Mano pupai šiandieną sukako 11 mėn., tačiau prisiminimai ir jausmai apie gimdymą dar neišblėso. Taigi, jei turėsit kantrybės skaityti tokią ilgą istorija, prašom įsipatoginkite Nėštukės, kurios skaitysite, atminkite, kad kiekvienas atvejis yra unikalus ir maniškis neskirtas Jums gąsdinti

Taigi, pradėsiu nuo paradokso: kad gims mergytė ir ją pavadinsiu Ema aš sugalvojau tą dieną, kai pastojau! Tiesiog ėmiau ir sugalvojau Tačiau po dviejų savaičių mano nėštumo testas neparodė antrosios juostelės. Bet laimei, mano dienos suvėlavo ir tik tuomet aš supratau, kodėl tie mano papai taip pūstis pradėjo Pasidariau dar vieną testą ir 5 val. ryto jau skutau su džiaugsmingu atsakymu pas vyrą į lovą. O jis atsakė: „gerai, eik miegot“. Bet prabudęs išvadino mane MAMA
Taigi laukėm. Neilgai iškentėjom visiems nepasigyrę. Buvo smagu, jaučiausi labai svarbi, mane apėmė pilnatvės jausmas ir tas begalinis džiaugsmas, kad net kailis šiaušėsi. Įstojau į magistrantūrą, kad visai iš laimės nenuprotėčiau. Susitikinėjau su supermamomis, skaičiau daug literatūros ir ėjau iš proto dėl kraitelio ir remontų. Beje, kraitelį pirkau mergaitei, nes buvau šventai tuo įsitikinus
Buvo pažadėta, kad mažutė gims sausio 15 dieną. Sausio 13-osios išvakarėse paerzinau kitą supermamaitę, kuri irgi turėjo gimdyti 15 dieną, ar ji nebijo, kad pagimdys 13?... Ji atrašė sms, kad jau važiuoja gimdyt. Kažkaip nejauku pasidarė... Ilgai negalėjau užmigti. Užsnūdau 2 val., o 4 val. pajutau, kad apsisysiojau Net nežinojau ką galvoti, nes pižama sušlapo, bet labai nedaug. Aišku iš nekantrumo pasižadinau vyrą ir ėmėm ruoštis. Išsimaudžiau, papusryčiavom, susikroviau likusius daiktus ir išvažiavom. Gimdymo namuos buvom ~7 val. Pamačiusios akušerės puolė atidaryti durų, o aš mat su šypsena įlinguoju Sutvarkė dokumentus. Ilgai laukėm kol atėjo gydytoja. Bet mes buvom euforijoj, kad TAI jau vyksta ir tirtėjom iš nekantrumo ir laimes. Aš skraidžiau su visais +14 kilogramų, mat nežinojau kas manęs laukia...
Priimamajame akušerė niekaip negalėjo suprasti, kodėl aš neskambinu gydytojai su kuria tariausi. Gal iš penkto karto suprato, kad žadu gimdyti nesitarusi...
Pasirodžiusi gydytoja nesistengė būti maloni. Apžiūrėjo, nieko nesakius, praplėšė vandenmaišį, paplūdau kraujais. Liepė apsivalyt. Aš pasimetus, suspaudus kojas, kad daugiau nevarvėtų, nutipenau per visą kabinetą iki kriaukles ir su popieriniu rankšluosčiu apsivaliau, tada puoliu valyti paskui mane likusį klanelį, o gydytoja tik niekinamai pažiurėjo... Liepė persirengti, pasidaryti klizmą ir eiti i gimdyklą.
Bet tai mūsų euforijos dar neišblaškė ir mes vėl straksėjom ant pirštų galų.
Gavau klizma, palatą Nr. 1, skatinančią žvakutę. Vaikščiojom koridorium, juokavom, nes jokių sąrėmių dar nebuvo. Bet pasirodo tai nejuokinga...
