaciją. Nežinau kaip pasielgti. Taip pat esu nustebintas savo šaltumo - kad nė kiek nesijaučiu dėl to blogai (apart nerimo).

Ačiū už patarimus ir nuomones.

Tiesa, klausimas moterims: ar nutrauktumėt santykius su vyru, jei sužinotumėt apie tokia aferą, jeigu materialiai esate nepriklausoma, bet laiminga (na bent iki tol kol sužinojote)? Jeigu vyras sutiktu nutraukti ją?

zinai vot ir nezinau kaip pasielgciau.... protas sako spirciau dieda lauk, ale vot kita puse sako - moz atleisciau. Tikrai, sunku butu dabar saziningai atsakyti, nes kol neisokai i bala, tol neslapia.... Bet kad buciau iskaudinta, tai 100 procentu, ir vat ar tas iskaudinimas galetu praeiti ir galeciau su tuo gyventi - nezinau.....

O kokių ir dėl ko patarimų norit? Kaip atsikratyti nerimo, nes visa kita kaip ir gerai? Ta prasme neramu tik prarasti patogų gyvenimą?
Na bet neatsakėt ką meilužė tokio ypatingo jums duoda? Neieškojot, tiesiog pasiūlė, o jūs neatsisakėt? Na čia labiau tiktų vienkartiniams santykiams.

Kitas klausimas, jei identiškoje situacijoje būtų jūsų žmona (turėtų meilužį, bet ir su jumis gerai), ką jūs darytumėt?

Atsakant į paskutinį klausimą, asmeniškai, jei neturėčiau vaikų ir būčiau materialiai nepriklausoma, tikrai skirčiausi, negaiščiau laiko su nepatikimu žmogumi. Kai yra vaikų, manau sugebėčiau gyventi ir su tokiu žmogumi, kuriuo nepasitikiu, bet elgesys su juo ir požiūris į jį būtų atitinkamas.

Taip pat esu nustebintas savo šaltumo - kad nė kiek nesijaučiu dėl to blogai (apart nerimo).



Aš ir nustebus


Kiti santykiai neatsiranda iš niekur...vadinasi ne taip jau gerai su žmona.


tokioj situacijoj negaiščiau laiko su tokiu diedu

o tai kam tau ta meiluze, jei tebemyli zmona??? ka jinai tau duoda, ko negauni is zmonos? jei santykiai butu paslije visiskai, tai tada suprasciau kam ta meiluze, o dabar??? jei mano tokia situacija butu(esant geriems santykiams) tai spirciau lauk toki net nepagalvojus. apie jokius atleidimus nebutu nej kalbos, kaip galetum atleist kai i akis sako kad myli, o miega su kita. nu jau neleisciau taip is saves tyciotis
bet jei pastoviai tvyrotu namie nesutarimai(ir jau gan ilgokai) tai tokiu atveju gal ir atleisciau

Na gal blogai paaiskinau. Meiluze, nes sekso nori ji (nes esu gana tikras, kad daugiau partneriu siuo metu neturi). Asmeniskai, sutikciau su ja palaikyti rysi ir "be sekso", nes nenoriu nutraukti rysio - idomus kaip zmogus, gana jauna, bet daug ko maciusi. (Kas paradoksalu, kad is charakterio panasi i zmona). Tuo tarpu nezinau ar tuomet isliktu rysis is jos puses.

Su zmona praleidziu nemazai laiko ir visada nakvoju namie. Juolab, kad zmona daug laiko praleidzia darbe, mano grafikas laisvesnis. Sakyciau musu santykiai (atostogaujam nemazai, nueinam pora kartu per menesi i renginius) tikrai geri ir man jos reikia.

"apie jokius atleidimus nebutu nej kalbos, kaip galetum atleist kai i akis sako kad myli, o miega su kita. "

As ja tikrai ja myliu ir pasiilgstu, jei kelias dienas nematau. Kaip jau sakiau kiti santykiai (is mano puses, ir tikiu kad is "meiluzes" puses) ne tik del sekso. Zmonos aisku tikrai nezadu palikti ir nemanau, kad to noretu "meiluze", juolab, kad sekantis jos paaukstinimas reikstu, kad visa jos veikla persikeltu i Vokietija. Gal tuomet ir issisprestu mano problemos, nes pats nesugebu susitvarkyti.

