Ką gi... Įkvėpta pasisakymų tema " Ar reikia lupt vaiką?" , ryžtingai ėmiausi kurti naują temą. Tikriausia nesuklysiu sakydama, jog visos mes vykdydamos savo, kaip motinų, misiją - užauginti Žmogų, karts nuo karto suabejojame savim. Gal imkim ir patarkim viena kitai, papasakokim kaip pačios sprendžiam iškylančias problemas.
Kaip jau minėjau, šią temą sukūriau perskaičiusi "Ar reikia lupt vaiką". Ten mamos daugiau išsakė savo poziciją, nei pateikė patarimų. Ko aš ir pasigedau. Į klausimą ar reikia lupimo, atsakyčiau, kad ne. Negalima. Bet deja... Pritrūkstu kantrybės. Nuovargis. Neklusnus vaikas. Sava patirtis atsinešta iš vaikystės. Mane kartais "paauklėdavo" diržu, o dabar pati imuosi šios priemonės, kuri kaip nekeista, yra veiksminga. Galbūt dėl to veiksmingumo diržiukas kartais laimi prieš kantrybę. Bet tai amoralu. Galbūt tai duoda daugiau žalos, kuri pasireiškia vėlaiu, nei naudos, kuri pasiekiama greitai - vaikas sutramdytas.
Na gi, mamos, pasidalykite savo kantrybės receptais. Ką darote, kai galvoje ima kalti mintis "daugiau neištversiu" , o mažajam padaužai tai nerūpi nė kiek?

Tu klausi, kaip nelupti vaiko? O man kyla klausimas: kaip galima pasiimti kokį nors įrankį (diržą) ir juo vanoti Taip ir mane kartais dukrytė taip išveda iš kantrybės, kad atrodo sprogsiu. Per užpakalį, aišku, gauna. Daugiausia, ką padarau - aprėkiu ją arba stipriai suėmus už rankų kresteliu.
Bet koks turi būti įniršis, kad vaikui kažkuo nusikaltus, eitum išsitraukti diržą, sugrįžtum ir tada baustum jį. Juk per tas sekundes turėtų sukirbėti mintis: ką aš ketinu daryti?! Duok, Dieve, man stiprybės niekada nepaimti į rankas diržo, kad mušti savo vaiką. Savo gyvenimo prasmę ir didžiausią meilę. Kad ir baisiai prasikaltusią, įžeidusią, išvedusią iš kantrybės

Na matai, Jurgyte, tu irgi muši savo vaiką. Tik problemą matai mušimo įrankyje. Aš diržu vaiko nemušu. Savo pirmame pasisakyme žodį "diržiukas" nepaėmiau į kabutes, todėl mane supratai klaidingai. Turėjau minty apskritai tokį reiškinį kaip mušimas nesigilinant į priemones. Kartais rašau per daug įsigilinusi į savo mintis, tad pamirštu pasirūpinti, kad būčiau teisingai suprasta.
Jurgyte, ar tu bandai išvengti tų krestelėjimų ar pliaukštelėjimų? Kaip? Apie tai ir norėjau šioje temoje pasikalbėt:)

Kažką grubesnio padarau tik tada kai jau labai labai išveda iš kantrybės. O kad to išvengti tiesiog pirmiausia klausiu, kodėl ji vieną ar kitą dalyką padarė. Tiesiog man pats mušimas yra, sakyčiau, svetimas veiksmas, tai arba pliaukšteliu per užpakalį (tame nematau didelės tragedijos), arba tiesiog kitaip išsiaiškinam. Daug šnekam, aiškinamės. Stipriau "apibarus", po to pati graužiuos ar susigraudinu. Taigi kitą kartą prisimenu, kad neverta to daryti.

