Na viskas prasidejo nuo to, kad pries ketverius metus musu seimoje gime antras sunelis, vyresneliui tuo metu buvo 1,5metuku. Negaliu sakyti, kad vaikas buvo nelaukiamas, nes visada manem su vyru, kad auginsime vaikus nedideliu amziaus skirtumu, bet mazylis buvo neplanuotas tuo metu, bet jau kaip buvo taip ir yra...
Gimus mazyliui prasidejo problemos. Vasara, pries gimstant mazyliui, vyras istojo i aukstaja baigti magistraturos...Rugseji gime sunelis, spalio pradzioje vyras isvaziavo i Vilniu i ivadine sesija 2sav... As likau namie su dviem mazyliais, salia nebuvo nei tevu, nes gyvename nuosaliame Lietuvos kampely, draugiu neturejau, nes ten gyvenom visai neseniai, na zodziu jokios pagalbos salia neturejau kapsciausi tas 2 savaites viena kaip tik galejau, tuo metu dar nebuvo sunku... Visi sunkumai prasidejo kai jauneliui suejo 3 savaites, jam pradejo vakarais pusti pilveli, tikrai buvo labai sunkus vakarai, kai mazyliui pucia pilveli rekia visa gerkle, o ir vyresnelis dar visai "kleckas", reikia ir pamaitinti, ir pamigdyti, ir dar priziureti kad niekur neuzliptu, nieko nenuverstu... Vyro daznai namuose nebudavo nes dirbo kriminalistu policijoje(dazni iskvietimai i ivikius, darbas beveik be iseiginiu), o kai budavo namie tai ir pailseti noredavo, o vaikus tikrai mylejo nebijojo ir sauskelniu pakeisti, ir pamaitinti, ir valgyti padaryti visai seimynai... tikrai labai geras tetis ir vyras, tik tiek, kad mazai budavo namie, vis darbas, darbas, darbas, o dar virsininkas tuo metu pasikeites, pradejo nervus gadinti, reikalauti nezinia ko... pradejo keistis ir mano vyras, pasidare uzdaresnis, niuresnis, nervingesnis, maziau demesio skirdavo visiems mums, maziau kalbedavosi su manim... vienu zodziu likau beveik visiskai viena.
Mazylio problemos su pilvelio putimu baigesi, kai jam buvo 3,5 men. As tikrai jau buvau stipriai iskankinta per tuos 3 men. Netrukus prasidejo kitos problemos mazyliui, po gripo ir antibiotiku kurso prsidejo dispakterioze , siek tiek pagydzius lyg ir pagerejo. Suejus 6men. nuvezem mazyli pas gydytoja skiepams, musu gydytoja sirgo, tai ejome pas pavaduojancia gydytoja, si kaip priklauso atliko visas proceduras(pasvere, pamatavo ugi), paklause sirdutes darbo na ir pasake, kad vaikelis serga bronchitu, as ir issiziojau, galvoju, negi as serganti vaika vezciau skiepyti..., ir dar vos neapsauke manes kokia as mama, kad vezu serganti vaika skiepyti,tai vaiko net nepaskiepijo, o prirase kruvas vaistu, na zinoma ir antibiotiku ir prisake butinai 10 dienu gerti, as taip pat nesupratau, galvoju sau, "negi as tokia ziopla, kad nematau,kada vaikas serga, o kada sveikas"... na as kaip kokia "durnele" ir sugirdziau 10 dienu antibiotikus nuo bronchito, bet vaikelis nuo to nepasidare ne kiek sveikesnis, nes is tiesu jis ir nesirgo, tik po 10 dienu kurso tai jau tikrai susirgo, pradejo kilti temperatura, diena, nakti verkti, viduriuoti, o cia dar pries nosi savaitgalis ir Velyku sventes. Po savaitgalio mes is karto lekem su siuntimu i Klaipedos vaiku ligonine, ten pagulde mus savaitei, state lasalines, skysciams atstatyti, atliko keleta tyrimu, o del to nustatyto bronchito paaiskejo, kad vaikelis istiesu turi sirdutes uzesiuka,kurio per puse metuku niekas nebuvo pastebeje, o pavaduojanti gydytoja tai palaike bronchitu. Klaipedos vaiku ligonineje nuotykiu taip pat netruko, mus gyde skyriaus vedeja, kuri nezinau ar del to, kad is karto nieko nedavem, ar del aplaidumo, gydimo pabaigoje nustate, kad vaikelis greiciausiai netoleruoja pieno baltymo, ir rekomendavo maisto produktus su pieno baltymu pakeisti i produktus su sojos baltymu arba ozkos pienu.
Grizus is ligonines pora savaiciu buvo lyg ir nieko, kol viena nakti vaikelis vel nepradejo rekti is skausmo. Issikvieteme greitaja, felcere liepe sugirdyti 1,4 nospos, sugirdzius vaikelis nurimo, bet si problema pradejo kartotis kone kiekviena nakti, musu gydytoja liepe kai uzeis vel sugirdyk nospos.
Man tai jau nuo tokiu problemu tikrai nebuvo lengva, buvo gaila vaikelio, kad jis toks mazytis turi tiek skausmo kenteti. Apie musu problema is mano anytos suzinojo, vyro pusesere, kuri Vilniuje, mokesi medicinoje ir jau atlikinejo rezidentura, tai ji suzinojusi apie musu problemas paskambino man pasikalbeti, as pasikalbejau su ja, o ji patare nieko nelaukiant pasiimti is savo gydytojos siuntima ir vaziuoti i Vilniu, i Santariskiu klinikas. Na mes taip ir padarem... Nuvaziavus nezinojo registraturoje, kur mus siusti, pasiunte i neisnesiotu naujagymiu konsultacijos skyriu, kad mums ten ir nepriklause, bet mus gydytoja prieme, visu pirma gydytoja liepe nurengti mazyli nuogai, pamaciusi gydytoja musu mazyli nuoga tik pasake "Nu jo!", nes mazylis atrode kaip is koncentracijos stovyklos, ir tik pridure, "ar jus pasiruose gultis i ligonine?" mes , zinoma toki kelia is kito Lietuvos galo vaziavom viskam pasiruose. Pagulde. Atliko tikrai issamius tyrimus, pasirode, kad vaikelio organizmas pieno baltyma toleruoja, nes Klaipedos ligonineje del to neatliko jokio tyrimo, o paklause ar kas nors seimoje negreia pieno, as pasakiau , kad nemegstu pieno, tai toks tyrimas atliekamas Klaipedoje, pieno baltymo netoleravimui. Taip pat istyre visa organizma(nuo galvos iki koju), galu gale paaiskejo, kad vaikelio zarnyne nebebuvo nei vienos gerosios bakterijos, gydytoja tik pridure, "per 25 savo darbo metus vienoje vietoje tiek bloguju bakteriju dar nesu maciusi!", savaite pabuvome Vilniuje po atliktu tikrai issamiu tyrymu gydytoja mums paskyre gydyma, po kurio vaikucio sveikata tikrai pasitaise.
Visos sios pro blemos mums uztruko beveik 10men. Vaikelio sveikata lyg ir pasitaise, bet as likau tikrai ne sava. Per tuos 10 men. praradau gyvenimo dziaugsma, nuolat jauciau silpnuma, nuovargi, viskas pasidare neidomu, jei tik buciau galejusi kiauras dienas buciau galejusoi guleti lovoje..., bet zinoma nebuvo kada, nes augo 2 linksmuoliai berniukai.
Suejus mazyliui 1,5metuku as grizau, po dekretiniu atostogu, i darba. Mano darbas, tai vaiku darzelyje aukletoja. Pries dekretines atostogas darbas man visai patiko, bet grizus po triju metu pertraukos, as jau matyt, tikrai buvau labai pavargusi nuo savo vaiku, tad darbas man nebeteike jokio malonumo, i darba ejau kaip i katorga. Tai ir mano pacios psichologines problemos tik didejo.
Pries metus mano vyras isvaziavo i uzsieni uzdarbiauti, nes mums tikrai labai reikejo pinigu. Tad likau as viena su dviem vaikais, su savo psichologinem problemom ir nemielu darbu. Drauge turejau tik viena, bet bijodavau su ja nuosirdziai pasikalbeti, gal nelabai pasitikejau. Tai ir laikiau viska savy, o nuo to tikrai geriau nesidare.
Truputi daugiau kaip pries puse metu jau visai pasidare blogai, uzsidariau visiskai savy, beveik nebendravau su niekuo nei darbe, nei po darbo..., niekas ir nepaklausdavo kaip as jauciuosi, daznai budavo net darbe, kad uzmigdziusi vaikus pietu miego atsiguldavau i laisva lovyte ir prazliumdavau visa pietu miega, prazliumdavau ir savaitgaliais usidariusi namie su vaikais. Viena diena nutariau gana slepti viska savy, kreipsiuos i gydytoja. Gydytoja pasiunte pas psichitre. apsilankius pas psichiatre, ji isklause mane, paskyre gydyma, na ir jau daugiau kaip puse metu gydausi. Vasara atostogu metu lyg ir buvo pagereje, nes ir vyras liepos pabaigoje gryzo atostogu is uzsienio. grizus vyrui nutarem, kad negalime gyventi atskirai, nes tai nei man su vaikais gerai, nei jam. Tad po vasaros atostogu as isejau is darbo ir rugsejo pabaigoje isvaziavome i uzsieni visa seima.
Cia jau gyvename daugiau kaip 2 men., as vis dar ieskausi darbo, bet nelabai sekasi, nes is tiesu ir laiko nelabai turiu, bunu su vaikais namie. Musu abu vaikai yra labai judrus ypac mazylis (jiems jau dabar, vyresneliui beveik 6, mazyliui 4), tai tikrai reikia labai daug kantrybes norint juos suvaldyti, o mano kantrybe su kiekviena vis labiau senka.
Siandien atsikelus vaikai pradejo pestis as pradejau del to isterikuoti, kas siaip man nebudinga, net pradejo i galva mintys listi, kad nebenoriu gyventi, pati suprantu , kad tai neiseitis, bet jau nebezinau ka daryti, kur kreiptis pagalbos? Tad atsiverciau si puslapi ir nusprendziau parasyti viska, kas taip ilgai gulejo mano sirdyje. Nezinau ar kam bus idomu skaityti mano laiska, gal kas pagalvos "si moterele nemate tikru problemu!", gal ir taip, bet as niekaip nebegaliu susigaudyti savyje, negaliu rasti idomios veiklos.
PLEASE!!! Padekit kas nors!!! Nes pastaruoju metu tik kiauras dienas lieju asaras, nebegaliu saves valdyti.

