Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę, gal tada pavyks rasti atsakymą sau...
Esame vedę su žmona beveik 10 metų. Viskas buvo puiku iki vaiko gimimo(gimė po trijų metų). Mylėjimasis vis retėjo ir retėjo. Jai pasidarė gana 2-3 kartų per savaitę, o man norėjosi bent 2 kartų per dieną. Pradėjome tolti vienas nuo kito. Jaučiausi nuolatinėj įtampoj, todėl net namo stengdavausi grįžti kuo vėliau. Bet kitos neieškojau-rasdavau kitų būdų
Šiandien mūsų santykius ištikusi labai gili krizė. Bandau jai išaiškinti, kad beveik 7 metai reto mylėjimosi traumavo mane kaip vyrą ir to pamiršti negalėsiu niekada. O gal aš čia per daug sureikšminu? Bet ar ne mylėjimasis yra laimingos šeimos sąlyga, pagrindas???? Ji priekaištauja, kad nebejaučia tarp mūsų emocinio ryšio, bet kaip jis gali būti, jei nuolat jaučiau mylėjimosi stoką?

Pala, 2-3 k. per savaitę- tai čia vadinasi tas retas mylėjimasisi po 10 m. santuokos???

Noriu tokio vyro! 2 kart per dieną toks kaifas

Dėl gyvenimo kartu... Įsivaizduok,jog santuoka truks dar 20 metų ir atsakyk į klausimą : ar aš noriu taip gyventi ?

Čia daug moterų tuoj pradės rašyti, kad seksas tai ne šeimos pagrindas ir vyras gali ir TURI pakentėti Nesąmonė. Niekas kentėti neturi.

Beje, galimas susitarimas : ji dažnina iki 1 karto per dieną, o tu retini iki 1 karto. Abu laimingi toliau gyvenat

Va ir iseitis, susirasti moteri, kuri to irgi visada nori Siaip gali noret, kiek nori, bet jei partneriui neber aistros, nieko nepadarysi. Kazkas seimoje negerai, gal moteris gyvena toj pacioj rutinoj ir tiesiog per rupescius ji tiesiog nieko nebenori. Padaryk romantiska vakariene zmonai, arba surenk romantiska vakara, vaikuti paprasykit, kad kas paziuretu, juk jis jau nemazas ir tik dviese kazkur atsipalaiduokit, manau nustebsi, kiek gali duoti ta pati moteris. Moteris kaip gele, kad nevystu reikia keist vandeni, ir jei tuoketes is meiles ji ir nedingo niekur, tik per buiti nuslinko i trecia plana. Nebent santuoka buvo is kokio iskaiciavimo, tada jau gaudyk veja laukuose. Todel, labai daug kas priklauso nuo taves, kaip nuo vyro, manau, grazus romantiskas vakarelis dviese, jai tikrai suteiks dideli malonuma ir ji vel prades zydet kaip moteris. Yra posakis, moteris-tai gitara, jei moki ja skambinti ji graziai groja, todel nedejuok, bet veik

Yra ir kitas panasus posakis - nera moteru, kurios neduoda, yra vyrai, nemokantys paprasyti . Bet realiame gyvenime gali buti romantiku, zvakinyku, gelinyku, namu priziuretoju ar aukliu iki nukritimo, bet jei gyveni su ledo karaliene, varle, malka, pliauska ar pingvine - niekas nepades Nepyk, toks gyvenimas. Lengviausia siuo atveju butu pasakyti NEXT, bet greiciausiai liks vyruks su ta pacia ir mirs nuo chronisko nedapisito

Ne,
čia jau kažkoks sekso manjakų būrelis pasidarė...
Man atrodo, kad formuojat iškreiptą požiūrį į šeimyninių seksualinių santykių dažnį.
Ir gana neatsakingai.
Nes dar ims ir toks neapsiplunksnavęs jaunimas, kaip aš pvz., patikės tuom, kad 2-3 k. sekso per savaitę- seksualinio bado požymis...

pritariu....