ai, žinokit, aš tai nežinau, kaip čia iš tikrųjų yra su tuo mušimu. Apie "primušimą" tikiuosi šioje temoje jau niekas nebekalbės, nes ir taip visoms aišku, kad tai nepriimtina ir nedovanotina. Bet dėl tų visų "pliaukštelėjimų" ir beržinių košių" ir pan. tai aš manau, kad čia labai priklauso nuo vaiko ir nuo tėvų, kaip auklėjama šeimoje. Gal vienam vaikiukui užteks plekštelti su ranka per šikną ir tai jam bus pamoka visam gyvenimui, o kitam-gali duoti nors kiekvieną dieną ir jam tai taps kaip ir dantų valymas. aš pati gavau du kartas-po vieną nuo kiekvieno iš tėvų. Man buvo pamoka, bet traumos -jokios. Kaip elgiuosi su savo vaiku-kadangi jis jau "pakankamai" sąmoningas vyrukas, tai sudarėm sutarį, kad diržas yra vienu atveju-už melavimą. Sykį prisimelavo, ir kai buvo išryškintas, sakau-tai ką, brolau, koks buvo susitarimas? O jis-diržas. nu va, sakau, tai eik atsinešk. Atsinešė. Sakau, supranti, kad prisidirbai, supranti, kad pats kaltas ir kad galėjai nemeluoti ir išvengti diržo? Sako, suprantu. Bet susitarimas-šventas reikalas. Todėl ir gavo. Bet kol kas, to karto pakako ir tai labai padėjo. Kaip bus toliau-laikas parodys.
Ir dar. Čia , aišku, ne ta tema, bet man nieko nėra baisiu matyti, kaip vaikai krenta ant žemės ir klykia kokiose nors parduotuvėse ar šiaip kitr. Vat už tokius "kritimus" ot tai jau duočiau-kad kito sykio man nebūtų.

Kaip susilaikyti nemusus? Galima pagalvoti, o jeigu mano vaikas rytoj susirgtų ar ištiktų baisi nelaimė - ką aš pakeisčiau šiandien? Jeigu žinočiau, kad tai paskutinė diena praleista su savo vaiku, ar aš jį muščiau? Turbut ne. Reiktų stengtis elgtis tiek su savo vaiku, tiek su kitais artimaisiais taip, kad jeigu jų rytoj staiga nebūtų, kad sąžinė rami liktų... Taigi tokiais atvejais, kai kantrybė trūkinėja, stengiuos prisiminti kaip viskas trapu ir laikina, ir atsiranda idėjų ir žodžių, kurie konfliktą užgesina.

Manau kad geriau dirziuku negu krestelet, kazkur skaiciau kad tokie krestelejimai nekalti gali labai nekokiu pasekmiu turet, net smegenu sukretimas gali but.

Ačiū Alambra. Labai geras pastebėjimas. Kartais ir man panašios mintys ateina į galvą. Tik gaila, kad tokios mintys kuomet jos labiausia būtų naudingos, tūno kažkur pasislėpę.

Skaitydama jusu pasisakymus, pati susimasciau, kad paskutiniu metu netenka vaikui net per uzpakali pliaukstelti del kazkokiu neklausymu. Mes bandom susitarti, aisku pavyksta ne kiekviena karta, bet jau dazniau. Daznai ka nors pazadu, bet tokio ka tikrai galeciau ispildyti, jis tada pamato kad jo prasymai buna ispildyti jis tada tiesiog nesijaucia apgautas ir pasitiki. Stengiames nesaukti, aisku pakeltu tonu daznai tenka pasakyti, bet kuo garsiau sauki tuo jis labiau neklauso ir daro savo. Buna ir visokiu pagasdinimu dabar labai geras, kad Kaledu senis neaiteis ir tai suveikia, kita karta ir dirza pasiimi, bet nera nei karto su juo gaves ir bijo kad negautu. Jo bet koks prasymas budavo tolygus zyzimui, dabar jis suprato jeigu zys tai jis nieko negaus, kad reikia sakyti ramiai ir jis bus suprastas ir isklausytas.
Na, gal kas ir pasinaudos mano patirtim, bet man atrodo kievienas vaikas yra asmenybe ir prie kievieno prieiti reikia savaip, bet to reikia ismokti.
Sekmes visoms