Taip...perskaiciau visa laiska....nors ir ilgokas buvo. As nesu psichologe, bet meginsiu paaiskinti Jusu savijauta kaip man atrodo. Manau Jums truksta paprasciausiai vyro silumos, vyro artumo ir rupinimosi...man taip atrodo...kiek supratau Jus sunkumu nemazai isgyvenot, vaikelis sirgo, kitu ir reikejo rupintis, pagalbos nebuvo...Jums reikejo kazkam issikalbeti, butent tame ir problema...Gerai, sakot kad darbot dabar ieskot?o kur berniukai bus? Tiesiog manau kad daugeliui mamu tai budinga (nuotaiku kaita), tik Jums dasidejo vaiko liga....del kurios Jus labai isgyvenote...manau reiketu nueiti pas psichologa ir pakalbeti. Issikalbeti, nieko nelaikyti sirdyje...pati zinau...as taip pat turiu panasiu problemu, tik ne su vaikais o su teta....per kuria pasidariau isterike (kas man nebudinga), tokias mus padaro ir priveda prie to sunkus gyvenimas...zmoniu nesupratingumas....Sekmes Jums, parasykit kaip sekas.

Aciu kitik, kad perskaitei mano laiska, aciu uz palaikyma, uz patarimus.
Vyrui as galiu issikalbeti, ir jis manes isklauso, as visada sakau, kad jis mano geriausias draugas, bet jis taip pat zmogus kuris nuo daug darbo labai pavargsta. As jo daznai prasau, kad jis tiek daug nedirbtu, taciau, kadangi mes dabar esame ne Lietuvoje, tai jis kaip imanoma nori kuo greiciau uzdirbti mums reikiama sumele, kad galetume grizti i Lietuva, kaip bebutu ten musu namai.
Aciu uz palaikyma, tikiuosi dar parasysi!!!

Sudetinga situacija.Ne del to kad vaikus auginant stogas vaziuoja.Del to,kad esant tokiai emocinei buklei teko keisti aplinka i maziau palankia ramybei. Svetima salis,kalbos barjeras,draugu pazystamu nebuvimas,saves nerealizavimas ir t.t
Kuioj saly esat ? Nueik i " Mamos uzsienyje ",pabandyk isilieti i pokalbius,surasi daug mamu,patirianciu panasius isgyvenimus. Nepageres is karto,bet pabandyti verta

Surasyti visas mintis kas blogai ant lapo, paskui tuos popierielius sudeginti (tik saugiai!) ir pajusti, kaip dega visos blogos mintys... butu gerai, jei salia dar butu kokia drauge.
Issikalbejimas, vaiksciojimas, atsipalaidavimas (masazas) irgi neblogi dalykai.
Visiems gyvenime buna sunkiu momentu. Taip pat galima bandyti keisti ne situacija, bet poziuri i situacija t.y. ieskoti teigiamu dalyku ten, kur viskas atrodo blogai.

Visiems gyvenime buna sunkiu momentu, taciau reikia izvelgti ir geru dalyku:
1. Turi rupestinga vyra,
2. nuostabius vaikus.
Dziaugkis tuo ka turi, ir gyvenimas bus grazesnis

Aisku, kita salis, kalbos barjeras didina psichologines problemas, bet viska apgalvoti pries isvykdama i kita sali, o dabar belieka tik adaptuotis.

Viena diena-balta, kita juoda, -ir tai gyvenimas, argi butu idomu gyventi, jei rupesciu nebutu?!!

Labutis,
perskaiciau laiskuti.
Domiuosi psichologija ir teikiu psichologines paslaugas seimoms, bet ne tokio pobudzio problemas narplioju.
Noriu pasakyti tau viena - visos problemos yra musu galvoje. Realiai tu problemu nera, mes patys ju prisikuriame - kita tavo vietoje diaugtusi, jaustusi laiminga ir didziuotusi tuom ka turi ir ka pasieke. Buti mama - pacios reiksmingiausios ir svarbiausios moters pareigos, niekas negali siame darbe nei pavaduoti, nei pakeisti ir taip 24 valandas per para.... Kas daugiau gali buti reiksmingesnio? Mama tokio amziaus vaikams yra visas pasaulis. Negi maza tame veiklos gali buti??? Taip tai begalo sudetingos pareigos ir atsakingos, gi reikia uzauginti DORA ZMOGU....
Kas penkta seima negali susilaukti vaiku,kiek moteru neranda gyvenimo partnerio, kiek moteru nesugeba kartu gyventi seimoje, jau nekalbant apie gerus santykius, kiek Lietuvoje svajojanciu isvaziuoti i uzsieni padirbeti, kiek norinciu dziaugtis dviem zaviais, judriais berniukais. Vaiku judrumas - tai ju turtas, reikia tik juos nukreipti teigiama linkme ir dziaugtis tuo ka turi. O turi tikrai daug ir dziaugtis yra kuo, nereikia noreti daugiau nei gali. Kai norai sutampa su galimybemis, aplanko dvasine pilnatve. Reikia dziaugti smulmenomis. Kiek yra zmoniu serganciu nepagydomomis ligomis ir sugebanciu dziaugti kieviena diena.
As tave puikiai suprantu, dvasines negandos ar dvasines ligos buna lygiai tokios pat sunkios kaip ir fizines. Tau reiketu pasikalbeti su geru psichologu ir vengti medikamentinio gydymo, tai dvasiniu problemu visiskai neissprendzia, padeda tik laikinai.
Turiu patirties sprendziant savo dvasines problemas. Pirmas receptas butu toks:
1.Fizinis kruvis - kiekviena ryta stadione po 6 km.
2.Saltas dusas pakaitom su karstu.
Aisku pradeti reikia po truputi, pradzioje gal nuo vienop ratuko ir drungno vandens, vis didinant apkrovas...
Greitu rezultatu tiketis nereikia, bet nuosekliai jei tuom uzsiimsi po pusmecio juoksiesi is dabartiniu savo problemu ... Ta tai as tau garantuoju. O reikia labai nedaug tik tai daryti kasdien ir nuosekliai, bet tai gali tik valingas zmogus. O valia reikia formuoti, tam ir reikaligas psichologas. O gal tu valinga?
Serkmes. Butum Lietuvoj, padeciau tau susitvarkyti su tavo negandomis, o dabar bandyk pati. jeigu noresi ir pavyks. Sekmes... O kai grisi, jei reikes kreipkis... Sekmiuko.....

