Didelis ir sunkus (gimdymas su laiminga pabaiga).
Vilniaus gimdymo namai

Kodėl didelis ir kodėl sunkus? Manau jums nekils abejonių perskaičiuos šią istoriją.
Visada žinojau, kad turėsiu tris vaikus, gal labiau pasamoningai, bet tas skaičius man nedavė ramybės jau nuo vaikystės... Nežinau kodėl... kažkaip atrodė gražu, o dar sako, Dievas myli trejybę...

Taigi, tai prasidėjo 2009 metų žiemą, mano būsimą kūdikį pradėjau kurti mintimis, staiga pastebėjau, kad mano akys vis dažniau krypsta į nėštukes, vis dažniau pradėjau prisiminti savo nėštumus pirmuosius, supratau, kad jau noriu trečio, to mažo gumulėlio, kvepiančio nauja gyvybe. Prasitariau apie tai vyrui nedrąsiai. Be abejo, mintis apie 3 vaiką pradžioj vyrą nustebino, jam reikėjo priprasti, juo labiau, kad daugiau vaikų neplanavom, pasirūpinom ilgalaike kontracepcija. Tačiau netrukus buvo nuspręsta – turėsim 3

Nepraėjus ir mėnesiui, jau pirkau nėštumo testus ir laukiau II brūkšnelių, maniau, kad pastosiu iš pat pirmo bandymo. Tačiau teko palaukti ilgiau. Ak tas su nieko nesulyginamas jaudulys, laukiant teigiamo testo ... Pagaliau, jau turiu 2 neryškius brūkšnelius, kaip tik mano gimtadieniui dovana...

Pranešu vyrui – ir matau džiaugsmą jo akyse Nusprendžiam niekam kol kas nesakyti šios puikios naujienos, žodžiu neskubam...

Nėštumo pradžia nebuvo skirtinga nuo ankstesniųjų, nuo antro iki trečio mėnesio pykino baisiausiai ir skaudėjo galvą. Bet kentėjau, žinojau, kad praeis. Su nekantrumu laukiau, kol gydytoja pasakys ko laukiuos, nes su vyru mąstėm apie mergytę. Bet gydytoja mane nustebino – jau nuo pat pradžių buvo tikra, kad berniukas Na berniukas tai berniukas – super

Na štai – prabėgo vasara, prasidėjo auksinis rudenėlis, nusprendžiau nuskristi į svečius pas tėvus – pilvukas puikiai reagavo į kelionę...

Rudeniui besibaigiant ėmiau jaustis vis sunkiau - kaip meškutė, sunku būdavo net iki parduotuvės nulinguoti. Išvis kažkaip į šio nėštumo pabaigą jaučiaus kaip meškutė... Ir svoris į pabaigą augo kaip ant mielių - gydytoja prognozavo didelį vaikelį, bet, kad nors būčiau įsivaizdavus kokį didelį ..

Turėjau problemėlių su nugara prieš pastodama, tai vis iškildavo klausimas – kaip gimdyti- natūraliai ar cezario pagalba. Vėliau ėmiau sapnuoti, kad gimdau pati – lengvai ir greitai, žodžiu svajojau pagimdyti natūraliai.

Ir štai atėjo ilgai laukta žiema. Praūžė šventės, dar spėjom visa šeima užsikrėsti kažkokiu virusu – laimei neilgai... Jau laukiau savo vaikelio atėjimo, svajojau kiekvieną dieną, kad gal jau greitai, bet jis neskubėjo... Gimdymo terminas buvo sausio 13-15 d. Kažkaip norėjosi, kad vaikelis gimtų sulyg dukrytės gimtadieniu, tačiau jis pasirinko savo laiką. Dėl nusitęsusio termino teko atsigulti į ligoninę, patologinį skyrių. Ak tos ilgos dienos ligoninėj, ir vėl laukimas, su kiekviena diena vis tikėjausi, kad gal jau tuoj, bet tekdavo nusivilti.. Aišku kaip visada draugai, pažįstami, giminės neduodavo ramybės- vis su tuo nelaimingu klausimu – kada – kada – kada... Tiesa, vaikutį pagal echoskopą prognozuoja apie 4,5 kg..