Puikiai žinau, apie tokius krestelėjimus. Tikrai esu prieš. Aš gal nemokėjau išsireikšti, kad tiesiog suimu už rankų grubiau. Man tie vaikų kratymai - žiauru. Ne taip supratot Taip tikrai nedarau

Labai patiko tavo postas

Nu gal visai as

bet niekaip negaleciau su vaiko atsinestu dirzu prilupti ji Nesakau, buna kad tikrai isveda is kantrybes tai ta pacia minute siutas paima, bet po tiek laiko(kol jis suvaiksto ta dirza atsinest )...........negaleciau . Per tas , kad ir kelias minutes daug ka gali apmastyti , kad tas siutas praeitu

Mano nuomone, tai buvo susitarimas, ir mama turejo teseti duota zodi. Kokia prasme tada kazka su vaiku tartis, ir po to neteseti . Tikrai manau, kad su tuo vaiko atsinestu dirzu mama tik simboliskai trinktelejo, ne prilupo vaika.

susitarimas susitarimu, bet tik ne fizine bausme... juk galima ir kitaip nubausti (tik svarbu, kad bausme butu ish anksto nustatyta)... o dar geriau - skatinti gera elgesi...

As pries vaiku musima, agresija, pan. stengiuosi valdytis is paskutiniuju, blogiausiu atveju suimu uz ranku, kaip kad Jurgyte rase ir palaikau... Siuo atveju solidarizuojuosi su psichologais, kurie teigia, kad i vaiko agresija negalima atsakyti agresija. reikia nukreipti demesi kitur. na, prekybos centre mano vaikas kartas nuo karto irgi megsta uzsioziuoti, bet niekad neisdrisau musti. ir neisdrisiu, manau, nes man tai nepriimtina tiesiog mintyse paspaudziu mygtuka "ignore" ir ieskau man reikalingu prekiu. sunku, bet... imanoma istverti, o grizus namo ir pyktis praejes buna. su vaiku stengiames pasikalbeti,kodel jis taip pasielge. dazniausiai pasikartojantis atsakymas "nezinau"
Tai va, dar toks patarimas galetu buti: jei vaikas ko nors nedaro pats, ka jis sugeba daryti - pvz. rengtis, praustis, pan. - norint kad jis tai darytu, reikia susitarti ir piesti saulytes ir kartu nuspresti, kad pvz. kai surinks 10 saulyciu, jam mama pvz. nupirks sokolada, nuves ant karuseliu, pan. patys dar neisbandem, bet sako, kad efektas Na, o jei kas bandet - prasom pasisakyti

Pritariu Spragtukui, kad galima susitarti graziai, be jokio dirzo
Juk tevai yra kur kas protingesni uz vaikus ir gali begale sugalvoti tokiu zaidimu kaip saulytes, pliusiukai ir pan. o ne grumojimas is kart dirzu

O kaip tau kyla ranka trenkti savo vaikui?

Oi Spragtuk, kad tiek ir tebūtų kaip vaiko ožiai prekybos centre arba vaiko atsisakymas ką nors daryti pačiam. Visos problemos slypi kažkur kitur. Man sunkiausia būna ištverti vaiko nenorą būti savarankiškesniam ir tuos momentus kai apsiašaroja vos išgirdęs prašymą ką nors padaryti pačiam. Ima siutas kai pažadina sesutę triukšmu ar lindimu į kambarį kur ji miega. Nervina jo maivymaisi, vaipymaisi ir visokie išsidirbinėjimai. Veda iš proto kai nesiliauna taip elgtis paprašytas.Siutina jo nieko neveikimas, o tik ėjimas man iš paskos. Gal viskas normalu turint minty, kad jam tik trys su puse. Bet kartais apima toks nusivylimas savim, savo vaiku... Kartais nesusitvardau ir trinkteliu.
Išmuša iš pusiausvyros visokie močiučių perspėjimai, pastabos, kad neauklėju savo vaiko, perdaug leidžiu. Visokie pamąstimai, atseit, kas bus toliau, jei taip leisiuosi vaikui ant galvos lipt. Užknisa tos jų šypsenėlės: va, matai , nebesusitvarkai. Taip, galbūt mes buvom geriau auklėjami nei jų anūkai. Gal tikrai tas "diržas" mokė mus gerais būt?
Va ir šiame forume skaitau: aš niekad nesu mušusi savo vaiko, mano vaikas pats geriausias, aš puiki mama.
O aš bloga ir mano vaikas blogas...
Nežinau iš kur pasisemt kantrybės viskam.
Noriu į negyvenamą salą (