na as visiskai pries tai, kad reiketu vengti medikamentinio gydymo
visu pirma, jei yra diagnozuota depresija, vadinasi truksta serotonino, o serotoninas pats savaime neatsiras, tai prasyciau neklaidinti; jei vaistus prirase specialistas, vadinasi ju nutraukti negalima ir butina vartoti taip, kaip nustatyta!
be abejo, visada yra isimciu

Pala pala. Zmogus isekes. Pervarges. Isitempes. O psichologe siulo... fizini kruvi. Persiprasau, o ar psichologe turi vaiku ? Pametinuku, judriu, su onorais, su pivuku problemom? 6 km. stadione...

Na, jei neturit vaiku, tai gal pamenat studiju metus- is vakaro sudalyvauji vakarelyje, soki iki paryciu, sekancia diena smuginiu budu ruosiesi egzaminui, trecia diena- stresas- laikai egzamina. O dabar, gerb. psichologe, isivaizduokit, kad taip tesiat maratona be pertraukos. Sokiai-rengimasis egzui-egzas- sokiai-rengimasis...Kokius dvejus metus. Be pertraukos. Tada ateinu as ir sakau- blogai jauciates? Aikit pabegiot - 6 km. stadione, kasdien. O kai grisit po prasibegiojimu- jusu lauks namuose visi darbai, ir jums reikes "naverstat upushcenoje"...

Astuxx, o nera galimbes vietoje kreiptis i profesionalus? Jei pusmeti visai nepadejo tie vaistai, gal reikia kitu?

O tas kruvis, patikek, su laiku sumazes. Tau labai sunku su pametinukais, ypac kai mazius taip serga. mano vyresnele pilvuku kamavosi, dar ir dabar 8 m. kartais turi problemu su spazmais. Tai privargdavom. Tik tarp maniskiu didesnis amziaus skirtumas,. tai spejom atsigauti... Kitaip turbut irgi butu buve be galo sunku...

Laikas- tavo sajungininkas. Tikrai bus lengvaiu, kai vaikai paaugs. Vat ta mano dukryte, kuri vos ne dvejus metus nemiegojo naktimis del pilvuko, siandien geriausia mano patareja vaikstant po parduotuves . Sia savaite slogavo, tai ramiai palikau namuose viena, tik telefonu susiskambindavom. O siandien ji isplove vonia. Kai naktim su ja nemiegojau, atrode, jog visada taip ir bus. Bet ne- auga tie musu zmogeliukai. Ir taviskiai paaugs, pamatysi, kaip issimiegosi, issiilsesi, bus laiko ir sau, ir tiems krosams stadione.

Tarp domėjimosi psichologija ir psichologo išsilavinimo bei kvalifikacijos yra nemenkas skirtumas

O kaip be išsilavinimo ir kvalifikacijos konsultuoji ? O domėtis tai visos domisi - ypač praktinės psichologijos srity

Norge, lenkiuos iki žemės

Sigita, viskas tikrai susitvarkys. O moterys jau tokios, emocionalios, o ir nuovargis daro savo...dabar tau nuovargio laikas, bet jis praeis. Tu pažiūrėk į savo miegančius vaikus, kartais tai priverčia nusišypsoti po visos dienos "šaršalyno"
P.S. skirtumas tarp maniškių taip pat tik vos vos didesnis, tik mažesnės jos dar.

Fizinis krūvis, kaip bebūtų keista, iš tikro padeda nuo depresijų, išbandyta Tik ne toks fizinis krūvis, kur vaikui iš paskos bėgioji Bet bėgt apie stadioną ar pakilnot hanteliukus salėj - visai tegiamai nuteikiantis dalykas. Jei įmanoma vaikus valandžiukei vienus palikt...

Man atrodo, tau kokiu nors būdu reiktų pabandyt pabūt truputuką vienai ar dviese su vyru. Ar nėra galimybės vaikučius kam nors palikt nors savaitgaliukui? Nu ir pailsėsi, ir stogas parvažiuos

Ir nereikia anei kursu ,anei diplomu Priejo zmogus,nuo dusios pasake kaip yra ir gera kaip per Kaledas pasidare Ir as tikrai patikejau kad taip ir bus Ir ramiau man bus sianakt ta dantu dygimo kosmara iskest

Labas vakaras visos mamytes.
As esu jums visoms dekinga uz jusu issakytas nuomones. Kiekvienoje is ju galiu rasti sau ka nors naudingo!!!

Zinot, as mokiausi pedagogikos 6 metus. Pedagogus nuo pat pirmo kurso labai stipriai ruosia psichologiskai, be to psichologija buvo vienas megstamiausiu dalyku, besimokydama stengiausi pasiimti kuo daugiau ziniu. Ilga laika maniau, kad galesiu pati susitvarkyti su savimi, save itikinejau, kad kitiems buna ir blogiau, bet matyt, kad nesu specialiste, tu ziniu nebuvo pakankamai.

Del patarimo, kad palikciau valandziukei kur vaikus ir pailseciau, tai labai didele problema, net mociutes niekada nenoredavo, kad paliktume priziureti, nes berniukai tikrai reikalaujantys daug demesio, nors jos tikrai vaikucius labai myli.
Mano vyresnelis kai vienas dar visai nieko, bet kompanijoje su broliu tai didelis triuksmas. O mazylis tai patikekit, jei turetume tik viena vaika ir toki, kaip mazylis tai tikrai butu linksmas gyvenimas, tik tiek, kad negali is akiu isleisti niekur net ir dabar. Darzelyje jis buvo grupes lyderis, mergaiciu numyletinis, begalo mylimas aukletojos, ir dar su pravarde "nesugaunami nuotykiai", o namie "kaip diena, taip naujiena".

Del kreipimosi pagalbos i specialistus, as gydimo cia atvaziavusi nenutraukiau, dabar lankysiuos kas dvi savaites pas gydytoja, tikiuosi pades.

Dar noriu pasidziaugti, sekmadieni pradedu dirbti restorane. Menedzeris, to restorano, nekreipiant demesio kad neturiu panasios patirties mane prieme, pokalbio pabaigoje pridure "Neisivaizduoju, koki darba tu dirbsi, bet kazka sugalvosim!". Tai va labai dziaugiuosi, kad pagaliau radau darba, ir tikrai istruksiu is namu.

Aciu dar karteli visoms uz palaikyma, uz patarimus, man tai tikrai labai svarbu, kad nelieku viena.