Kada gi – kada – ir aš klausdavau vaikelio, o jam ten šilta gera buvo, neskubėjo jis


Taip ligoninėj pragulėjau apie savaitę, tada išleido namo, nes dar galėjau anot gydytojų laukti... O aš labai tikėjausi, kad namie atsipalaiduosiu ir prasidės gimdymas.. Tačiau mano nuostabai, po kelių dienų vėl teko gultis į ligoninę iš kurios jau žadėjo neišleisti 2 in 1

Gydytojai sakė, kad jei iki trečiadienio nepagimdysiu – nuleis vandenis ir paskatins... Bet kaip nekeista, matyt vaikelis juos išgirdo ir kaip tik trečiadienio rytą pajutau, kad kažkas prasideda...

Ėmė smarkiai teplioti, supratau, kad išėjo kamštis. Paskambinau vyrui, kad atvažiuotų, bet neskubėtų, nes dar tik pati pradžia. Kažkoks džiaugsmas apėmė, kad va, pagaliau viskas įvyks savaime...

Maždaug apie pusę vienuolikos mane perkėlė į gimdymo palatą, kol kas skausmelių didelių nėra. Vis dėlto mano gydytojas nusprendžia, kad reiktų nuleisti vandenis, nes gimdymas nevyksta taip greit kaip norėtųsi, vaikelis didelis, reikia paskubėti, nežinau kodėl, bet nusprendžiu nesipriešinti, kažkaip daktarai sunerimę, kuždasi, man irgi neramu. Kai nuleidžia vandenis, viskas pasistūmėja, vyksta tiesiog kosminiu greičiu... O vandenų kiek daaug,,, Staiga prasideda sąrėmiukai tokie jau nejuokingi visai, sėdžiu ant kamuolio ir su kiekvienu dideliu sąrėmiu dainuoju, kažkodėl taip man lengviau iškęsti... Kadangi šį kartą nepavyko gimdyti vonioje, nes užimta gimdykla, kamuolys man tampa vieninteliu išsigelbėjimu per sąrėmius. Taip ant kamuolio prabūnu apie pusvalandį, kol pajuntu, kad kažkaip norisi stumti... Daktaras vis klausinėja, ar nenori jau stumti, sakau, oo taaip, jau, manau, kad jaaauuuu... Perkelia mane ant gimdymo stalo, tik spėju kojas padėti ant lėktuvo, kaip jau pradedu stumtiiii... Tik kažkoks tas stūmimas toks atrodo, baisu kaip sunku, bet stengiuosi iš paskutiniųjų.

Vyras prie galvos kažką lemena, nieko negirdžiu ir nesuprantu, o jis tik glosto galvą, glosto. Atrodo, kad sąmonė vietom trūkinėja, nesuprantu ar aš dar čia ar jau kažkur toliii. Atrodo stumiu ir stumiu be galo, skauda nežmoniškai, bet kartu kažkokia viltį dar turiu šiandien pagimdyti. Ir štai, gal po 5-6 stūmimų daktarai sako, kad jau matosi galvutė, dabar nestumk, palauk... Laukiu akimirką, kaip valandą... Vėl stumiu – pūūkšt – yra... Jaučiu, kaip išslysta nauja gyvybė iš manęs ir staiga palengvėja. Jis jau čia, jau... Pagaliau.... Nuostabus berniukas... Šiek tiek pamėlęs, nes virkštelė apsisukusi. Man jo neduoda, kažką sveria ten matuoja... Nesuprantu kas vyksta, klausau ausis ištempus ir akis įsimeigus. Sako didžiulis – 5870 g ir 64 cm. Vaje vaje, ir kaip gi aš tokį pagimdžiau..

Vaikelį atgavau tik vakare, nes darė visokius tyrimus, bet žinojau, širdis jautė, kad viskas gerai.
Jis gražuolis, nuostabus, viskas gerai

Štai mes kokie buvom

sėkmės

kokie Jus grazuciai sveikinu

Saunuole,

toki leliu pagimdei

Sveikinimai mamytei
Paskaicius istorija palyginau su saviske, pasirode koks lengvas gimdymas turejo buti Bet kai pamaciau kokio svorio vyrukas, supratau kad viskas ne taip paprasta Svarbiausiai kad pati pagimdei ir dar taip sauniai laikeisi

sveikinu sulaukus treciojo stebuklo ir kad toki dicki pati pagimdei sekmes jusu grazei seimai