yo-yo - iki skausmo pazhystama situacija. man atrodo tavo vyresnelis papraschiausiai pavydi sesutei tavo meiles ir demesio. jis nesiliauja "vaipytis ir kraipytis", nes tik taip prisiprasho, kad kalbetumeis su juo. blogiausia, ka gali padaryti, atstumti ji dabar reikalaudama, kad elgtusi kaip didelis. jis dar tikrai nedidelis ir mamos jam labai reikia. kazhkuria prasme, jam labiau reikia mamos negu mazhajai sesutei...
man atrodo, situacija gali pataisyti prashydama vyresnelio pagalbos - galbut paduoti sesutei pampersa ar rankshluosti, pasiulyti jam kokia nors uzhduoti, kai jis "slankioja ish paskos", itraukti i kasdieninius darbus. jam turetu buti idomu megdzhioti mama ir tete ir malonu buti mamos ir techio pagalbininku.
galbut imanoma kartais praleisti truputi laiko vien tik su vyresneliu - pvz., kol mazhoji miega. arba palikus sesute kieno nors globai dviese isheiti - kad ir i leliu spektakli, ar i kavine ledu...

Pritariu tau Yo-yo. Gali but pries visokius musimus, barimus, bet gyvenime ne viskas vyksta pagal plana, gali kiek nori nusiteikinet, kad busi gera mama, niekada vaiko neskriausi, na bet negi jums, kurios rasot apie idealius santykius, niekada nebuna tokiu situaciju, kai nebegali? Ar pas jus vaikai paklusnus ir santykiai seimoje idealus? Esu pries musima, bet nesmerkiu, kai jau netekus kantrybes mama pliauksteli vaikui per subine ar griezciau subara. Kai pas mus prasidejo oziai ant kiekvieno kampo, del visko ir visada, pradzioj ignoravom. Tai praktiskai visa diena prarekdavo: nori - negauna - ant zemes rekt, ir taip istisai. Norit smerkit - bet kai pradejau griezciau kovot, subardavau, per pampersa uzplodavau, isnesdavau i kita kambary rekiancia ir pan, pradejo maziau oziuotis. Dabar apskritai beveik nesioziuoja, labai retai. Receptas - visa diena kiek tik galiu (nedirbu ir turiu laiko) myluoju, buciuoju, zaidziu, dukstu, ir pan., bet vos tik ozys pasirodo - ir aprekiu, ir neleidziu, o kartais ir uzploju. Visa esme, kad vaikas suprato sistema, ir kuo toliau, tuo geriau mum sekas nesipykti Nemanau, kad mano vaikas jauciasi skriaudziams ar nemylimas, net jei ir buna auklejamas, nes beveik nuolatos yra geros nuotaikos, istisai glaustosi, myluojasi ir buciuojasi su mamyte (ir teciu)

marile, esme ta, kad budami suauge, mes geriau uzh vaika galime suprasti jo elgesio priezhastis ir galime jam padeti plojimas per uzhpakali tikrai nera gera isheitis neigiamu emociju slopinimas - irgi nieko gero.
ash, pvz., kai pykstu, pasakau vaikams, kad pykstu ir kodel pykstu, ir isheinu i kita kambari. buna, kad ir aprekiu bet mushti vaiku rankos nekyla.

teisinga yra nustatyti bausmes uzh nepageidaujama elgesi ir paskatinimus uzh gera elgesi ir nuosekliai laikytis tos sistemos.