Puolė mane visaip skatinti. Bjauriausia, skausmingiausia, kad su rankom plėtė ir tiesino kakleli. Labai skaudu buvo, kad gydytoja kiekvienos apžiūros metu išmesdavo mano vyra už durų ir su stora akušere visaip mane koneveikdavo: „visai nepasiruošus gimdymui!“, „skėsk savo storas kojas!“, „ką, nežinai kur kojas susidėt reikia“, „nu ir lagaminą atsivežei, turbūt apsigyvensi čia“ ir t.t. it pan. Kai prasidėjo sąrėmiai, prasidėjo visi gražumėliai. Skatinamieji oi oi oi kaip suveikė. Aparatas skaičiuojantis sąrėmius balais rodydavo 40. Man labai skaudėjo, tad paklausiau baisiosios akušerės, o kiek bus balu kulminacijoje, o ji atsake: „cha, čia tik gėlytes, bus ir 100!“ Jau nebesišypsojau
Kaklelis kaip akmeninis nejudėjo iš vietos. Gydytoja nervinos ir kone draskė jį, nes jis kaskart išsicentruodavo. Akušerė per smarkiai paleido skatinamuosius ir man pradėjo pluzdėt širdis. Negana to, išeidama išjungė šviesą sakydama: „pailsėkit, kam jums ta šviesa“. Už lango buvo jau tamsu, nes žiemą anksti temsta ir mes su vyru likom tamsoje... Nebijau tamsos, bet tą gūdžią valandą ilgai atsiminsim.
Pradžioj galvojom, kad negąsdinsim artimųjų ir nesakysim, kad gimdom, bet net nepajutau, kaip paskambinau mamai ir pratariau: „mama, gimdau, man labai baisu“.
Bjauriausia, kad tik pagimdžius aš atsitokėjau, kad reikėjo atsikirsti toms medikėms, kad aš esu jų klientė ir jos privalo su manimi elgtis pagarbiai. Bet tuomet mes buvom tokie pasimetę ir belaukiantys savojo stebuklo...
Laimei, jų pamaina baigėsi ir vakarop atėjo jauna maloni gydytoja ir dar mielesnis rezidentas. Jie labai maloniai mane kalbino ir žymiai švelniau apžiurinėjo ir tiesino kaklelį. Akušerė buvo reikli, bet gera. Vėliau išsiaiškinom, kad aš pas ja gimiau!
Sąrėmiai mane kankino kas 8, 5 minutes ir vos spėdavau pailsėti. Šokinėjau ant kamuolio, stengiausi kaip įmanydama, kad tik tas kaklelis pagaliau atsidarytu. Atrodė, kad ši diena niekada nepasibaigs.
Prileido dar skatinamųjų, aš nebenorėjau nei kamuolio, o tuo labiau gulėti. Stovėjau įsikibus į lovą ir tylutėliai dejavau. Pradėjo atsidarinėti kaklelis ir nuo skatinamųjų dvigubu greičiu. Pradėjau vemti.
Gydytoja pasiūlė pagalvoti apie epidūrą, nes mano gimdymo veikla nenormali, todėl labai skausminga. Aš iš kaaaaaartoooo sutikau Tačiau suleidus vaistų, kaklelis vėl nustojo atsidarinėti. Meldžiaus, kad jis atsidarytų. Be to, epidūro nuskausminimo užtekdavo tik pusvalandžiui ir paskui aš vėl laukdavau savosios anesteziologės-gerosios fėjos angelo veidu...
Nežinia ar nuo epidūro ar nuo tos infekcijos, kuri prasidėjo gimdant (pažaliavo vaisiaus vandenys) man užkilo temperatūra. Jėgų beveik nebebuvo, o dar drebėjau iš šalčio ir skausmo.
