Apie vaika svajojom jau ilgai. Bet vis atsirasdavo visokiu priezasciu ir nustumdavom "vaikelio kuryba". Bet 2004vasaros pabaigoje sutarm, kad nebesvarbu kas be butu NORIM MAZYLIO
Tai gi mes bandem pora menesiu ir viena diena pasidarius testa pamaciau II
Per visa nestuma kabejau supermamoje. KAlbedavom apie visas problemas, lygas ir t.t
18savaiciu ultragarse psake kad mano terminas nusistumia 1savaite
Paskutiniomis savaitemis (pradedant nuo 36sav) prasidedavo kartrs nuo karto netikri saremiai. Galvojau, kad tikrai jau greit gimdysiu
Geguzes 12 atsibudau 4val naktie nuo skausmu
Buvo laaaaabai grazus geguzes oras ir mums pasiule eiti pasivaikscioti lauke, nes tai padeda kakleliui atsidaryt. As is tuos laimes, kad JAU GREIT, norejau eiti eiti ir eiti, kad tik greiciau viskas praidetu.
Isikybe i vyro ranka mes ilgai vaiksciojom ligonines parke. Karts nuo karto del saremiu suspasdavau stipriai vyrui ranka, o jis ziurejo i mane tokiom kaltom akym (maciau kaip jam sunku buvo mane tokia besikankynancia matyt).
Tai gi po keliu valandu grizom i lignine, nes man jau ziauriai skaudejo. Mus is kart pagulde i gimgymo palata, patikrino - vistiek 2,5cm... TAda daktare nutare kad padarys klizma. Ufff... tai nebuvo laaaaabai malonus dalykas
Valandos bego, skausmas ziauriai didejo, o kaklelis vis normaliai neatsidarinejo.
Is pradziu galvojau gimdyt naturaliai, bet kai nuo skausmo pardejau vemti tai pasakiau, kad noreciau epiduralinio. Bet reikejo laukti kad kaklelis atsidarytu bent 4cm...
3.00 kaklelis prasidare ciut virs 4cm ir tada atejo gerasis dede ir istate slangiuka i nugara (epidurala). Po 20 min pasidare taip gera. Gulejau tarp visu tu laideliu, slangiuku ir t.t ir nejuciau jokiuo skausmo.
Epiduralinis man labai paskatino gimdyma po 2val kakllis jau buvo atsidares 7cm. Bet vat ... As nuo pat geguzes12 ryto nieko nevalgiau, nors ligonineja bande man duoti ka nors pavalgyt tai viska isvmdavau, net negalejau nei sulciu, nei vandens nieko (nors prisimenu vanduo su mazais ledukais buvo taip skanu ir taip gera)... Geguzes 13diena (artejant finalui) as buvau ziauriai isvargusi.
Geguzes 13 dienos ryte mazylio sirdute pradejo vis reciau ir reciau plakti. Pulsa buvo nukrites iki 120 - 100... Tada atejo kitas daktaras ir nuleido man vandenys, nes jam reikejo prijungti siuntikli prie mazylio galvutes (tada jie galejo geriau stebet maziaus sidutes pulsa)... Gulejau su daugybe laidu is visu pusiu net tarpkoju
Kakleliui atsidarius iki 9cm daktare pastebejo, kad mazius galvutes vis dar nenusileido iki reikiamo lygio
Is visu jegu bandziau laikytis ir negriut, bandziau visais budais laikytis ir nepraradinet samones.... Kas kart pagalvojus kad mano vaikui gali buti kas nors blogai - apsizliumbdavau. Visa laika meldziau Dieva, kad apsaugotu man mazyli.
Saremiai daresi tooooooki stiprus, kad ir epiduralas negelbejo. Norejau stumti, bet daktare vis dar neleido. (daktare ir sasute buvo labai fainos ir pamasazuodavo ir nuramindavo ir Mikaeliui vis kavos pasiulidavo, man vandens su ledukasi ir saltu siulciu vis atnesdabo. Esu laaaaaaaabai dekinga juoms))
10val ji sako STUMK. Pamokino ka reikai daryt. As isikabinau i savo kojas, suspaudziau dantys ir... Su kiekvienu saremiu stumiau. Norejosi klikti, bet daktare sake kad neklikciau
apie 10.20 maziaus sirdute pradejo vis reciau ir reciau plakti (pulsas apmazejo iki 90) ir daktare liepe vyrui spausti pagalbos sirena. Tada atleke dar 2 daktarai su visa aparatura. Jis paaiskino mums kad vaikui virkslele apsimaturiavo apklink pazastis ir neleidzia jam slisti lauk, todel jis des vakuma ir traks.
As visa tai isgirdus paleidau asaras, bet juk nebuvo laiko kad zliumbti - juk reikejo greiciau stumti mazyli lauk. Daktaras prapjove kur reikia ir istate pumpa dave mums signala. Mes susikaupem , as isikabinau i vyro ranka ir STUMEM. Manau stumem abudu. Vienu metu galvojau kad jau mirstu, bet tada mazius ir isslinko lauk. Po keliu sekudziu as pradejom desperatiskai visou klausinet kodel mazius nebverke KODEL??? O daktaras atsake - atsipalaiduo, duok gi vaikui iki galo gimti! Tai gi po sekundes isgirdau klikima
Dar prisimenu Mikaelio(vyro) akys. Tokios isvargusios, bet tokios laiminos. Jis tada su asaromis pasiziurejo i mane ir sake - Mes patapom teveliais, mes turim suneli! As taip jus myliu!!!....
Tai gi geguzes 13 diena 10.39 ryto gyme STIAN.
Tai buvo viena is baisiausiu ir laimingiausiu mano gyenimo dienu. Kaskart prisiminus gimdyma apima labai keistas jausmas... Esu tokia laiminga, kad turiu suneli - jis tikrai musu meiles kurinelis...
Noreciau gal ir daugiau parasyt... bet manau uzteks
Bet pridursiu...
Nors ir skaudejo, galvojau kad del skausmu sirdis sustuos, bet noriu dar veina mazyli. TAs skausmas vertas ateinancio dziaugsmo.
P.S parasiau kas ant dusio buvo, tai gi tai mano istorija apie ILGAI LAUKTA DIENA
Keliu valandu Stian


daugiau nuotraukyciu cia

AUKIT STIPRUČIAI IR DIDUČIAI