pvz., man dideli ispudi paliko pas draugus matytas spausdintas lapas, kuriame buvo surashyta, ka ju mergaites turi padaryti (pvz., apsirengti per 15 min., pavalgius pietus susiplauti indus, pasherti papugele ir pan.) ir kas neleidzhiama (pvz., erzinti seseri, atsikalbineti ir pan.). kas savaite "geri" ir "blogi" darbai susumuojami ir priklausomai nuo rezultatu mergaites gauna "priza" (pvz., 30 min. ilgiau pazhaisti su kompu, sheshtadieni veliau eiti miegoti, gauti dovanu "siurprizeli" ir pan.)

tokia sistema, be abejo, tinka vyresniems vaikams

Senoliu patarle byloja: "mylek kaip dusia, kresk kaip grusia"
Kaip sau norit, bet ta "laisve" suteikiama vaiku auklejime manes visai nezavi, todel kad man jau dabar baisu darosi praeiti pro liberaliai auklejamus 5 mecius (suzinau ko dar nezinojau apie save )
Musu kartos vaikai (kiek pazystu savo amziaus zmoniu) buvo lupti ir su dirzais ir be, ir visi isaugo dorais zmonemis be jokiu a la psichologiniu traumu.
Kol kas savo 1,5 m dukruzes "nemusam", taciau jauciu kad kuo toliau tuo labiau senka kantrybe, nes vos tik ko negavus kokio daikto isterikos tokios buna kad po 15min man jau ir galva isiskausta. Kol kas darom "ignora" taciau matau kad tai kuo toliau tuo labiau nebepadeda, nes eina is paskos ir bliauna, o nori paimti ant ranku tai nesiduoda o musasi na ir kaip aukleti toki vaika????

"neribota laisve" yra lygiai tokia pat blogybe, kaip ir perdeta kontrole. vaikui, kuriam viskas leidzhiama, gali atrodyti, kad tevai jam yra papraschiausiai abejingi, jis gali jaustis nesaugus - todel ir "ozhiu" daugeja... nes tai budas patikrinti, kur yra tevu ribos...

pora labai grazhiu straipsneliu apie vaiku "ozhius"buvo delfyje. dabar neturiu laiko ieshkoti, bet jei idomu - galesiu imesti veliau.

apie praeities auklejimo traumas, man atrodo, byloja nuolatines asociacijos, tipo "auklejimas=berzhine koshe" ir "auginimas be fiziniu bausmiu=visishka laisve (neigiama prasme)" ...

As visiskai pritariu, kad vaikus, kurie yra truputi vyresni, galima mokinti ir aiskinti, susigalvoti sistema, kad ir su saulytem, ir pan. Taciau metinukui - pusantru daug nepripasakosi, dazniausiai, jie net negirdi. Jei vaikas sveciuose ima nuo stalo, ir kitur kur viska pasiekia, neklauso kai sakai, paprasciau yra kelis kart uzploti per rankas, negu nuolat atiminet, nervuotis, ir gaudyti duztancius daiktus. Arba stebeti kiekviena suaugusi, kad nepalikinetu "ne vietoj" savu karstu kavu ar arbatu, kad vienas toks nepatyrusiu bevaikiu draugu paliktas karstas gerimas nevirstu randu visam gyvenimui mano vaikui. Tiesiog kartais butina sudrausti vaika jo paties labui, ar del svetimu zmoniu daiktu. Savi nami pritaikyti prie vaiko, bet sveciuose pirmas punktas atejus budavo "sutvarkyti" svetimus namus, sukelti auksciau visokius daiktus, kad vaikas nieko nesugadintu ir nesusizalotu. Visa tai toleruojama draugu namuose, taciau kai pradedi su vaiku kovot vyresniu, ar siaip grieztesniu paziuru zmoniu namuose - nesmagu ir man, ir jiems, ir dar komentaru susilauki.. Aciu Dievui, maniskei tas periodas jau pasibaige

Gal aš esu pamišusi dėl savo vaikų, nes aš jų neėmiau į svečius, kai buvo maži. Nenorėjau problemų.

asmeniskai man ir mano vyrui (vakar apie tai snekejom) auklejimas=berzine kose nesukelia jokiu neigiamu emociju, nes suprantu kad tikrai buvo uz ka gauti 'berzines koses'