Šiaip ne taip tas kaklelis pagaliau pasidavė ir ~21 val. medikai nusprendė, kad laikas stumti. Kaip aš apsidžiaugiau! Liepė atsigulti, nors tai buvo labai sunku, bet gulėjau. Apmokė mano vyrą kaip reiks lenkti mano galvą į priekį, o mane primokė kvėpuoti. Bet ir čia sekėsi prastai. Stūmiau net 40 min… Jie visi šaukia, kad aš stumčiau, kvėpuočiau, o aš šaukiu, kad man baisiai skauda dešinę kirkšnį, tarsi vaikutis eitų į ją. Noriu verstis ant šono – neleidžia. Kažkuris pakviečia į pagalbą patyrusią gydytoją. Ji tik sušunka: „ko taip ilgai delsėt!“ Sulekia visa pamaina. Man visai neramu. Padaro echoskopą, pasirodo mano mergyte kreivai eina. Leido man atsigulti šonu ir iš karto palengvėjo, nes pajutau kaip vaikas įsistatė. Tačiau vėl niekaip nėjo. Išgirdau kalbantis apie kažkokią sąvaržą. Sako: „stumk, kvėpuok“, o man atrodo, kad mano kūnas viską daro, o aš pati jau sklandau tarp lempų ir garsai tolsta, kažkas ūžia... Pamatau dideles žirkles, čiakšt! Viską suprantu, bet negrįžtu, nes tai nebemano jėgoms, nors maniau, kad esu stipri, sportiška ir pakanti...
Staiga išgirstu sakant: „stop, nebestumk“. Kaip nestumt?! Kodėl? Dabar jau nebesuprantu. Taip norisi stumti, kad vos laikausi. Pasirodo vaikelis turi išslysti pats su sąrėmiu. Atrodė visa amžinybė praėjo.... „Stumk!“ 22.10 val. pliumpt, oooooo kaip lengvaaaaa...
Kodėl neverkia? Kodėl kerpa virkštelę, o nededa ant krūtinės?! Pasirodo, įtrūkusi virkštelė, nes buvo tris kartus apsivijusi aplink kojytę ir jos niekaip nepaleido.
Tyliai pravirko Deda man ant krūtinės. Dieve, kokia tu mažutė ir gražutė. Atleisk dukryte, kad taip sunkiai mums sekėsi, kad karts nustodavau kvėpuoti ir tau gal trūko oro. Prie akytės paraudę, turbūt užspaudžiau. Ant kaktos mažutis verpetas. Aš imu baisingai bliauti. Visi sunerimsta kodėl. Akušerė sako: „iš laimes!“ Ji teisi, verkiam abu su vyru. Jis mano šaunausias pagalbininkas Skamba telefonas, pasirodo mama su broliu nerimsta priimamajame. Sugebame nuspausti mygtuką, bet negalim ištarti nė žodžio, tik Emutė balsingai praneša apie savo gimimą Verkia ir močiutė. Paspaudžiu ranką gydytojai, kuri mus abi išgelbėjo. Ji atrodė irgi labai susijaudinusi.
Tačiau reikia pagimdyti placentą. Paima vaikeli ir padeda po šilta lempa, tokią mažutę, bejėgę, plačiai atsimerkusią. Sako tuoj išstumsi ir atiduosim. Vėl verkiu, nes atrodo, kad atplėšė dalį manęs.
Bet kur gi, negaliu išgimdyti placentos! Suleido vietine narkozę, išprašė vyrą. Placentą suplėšę dalimis ištraukė ir išgramdė mane su kažkokiais padargais... Jaučiau... Nebūtų trylikta diena, jei dar kas blogo neatsitiktu... Kai rezidentas siuvo, sprogo lempa. Bet geroji fėja-akušerė glostė man galvą, sakė viskas tuoj baigsis ir liepė žiūrėti į savo angeliuką. Angeliukas suka ore mažyti pirštuką ir įsikiša sau į burnytę Negaliu patikėti ir dar ilgai negalėsiu, kad man visa tai nutiko ir aš turiu vaiką! Ji tikra mano vyro kopija!
Finalas 23 val. Į gimdyklą atlėkė mama, brolis ir susipažino su nauja šeimos nare. Mūsų Emutė - 3270 g, 52 cm. Aš negalėju nustoti verkti, vyras šniurkščiojo, drebėjo rankos iš susijaudinimo, bet jautėmės galingai
Jau kitą dieną norėjome gimdyti dar vaikų, nes jautėmės tarsi dievai sukūrę kažką nepaprastą, tobulą.