O tu nepagalvoji, kad 2 kartus per diena nera normalu?
Gal problema ne zmonoje, o tavyje?
Ir kodel emocini ysi tu tapatini su seksu? tai skirtingi dalykai....

Tuokėmės iš meilės. Bet kyla klausimas-kur ta meilė dingo? Atsirado vaikas ir tada aš jau antrame plane. Žmona visą dėmesį skiria tik jam. Tai kur gi jos meilė? Kodėl tik vyrai turi stengtis rodyti dėmesį, organizuoti romantiškus vakarėlius. Kur jos pastangos , dėmesys?

Tai tau romantikos, dėmesio ar sekso trūksta?
Et, jūs, vyrai, patys nežinot, ko iš moterų norit, o ir pasakyt turbūt žmoniškai, neižeidžiant nemokat...

Paskaityk statistiką, 2-3 k. per savaitę mylisi perkopę 30 metų. O mes kai susilaukėme vaikelio ir ,,nustojome" mylėtis buvome 25 ir 28 metų...
Suprantu, kad gali nesutapti mūsų seksualinis apetitas, bet jei moteris nenori, tai galėtų bent pasistengti dėl vyro, jei mato kad jam mažai... O kai į poreikius nekreipia dėmesio, atsiranda įtampa, ir tada prasideda visokie nesutarimai, užsilaikymai darbe, nenoras būti šeimoje...

ir tu nori, kad po "uzsilaikymo darbe" ir "nenoro buti seimoje" moteris noretu su tavim myletis?
kaip tu padedi jai buityje? kaip tu padedi jai priziureti vaika?
kaip tu pasistengi del savo moters? ka tu zinai apie jos poreikius? kaip tu juos tenkini?


kartais reikia ne zvakiu ir roziu, o elementarios buitines pagalbos ir supratimo...

sakyciau, kad tarpusavio supratimas ir yra ta darnios seimos laimes salyga... be supratimo nebus ir mylejimosi.


dar karta paskaiciau pirma zinute - parasiau taip, kaip sako tavo zmona - moteriai pirma yra emocinis rysys, po to - seksas, o ne atvirksciai... ir elementarus buitiakas, nesusikalbejimas, nesugebejimas suderinti poreikiu - dar ir kaip ta emocini rysi silpnina...

Trūksta visko!!!!! Bet labiausiai sekso...
O pasakyt moku-bet ji man vis tiek atsako, kad vaikas jai pirmame plane. bet šeima-tai juk moteris ir vyras, o tik paskui vaikas...

Ne, nu tu duodi...
Jeigu 2-3 kartai sekso per savaitę, vadinasi "nustojome mylėtis" (po 10 bendro gyvenimo metų), ir dėl to atsiranda nenoras būti šeimoje, tai problemos pas jus yra ne lovoje, o galvose.
Aš suprantu poreikį mylėtis kasdien po kelis kartus, kai dar šiknas degina šviežia aistra! Bet nejau tu toks naivus, kad tikiesi, jog aistra niekada neblės, ir jos neužgoš nei buitiniai rūpesčiai, nei kasdienė rutina, nei nuovargis dėl neišsimiegojimo auginant kūdikį?..

Palauk, aš irgi dirbu darbe ir stengiuosi savo šeimai sukurti finansinį stabilumą. O ką gaunu iš šeimos, tiksliau iš žmonos kaip vyras???

Ir kaip gali būti kažkoks tarpusavio supratimas , normalus emocinis ryšys, kai nėra jos aistros ir noro mylėtis. Ypač kai būdavo taip, kad mylėdavomės vos vieną kartą per mėnesį-kaip į tai reaguoti?
Papildyta:



kaip gali išblėsti aistra, jei yra meilė?

Tai nori pasakyt, kad suaugęs vyras pavydi moters dėmesio savam kūdikiui?
Šeima- moteris, vyras ir palikuonys. Šeima kuriama tam, kad susilaukt vaikų, o kaip žinia, vaikams reikia nuolatinės priežiūros bei rūpinimosi.