Nors ir kaip keista, taciau fizine bausme vaikui deja yra efektyviausia, zinoma jei ji taikoma tikrai uz grieztus nusizengimus pvz: piktybini melavima, vogima ar pan.

klumpele, shi tema yra ne apie "berzhines koshes" nauda ir geri, o apie tai, kaip ishvengti fiziniu bausmiu. kaip tevams susitvardyti pykchio akimirka, ir kokius kitus - ne mushimo - metodus naudoti vaikui "ozhiuojantis".

marile, visai nebutina vaikui, kuris domisi aplinka ploti per rankas, jei jis ima, ko negalima imti. pakanka papraschiausiai patraukti vaiko rankytes nuo pavojingu daiktu ir sudominti nepavojingais. ir, manau, kad kiekvieno suaugusiojo, zhinanchio, kad kompanijoje yra mazhu vaiku, pareiga stebeti ir saugoti savo kavos puodeli
manishkiai tokio amzhiaus pasitenkindavo tuo, kad leisdavau ideti man i kava cukraus ir ishmaishyti, arba su shakute bandyti valgyti torto gabaleli - zhodzhiu, man prizhiurinti vaizduoti "salonu liuta" be abejo, jau mano pareiga budavo po "salonu liuto" susishluoti trupinius

As neturiu kam savo vaiko palikti, per tiek laiko esu palikus tik pora kartu, ir tik tam, kad greit greit nuvaziuoti pas gydytoja, i laidotuves, ir viena vieninteli karteli - i kirpykla..

As ir nesakau kad iskart per tas rankas ir plodavau, tiesiog pirmus kelis menesius sakydavau "ne", patraukinedavau daiktus ir pan. Ir tik kai kelis kart uzplojau, pradejo reaguot. Nesakau, kad is kart nebeeme nieko, tiesiog suklusdavo kai pasakydavau ne, arba ir toliau imdavo, bet leciau, ne griebdavo, tai jei ka dar galedavau neduoti. Na gal tiesiog mano vaikas toks buvo, kad lisdavo i svetimas lekstes, kisdavo rankas i maista, ir pan. Bet jei imdavo daiktus, kuriuos galima, zinoma niekas to vaiko nepuldavo

mazhiukai vaikai i zhodzhius nelabai reaguoja. sakant "ne" reikia tuo pachiu ir rankytes ramiai patraukti - arba daiktus, kuriu negalima. po kurio laiko vaikas susigaudo
dar svarbu, kai ka nors draudi, ish karto pasiulyti alternatyva. pvz., chiupti visu sausainiu ish vazos negalima, bet galima pasiimti pora ir isideti i savo lekshte. arba imti karshto mamos puodelio negalima (nusiplikysi - galima leisti vienu pirshtuku paliesti, kad isitikintu, kaip karshta), bet galima ideti cukraus ir ishmaishyti. ir tt. dazhniausiai suveikia

Rodos padariau dar vieną klaidą "tramdydama" savo Pabalduką. Visa tai vyko kiek anksčiau, gal prieš kokius metus, bet pasekmes jaučiu iki šiol. Būdavo kai vaikas suerzina taip, kad nebežinau kur dėtis, tai pagrasinu, kad išeisiu iš namų. Tai vaikinukas dabar labai išsigąsta kai pamato mane prie durų. Ypač supanikuoja kai pykstamės. Tada sekioja paskui mane ir niekur iš akių nepaleidžia. O taip norėtūsi garą nuleist pabūnant kitam kambary. Gal geriau būčiau sakiusi, kad išeisiu iš proto

Labai protingi patarimai As irgi stengiuosi, ne tai kad viska drausti, bet surast buda kaip vaikui isitikinti paciam tuo ka draudziu .Buvo ir pirsciukus ikises i kava ir prie orkaites vos prisilietes,uztat dabar jau zino, ir kai pamato puoduka(nors ir tuscia) visada sako karsta ir nelenda
Aisku jei paliktun be prieziuros kazin kuo ten baigtusi Bet visgi jau supranat ir negriebia kaip akis isdeges
Ir dar kai jau visai isveda is kantrybes stengiuosi negrasinti , kad iseisiu, paliksiu ir pan. nes tokiu budu galima vaikui iskiepyti baimes jausma buti paliktam.Geriau paimu apkabinu ir stipriai priglaudziu prie saves arba sudominu kitu jam idomiu dalyku .