Aš kai pasigimdžiau dvynukus taip pat vargau . Mažiukų niekur nepalikdavau, ardžiausi ir pergyvenau dėl paprasčiausios slogos . Sirgdavom apskritus metus: vyresnėlis parnešdavo ligą iš mokyklos- jį gydydavau. Paskui susirgdavo vienas dvynukų, vėliau kitas, vėlaiu vyras, galų gale aš. Buvau kažkokia nenormali, neduodavau mamai vaikų, nors ji siūlydavosi juos padaboti, kad pailsėtume. Net į darželį neleidau. Taip ir sėdėdavau namie vaikais apsikrovusi. Lindo mintys visokiausios, anksčiau buvusi energinga, linksma, bendraujanti, nieko nebenorėjau. Nepatikėsit: norėjau būti tik su vaikais ( nu kiek tas "norėjau"- neaišku, bet kitaip jau nebemokėjau gyventi). Vyras biesindavosi, sakydavo: varom kur nors? Aš: nea ...( a la, kaip tu drįsti? Vaikus juk reikia žiūrėti!!!! Beširdi tu) Labai pavargau. Susirgau bjauria depresija. Dabar mokausi iš naujo gyventi, bendrauti, linksmintis...na, manau viskas bus gerai, pavyks.... Tai ir tau, astuxx, linkiu mokytis atsijungti kiek nuo vaikučių, nuo buities, nes tikrai pradeda lįsti bjaurios, įkyrios mintys...negerai

Aciu dar karteli visoms uz palaikyma, uz patarimus, man tai tikrai labai svarbu, kad nelieku viena.

[/quote]


Labutis,
labai gerai, kad isidarbinai ten, kur reikia mazai galvoti ir daug judeti. Nes pastovios mintys apie vaiku sveikata ir kitus rupescius Jus privede prie depresijos.
Jeigu naujam darbe daugiau dirbs raumenys, nei smegenys Jus tikrai pasveiksite ir be medikamentu.
Ka gali padaryti medikamentai Jus isitikinote ant savo sunaus. Patarciau nelipti antra karta ant to pacio greblio...
Visokeriopos sekmes naujam darbe

sigita beata - dabar uz tai kad viena kart blogai gydytojas paskyre vaistus, nustokim visi juos vartot, nes vaistai yra BLOGIS
geras poziuris

nesakau kad vaistai viska isspres, bet jei jau ieskoma pagalbos pas specialistus, tai reikia jais pasitiketi....
sveikinu gavus darba - gal jis pades ne tik pailseti nuo minciu, bet ir sutaupysite greiciau pinigu gryzti i lietuva

Tikiu. Gal ko nesuprantu, nes neteko susidurti su depresijom. O vat su pervargimu auginant vaika- teko. Ir neitikinsit manes, kad fizinis kruvis butu padejes. Mano degtukines rankos apauga toookiais bicepsais nuo nesiojimo, migdymo, zaidimu...

Vaikai labai skirtingi. Pluseti del ju tenka skirtingai. Man juokas, kai kokio pavyzdingo vaikelio mama moko gyventi moteriske, kurios vaikas naktim nemiega, maitinti reikia kas pusvalandi non stop 24 val. Kai ima postringauti apie reikiama ivesti rezima, butinybe atrasti laiko sau ir pan. Oi, kartais vaikams nusisvilpt ant visu pedagogiku. Kokia nesuvokianti mamyte ima destyti, kad vat jos Jonukas tai buvo ismokintas nakti 8 val ismiegoti. Pliurpalai. Yra vaiku, kuriems NIEKAIP tokiu rezimu neivesi.

Du auginau, galiu palyginti. Maziui galejom be problemu viska sureguliuoti. Su vyresnele vargom taip, kad oioioi. Pamenu, dukrai sesi menesiai, naktis, vyras eilinej komandiruotej. Verkia, atsikeliu, pamaitinu, panesioju, paraminu, pamigdau, paguldau i lovyte, po pusvalandzio- vel verkia... Na, vel tas pats, ir, kaip visada, po "proceduros" nukrentu kryzium ant lovos, su chalateliu (be rysio nusiimineti, vis vien tuoj vel kelsiuos...), atsijungiu zaibiskai. Vel girdziu- garsus, reikalaujantis riksmas. Keliuosi. Zvilgt i laikrodi- beveik keturios. CIA TAI BENT! O-ho-ho. Akim savo negalejau patiketi. TRIS valandas ismiegojo, stebuklas. Ryte, kai vyras paskambino- sakau, isivaizduoji, trys valandos! Tas irgi apsales. Ir jau imam nedrasiai tiketis, kad gal jau ims miegoti... Aha. Dudki. Kai metuku ir treju menesiu grizau i darba, mergina keldavosi 7-8 kartus per nakti. O darbas irgi buvo kitoj saly, persikraustem, nauja aplinka. Ir vis del to, darbe pailsedavau. Darbas buvo- nusisaut koks sunkus protiskai, issukiai kasdien, makaule iskausdavo nuo galvojimo. Bet kaip pailsedavau nuo to FIZINIO kruvio, ne tas zodis. Na, o kai dukrai suejo dveji, pamazu apsitvarke tas rezimas, pilvukas...

O jus sakot- fizinis kruvis. Oi, moteros, nezinot jus, ka reiskia menesiu menesiais VARGTI. Kai gime mazas, jau buvom nusiteike panasiai istorijai. Pinigai jau leido, tai pasisamdem valytoja, aukle naktine susiradom, mama mano issikvietem. Atsivezem vaika ir nesupratom bajerio. As jauciausiai puikiai (o po pirmo tai ), vaikas nakti tik karta-du keliasi. Atleidom valytoja, issiuntem mama namo, aukles neprireike ne kartelio.


O Astuxx norejau pagirti del vieno- tikrai tu saunuole, nes, esant tokiai situacijai, pervargimams, su vaiku ligoms, sugebi suvokti, kad kazka reikia daryti su tavo reakcijom, su tavo nuovargiais. Ir kad neieskai aplink kaltu. Ir kad nepili ant vyro (o forume toks problemu "sprendimas" oi kaip skatinamas , yra "geru" moteriskiu ). Na, tikrai - verta pagarbos tokia savitvarda!

Sigita beata taip susnekejo, kad ner ka net komentuot. Briedas kazikokstai.

Labutis.
Pritariu tai nuomonei, kad vaiku auginimas, ypac dvynuku ar pametinuku, tai tikras maratonas. Labai jau mus mamas isvargina. As nekaltinu Sigitos del jos nuomones, as irgi turbut buciau buvusi tokios nuomones, kai auginau pirma sunu nes jis buvo labai ramus (na naktim neduodavo daug miegoti, bet ir neiskankindavo, nes tik apetitas nakti geras budavo), bet dienom poilsio netrukdavo. Bet gimus antram vaikeliui tikrai prasidejo tikras maratonas 24val., jei kas butu suskaiciaves kiek km. per diena nutipeni, tai tikrai spidometras rodytu ne 6km.,o rupintis reikejo ne vienu mazyliu, vyresnelis irgi dar tik pasauli pazino. o as tikrai nemokejau atsitraukti nuo vaiku, jie man buvo, na ir yra, visas pasaulis, o jei dar vienas mazylis turi sveikatos problemu, tai kam gali patiketi vaikeli.
Zinai, Elina, as irgi toki ligu maratona taip pat patyriau, susega vienas, po savaites kitas. Pora savaiciu sveiki, po to vel kuriam nors angina po savaites kitam...Taciau jau metai laiko tokia problema nebekamouja, o buvo tikrai sunku, kai savaitem neislisdavau is namu niekur.
Del vaistu nuo dpresijos, as ju tikrai nenutrauksiu, nes pati pries kreipiantis i gydytojus pagalbos pasidomejau, kad pagr. priezastis tai serotino trukumas smegenyse, ir tik medikamentinis gydymas gali ji atstatyti, be to gydimas trunka ilgai neuztenka pora men. pagerti vaistu, gydimas gali uztrukti iki keliu metu.

Laikausi!!!

Supranti, yra dvi nuovargio rūšys - fizinis ir psichologinis nuovargis. Aš nei su vienu vaiku fiziškai nepavargdavau, abu pas mane naktim miegojo, abu, tfu tfu tfu, sveiki, na, gal panešiodvau, pasupdavau, pažaisdavau, bet ne tame buvo esmė. O tam nuolatiniam buvime kartu ir negalėjime atsitraukt nei minutei, nei pusdieniukui. Ta prasme, ir palikt nebuvo kur, ir nenorėjau palikt. Tai psichologiškai pavargdavau labai, ir čia krosiukas būtų puikiai padėjęs - gal dar ir dėl to, kad krosiuko momentu būni pats su savim...