Žinai, ką, man atrodo, kad visko, o tame tarpe ir sekso, trūksta ne tik tau, tavo žmonai, bet ir daugumai žmonių.

stop, prilaikyk arklius.

nekeisk priezasties su pasekme - as tavo zodzius citavau apie "uzsilaikyma darbe" kaip sekso problemos sprendimo buda, o tu dabar man aiskini apie finansini stabiluma. tu darbe uzsilaikai ne del "finansinio stabilumo", o todel, kad taves eme netenkinti santykiai seimoje. deja, nusisalinimas nuo problemos sprendimo, problema tik pagilina.




kaip moteris atsakau: apie kokia aistra ir mylejimasi galima kalbetis, jei nera emocinio rysio?


kaip i toki gyvenimo etapa, kai mylimasi karta i menesi.


apie kokia mes meile kalbam, jei zmona tvirtina, kad nera emocinio rysio?


beje, kalbant apie kudikius - jei teisingai supratau, "kudikis" siuo metu jau yra busimas ar esamas pirmokas. taip kad problemos cia kitos...

Dėmesio vaikui nepavydžiu, bet man pikta, kad ji savo nenorą mylėtis dangsto būtent nuovargiu dėl vaiko priežiūros. Palauk, o tai kur čia Meilė, kai noras pabūti su vyru yra didesnis nei nuovargis? kodėl aš, būdamas dar pačiame savo pajėgume, turiu ieškotis kitų būdų kaip save patenkinti, nors turiu žmoną. Juk dauguma vyrų lėktų į kairę , o aš ne-kentėjau, bet dabar jau pasiekta kulminacija ir arba ji pasikeis, arba gyvensim nuolatinėje įtampoje...

Tai vis tik 1 kartas per mėnesį.
Tai jau skamba realiai, ir tikiu, kad sukelia nepasitenkinimo jausmą.
Nežinau, kaip taip atsitinka, kad aistra išblėsta, bet jinai su laiku blėsta.
O apie meilę išvis negaliu nieko pasakyti...

Bent man tai atrodo, mylėjimasis nėra pats svarbiausias dalykas santykiuose, bet vienas iš svarbesnių. Emocinis ryšys irgi tarp tų svarbiausių. Pastebėjau, kad šie dalykai vienas kitą papildo: kai geri emociniai santykiai, tai geras ir seksas, o savo ruoštu geras seksas gerina emocinę būseną ir prieraišumą partneriui. Taigi bent mūsų poroje šie du dalykai neatsiejami. Dažnai netgi ir gaunasi taip, kad po nuoširdaus pokalbio užsinori fizinio artumo ar atvirkščiai.
Jūs norite, kad žmona Jus išklausytų, tad turėtumėte įsiklausyt ir į jos žodžius. Jai trūksta Jūsų emociškai, o Jums jos fiziškai. Kad abu būtumėte laimingi, reikia atsižvelgti į abiejų poreikius manyčiau.
Nors man asmeniškai sunkiai atrodo įmanomas seksas 2k/d po 10 metų santuokos ir dar turint vaikučių.

man labiausiai "patiko" va šitas momentas...

Tarkime, jūs, Radarai mėgstate cepelinus. Daug kas juos mėgsta, lietuviai juos vadina nacionaliniu patiekalu ir t.t.
Kartą per savaitę, sekmadieniais jūs juos lipdote, verdate, čirškinat spirgučius padažui ir su pasimėgavimu valgote skanius sekamdieninius pietus.
O štai jūsų žmona, tarkim - cepelinų fanatikė... Ji juos gamina kasdien ir dar kitą rytą keptuvėje pašildo pusryčiams. Kas dieną - cepelinai, cepelinai ir dar kartą cepelinai... Ir taip - metai iš metų...
Po dešimties bendro gyvenimo metų jūsų žmona nuoširdžiai stebisi, kodėl jūs tų cepelinų nebenorit "taip smarkiai"...? Ir išvis - kodėl jūs vakarais paslapčia kramtot daktarišką dešrą su duona, kai jos du kartus per dieną verdami cepelinai yra tikrai puikūs?
O juk yra žmonių, kurie cepelinus galėtų valgyti kasdien, du kartus per dieną...