Nemanau, kad isduodu zmona, permiegodamas su meiluze, nes zmonai duodu viska, ko nori (nors tiesa sakant, jos poreikiai bendravimui gana mazi, kartais atrodo, kad seima sukure nes visi taip daro).

Gal kitaip paklausiu: rasot, dauguma, kad paliktumet toki vyra. Del ko konkreciai? Del to kad, uzgavo jusu savimeile ar del to, kad yra yra tikimybe, kad ateity bus daugiau tokiu dalyku ir gal paliks? (Primenu, kad santykiais esate sakyciau daugiau nei vidutiniskai patenkinta).

Nžinau ar tikrai palikčiau, jei jis nuspęstų nutraukti santykius su meiluže. Vieną sykį atleisti galima. Bet, aišku, būtų kažkiek laiko nepasitikėjimas
O jei palikčiau, tai pirmiausiai dėl to, kad gali parnešti namo sifilį (negali žinoti su kuo miegojo tavo meilužė, anas jos partneris gal irgi nežinojo, kad jau turi bėdų). Arba uždegimus nuolat besikartojančius (jokio malonumo turėti tokių bėdų). Arba nesantuokinį vaiką (kuri apsisaugojimo priemonė garantuoja 100 proc. nepastojimą?)
Čia jei suvaldyti savo jausmus, tokius kaip savimeilė, savininkiškumas ar panašiai... Tik dar, pamąstymui: ar tai, kad negali be gėlimo kažkur krūtinėje net įsivaizduoti kaip mylimas apglėbia kitą savo rankomis taip pat kaip tave, yra tikrai tik įžeista savimeilė?...

gerai gyveni ir galvos nesuk. Isirasai meiluze draugo vardu ir vsio.

Palikciau,nes toks zmogus nebebutu mano draugas.Jus draugui dviveidyste atleistumet?As,asmeniskai,ne.Mano subjektyvia nuomone,jus elementarus vartotojas t.y. hedonistiskai imate is gyvenimo viska,ka jis jums pasiulo.Tai nera nei gerai,nei blogai-tiesiog man toks modelis netiktu.Nors tokiu pazistamu,kaip jus,turiu ir visada jiems siuliau rasti moteri,kurios nezeistu tokie vyro polinkiai.Na tokia,kuri turetu polinki i svingavima ar pan.

A vat del to ir slidus tie meiluziski santykiai,kad pradzioj-tik seksas,o paskui jau matai-idomi patapo.. Jei zmona suzinotu-nesakykit,kad meiluze dar ir idomi.. Vat sito tai tikrai neatleis..
O siaip-jei tas paaukstinimas greit bus-tai ka-pasidziaukit dar, gal atsiragausit jos,ir viskas savaime nutruks.. Jei negreit-tada bekit nuo tos meiluzes, nes kuo ilgiau meiluziausit, tuo paskui nutraukt gali sunkiau but.. Iprasit,susivelsit..
Man atrodo,negalima tamstai meiluziu isitaisyt.. Bo nemokat dar,tamsta,atribot galvos nuo galvutes..

o gal atvirksciai.
Reikia pasakyt.
Jei zmona protinga uzsiduos sau klausima "kodel?" ir, galbut kazka savy pakeis, kad irgi butu idomi.
O jei durna, tai nesikeis, o ims pykti.
Nu tada taps aisku, kad meiluze tikrai idomesne uz zmona ir bus galima ramia sazine ja palikti.