Tik tikiuosi kitą kartą gimdyti ne 13-ą dieną

P.S. Kitą kartą būtinai tarsiuos su TIKRAIS medikais, kad netektų kęsti pažeminimo. O dar geriau, jei leistų galimybės ir aplinkybės, gimdyti privačiai ar užsienyje, nes labai gadina gimties šventę kultūros, kompetencijos stoka ir skurdi, nušiurusi aplinka.

Tai tiek

be skatinamuju siauliuose aš gimdziau.taip tik nemokejau daktaru grubumo atpasakoti ir pazeminimo.ar skaitei mano istorija-anatolijus,vėtros vaikas.tavo istorija lygiai tokia pat kaip ir mano.dziaugiuosi,kad turi ryzto dar viena tobulybe sukurti.linkiu augti dideliai ir ne vienisai tavo mazajai princesei

Jaudinanti, suvirpinanti širdį istorija , sėkmės auginant stebuklėlį. Tokiai mamytei tikrai dar reikia vaikučių, matosi, kad bus numylėti

Perskaičiau labai suprantu tave

Jaudinanti istorija Man net ašara nuriedėjo Seniai aš gimdžiau, tai maniau kad medikų grubumas jau praeity - klydau
Linkiu laimės ir sveikatos, aukit didelės

Apsiverkiau Tu labai stipri moteris Aukit didutes ir sveikutes.
Ta karve nejuciom prakeikiau.Ir kaip tokias besirdes zeme nesioja

Labai "gyvai" viska aprasei, tu tikra saunuole !

Saunuole , kad iskentusi toki gimdyma vel nori vaikuciu, bet zinok net susitarus su gydytojais nebuna viskas gerai, as pavyzdziui tariausi, bet gydytojas nieko nedare, tik akusere, net galvojau kam as jam pinigus daviau, ir siaip labai plysau gimdymo metu.
O Tavo dukryte labai faina...sekmes Jums

Aciu Jums brangiosios

Seira, tikiuosi, kad ateity viskas pasikeis, tik reikia netyleti

Saunuole,kad istverei tiek daug ir gavai atpilda nuostabia dukryte.Del tokiu izeidinejimu tai tik kyla klausimas ar jos taip pat saipytusi jei vyras butu salia,gal todel jo ir neleisdavo.Aukite sveikutes ir stiprios.O dukrele turetu didziuotis savo mamyte

Sugraudinai Negali, neturi medikai priprasti ir atbukti pries si gamtos stebukla, tik kazkodel taip vis atsitinka
As irgi gimdziau 13 diena, tik mano atsiminimai zymiai geresni

Pagalvojau, kad galima butu suorganizuot kokia mokomaja knyga isleist is tokiu mamyciu prisiminimu ir padovanot gimdymo namams. Gal nors kazkiek daktaru atsibus is letargo...

Mintis verta demesio!

Sveikatos ir laimės jūsų šeiminėlei , tokia graudi istorija su nuostabia pabaiga....

Mane visos suintrigavo zieminuku skyrely "saunuole, Acne, kad tiek iskentei.." ir irgi ilindau
Tikrai saunuole
Ir man ne ka lengviau buvo, bet as ojojoj kiek pinigeliu "sukisau"...
tiesa, apie mane visi ten VGN sokinejo tikraja prasme (jokiu izeidinejimu ir pan., gydytoja mane vaikeliu vadino ), gavau labai jaukia gimdymo palata, todel tikrai nei akimirkos nesigailiu, kad mokejau. O tiek nedaug truko, kad as kaip ir tu su nieko nesusitarusi gimdyciau ir galejo viskas baigtis bloguoju ne tik man, bet ir mano maziui
Tik graudu, kad taip keicia tuos pacius medikus zadami pinigai. Skaudu, bet tokia realybe. Ir jei dar kada gimdysiu-ir vel mokesiu. As nenoriu rizikuoti savo ir savo vaiko sveikata,o gal net gyvybe

