Na gal ir aš aprašysiu savo mažylių gimimo istorija

Kadangi laukiausi dvynuku, mane pagal plana pagulde i ligonine jau trisdešimt aštuonių savaičių

Tačiau vaikučiai taip ir neskubejo, nors mano pilvas buvo oi koks didelis

Labai jau nesmagu buvo guleti KMUK, kai šalia gretimose palatose verkia vaikučiai, palatoje dvidešimt keturi laipsniai karščio. Vis stipriau dusino, buvo bloga gulėti. Apie gulėjimą ant nugaros svajoti jau seniai negalejau, nes iškart darydavosi silpna. Aš vis pamačius daktarę, su kuria tariausi del gimdymo, prašydavau, kad mane kuo greičiau leistų į gimdyklą. Bet kaklelis neatsidarinėjo, nors nėštumo metu nuolat buvo baiminamasi dėl prieeš laikinio gimdymo.
Na ir pagaliau vieną diena su visa studentų grupe užsukusi daktarė pasake, kad tikriausiai šiandien ta diena, kai išvysiu savo stebuklėlius

Laimės buvo pilnos kelnės, nieko nenorėjau tik greičiau į gimdyklą, nieko nebijojau ir tik laukia kada, kada mane ten perkels. Vyro kol kas nebuvo, tai iškart susirūpinau pranešti, kad jau šiandien ta diena. Jis ir apsidžiauge

Mums buvo beprasmingas tas gulėjimas ligoninėje, norėjos, kuo greičiau susilaukti mažių ir grįžti namo.
Taigi atsidūriau gimdykloje. Ten mane tuoj apspito daugybe chalatuoto personalo, viena labai jau nemalonios isvaizdos moteris pasake, kad nuo dabar turesiu reikalu su ja. As kazkaip kaip ir negimdzius galvojau na čia taip ir turi būti

Tada įėjo mano daktarė ir paklausė ar as nepasakiau, jog gimdysiu pas ją

Kilo šioks toks sąmyšis, bet viskas tuoj susitvarkė

Visas personalas pasitraukė, atėjo nauja akūšerė ir liko mano daktarė. Pasijutau devintam dangui, nes šios buvo mielos, malonios, ramios, nevarančios streso

Kaip tik po personalo pasikeitimo pasirodė mano vyras.
Na prasidėjo skatinimas, pradžioje mažom dozem, po to jos buvo didinamos, didinama koncentracija. Visą laiką buvo sekami vaikučių tonai. Daktarė vis kartojo, kad jie kaip iš vadovėlio, puikūs. Bet kažkas vis tiek buvo netaip. Skatinimas vyko, aparatai fiksavo sarėmius o man neskaudėjo. Galiausiai sėdėjo daktarė ir vis klausinėjo, va ateina sarėmis, jauti ka nors. Keista bet dvylikos valandų skatinimą mes su vyru sėdėjom ir juokavom, jis papasakojo, kad dienanusipirko žuvelę i naujai paleidinėjamą akvariumą. Aš pajuokavau, kad tai bus vaikučių žuvelė

Galiausiai, man pradėjo suktis galva ir aš pradėjau neišlaikyti lygsvaros. Daktarė pasakė, kad man prasidėjo tachikardija. Buvo pakviestas dar vienas ginekologas mano apžiūrai. Paaiškėjo, kad man per tiek valandų skatinimo atsidare tik septyni cm kaklelio ir tai greičiausiai tik daktares tikrinimu metu plečiant jį. Sąrėmiai vis dingdavo. Galiausiai buvo nutarta mane operuoti.
Nežinau kodel bet tikėjausi dalinės nejautros, bet gavau pilna. Gal paskaitė, kad esu nuvargusi. Taigi, tą pačią dieną savo mažylių nepamačiau. Jos gimė neužilgo po dvidešimt ketvirtos valandos. Antrą valandą daktarė atėjo ir pasakė, kad aš turiu dvi sveikutėles mergytes

Labai jau nnorėjos jas pamatyti, bet neviskas gaunas taip kaip nori

Pamačiaus jas ryte, tokias mažutes ir visai nepanašias

Esu labai laiminga ir manau, jei jau negalejau pati pagimdyti, reiškias taip buvo lemta

Tiesa buvo smagu gimdyti KMUK nes ta pačią dieną šalia mano gimdyklos palatos gimdė dar viena dvynukų mamytė. Jai pasisekė labiau, nors atvyko vėliau, tačiau pati pagimdė anksčiau už mane