Sveiki,
mano sūnui tuoj bus 3 metukai. Jis visiškai nemėgsta bendraut su bendraamžiais vaikais. Auga namuose su aukle. Jų turėjom jau keturias. Rudenį bandžiau vesti į darželį, bet ten verkdavo ištisą dieną ir visą laiką tupėdavo auklėtojai ant kelių, kol galiausiai apsirgo. Gydytoja nusprendė, kag greičiausiai ligą sukėlė nervai ir stresas. Tai nusprendžiau darželio lankymą kuriam laikui atidėti.
Bėda ta, kad neturiu draugių, kurios turėtų panašaus amžiaus vaikų. Dar persikraustėm į naują vietą, tai ir kaimynų vaikų nepažįstam. Oras dabar toks, kad lauke būdamas su aukle mažų vaikų irgi niekur nesutinka. Tai bendraut su vaikučiais galimybių kaip ir nelieka
Kartais nuvedam į žaidimų kambarius - Mauglis, Euroopa, bet jis ten žaidžia vienas ir prie vaikų neina. Užtat noriai bendrauja su gerokai vyresniais vaikais (7-12 m.) ir suaugusiais.
Dar bandžiau vest į lavinimo pamokėles, bet ten jis būna prilipęs prie manęs, o tose mokyklėlėse 3-mečiai jau užsiima be tėvelių pagalbos.
Tiesiog neišmanau, kaip mums išmokyti jį bendraut su vaikučiais, nes, jei ateinantį pavasarį vėl bandysiu vest į darželį, tai jaučiu, kad pasikartos ta pati situacija, kad jis nė už ką nenorės ten eiti.
O gal nevest į tą darželį ir neverst jo bendraut, jei nenori? Gal jo toks vienišiaus charakteris
Mamos ir gerb. psichologe, patarkit, kaip elgtis, nes bijau, kad vaikas užaugs "laukinukas"

Maniskis irgi nebendravo, ir draugai visi vyresni ji domino. Paziurek kaip su vaiko kalba, ir gal jo intelektas tiesiog aukstenis nei bendraamziu, delto jam neidomu su bendraamziais.

Dėkui, Alchemie už atsiliepimą
Daugiau žiūriu nė viena mama su tokia problema nesusidūrė ir patarimų pateikt negali ar nenori..
Intelektas pas jį tikrai nėra kažkuom ypatingas. Domisi tuo pačiu, kuo ir dauguma trimečių berniukų - šaudo, gaudo, stato, griauna, piešt ar raideles mokytis nelabai mėgsta
Bėda yra tame, kad jis prie mažų vaikų nepratęs ir juos pamatęs elgiasi kaip koks Mauglis - bėga kuo toliau ar slepiasi mamai už nugaros. Bet taip yra tik su bendraamžiais. Pamatęs vyresnius, jis pats noriai eina žiūrėt, ką jie veikia.

as pati auginu penktus bebaigianti berniuka, kuris buvo tikras mamyciukas- naminukas. pati isgyvenau visus tuos priestaringus jausmus, kai vaikas slepiasi uz mamos sijono, o mama sumisusi bando kazka teisintis narsuoliu bendraamziu mamytems, kurioms nedrasuolis atrodo lyg marso gyventojas. taigis, galiu pagristai nuraminti mamyte- viskam savas laikas. priaugs jusu maziukas iki poreikio bendrauti su bendraamziais, iseis savais keliais pas draugus, o mamytei teliks graudintis, matant, kad ji nebera savo mazuliuko pasaulio centras. tik palaukit dar pora trejeta meteliu. pazadu

Širše, o tai ką daryt per tuos porą trejetą metelių?
Nevest i darželį ir neverst bendraut su vaikais? Ar vest per prievartą ir tikėtis, kad pripras per tuos porą trejetą metelių?..
Iš vienos pusės, bijau, kad darau jam meškos paslaugą saugodama nuo blogų emocijų. Iš kitos pusės, pačiai graudu matyti kaip jis kankinasi ir net suserga dėl to priverstinio bendravimo

mano toks pats ir musm arteja 3, teks i darza eiti, bijau ir pagalvot. del kalbos tai tikrai kuri laika maciau, kad jis tiesiog nesusisneka su bendraamziais, nes labai anksti pradejo kalbet, tai ir zaidzia tik su vyresniais ir kuo vyresnis tuo geriau bandysiu ieskot darzo kur su vyresniais vienoj grupej...

manau, kad jei darzelis vaikui trauma kol kas, reiktu tiesiog pabandti kokius uzsiemimus, kur su mamom vaikai dalyvauja. Ar muzikos pamokeles ar piesimo, kur ten 45 min. vaikai uzsiima. Kad priprastu buti buryje vaiku, matytu ju santykius, bet jaustusi jaukiai su mama..paskui pats ims gal eiti i santyki..juk su vyresniais vaikais bendrauja..tegu su jais jei iiiena kuria kol kas santyki