VAJĖĖĖĖĖ KAIP GRAŽU IR KARTU GRAUDU , KAD YRA TOKIŲ BEŠIRDŽIŲ , NIEKAVERČIŲ GYDYTOJŲ , KAD JIE KUR PRASMEGTŲ
AUKIT DIDUTĖS R SVEIKUTĖS , SĖKMĖS JUM DIDELĖS

Jaudinanti istorija .Sekmes jums

Aciu Jums visoms

Daba atsiminiau visus sms'us ta diena - vaje, Acne, nu tau ir nuskilo
Užtat dabar Emutė kokia stipruole auga, ryškiai iš mamcės užsispyrimo dozę gavo

Galvojau irgi parašyt savo istoriją, bet kad nėra ką : nekantrus laukimas, euforija, euforija, kelios adatos, euforija, snūduriavimas, kažkiek skausmo, kuris dabar pasimiršo, geras pusvalandis darbo ir psio , vėl euforija . Nors tuo metu nebuvo taip linksma

Bet tavo istoriją perskaičius taip susigraudinau ir susinervijau . Dėl daktarų, aišku

Oi kaip as tau pavydejau, kai tavo Monika uz sienos pravirko ir kad tau jau buvo viskas
Smagiausia buvo gimdant sms persimetinet

labai susigraudinau beskaitant.

Mano abi dukros gime 13 diena ir po siu gimdymu as net nusprendziau, kad 13 yra mano laimingiausias skaicius .

Sekmes jums

KARVĖS o ne akušerės!!!skaičiau ir negalėjau patikėti, kad dar tokių baisių bobšių gimdymo namuose būna Pati taip pat gimdžiau nesusitarusi (P.Mažylio gimdymo namuose Kaune) , bet likau labai patenkinta tiek personalu, tiek aplinka. Ir to laukimo džiaugsmo neaptemdė niekas Esi be galo stipri ir rami, tavo vietoje jau būčiau tokį vėją pakėlusi Dukrytė turi nuostabią mamą Sėkmės jums!!!

Aciu gige252 uz toki karsta palaikyma man net nebepatogu

Elgreta, abi dukros?! Neitiketina geraz

Acne tavo istorija sugraudino. Labai pasipiktinau tomis medikėmis, jos nevertos savo profesijos, kažkokios chaltūrščikės amatininkės.
O tu - stipruolė ir šaunuolė. Dukrytė tikra gražuoliukė. Aukit didutės ir sveikutės

Gaila, kad kai kuriems individams atbuko žmogiški jausmai nuo tų pinigų, sunku suprasti tokį elgesį, juk tos akušerės ar kas jos ten, pačios moterys, gal net turinčios vaikų.
Acne, manau tau 13 diena vis tiek yra pati, pati nuostabiausia, juk toks stebuklas atsirao pas jus TĄ DIENĄ .
Žinoma linkiu , kad kitas kartas, kad ir 13 dieną, butų lengvas ir , kad niekas netemdytų tau nuostabiausių gyvenime akimirkų.

kokia grazi istorija.. bet tom visom medikem (is pat pradziu) taj as buciau palinkejus "viso ko geriausio" ir nusiuntus i visas pasaulio salis..

Aciu Dyna, Malinka ir justytiaa uz palaikyma ir linkejimus

As pati skaitydavau gimdymo istorijas ir bliaudavau, o dabar kitas graudinu

Acne, na ir gimdymas As gimdziau nesitarusi, svetimam mieste, bet buvau priziureta iki paskutines akimirkos Man pasiseke.
Saunuole, kad apie antra dar galvoji. Linkiu susilaukti sunaus ir, zinoma, ne 13 dieną

Aciu d.lineta

Labai gaila, jog būna tokių bjaurių medikų Juk jie turėtų padėti mamytei susitikti su mažyliu, o ne najiezdus daryti.
Svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi ir turite gražuolytę dukrytę

tikrai labai gražiai aprašei savo istoriją
Tau taip tinka būti mama

LABAI GRAZIA DATA PASIRINKO GIMTI EMUTE-JUK TA DIENA ZMONES MINI IR KAIP LAISVES GYNEJU DIENA TAIGI LINKSMU KALEDU TIKRAI LAISVES GYNEJAI