Iš ko čia nusprendėt kad kai pyksta tai jau ir neįdomi? Gal kaip tik emocingumas ir aistringumas prideda "spalvų"

O temos autorius manx1 taip ir neatsakė, kaip jis reaguotų jei sužinotų kad žmona turi meilužį (kuris jai ne tik kaip sekso partneris fainas, bet dar ir šiaip įdomus )

Na gerai-ka duoda klausimo "kodel as (nesu) esu kazkam idomi" uzdavimas? Pabandykit sau uzduot..
Nes kai uzduodu sau as-atsakyma tik viena randu-idomi (neidomi) esu tik tuo,kad esu ne ji.. Pasiulykit vat -buk tu idomesne.. Nu kaip tas zmogus gali sugalvot,kaip jam tuo idomesniu but? Pvz gal mestelsit?
Tas "idomi" tai ner kazkokia viena savybe ar komponentas.. Cia gi visuma.. O is esmes saves viso juk nepakeisi..

bet kokio klausimo uzdavimas sau yra didziulis zingsnis tobulumo link.
Gerai..Tebunie jinai uzsiduos kita klausima.
pvz: "kodel vyras turi merga?", "kiek pinigu jis jai isleidzia?", "kam man tas vyras?"
Visi musu gyvenimo pokyciai (pagerejimai) prasideda nuo smugio per galva ir nuo klausimo sau uzdavimo...

Kartais buna (kaip kas sioje temoje), kad jokiu pokyciu -pagerejimo ar pablogejimo-niekam nereikia.. Nes yra gerai.
Tai vat sioje vietoje-klausimas-"kodel vyras susirado merga" yr niekinis.. Nes merga - tai ne tu. Ir vyras anos nori ne del to,kad tu ne tokia,kokios reik. Tiesiog-ji yr kita ir kitokia. Teisingai rasau?
Tai gal ne visada tie klausimai yr gerai?

Labai lengva mąstyt apie neištikimybę dar jos nepatyrus...
Kai netyčia vyro mašinoj aptikau prezervatyvų, ir jis kvailai išsiviepęs prisipažino, kad turi mergą, visi mąstymo kanalai man užsiblokavo... tik viena mintis liko, kodėl nepasistengė nuslėpti... Negi ant tiek nerūpėjo, kad paliko tą daiktą voliotis ant akių... Blet
Dvi dienas ne tik, kad nieko negalvojau, aš nei valgiau, nei iš lovos lipau. Tik merdėjau, nesugebėjau net niekam paskambint, nei žodžio pasakyt- viskas tarsi numirė... tik diegė labai smarkiai irgi nesuprasi, kur: ir galvoj, ir širdy, ir net kūne...
Gerai dar, kad pats susiprato mano draugei paskambint. Ta paskambino dar keliems artimiausiems draugams, ir taip prasičiuhinau po truputį...
Va, geras smūgis buvo...

Tai taip pat iskiltu klausimas "kodel jai manes neuztenka?" Bet mano situacija labiau tokia, kad man is zmonos demesio labiau truksta. T.y. daug laiko buna darbe ir dar savo hobiais uzsiimineja. Na aisku mes visi skirtingi, bet mano sitaucijoj as daugiau kovoju del zmonos laiko. Tokia nelabai iprasta situciaja vyrui

Tai jeigu susirastu meiluzi, tai man tada laiko liktu isvis nulis ir iskarto zinociau

Nesu tiek pasitikinti savim,kad lisciau patarinet i temas,kuriu nesu nuosavu kailiu ismeginus..

Papildyta:

A,tai vistik piratas teisus..
Jums truksta demesio - vat ir yr meiluze,katra idomi..
Aisku..

Va čia yra teisingiausia frazė šitoj temoj.

Ir kas po to?

Jūs nerašykit situacijos kaip dabar yra.. jūs tik pabandykit įsivaizduot kad jūsų vietoje yra jūsų žmona, o jūsų meilužės vietoje - jos meilužis. Jums dėmesio is žmonos pakanka, ji jus myli, bet sąžinės graužimo nejaučia kad jus apgaudinėja, ir galbūt netgi iškilus "pasirinkimo" klausimui, pasirinktų jus, o ne jį... Ką darytumėt?

Ne, nu rimtai įdomu, ką dauguma vyrų tokioje situacijoje darytų, kaip elgtųsi?
Knistųsi savyje, ieškotų, galvotų "kodėl jis ne toks įdomus"?

Įsigyk dar vieną meilužę.

didžioji dauguma niekur (savyje ar ne savyje) nesiknistų. sugalvotų, kad žmona k..va ir visi galvojimai tuo pasibaigtų.

Negaliu kalbet apie dauguma,bet pazistami vyrai,kurie susidure su antros puses neistikimybe-knisosi.oi kaip knisosi...