Na, cia jau isnaglejimas, poniecka . Tokis psichologinis pavargimas. Kai pasaulis del nemiegojimo ima rodytis kaip per migla, kai i klausimus atsakineji po minutes pauzes, nes tiek laiko reikia suvokti klausimo apie ora esme ir t.t., tai to pasekoje pavaziuoja stogas, pradedi kudakuot... vat tai, mano galva, yra normalus psichologinis issekimas, atsirades fizinio issekimo pasekoje. O psichologiskai isekti nuo buvimo kartu, nu nizinau nizinau...

Nu nebent taip lengvai. Kaip as siandien ryte- atsikeliau persimiegojusi, sunkiai nuo pagalves pakilau, laikrasti vakaryksti priversta skaityti per pusrycius, bo tingi rupkes sekmadieniais laikrascius leisti, masina servise, negaliu isvaziuot pasizmonet- vai kaip issekau, vai vai. Po to nuvaziavau i Akruopuoli , pasizmonejau, isleidau kruva pinigu - ir prisisemiau, macnas tu pone. Ale zaislu kainos, pasakyciau. Tikrasis issekimas- darbas Kaledu senio nykstuke- ir moralinis, ir fizinis, ir finansinis, ir visoks kitoks.

Ir apskritai- Kaledos ant nosies. Praeita savaite ryte masinoj tokia gera daina isgirdau, berods, senojo Sinatros, - Have youself a merry little Christmas... Sveskite savo mazytes linksmas Kledas. Toliau ten zodziai- kazkaip- kitais metais tikrai nebebus rupesciu. Ir balsas tokis- siltas, paprastas, lyg aiskintu visiems aiskiai zinoma ir suprantama... Nu net apsiasarojau biskuti.

Gera daina, tesinga tokia.

Del vaistu nuo dpresijos, as ju tikrai nenutrauksiu, nes pati pries kreipiantis i gydytojus pagalbos pasidomejau, kad pagr. priezastis tai serotino trukumas smegenyse, ir tik medikamentinis gydymas gali ji atstatyti, be to gydimas trunka ilgai neuztenka pora men. pagerti vaistu, gydimas gali uztrukti iki keliu metu.



Mieloji Astuxx,
Jusu nekritiskas poziuris i gydytojus ir medikamentus, suleke sveikatos problemu Jusu sunui, o dabar sukels ir Jums. Po dvieju metu vaistu vartojimo, atsiras priklausomybe nuo ju. Priklausomybiu gydymas ne ka lengvesnis nei depresijos.

Moterys tukstancius metu augino vaikus ir ne po viena ar du, o keliolika, dirbo visus ukio darbus ir nezinojo kas tai yra depresija. Pagalvokite kodel?

I si klausima dalinai atsako Norge.

... neteko susidurti su depresijom. .... Mano degtukines rankos apauga toookiais bicepsais nuo nesiojimo, migdymo, zaidimu...

....bei
Noa
...Fizinis krūvis, kaip bebūtų keista, iš tikro padeda nuo depresijų, išbandyta ……

kokią tu turi teisę atkalbinėti žmogų gydytis? Ar ne per daug sau leidi?

Mieloji Sigita beata,

gydytojai mane dukart istrauke is labai sunkios fizines bukles. Taip, nesu vartojus antidepresantu. Bet esu isgyvenus pora kartu tik del vaistu rijimo saujomis ir pylimo i venas kibirais. Taip kad savo "kritiska poziuri" i gydytojus pasilaikykite sau.

Bicepsu auginimas nedidina serotino kiekio, deja. Pas vienus zmones jo yra naturaliai daugiau, pas kitus prie tam tikru aplinkybiu atsiranda trukumas. Vat ir visa depresiju chemija.

Mano babytė tą patį kalba...Deja, mes nebe tokios kaip praėjusių amžių moterys.
Depresija- baisus dalykas. Kai kuriais atvejais- nevaldoma. Nei sportu, nei krūviu, nei kelių valandų išėjimu į kokį filmą su vyru....Bet- išgydoma, dėkui Dievui. Tegu ir medikamentais

O man pagelbėjo ne medikamentai, o fizinis krūvis Nuo medikamentų darėsi tik blogiau, parašė vienus, paskui keitė kitais Manau kiekvienas turi rasti savo receptą

Man fizinio krūvio buvo per daug. Du leliukai dieną-naktį ant rankų, vyresnėlis irgi vaikas. Namai, ruoša, vežimo ( dvynukiško) tąsymas į trečią aukštą. Numečiau 20 kilų. Nežinau, aš išsekau. Man reikėjo poilsio, poilsio, poilsio. Vaistai padėjo išmokt atsipalaiduoti, pailsėti, atsijungti. Manau suaugęs žmogus pajėgus nuspręsti reikia jau jam vaistų, ar pats susitvarkys....

O man kaip tik atrodo šioj situacijoj fizinis krūvis
Vat šiandien. Mano mergina, kuriai mažiausiai 4 kartus per savaitę treniruotės. Matau, kad pavargus. Sakau, ainam kieman, su rogėm, pačiuožinėsim, oras kaip tik . Išėjom, po kokių 10 min. maniškė išsiprašė namo. Gulėjo kokias 3 val. ant sopkės nieko neveikdama, tik knygutes pavartydama. Vakare vaikas švytėjo. Sako, kaip gerai pailsėjau
Taigis, turbūt geriausia veikia visiškai kitokia veikla - kas išvargsta fiziškai - geriausia gulėt ant sopkės ir bambą kasyt, o kas psichiškai - tam gal ir tie 6 km mintis iš galvos išmuštų

Galiu papasakot kaip moterys augino vaikus, nes mano mama kilusi iš daugiavaikės šeimos - jos motina tvarkydavo namų ūkį, o vaikai augino vieni kitus: vyresni jaunesnius, jaunesni dar jaunesnius ir t.t. Tiesa, vienas vaikas žuvo, bet tai niekis, nes jų vis tiek buvo daug...
Ir dar, - iš kur Tamsta turi tokį įsitikimą, kad moterys nesirgo depresija ? Gal atlikai kokį nors tyrimą ? Na, gal būt, jos nežinojo ligos pavadinimo. Dėl šYto tikrai sutinku...
Sigita - beata, gerus patarimus dalini, tikriausiai čia iš savo patirties, ania ? kaip supratau, Tamstos devizas - mažai galvoti, daugiau judėti...