Siunciu ACIU nuo patriotes Emutes

Gaila, kad šiais laikais pasitaiko tokių gydytojų
Labai gražiai viską aprašei, SĖKMĖS JUMS

Na nieko sau..Jus su dukryte saunuoles, kad viska istveret. Ir vyras irgi, kad salia buvo...Apsizliumbciau visa, jei man per gimdyma kas pasakyti tiek bjauriu zodziu. Gimdziau 2 kartus susitarus su daktarais. Greit reikes ruostis tam procesuis vel...Linkiu jums augti graziai ir sveikai!!!

Ačiū už gražiai papasakotą istoriją. Aišku, irgi pažliumbiau, nes mano sesers dukrytė irgi sausio 13 gimusi, tik 5 metais vyresnė... Tegul tavo gražuolė auga tokia pat gabi ir protinga kaip mano dukterėčia .

Šaunuoles jus su dukrytė aukit sveiki . Gaila bet pripranta žmones prie visko, taip pat ir priimti vaikučius į ši pasauli. Mes irgi turėjom gimti 13 diena bet pasiseke

ACNE saunuole o as skaiciau ir net drebet pradejau kazko, o rodos ir nesalta... dar labiau uzsinorejau mazo mazo kudikiuko, nors gimdyt bijau labai, bet kaip isijauciau beskaitydama i busena, kai tau padeda ant krutines ta miela padareli, tai iskart isivaizdavau, kaip pati jausiuos, net gera pasidare... ech...busiu ir as mama. kada nors

Kokios Jus visos mielos
Nesitikejau tiek daug graziu, siltu zodziu sulaukti
Aciu labai labai

Agusiukai, jei labai nori, tai reikia aisq busi mama supermama

man atrodo sita istorija laimes konkurse is visu labiausiai istrigo ir "griebe uz dushios" Linkiu laimet

Man butu didele garbe
Aciu

Na,Acne, nors gimdziau 15d. ir buvau susitarusi bet tavo gimdymas man primine manaji. Nors man kaklelio ir "neplese", bet siaip viskas labai panasu.Ir dar iskart pagimdzius pagriebe vaika ir isnese Paaiskino kad as pavargus ir man reikia ilsetis, tai as prapludau verkt rekt, vyrui liepiau suieskot Kaju ir nufotografuot, sakau suskaiciuok kiekviena vaiko pirsteli... Stogas konkreciai vaziavo. Nieks nesiteike man nieko aiskinti. O kai KAju kita diena atnese, tai neidavau i tulika, bijojau. O po epiduro ir siaip su slapinimusi problemu yra, o as i para vos 3 kart eidavau.
As tai nutariau amntraji gimdyt Cezario budu ir privaciai(nors dabar irgi mokejau ). Nenoriu daugiau tokio elgesio patirt Musu gydytojai dar labai negraziai bendrauja su pacientais...

Bet siaip tai smagu, kad turime ANGELELIUS ir jie sveiki
Linkejimai Emutei

Uzjauciu IddI
Man irgi po gimdymo stogas buvo paciuozes, irgi bijojau eit i tulika ir palikti vaikeli ir dvi savaites negalejau valgyti
O dar tik pagimdzius pirma nakti neleido maitinti kudikio, nes prileido vaistu, kad nenukraujuociau. Emute verke, o as pajudet negaledama jai pries nosi ijungta mobiliaka mosikavau Vyrui nebegavom laisvos lovos, tai teko verstis vienai Nors Juratikas sake, kad kai apkaise pinigais, tai ir lova atsirado
Ir dar baisu buvo, kai atveze i palata ir liepe nuo tos lovos su ratukais perlipti i palatos lova, kuri visu metru zemiau anosios man taip viska skaudejo, kad maniau subyresiu kai ropsciuos
Tik dziaugiuos, kad per gimdyma antroji mediku komanda buvo sauni ir kad gydytoja A.Kitoviene atleke gelbeti Ir pogimdyvine prieziura visai gera buvo Tik jau ta duobeta sprandzinine lova su dulketu ciuziniu i kuria abi su Ema tilpom... Dar jos stebejosi, ko as taip namo skubu