Na tikrai neuztektu tik nutraukti santykius zmonai su meiluziu. Turi buti pasalinta "skyle" del kuriuos zmona patrauke i kaire pirma karta. Nezinau, Lietuvoj turbut tai nelabai populiaru, bet uzsieny yra psichologu toj srity, pas kuriuos eina poros ir bando atrasti kokios priezastys.

O siaip dar yra ir socialinis vaizdelis: vyras turintis daug moteru yra kietas, o moteris - k***a. Turbut galima sutikti, kad didzioji dalis neistikimybiu (statistiskai) yra vyru. Prie moteru apsispredimo skirtis svelninanti poveiki turi materialinis neapsirupinimas ir vaikai ir faktas, kad "ne viena as tokia". Vyrams galima sakyti, kad partnerio neistikimybe yra savirgarbai skaudesne. Bet kodel tuomet moterys inicijuoja skyrybas dvigubai dazniau nei vyrai? nors ir visos cia isvardintos aplinkybes veikia pries tai?

Atsakant i klausima: nesivadovauju svarbiuose sprendimuose tik jausmais, todel bandyciau santykius sutvarkyti, bet aisku neuztektu tik to, kad dingtu meiluzis ir laiko...
Papildyta:


O man atrodo, kad vyrai gal ir reaguoja skaudziau, bet delto meile labai neisblesta - "grobio nepaleidzia/grobis nekeiciamas" priesingai negu moterys (dauguma). Skyrybu statistika: iniciavimas 1:2 moteru naudai.

O del ko nebandai pasalint "skyles", del kurios pats patraukei i kaire?

Todėl kad net tokios aplinkybės nesulaiko galų gale, aišku pirmiausia bando taikstytis, "pasidaryti įdomesnė", protinama kad "visiems taip būna, reikia išlaukti kol išsilakstys" ir t.t., bet jei niekas nesikeičia pvz., tai koks tikslas stengtis? Galų gale "daėda" vis tiek...
Vyrui tai kas, naudojasi tokiu požiūriu - va taip ir masto dauguma, kaip surašėt, kad "sunkiau pabėgt" o trumpiau tariant - vyrai išprovokuoja moteris inicijuoti skyrybas. Vyrui juk viskas gerai, yra ir meilužė ir žmona, kam jam skirtis? Čia juk žmonai kažkodėl blogai. Žmonai nepaliekama teisė rinktis, ji tik pastatoma prieš jau įvykusį faktą ir arba turi susitaikyti su tuo arba ne. O jei nenori tokio "primesto" gyvenimo (juk vyras PRIEŠ tai neklausė ar jai priimtina tai) - vadinasi veiksmų 'ardyti santuoką" imasi ji, ir atseit vien tik jos atsakomybė už tai kad išsiskyrė ar ne? Tada jau mojuojama statistika, kad moterys dvigubai dažniau inicijuoja skyrybas. Nors vyras prieš nueidamas į šoną turbūt puikiai žinojo kas gali būti tokiu atveju (pvz. skyrybos).

Tai gal tuomet moterims reikia meiluzi isitaisyti kaip kokiok Prancuzijoj - bus ir vyras ir meiluzis.. (Jei vyrams dalinti demesi i dvi dalis priimtina, tai kodel moterims ne?)

Tiesa, tuomet reiktu turbut kalbeti apie pasiturincias poras - kur buitis nekelia vargo.

Taip, jau due-drops pirmam puslapyje rašė, ir aš pritariu, kad geriausia susirasti ir gyventi su žmogumi, turinčiu panašų požiūrį, pvz. manau tikrai yra moterų kurios dėl to problemos nedaro, arba turi polinkį į svingavimą, arba pati nieko prieš turėti meilužių ir nieko prieš kad vyras turėtų.

Bet jūs nepergyvenkit, jei rašėt kad žmona jums mažokai laiko skiria, tai gal ji jau seniai turi meilužį? Gal jau esat tikra prancūziška šeima?