Jūs tų cepelinų nenorite taip dažnai kaip jūsų žmona, bet vardan jos, kaip pats sakote - gi galėtumėte pasistengti, ar ne?

P.s. vietoj žodžio "cepelinai" galite įsirašyti kitą kokį savo mėgiamą patiekalą...

Greičiausiai, kad ir gyvensit nuolatinėje įtampoje... kol vieną dieną ji pasidarys nebepakeliama.

Va būtent, kai mylėjimasis pasidarė 1 k. per mėnesį, tai tad ir prasidėjo krizė (nežinau ar ne per skambiai aš čia). Kentėjau, kai buvo 2-3 k per savaitę, nu bet kai net per du mėnesius iš eilės tai įvyko tik 2 kartus, paskiau STOP-kiek galima taip elgtis?????

tai kokio amziaus tas vaikas?


nezinau, kaip su meile, bet kai esu pavargus - as nenoriu ir taskas. o per prievarta "mielas nebusi"... galu gale, nu nera fizinio susijaudinimo...


jei manai, kad vaiku ji tik dangstosi - o gal taip ir yra - vadinasi, yra kitu priezasciu. apie jas ir reikia kalbetis, jas ir reikia spresti...

Nu, zmona neduoda, nes vyras dejes, o vyras ijungia poh..izmo rezima, nes zmona neduoda. Tai katro teisybe? Nebus cia taip, kaip su vista ir kiausiniu - katras pirmas atsirado?

Po vienos sunkios sesijos namai buvo apversti, o aš išsekus ir nelaiminga. Grįžtu namo, o viskas švyti, o mes net kartu negyvenom (t.y. jis sutvarkė mano namus). Nu, galiu pasakyt sujaudino daug stipriau, nei šluota rožių ar bet kokia vakarienė.

BUTENT. tai ir yra konkretus uzsiciklinimas.

Tai va būtent, aš ir manau, kad ne nuovargyje čia esmė, o aistros nebuvime...

ne aistros - o supratimo ir susikalbejimo nebuvime...
neatsakei kokio amziaus vaikas.

Aš tai taip pat vadinu krize. Bet esu įsitikinus, kad pastaroji ištinka visas poras. Ir kalta dėl to nėra vien moteris, arba vien vyras. Abu vienodai yra kalti, ir manau, kad krizės šaknys yra nesusikalbėjime, atvirumo stokoje, kai vienas jaučiasi nuskriaustas, kai atsiranda nutylėjimai, arba vienas bando kalbėti, o kitas nenori girdėti. Arba išvis, lengviausias būdas panašias problemas aiškintis, tai apkaltinti kitą, o ko pasekoje dingsta noras aplamai kalbėtis ir problemas spręsti...

Čia tai tiesa...kai pradedam kalbėtis, tai kiekvienas apie save, nu bet aš vis tiek jaučiuosi labiau nuskriaustas, nes ji visai dėl manęs nesistengė, o aš nors ir nebuvau idealus, bet bent jau stengiausi dėl jos lovoje...

tu "stengeisi lovoje" tikrai ne del jos - o tik del saves... ir kol abu kalbates tik apie save, kol lyginates kartas cia "labiau nuskriaustas", tol ir nebus iseities is krizes.

99 % moteru vaikas yra svarbiau uz vyra . Ir jei reiketu"aukoti savo gyvenima", net neabejoju, kad zmona ji paaukotu uz vaika, ne uz "dieda".



O zmona niekur nedirba? yra namu seimininke?



tai is kur ji gali buti po 10 metu gyvenimo kartu.....

Jei mb taip vertintų, tai ko gero palikčiau aš jį. Nu gi visko būna, būna 1k/mėn, būna kasdien. Priklauso nuo aplinkybių, streso ir t.t. Bent per mūsų 6 metus intymaus gyvenimo kiekybė gan smarkiai svyruoja į abi puses, bet mes kažkaip nesureikšminam ir nestresuojam.