Jo, su tuo nuejimu iki lovos tai geras MAn irgi sake, lipkit ir eikit. As atsisedau pastaciau kojas ant zemes ir nukritau, tai vyras pakele mane ir pagulde i lova
O jei rimtai, tai iki gimdymo gulet VGN buvo visai nieko, bet po gimdymo, tai kaip kosmara as ta VGN prisimenu. Mama su vaikeliu S.... vietoje, niekas nesiskaito
O siaip nemaciau as toms sesutems uz ka moket Uz surauktus veidus, uz grubu bendravima

O del tuliko, tai as maniau, kad man cia po vietines narkozes niekaip nepavyko sysiu padaryt. State kateteri Tai kai praejo visi apmarinimai, tai dar ir sisyne visa skaudejo, istinus buvo
Pogimdyvine prieziura man pasirode normali, nezinau kaip labiau jos galetu rupintis neteko patirti geresnes o ir po tokio gimdymo jau nieko doro nesitikejau

Ance, saunuole! Uz tokisu rasinius ir medali galima duoti
O del tu tarimusi su gydytojais irgi ne visada pasiseka As nuo pat pradziu lankiausi pas gydytja, pas kuria norejau gimdyti. Bet pries gimdym1 jinai isejo atostogu ir "suvede" mane su savo "patyrusia, gera gydytoja!!"Kaina sutarem, telefono numeri dave ir liepe skmbinti bet kada. Viena vakara pradejo labai skaudeti nugara. Galvojau gal siaip sureme ir per daug demesio nekreipiau. Bet po geru keturiu valandu pamaciau kad skausmai tik stipreja, tad su vyru nutarem kad cia gimdymo pradzia ir kad reiktu tai gydytojai paskambinti. Paskambinau visa drebanti (is jaudulio ir skausmo) apie vienuolikta vakaro, o jinai moteriske ramiu veidu pareiske"zinot,as sianakt turiu ramiai issimiegoti, man rytoj svarbus posedis. Jus vaziuokit i ligonine, o as ryte ateisiu paziuret kaip jums sekasi. Pirma karta gimdot, tai greitai nepagimdysit"!Patikekit, po to noras gimdyti isgaravo. bet kman kazkaip netiketai pasiseke - pasitaike be galo gera budetoju komanda, gimdziau kaip is vadovelio ir spejau pasigimdyti 5 min pries ateinant mano "gerajai gydytojai"! Taip as sutaupiau pinigus, bet patyriau ne maza stresa

Labai jaudinanti istorija. Keista,kad dar yra tokiu daktaru. Juk gimdyve turetu buti rami(kiek tai galima),o ne ibauginta ir aprekta. Uzuojauta visoms taip gimdziusioms.

Skaitau ir vis stebiuosi rasiniai tai apie pati gimdyma tai labai iki asaru, bet tik niekaip nesuprantu kaip sitaip ligoninese su busima mama elgiamasi ir niekaip nesuprantu kodel. as pati irgi jau 2 metai kaip mama, pats gimdymas ir po to, tai kaip svente buvo, jei ne tie saremiu skausmai, bet juos irgi dabar malonu prisimint. tiesa ne lietuvoj gyvenu, ne lietuvoj ir ne ligoninej gimdziau, gal del to? tikriausiai dar papasakosiu ir as savo gimdimo istorija - iki gimdymo, pati gimdyma ir po jo. gal bus kam idomu.

Jurgita

Susigraudenau..

Grazi lelyte Emute

Linkėjimai patriotei Emutei nuo patriotės Gabrielės Labai graži ir šilta istorija, išskyrus medikų patyčas Mes irgi gimdėm sausio 13, nesitarę, bet nieko panašaus nepatyriau Gimdėm su vyru labai gražiai Mums matyt 13 diena laiminga
Linkiu antrojo kūdikėlio susilaukti ramiai ir gražiai