Negirdit jūs tos sąžinės, nes viską labai patogiai susideliojot - visi kalti apart jūs: žmona nerodo dėmesio plius šalta, meilužė, kaip supratau, pati ant jūsų užsikorė plius jūs jos lyg ir bijot, lyg ir laukiat, kol ji išsikraustys į Vokietiją ar kur ten, moterys aplamai kaltos, nes kaip ten sakot, yra pagrindinės skyrybų iniciatorės. Įsivaizduoju, kai žmona sužinos apie meilužę, nudelbsit akutes kaip šuniukas sysiu ant kilimo padaręs ir ,jei ji išeis ar jus išvys, tai ir liks ta blogiete, kuri mat santuokos netausoja, nevertina. Vat jūs tai pas psichologą nueitumėt. Jūs gi aplamai geras ir žmonai, ir meilužei... Ko daugiau norėt iš jūsų
Tai kaip ir "normalus" jūs esat, bet vat ar gražiai čia elgetes, čia jau kitas klausimas.

Visu pirma pasakysiu sitaip-vaikai.Is viso,ka jus pasaket,suprantu,jog turtine padetis jusu nekankina..tai stai buitiniu rupesciu nekyla,gyvenimas jusu dalinai puspilkis,viskas vos ne tas pats,nors keliaujat ir pan..neretas vargsta su buitimi,kaip vaika ismaitint,naktim issimiegot(na jei vaikas neramus) ir pan...27metai nera labai mazai(na ir ne daug aisku,bet..),neturit stimulo,tikslo,gyvenat gana ilgai sau..Taciau is kitos puses,galbut vaikai jus isvargintu ir tas gyvenimas,kad meiluze vistik butu..
2.Jus pats ivardijot viena is priezasciu,kodel antroji atsirado..ZMONOS,BEI JOS DEMESIO TRUKUMAS..
3.Esat tikras,kad zmonai jauciat meile,o ne prieraisuma ir pan?
4.Isistatykit save i zmonos vieta,ar jum malonu butu pagalvojus,jog ja lieciat (lietet) ne tik jus,jog miegodavo ne tik su jumis ir jausdavosi gerai kito zmogaus gleby..ar atleistumet jai..ir cia ne tik seksas bet ir zmogaus asmenybe..
5.Galbut busiu neteisi,bet manau,jog jusu zmona yra "ne ta-tikroji" arba atvirksciai,cia jusu santuokos bei meiles isbandymas...

o ant galo siulau jum,meiluze palikt,o su zmona pasisneket ir issisprest problemas..(meiluzes galbut neminant geriau,nors kas be nutiktu,manau,jog kada nors suzinos..)pasisneket,jog kazkas negerai..pakalbet apie tai kas kankina,apie tai kas netenkina..o galbut net isbandyt toki dalyka-pailset viens nuo kito..(be meiluziu visokiu)

Ir dar,uzduokit galbut sau klausima:O kodel zmona tiek dirba,salta ir pan..tai taippat gali buti ne siaip sau..
Tiklsiai zinau,nevertinam to ka turim,kai netenkam,tik tada suprantam ko netekom..tai taikau jum abiem..

Tai as rasiau temos pavadinime, kad nesijauciu bloga darantis (nejauciu, bet nereiskia, kad nesuvokiu). Taip pat rasiau, kad siekciau islaikyti santuoka. Bet juk ne vienoje zinuteje nekaltinau zmonos, rasiau, tik kad ji tokios naturos ir man truksta demesio.
Papildyta:


3. Apie koki prieraisuma kalbama, juk ne 20 metu vede, o 3.

4. Tai taip galvojant tai galima pavydeti ir vaikinu pries sutinkant mane. Juk ji nezino nieko. Jeigu ir jausciausi kaltas, tai bunu mano atpildas, o kodel reikia daryti nelaimingu nekalta zmogu?

5. Gal galima placiau?

Pailseti irgi nezinau nuo ko, as zmona matau nuo anksciausiai nuo 7 vakaro, kai projekti "deadline" tai iki pietu nera ir savaitgaliais. O dar tuos japoniskus multikus (anime vadinasi) ziuri vakarais daznokai, as negaliu ju ziureti.