Del karstu gerimu - mes vartodavom zodeli "ai", kelis kart leidom priliest ir sakydavom "ai", suprato. Veliau vos tik isgirsdavo "ai" automatiskai atitraukdavo rankas. Todel kartais ir papiknaudziaudavom, "ai" budavo ir visai nekarsti dalykai, tokie kaip vazeles, ar sokoladas ( sveciu atnestas ir parodytas pries pietus), ir dar daug kas Suveikdavo beveik visada, tik nereik persistengt, nes jei vaikas "pagaus" kad apgaudineji, kita kart gali ir nesureaguot.

Va, perskaiciau Tavo posta. rasai, kad problemos slypi kitur... slypi mumyse, suaugusiuose: tu rasai "mane nervina", "siutina jo nieko neveikimas", "ismusa is pusiausvyros visokie mociuciu perspejimai" ir pan. nepyk, bet pagalbos reikia, visu pirma, Tau. neveltui turbut ir skyrelio prierasas "mamos padeda mamoms". reikia ismokt tvardytis, nubrezt ribas "galima-negalima", na, kai kurios mamytes ta ir bande aiskint velesniuose savo pasisakymuose. rekomenduociau apsilankyti pas psichologa - labai padeda, ypac kai busena "vedanti is pusiausvyros". as neissigalvoju - kalbu is savo patirties. linkiu sekmes

Mane tai labiausiai "pjauna be peiliu", kad kai ko nors mano panelytė užsinori, tai žūt būt turi gauti ir jokie kiti daiktai ar dėmesio nukreipimai nepadeda, o jei ir padeda tai gal tik kokiai sekundei, bet ne ilgiau. Pvz: mobilusis telefonas, jau kai jį pamato, būtinai turi gauti, jei negauna, pradeda verkti, tada duodam distancinį ar kokį kitą įdomesnį daiktą paturėjusi porą sekundžių meta ant žemės ir prasideda isterija, nes vistik nori telefono Nesuprantu ar čia tokie bjaurūs ožiai prasidėjo, ar čia jau toks vaiko charakteris Ką daryti tokiu atveju?

Ir galų gale kažkieno iš tėvų nervai neišlaiko ir ji gauna tą telefoną, ar ne

jei tvirtai nusprendete telefono neduoti, tai ir neduokite. jei mazhe nenorejo imti kitu pasiulytu daiktu - tai jos reikalas. o isterija verta ramiai pralaukti -
jai tiesiog reikia ishsilieti, ir tiek.
o jei neapsikente duosit ta nelemta telefona, tai vaikas zhinos, kad ir kita karta gales jo tokiu budu pareikalauti.

O mano dabartinis "galvos skausmas" - nudizmo priepuoliai. Per diena 100 kart savo dukryte aprengineju, o ji jau taip igudus, kad per akimirka sugeba nusirengt. Ir vos tik aprengi, nusisuki, jau ziurek atitipena nuogom kojom visa patenkinta . Vasara dar buvo nieko, tegul vaiksto, o dabar jau salta, o jai dzin. Ir kai jau uzeina, nieko nepadarysi, nesudominsi, nes nieks neidomu kol nenusirenge, o kai jau be kelniu - prasom, mama, zaidziam.. Ir body ant visu rubu, ant kelniu - kojiniu uzsegdavau, nieko, greit ismoko ir ta nusiimt . Nebezinau, kartais atsibosta renginet, tai leidziu pavaiksciot. Bet vel, baisu kad susirs . O dabar, kai mokinu ant puodo daryt, ir gali pati kelnes laisvai nusimaut, tai ojojoj..
Gal ir jum taip buvo, kaip sprendet?