Tai jūs nesureikšminat ir nestresuojat, nes pas jus svyruoja į abi puses. O kaip išlikt nestresuojančiu, jei sekso kreivė eina tik žemyn, ir seksas tik retyn ir retyn...

Tai ne savaime taip gaunas. Reik kalbėtis ir bendraut, kad nepasvirtų viskas į blogąją pusę. Jei santykius paleisi visiškai savieigai ir neįdėsi pastangų, tai ir eis jie žemyn.

Ko cia zliumbi? Vyras tu ar mazgote? Nemoki savo interesu apginti? Tavo zmona tai savo interesus labai gerai gina, pasimokyk is jos.

Būna, kad stengtis tiesiog rankos nebekyla.

Bet šiuo ateju vyras mato sprendimą tik per mylėjimosi dažninimą, o emociniai ryšiai ir t.t. numetami į antrą planą. Man vis tiek atrodo klaidingatokia santykių koncepcija.

Puikiai apibudinta situacija!!! Radaras labai vienašališkai žiūri į santykius.

Aš tai nestatyčiau emocinių ryšių aukščiau sekso, nes mano manymu jie lygevertiškai susiję (jei taip galima pasakyt). Kai yra viena- yra ir kita (nekalbant apie tai, kai užklumpa ligos ar pan., o kalbant apie sveikus partnerius).

Kaip vaikas gali būti svarbesnis negu vyras? juk vaikas užaugs ir išeis, o liksime tik mes . Ir ką tada ,,prisimins" kad vyras yra???

Žmona dirba, bet jos pajamos nesukuria tokio finansinio stabilumo, kokį sukuriu aš, tuo labiau, kad dirbu per du darbus. Ar daug yra tokių vyrų, kurie dirba per du darbus? O moterims rūpintis vaiku yra savaime suprantama-tai juk daro milijonai moterų visame pasaulyje.
Papildyta:



Pritariu 100 procentų. Yra normalus lytinis gyvenimas, bus normalūs ir emociniai ryšiai...

Tai ką žadi daryt?

Nežinau, dabar bandau susivokti situacijoje.

jus moteris?


Tai pasakykit, kas pirmiau: emociniai rysiai ar seksas turi but?

Na , žinai, Radare. Man 54, bet TOKIO egoisto dar nesu sutikusi.Baisu. Skaitai tavo postus, tai kaip gaidys: aš uždirbu, aš .... O šeima, tai MES. Tavo galvoje šeima - tai grynas seksas. Kai tu nustosi taip save mylėti, gal pajudės reikalai šeimoje. Gal ir esu neteisi, bet darau išvadą, kad mamos sūnelis-lepūnėlis esi. Viskas turi būti taip, kaip tu nori. O šeima - tai abiejų norų ir galimybių derinimas.

Gyvenime esu pakankamai vargo matęs ir dėl to manau, kad labai svarbu sfinansinis šeimos aprūpinimas. Ką ir darau. O moters pareiga-auginti vaikus, bet nepamiršti, kad vaikai yra laikini, gyventi senatvėje reikės su vyru...

Po 10 bendro gyvenimo metų, nėra pirmiau, ar antriau- tai eina kartu. Jei vienoj srity atsiranda problema, kuri nėra sprendžiama, ji ne dingsta, o gylėja ir persimeta į kitas bendro gyvenimo sritis.

Ale ot zmoniu naivumas... Kartu iki gyvenimo pabaigos... Baigsis finansinis palaikymas, dings ir zmona. O jei ir sulauksit senatves kartu, tai vistiek busi po zmonos padu kaip ir dabar.

Man tai keista, kad tamsta būdama subrendus ir daug, ko gero, gyvenime mačius, teigia, jog dėl krizės šeimoj kaltas savymila vyras.
Papildyta:

Gerai. Tai ką siūlai iš patirties.