Gal blogai paaiskinau: zmona nera salta man. Ji tokio budo (ir as neturiu nieko pries ji), aisku, kol draugavom tai tai susizavejimas padidintas, o dabar kai jau lyg ir i vezes stojasi, tai tuo trumpu laiku kai buna namie ji susiranda kruva veiklos, vietoj to kad su manim ka nors veiktu.

situacija pavojinga yra vien del to, kad laikui begant rizikuojate meiluzei pradeti jausti daugiau negu zmonai. tuo labiau, kai meiluze turi viena, kol kas jums dar neaktualu, privaluma- gali pastoti ir gimdyti jums vaikus.

o jus taip ir neatsakote- kokia priezastis buvo susirasti meiluze?

palikciau toki vyra todel, kad yra didele tikimybe, kad ir ateityje tai pasikartos, todel, kad neliktu pasitikejimo, o kad ir bandyciau atleisti, nezinau ar galeciau ramia sirdimi gyventi su tuo zmogumi.

geriausias patarimas-pasikalbeti su zmona ir viska isspresit.. mes galim kalbeti ir patarineti labai daug,bet atsakymas yra tik jusu seimoje... kas padaryta tas padaryta-dabar tik lauk pasekmiu. jei sugebes atleisti-mesk ta kita ir stenkis daugiau nekartoti tokiu klaidu, rimtai apsispresk, nes dazniausiai,karta paragaves-negali sustot... o slepti ilgai irgi nepavyks,nes tokie reikaliukai anksciau ar veliau islenda.o jei idomi mano nuomone,kaip moters ar atleisciau-niekada. nes kiekvienakart pries toki zmogu apkabinant regeciau kitos moters veida... ir vel is naujo atgimtu skausmas,nepasitikejimas,priekaistu virtine,asaros,kaltinimai ir t.t. vienintele iseitis butu-TIK SKYRYBOS.

....arba-meiluzis-zmonai

reikia skirtis.

Reikia zmonai duoti ramybe po darbo. Tapkes atnesti. Nugara panasazuoti kol ziuri serialus. Bendrauk su meiluze.

Nesvarbu,ar cia jos toks budas,kad jinai salta,ar siaip del kazkokiu dalyku..Kai tau truksta to demesio,silumos bei meiles,pateisinimai ypac tokie nelabai tinka.Ir jus pats sau priestaraujant,sakot kad pries toki jos buda nieko pries neturit,bet tuo paciu sakot,jog :"tuo trumpu laiku kai buna namie ji susiranda kruva veiklos, vietoj to kad su manim ka nors veiktu"
sutinku,jog 3metai nera daug,bet zinokit,jog ir per toki laika gali isnykti jausmai,likt tik kazkoks nuosavybes ar prieraisumo jausmas..
Tarp vedybu ir draugystes vis delto manau,jog yra sioks toks skirtumas..
Kas liecia isbandyma,tai stai..bent jau sakoma,kad yra tam tikri momentai santuokos,kai vyksta toks ale isbandymas,jei jus ji pereinat,islaikot tai ir susitvarko,laimingai toliau..(nepamenu tiklsiai,bent man atrodo pirmoji krize ir atsiranda,esant 3 bendro gyvenimo metam)
Jog ji ne ta,as asmeniskai manau,kad kiekvienam zmogui tarsi yra skirtoji antra jo puse,vieni ja atranda,deja kiti ne..Taipogi vieniem,nors atranda ne ta tikraji,pasiseka ir buna laimingi,kiti nelabai.
O jus tikras,kad zmonai pilnai patinka viskas,kad ji tokia delto,kad kazkas ir ja kankina..Nezinau,ar viskas baigsis gerai,velia viska,jog meiluze paturejot..
Siulau paciam,nustebinkit zmona,isjudinkit ja,suteikit spalvu..pasakykit jai kas jum trukdo..Aplamai atrodo,jog su zmona susitinkat,pasimylit ir toliau kiekvienas sau..nei pasisnekat,nei dziaugsmo,silumos ir pan..

va va tai va kodel vyrus prie haremu traukia....

Meiluze, nes sekso nori ji (nes esu gana tikras, kad daugiau partneriu siuo metu neturi)



Gerietis. ka darysi, reikia moteriai padėt Aš tai prie ko, sekso gi ji nori...