leidau vaikshchioti nuogam.
paskui praejo tas shishas

Buvo pas mus tas nudizmas Praėjo, dėja, tik per skausmą: mes leidom vaikščioti nuogai, bet mes tais laikais net 2 šuniukus turėjom, visur mėtėsi kaulų nuolaužos, nesuspėdavau viską tvarkyti; vieną kartą duktė užminė ant nuolaužos, kitą kartą netyčia atsisėdo - viskas daugiau nenusirenginėjo
Galima padėti ką nors šiurkšaus, na, tokio kad vaiko neskaudintų, bet plika oda būtų nemalonu liesti - noras nusirenginėti tikrai išgaruos

Suprantu, kad praeis, reik islaukt, bet kad jau tas tesiasi 5 menesiai.. Nelaikom mes jokio gyvuno, bet jauciuos lyg maza suniuka tureciau, nuolat balutes valau ir kakaliukus rankioju... Beje, taip buvo ir kai su pampersu vaiksciojo, nes mokejo ji nusiimt

Tai kad ir sakau: pabandyk sudaryti tokias sąlygas, kad vaikui taptų nemalonu būti nuogam. Gal pvz užklok sofą šiurkščiu audėklu, ar padėk šiuršktų kilimą ant grindų.

o as..o as jau nebegaliuuu su savo mergyna auginu oziaragi ir dar ozkos metais gimusia ,nu tikru tikriausia ozka,ka jus cia rasot visos po viena problema,pas mus jos visos,ir rekia,spiegia jei ko neduodi,jei nepaimi kojomis i zeme spardytis pradeda.Daba atejo manija sedejimo ant puoduko,lygiai taip pat nusirengineja ir vaiksto puse dienos nuoga,to pasekoje-SLOGA ,aciu die praejo be komplikaciju.Paslepiau puoda daba,lauksim kol praeis ziema ir kariausim toliau ,beje dar namie yra ir sunus 3 metais vyresnis,bet panasaus proto ,tai jei abu namie lieka,tada visai nieko gero...

Tai jus dar paguoda, kad ant puodo noriai sedasi, o maniskis ne per kur Rieciasi, spiegia ir psio Nors supranta ir pasako, kad aaa reikia daryt
Dabar ir neprievartauju, bet kaip bus veliau jei atsisakines

mano bernas ir labai ilgai nesedo,ateis laikas,supras ko i sjo norima su tuo puodu,svarbiausia neisgasdink
o va mergynos nebutu mergynomis

Iras tikiuosi, kad ateis tam laikas ir susipras Paslepiau as ta puoda giliai giliai ir nezinau kada ji vel istraukti reiks
Mes tai kovojom is pradziu su nuorukom lauke0imdavo ir dedavo i burna drebedamas.Dabar jau viskas o.k.
Bet kita problema- taip pat drebet pradeda kaip peilius pamato Nori labiausiai, net nakti kalba prabudes , kad jam duot peili Va siuo klausimu gal kas turit patarimu

Nesupratau - kam jam reikia to peilio? Ko jis dreba - iš noro paimti peilį į rankas? Gal padaryk vaikeliui peilį iš folijos

jooooo ,nu pas mano draugus,tai vaikas be raktu neuzmiega,nes istysai su jais zaidzia,bet manau jus tai neduodat gi jam to peilio zaist

tai va kad isterijos pasekoje ir gauna telefona nes as neturiu tiek kantrybes 15 min laukti kol ji pati nusiramins, nes eina visur is paskos ir rekia. Man po darbo ir taip galva buna isuzta, tai 15 min rekimo terapijos klausyti ne man
na bet gal reiks pasiryzti, nusipirkti ausu kamstukus ir kita karta laukti kol nusiramins. Nors is kitos puses juk nera labai gerai kai vaikas nervuojasi, juk negryztamai zusta nervu lasteles

Taigi mato , kad pjaustai kad ir duona.Jis irgi nori turbut bent patureti rankoj.....bet kadangi tokiu dalyku zinoma neduodam-tai tas noras dar didesnis