net pyktis ima kausantis Sigitos beatos

tu tikrai nezinai ka reiskia bemieges nakys ir 2 klykiantys vaikai

as esu labai laiminga kad suradau si puslapi, seniai maniau, kad jis turetu buti, be to jei nebuciau perskaicius visko ka cia radau, niekada gal ir nebuciau sugebejus prabilti.
tu saunuole, kaip suprantu jau baigi is visko issivaduoti, sveikinu
as skaitau tavo laiska astuxx ir toks jausmas kad viska ka perskaiciau, as pati ir parasiau, tik vienas skirtuma pastebiu , greiciausiai turi gera vyra, dziaugiuosiu, kad ji gali pavadinti savo geriausiu draugu, ko as tikrai negaliu pasakyti apie savaji
as tikrai nenoriu kaltinti nieko, greiciausisi esu pati kalta del viso savo taip susiklosciusio gyvenimo..........
taip norisi viska parasyti, negaliu asaros upelaiis teka
nebeturiu jegu gyventi, paprasciausiai nematau jokio tikslo gyvenime, jokio dziaugsmo ir jokios prasmes
dabar daug kas pasakys, oi kokia islepus, gal......nors as pripratusi pati visko siekti, niekada nelaukiau, kol man kas paduos.., bet susiduriau gyvenime su viena situocija, is kurios niekaip negaliu issivaduoti,siap esu valdinga, stipri , patyliu kai reikia , bet stengiausi gyvenime turet savo nuomone, but laisva ir per daug nesuvarzyta gyvenimo dogmu, o dabar pasirodo, atsiduriau tokioj padety, kai visi mano isitikinimai gyvenime ir mano nuomone niekam neidomi, tuo labiau net nepriimtina, tuoj pabandysiu paaiskinti paprasciau.
vienu zodziu as neatitinku savo vyro isivaizduojamos zmonos, jau ne vien figura, isvaizda, plauku spalva, charakteriu, sprendimu priemimu, bet apsoliuciai viskuo...........
visiskai viskuo ir jis visa laika stengiasi is manes kazka tai nulipdyti, as tureciau rengtis kitaip , kalbet kitaip, sukuotis, vaikus aukleti kitaip zodziu mano nuomone, jam reikalinga kita moteris, o ne as.
jei kas nesuprato, mano vyras negali pakesti valdingu moteru, feminisciu ir tikina mane, kad as tokia esu, jis kitatautis ir supratimas apie moteri kitoks, ji turi but mama, namu seimininke, na ir viskas,
kazkuri laika, kai jis dirba viskas gerai nes kaip jis sako jis to nematao, bet neduok dieve bunam kartu ir su vaikais, ji viskas ka as darau erzina, as viska darau ne taip , kaip tureciau daryti.
nezinau kaip nuo to issivaduoti
auginant pametinukus, prisidejus depresijai ir isaugus vyro reikalavimams, gyvenant svetimoj sali, neturint visiskai draugu, finansiskai priklausant nuo vyro, kas man nebudinga, as visa gyvenima priklausiau nuo saves,nebezinau, ka daryti..????????????????????????????????
cia gal as nevisai i sio skyrelio tema, bet depresija greiciausiai turiu kaip ir nuobemiegiu naktu, taip ir nuo vyro

mane domina ar visu vyrai tokie nesupratingi, ar tik mano, reikalvimai, gal tik man cia atrodo per dideli, kad viakai butu priziureti, valgyti padaryta, kambariai sutvarkyti, nedepresinem akimis normalus reikalavimai, as niekaip nesugebu su jais susitvarkyti as niekaip nespeju, vos sutvarkau viena kambari ziurek vaikai jau virtuveje, ka nors ispyle, kol isluostai virtuve, ziurek jau pritrupino kalidoriuje, o kai darau valgyti su jais kartu virtuve, kaip po karo atrodo, kol pavalgom, metas prausti, viska palikus, maudau vaikus, tuo metu vyras gryzta, virtuvej kosmaras, vikus migdyti laikas, kol uzmigdau, kita kart ir pati uzmiegu, uzmigus vaikams einu tvarkytis, vyrui valgyt daryt, vakare jau sedziu issisketus ir apie nieka nenoriu galvoti, apie joki grindu plovima, tada mintys, kaip pailseti, nes zinai, kad laukia bemiege naktis, o vyras burba kad as bloga nevalyva zmona,


ar kuri is jusu kada nors galvojot apie skirybas, bet rimtai, paskutiniu metu as nieko nedarau, kaip tik apie tai ir galvoju, padekit suprast, kada gi ta riba????????????????????????????????????????????????????????

apsispresti ar skirtis su vyru ar ne gali padeti paprastas metodas - popieriaus lapa padalinti i dvi dalis, vienoje surasyti visus privalumus gyvenant kartu su vyru, kitoje dalyje - visus neigiamus dalykus. Toliau tiek kiekybiskai, tiek pagal argumentu svaruma pasiziurek, kuri dalis yra stipresne....
Gal tai pades tau apsispresti, kaip zinia labai retai buna vien tik geri dalykai ar vien tik blogi, gal tokio pat ilgio laiska galetum parasyti apie gerasias akimirkas tavo seimoje, siulau neskubeti ir gerai viska apgalvoti

ACIU, BET KAD MATAI NET NERASIUS AISKU DAROSI KURI PUSE BUS PILNESNE, MATAI KLAUSIMAS AR AS RASIU KOKIU NORS DZIUGIU AKIMIRKU PRALEISTU KARTU, NELABAI, VIENAS GERAS DALYKAS TIEK KIEK TURIU DABAR, NETURECIAU, NA ZINOMA FINANSINE PUSE, BENT JAU PER ATEINANCIUS METUS, BET ZINAU VIENA VIENA NEPRAZUCIAU, NORS IR LABAI BIJAU PASILIKTI VIENA SU DVIEM MAZAMECIAIS VAIKAIS
BET VISDELTO TA BUDA REIKES ISBANDYTI, ACIU TAU

tada iskyla kitas klausimas - jei sakai labai aisku, kad bus daugiau neigiamu dalyku, kodel nesiskiri?
jau vien tai kad nesiskiri, rodo, kad kazkas tave laiko; gal tas kazkas yra finansine puse, i tai, kas tave laiko gali atsakyt tik pati tu

Miela Astuxx,
gal Jus jau susidarete savo nuomone, kaip iveikti depresija, bet siulau Jums atkreipti demesi i dar vienos musu diskusijos dalyves dvasios sauksma. Sios ponios dvasine busena yra pavojingoje stadijoje. Ji ivardijo visus savo depresijos pozymius. Svarbiausia, kad visuomene, o taip pat ir vyras, bei pati pasnekove nesupranta, kad yra ligonis ir i kokia beda ji pakliuvo. Vyras kaltina zmona feminizmu, tinginyste ir tikriausia patyliukais dairosi naujos partneres. Mes daznai esam priklausomos nuo vyru finansiskai. Jie laikosi prie musu del sekso, ka jie vadina meile. O dvasinis ligonis vyrui yra ne dziaugsmas, o nasta.
Miela Astuxx, nezinau kiek mano patarimai Jums padejo, bet pasitraukdama is diskusijos depresijos tema linkiu Jums ir Jusu seimai geros kloties, puikios dvasines sveikatos ir linksmu artejanciu svenciu.

Sigita beata

kaip suprantu kalba vyksta apie mane, vadinasi ne man vienai atrodo, kad as sergu ir man reikalinga pagalba.
nejau tu tikrai manai, kad as tokioje beviltiskoje padetyje, kad mano situacija tikrai tokia pavojinga?
vakar issiaiskinau, kad cia ne mano kalte, bet kad mano vyras neseimos zmogus
matai pas mane labai idomi situacija, mes gyvenam labai draugiskai ir gerai kokius 5 menesius, paskiau mano vyrui uzeina gailestis savo gyvenimo, kad mane sutiko kad vaikai gime, kad ne tokio gyvenimo noretu, kad zmona neatitinka reikalavimu, ir visa laika nori skirtis, nesutampa matai musu charakteriai, o gincas prasideda del labai aiskios situacijos, pvz, kad ir vakar, as pasakiau, kad noriu svesti kucias, jis provoslavas as katalike, vaikai nekrikstyti, nes nei vienas nei kitas nenori atsisakyti savo tikejimo, taigi pareiske kuciu su mumis nevalgys, jei nori daryk del saves ir del vaiku, jis kur nors iseis, tarp kitko prisimine, kad pakviestas i bara alaus ta vakara, su tais kuriais dirba, ir kaip suprasti, kur seima, kur tradicijos, tipo tu nesventi mano kaledu, tai as ir tavo nesvesiu, tada as sakau, davai svenciam ir tavo, man nesunku, paruosti vakariene, tada matai problema tame, kad kaip cia svesi, nebus iseiginiu, ir as didesni demesi kreipiu savo kaledom, vienu zodziu kosmaras

gal as per daug banaliai iskeliu savo problemas i pavirsiu, bet visiskai neturiu su kuo pasitarti, o pati jau nebezinau ka ir daryti

matai as skaitau, kad jau ne toks blogas tas musu gyvenimas, mes gerai sutariame, kokius 5 menesius, ir tik paprasius vyro ka nors del manes padaryti, prasideda problema, kaip rasiau, kad ir svesti kartu kucias as suprantu, kad vyras turetu paremti, savo zmonos tradicijas ir jas testi

antra, finansai taip pat, nors zinau, kad be jo neprapulciau
trecia, esu visiskai viena kitoje salyje, be kalbos, na jau pramokau, bet ne tiek, kad eiti dirbti ir islaikyti seima,
ketvirta bijau likti viena, bet miegoti atskirose lovose irgi nesinori po vienu stogu
sunku ir viskas pries kaledas
taip sirdi skauda

tai vis del to yra sviesioji gyvenimo puse - siulau pabandyti akcentuoti tai, kas pas jus yra gerai, o ne tai, kas yra blogai.
+Jus gerai sutariate, o nesklandumu buna visose seimose, kaip sakoma nebuna namu be dumu
+turi nuostabius vaikucius
+tu esi finansiskai aprupinta
+tu turi galimybe pamatyti gyvenima kitoje salyje
+visgi tu NESI viena