Nelabai suprantu kodėl iš vis užvedėt temą. Kad pasitikslinti ar jūs normalus? o kam jums to reikia? Aš pavyzdžiui mėgstu šokoladinius saldainius į arbatą mirkyt, bet neužvedinėju temos "Ar aš normali?".
Kaip suprantu gerai gyvenat, plaukiat per gyvenimą pasroviui kažkokiam drumzlinam birzgale.
Sakot, kad žmona šalta. Bet, kad ir jūs toks gana šaltokas atrodot - nei jūs graužiatės, nei pykstat, nei liūdit, nei pavydit, nei aistrą jaučiat (nei meilužei, nei žmonai), nei dar kokias karštas emocijas reiškiat. Su žmona norėtumėt išlaikyti santuoką, nes (kaip supratau) kam tos problemos... sprendimus piiminėjat vadovaudamasis protu, ne jausmais. Gal kad tu jausmu ne kaži kiek jaučiat. Sakot, kad mylit žmoną, bet kad ta meilė jūsų irgi tokia drungna atrodo...

NORMALUS JŪS, tik gal šaltas, neemocionalus žmogus. O šiaip tai normalus

as pan sakau del saltumo,jog galbut net zmona tokia,nes jos ir kazkas netenkina..ir siaip,vienas is pasiulymu,nustebint zmona,sukelt kazkokiu emociju ir pan,beto manau paciam tai dvigubai i nauda...ir su zmona laikas ir tas paruosimas sugalvojimas,bei fantazija..
P.S. kas liecia saldainiu mirkima bent jau kartais as yrgi taip darau

koki suda cia sumalei...
Ir dar noriu paklaust, kiek klasiu esi baigus?

Lotuliukas:mirksiukas:nieztukas.

apsisik aukstelnikas,pedike tu nelaiminagas.ir maziau savo diiiiiiiidele subynite krapstykis.

jei temos autorius skaite visus komentarus,supras.

Nepalikciau,nes visame kame as irgi tureciau meiluzi
Niekad nepagalvojote , kad ir zmona gali kazka tureti?


Super pritariu.

Ir dar, nesijausk toks kaltas , kad turi meileze... Cia kas antra parasiusi, kad paliktu turi ar bent jau troksta tureti meiluzi. Bet yra supermamyte ir tarkim "negalima" ... Buk ramus, toks jau tas gyvenimas. Turi dauguma ir aisku skauda kai suzinai ,kad tavo sutuoktinis tave apgauna, iskeicia, bet... bet buk budrus ir protingai turek meiluze, kad to nesuzinotu tavo sutuoktine. Taip niekam neskaudes.
Papildyta:
Na ir primaliau gal suprasi esme

[quote=taram-param,2010 04 12, 15:48]
Nelabai suprantu kodėl iš vis užvedėt temą. Kad pasitikslinti ar jūs normalus? o kam jums to reikia? Aš pavyzdžiui mėgstu šokoladinius saldainius į arbatą mirkyt, bet neužvedinėju temos "Ar aš normali?".
Kaip suprantu gerai gyvenat, plaukiat per gyvenimą pasroviui kažkokiam drumzlinam birzgale.
Sakot, kad žmona šalta. Bet, kad ir jūs toks gana šaltokas atrodot - nei jūs graužiatės, nei pykstat, nei liūdit, nei pavydit, nei aistrą jaučiat (nei meilužei, nei žmonai), nei dar kokias karštas emocijas reiškiat. Su žmona norėtumėt išlaikyti santuoką, nes (kaip supratau) kam tos problemos... sprendimus piiminėjat vadovaudamasis protu, ne jausmais. Gal kad tu jausmu ne kaži kiek jaučiat. Sakot, kad mylit žmoną, bet kad ta meilė jūsų irgi tokia drungna atrodo...

NORMALUS JŪS, tik gal šaltas, neemocionalus žmogus. O šiaip tai normalus


[/quot

butent, klausiat kodel nejauciat kaltes jausmo - nes savo zmonai nieko daugiau apart prisirisimo nejauciat, vat todel ir nejauciat kaltes jausmo.

klausiau autoriaus,jog galbut jis jaucia prisirisima tik o ne meile,na o jis atsake,jog tik trejus metus kartu..

o tu ka jam i tai?

su tupais blondinais nebendrauju