Sveikinu Na ir dičkį pagimdei, bet koks gražuolis... Aukit sveiki ir laimingi

labai graziai aprasyta .o sunelis kokio grazumo aukit diduciai

Nieko sau vaikinukas druckiukas sekmes jums ir toliau augant

Labai grazi istorija Leliukas- tikras grazuoliukas Labai atiko ta foto, kur visi trys vaikuciai. Mergyte taip graziai sypsosi
Papildyta:
Beje, sekmes jusu seimynai



O del klaidos zinuteje

Saunuole mamyte, kad toki didzki pati pagimde Zaviuosi Sekmes jums

oho koks dručkis labai gražūs vaikučiai, smagu tokia didelė šeima

Ačiū labai, išties džiaugiuosi, kad viskas taip sėkmingai

Na bet ir dičkis Šaunuolė mamytė

oho, kooooks drūtas vyrutis šaunuolė mamytė sėkmės tokiai gražiai šeimynėlei

Wow, va čia dičkis
Na, mamytei reikėjo gerokai pavargti, bet šaunu, kad viskas baigėsi taip laimingai

kokia graži istorija


Žiba, o tavo berniukas gal rekordininkas dėl svorio naujagimių?

oho koks vyrukas šaunuolė mama

Ačiū

Žinok, pasirodo yra gimę didesnių
Tik per cezarį, o natūraliai gali būti, kad vienas iš didžiausių

oho koks didelis vyrukas ir kokia šaunuolė mama
sveikinimai

ohoho, va cia tai bent naujagimis! mano skruzdelyte gime dvigubai lengvesne, bet ir tai nelengva buvo ot saunuole mamyte! ir koks meilumelis leliuko!

Ačiū už pagyras

nu saunuole mamyte, verta medalio, kad toki dicki ir grazuoli pagimdei pati
maniskis gime 4,8kg ir tai atrode nebuna klaikiau kai reikia isstumt toki leliuka , o va cia pa jus dar didesnis

Na ir saunuole mamyte O leliaus koks grozis Mano mazke lygiai puses metuku tiek svere

Saunuole! Dar pasakyk, kad neplysai, tai isvis nerealu cia butu!

Ale jau toks vyriškas kumštukas to naujagimio , niekaip tos rankutės mergaitiška nepavadinčiau. Sveikatos Jūsų šeimai .

oho koks leliukas didelis
sėkmės jums augant

nemoku apsakyt, kokia pas Jus grazi seima

Labai ačiū už gražius žodžius
Gimdydama šiek tiek plyšau, bet mažiau nei gimdydama pirmagimę Draugės klausia - gal tu guminė

Toks mūsų dičkukulis dabar

Nu ir didelis tavo bernužėlis.. Tikras Lietuvos ąžuoliukas bus.. Miela istorija..

NA IR ŠAUNUOLĖ TU DAUG DAUG SVEIKATĖLĖS TAU IR TAVO MILŽINUKUI

Ačiū, nu tikrai nemažas, šiandien pamatavom - 71 cm, o svoris apie 8,5kg O dar 3 mėnesių neturi

Saunuole mamyte, toki vyra i pasauli paleido
Sekmes visai seimynai

Šaunuolė mamytė tokį didelį vaikutį pati pagimdė
Nerealu

Sveikinimai

As pati irgi pagimdziau 4850 ir 56 cm, bet va pasirodo, kaip buna, o tiesa, kur gimdei?

Aš gimdžiau VGN

Nu bet ir dičkis o mama - šaunuolė

oho,koks didelis silciausi sveikinimai

koks gražutis sunelis,tikras angelėlis šaunuolė mamytė tokį didelį vyruką pagimdei

ogho tikra saunuole labai grazus lelius sekmes didziausios

o cia tai lelius stiprybes jums

koks lelius sekmes augant

Koks grazuoliukas

Koks grazus... angelelis . Saunuole mamyte

Ačiū labal labai

Tikra šaunuolė, gali didžiuotis - sūnus beveik šešių kilogramų ir pati pagimdei
Labai gražus berniukas.

Ačiū

koks dickis tai apie jus visi kalbejo VGN

p.s. mes atrodo patologiniam tuo paciu metu gulejome

Oo, geras, gali būti kad gulėjom Aš ten beveik 2 savaites su pertraukom praleidau 411 palatoj?

Nea, 406 palata, bet prie tonu susitikdavom as visad vos ne pirma budavau.