O as siulyciau paziureti i sita situacija truputeli kitaip: "vyras turetu paremti, savo zmonos tradicijas ir jas testi", matai, jei jis yra kitokio tikejimo, gal jam lygiai taip pat atrodo, kad turetu buti tesiamos Jo tradicijos.
Kazkaip manau kad tavo vyras gali jaustis nuskriaustas, kad tu, jo nuomone, kreipi daugiau demesio savo tradicijom, gal jis mato gresme, kad bus uzmirstos jo tradicijos. Tai kad pasiulei svesti abieju sventes, manau labai gerai, reiketu gal labiau ta ideja ispletoti.

Pavyzdziui, nusiteikti rimtam pokalbiui, prizadeti sau, kad ir ka bjauraus pasakys vyras, nereaguosi emocionaliai, o tik isklausysi ir pasakysi kaip tu JAUTIESI, taciau nekaltinsi. Pvz. man labai skaudu, kai tu sakai, kad nereikia svesti kaledu. Svarbu pasakyti del ko konkreciai taip jautiesi. Dar karta primenu kad nereikia verkti, raukytis, rodyti visokiu veido israisku, kaltinti, o ramiai kalbeti
Kitas dalykas tai sugalvoti ka tu jam gali pasiulyti uz tai, kad bus svenciamos kaledos kartu. "dabar mes esame ne dviese, taciau turime ir vaikus, jie negali augti be tradiciju, todel reikia susitarti, kaip bus svenciamos sventes. Noreciau isgirsti, kaip tu tai isivaizduoji, ka mes darysime su musu abieju tradicijomis". Gali pasiulyti kad jusu kaledu svente bus labai mazyte, tik pvz tam tikri kaledu sventes elementai, gal tada jis lengviau sutiks svesti, o uz tai pazadesi, kad viska suruosi jo sventei....

Na zodziu cia tik pasvaiciojimai, manau sita dalyka tikrai isspresite, reikia tik atsisakyti dalies savo interesu, ir buti kurybingai taip kad regzk plana kaip cia padaryti, kad vyras noretu kaledu (o gal gali uz kaledas ta diena tokia moterimi, kokios jis nori, uz ta kaledu svente )

Na ne gi net TAI jums nepakele nuotaikos? Dienos anekdotas.

O kuo ne puikios "psichologinės konsultacijos" pavyzdys Moteriškė pasiguodžia, kad pavargo,kad gyvenimas atrodo nebemielas,o jai atsakymas:tai turbūt ir vyras pas kitas bobas laksto,ir gyvena su sutavim nes tik nori...Dar nepalengvėjo? Tada 6 km kroso nubėk,tikrai lengviau pasidarys

Na va, matau ne as viena turiu panasiu problemu, skirtumas tik tas kad Iaroli, tu turi dar problemu ir su vyru. Kaip suprantu gyveni kitoje salyje, norejau paklausti ar Tu turi ka nors ten, kad tau padetu, kad tave suprastu, nes manau, kad tai taip pat labai svrbu!?

Dar norejau paklausti, kaip jusu vaikuciai reaguoja i jusu gincus?! Nes as is savo patirties galiu pasakyti, na zinoma, kaip ir kiekvienoje seimoje iskyla problemu, viena karta jau labai seniai, as bandziau pakelti balsa del kazko ant savo vyro, o tuo metu pries mane stojo vyresnelis sunus (jam gal buvo truputi daugiau, kaip 2,5) ir pradejo labai garsiai saukti, as is karto supratau, deka sunaus , kad problemu rekimu naispresi, tai buvo mano pirmas, ir tikiuosi paskutinis, bandymas kelti balsa pries vyra.

Gal tikrai vertetu jums susesti su vyru prie vieno stalo ir ramiai susitarus, kad nei vienas is jusu neliesit emociju, pakalbeti apie tai ko jus vienas is kito noretumet, ka vienas del kito galit padaryti naudingo..., gal sitokiu budu pabandytumet rasti kompromisa.

O del namu tvarkymo, esu neseniai skaiciusi viena teisinga minti: "Tvarkyti namus augant maziems vakams, tai tas pats, kas kasti sniega sningant!".

Na nepykit jei mano patarimas nevykes, nekreipkit demesio, cia mes savo tarpe, matau, turim labai "kvalifikuota" psichologe, kuri i visus klausimus turi atsakymus. Realiame gyvenime as taip pat pazystu toki "kvlifikuota" zmogu, su atsakymais i visus klausimus.

IKI!

Lorali,


Jusu nuosirdus noras issiaiskinti kodel Jus 5 menesius buvote laimingi, o dabar - vienu zodziu "kosmaras" mane paskatino pradeti diskusija su Jumis.

Jus paskaitykite ka parasete, o po to pagalvokite... Cituoju .... "gerai sutareme kokius 5 menesius ir tik paprasius vyro ka nors del manes padaryti prasideda problemos". (ar as teisingai supratau?). Jus pati ivardijote, Jusu pablogejusio gyvenimo problema. Mes moterys daznai blogai suprantame vyrus. Pvz. mes sakome: "Atrodo kaimyne su naujaus kailiniais..?" Vyras tai supranta: "Kada gi tu man nupirksi kailinius?". Jeigu Jus sakote, kad blogai jauciates. Jis girdi: "daryk, ka nors, kad as buciau laiminga". Net jeigu Jus nieko nesakote, bet bunate liudna, jis tai priima kaip savo kalte. Bet jis tokios busenos ilgai kesti negali ir pradeda gintis, o pasiginti galima (siuo atveju) lengviausiu keliu - tik kaltinant Jus. ir taip Jus vienas kita varot i depresija. besigindamas jis Jusu kvietima sveti Kucias priima kaip kisimasi i jo vadovaujanti vaidmeni. retas vyras be kovos uzleidzia valdzia.


Issiskirti Jus visada spesite, todel neskubekite. gyventi vienai sunku, o susirasti geresni irgi nelengva. Vyru yra mazai, o geru ypac mazai. mazai todel, kad dalis pastoviai girti ar kitaip apkvaite, kiti kalejime ar armijoje, o uz gerus vyrus mums auginancioms vaikus motinoms tenka kovoti su dvidesimtmetemis studentemis. Siulau galvoti, ne apie skyrybas, o apie gera ir laiminga gyvenima - toki koks buvo per Jusu minetus 5 mesesius, ypac per pimuosius 2-3 is ju.

Pripazinkite paprasta tiesa, kad geras gyvenimas geriau nei blogas. mes moterys mokam daryti stebuklus. mes sugebam buti grazios ir laimingos, ypac artejant Kaledoms... O salia laimingo zmogaus ir kitas tampa laimingas. Uzsibrezkite tiksla padaryti laimingus vaikus ir ju teva, verta pabandyti, tai sugrizta su kaupu. Pabandykit.... kai vyras iseis i dara pasidarykite kambaryje erdvest, uzsileiskite muzika ir pradekite su vaikais dukti. Pradekite nuo ramesnes veiklos, o pabaigai pasilikite tikra dukima iki kol nuvargsite. Paskui prieikite prie veidrodzio ir sau nusisypsokite ir pasakykite: "kokia as saunuole... As esu grazi" ir dar karta sau nusisypsai. Garsiai nusijuoki (sitaip ismoksi sypsotis ir juiouktis - priesingai, didziule prabanga yra kitiems rodyti savo bloga nuotaika.) Pradzioje tai gali pasirodyti kvaila, bet verta pabandyti, nieko neprarasite... ) As tai dariauo nors nelabai norejau - padejo. Paskui palendi po dusu, butu gerai jeigu sukauptum valia nors pusei sekundes ir apsilietum saltu vandeniu... pradziai nors puoda sau ant galvos
Paskui pabandyk koki nors maza darbuka, lengva, paprasta nudirbti, kad galetum ne tik pasidziaugti, kad esi sauni, grazi, bet ir darbsti.
Kai gris vyras is darbo sutikite su sypsena ir entuziazmu. Parodykite, kad jo grizimas Jums svente.
jeigu jis paklaus: "kodel tokia laiminga, gal aukso puoda islosei?". galit atsakyti: "aukso puodas tai jis ir Jus norite, kad jis papasakotu, ka jus veikete, per pirmuosius tris savo pazinties menesius ir ar jis noretu, kad viskas butu taip, kaip buvo?." (aisku, si situacija salygine, pabandiau improvizuoti, bet tikriausi suprasite, tai ka norejau pasakyti teisingai.) tai butu pirmas zingsnis geru santykiu atnaujinimui ir pradzia gyventi taip, kaip buvo anksciau. jeigu tai nepasiseks pirma diena, nenuleiskit ranku be pastangu, pakartokite, antra, trecia diena... Juk cigone buria irgi tris kartus... O kaip sako rurai "папытка не питка". Gal is pradziu tiek jums, tiek vyrui ta ka Jus darysite atrodys kvailai, bet kaip vienas rusu humoriste yra pasakiusi: "кокой нада быт умной, што выгледет дурой".


Jeigu nors viena mano parasyta fraze Jus pastumes pokyciams, vadinasi gaisau laika ne bereikalo. sekmes Jums. Ramiu Kuciu. Kucios ateina ir praeina, o gyvenimas vienas. sekmes.

[quote=sigita beata,2005 12 20, 23:41]
Lorali,

skaitinejau - Tecio puslapi - Geriausias laikas skyryboms. kai turesi laiko paskaityk. Gal tai pades geriau suprasti savo vyra.

sigita beata - visu pirma vyrai uzuominu nesupranta! tai gali pasiskaityti bet kokiam bendravimo psichologijos vadovelyje, taip kad netike pavyzdziai su kailiniais

antra pagal tave moteris turi buti kazkoks super padarelis, kad ir su vaikais paduktu, ir dar pasisypsotu, pasijuoktu (nenaturaliai), namus sutvarkytu, o paskui atrodytu kaip islosus aukso puoda

negalima ir neimanoma santykius keisti vienam, sitoj situacijoj reikia BENDRADARBIAUTI su vyru, o ne pasidaryti supermama tikraja ta zodzio prasme

Truputi ne i pagrindine tema:
Isjunkite kaip nors ta ponia sigita-beata is sios temos. Baisu skaityti: problema - apie ratus, patarimai - apie batus.

Kazkur-kazkada skaitytos teorijos, kazkada-kazkoks "konsultavimas", dar neaisku, kokios kokybes - ir zmogus jau pasijunta kompetentingas kistis i situacija!

Atsipeikekite, miela ponia, negi nepastebit, kad jusu zinios ir gebejimai, svelniai tariant, nepakankami ir negarantuoja izvalgos, leidziancios patarineti zmogui, esanciam sioje konkrecioje situacijoje.

Siaubas, kaip subiesino. Atsiprasau mergaiciu, kurios uzvede tema - jums linkiu stiprybes ir sekmes.

Sigita beata nemano esanti nekompetentinga . Bėgioja po visas psichologinės pagalbos temas ir patarinėja .

gali zmogus tureti savo nuomone, bet kad ja taip kategoriskai siulyt

astuxx ir lorali kaip laikotes?

Žmogus tikrai turi teisę į savo nuomonę ir į galimybę ją išsakyti. Netgi kategoriškai Galima su ja sutikti arba ne, galima diskutuoti arba ignoruoti.Bet man "užkliuvo" kitkas. Sigita beata viename pirmųjų postų teigia besidominti psichologija ir teikianti konsultavimo paslaugas Kažin, jei parašyčiau,kad domiuosi pvz stomatologija(netgi keletą vadovėlių ta proga perskaityčiau),ar atsirastų norinčių pas mane dantis taisytis O po kažkieno jausmus, išgyvenimus pasiknaisioti ir konsultuoti su pretenzijomis į profesionalumą, pasirodo visai nieko...Nors to profesionalumo matau tik teiginius iš "populiariosios psichologijos" knygučių tokio tipo kaip "Kaip suvilioti vyrą" arba "Kaip būti laimingu ir išlošti milijoną"

sveikos visos,
ziuriu labai jau uzsipuolete sigita beata, kiekvienas yra laisvas issakyti savo mintis, patarimus, ji juk neliepia prymigtinai taip daryti, kaip parasyta, dauguma zmoniu vadovaujasi savo ar kitu patirtimi, vadinasi kazkam pavyko sitokiu budu atsigauti, ar vel sujungti seima, saunu, kitakarta zmones net nesusimasto, o kaip gi vis del to reiketu pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, stai jums ir atsakymas , galite rinktis, o galite pasijuokti.

beje noriu sutikti su jusu sigita beata nuomone, del veidrozio, esu isbandzius si buda, beto manau, kad dauguma moteru ji zino, rezultatas akivaizdus.
jusu zodziai:
Pabandykit.... kai vyras iseis i dara pasidarykite kambaryje erdvest, uzsileiskite muzika ir pradekite su vaikais dukti. Pradekite nuo ramesnes veiklos, o pabaigai pasilikite tikra dukima iki kol nuvargsite. Paskui prieikite prie veidrodzio ir sau nusisypsokite ir pasakykite: "kokia as saunuole... As esu grazi" ir dar karta sau nusisypsai. Garsiai nusijuoki (sitaip ismoksi sypsotis ir juiouktis - priesingai, didziule prabanga yra kitiems rodyti savo bloga nuotaika.) Pradzioje tai gali pasirodyti kvaila, bet verta pabandyti, nieko neprarasite... ) As tai dariauo nors nelabai norejau - padejo. Paskui palendi po dusu, butu gerai jeigu sukauptum valia nors pusei sekundes ir apsilietum saltu vandeniu... pradziai nors puoda sau ant galvos
visiskai su jais sutinku, reikai del saves daryti svente, dabar as ta suprantu , svarbiausia jaustis gerai savyje viduje, sau patikti o tada ior visus kalnus galima nugriauti
tik noriu jusu paklausti sigita beata, ar jus tik patarimus duodate ar jais ir gyvenate, matai as visa tai ka jus rasote zinau, tik kad matai labai jau sunkiai tai suristi su tikrove, net labai jau sunku, aisku kartais iseina o kartais ne, svarbu stengtis.

visoms kitoms:kas liecia buti supermama, jei visos tokios butume, tikrai jokiu problemu seimoje neturetume, juk vyras seimos galva, bet moteris tai juk kaklas.........ar ne taip

o dabar paskutine naujiena, mano vyras lyg ir sutiko svesti kucias, o padejo labai idomus budas-uzsispyrimas, as pasakiau, kad mes su vaikais svesim, o tu kaip nori gali iseit pasivaiksciot, kol mes prie stalo sedesim, jis labai nejaukiai pasijuto ir bande eit i kompromisa, tipo tai kaip del alaus kuciu vakara, na juk is tikro raudonas vynas geriamas, bent jau musu seimoje taip buvo, na paziuresim o iki kuciu nedaug beliko , gal dar persigalvos??????????

aciu sigitai beatai uz patarimus

visoms taip pat geru svenciu

Praėjo jau nemažai dienų tad noriu paklausti kas tave labiausiai neramina šiandien?