Nelauktas nestumas aplane ir mane, pirmaji suplanavom laukem , o dabar va kad nori. Planuose dar neturejom leliuko, norejom palaukti dar kokius pora metu. Todeldabar visokios mintys lenda i galva, ka daryt, ar gerai, dar ir vyras sako noriu bet biski veliau galejo but, siaubas ima kazkoks. Pirma mergyte dar su manim miega gims antras ka reikes daryt. Nu zodziu sirdyje didelis samysis, ir noriu ir nezinau, ir ka kiti pagalvos.
rasykit gal kuriai taip buvo, gal issisklaidys mintys mano

nepergyvenk,viskas bus labai gerai.mazoji pripras,suaugs,taps savarankiskesne ir dziaugsis broliuku ar sesute.
o ka sakys kiti,tai maziausiai reikia kreipti demesi.visada galvoji gal veliau,gal ne dabar,bet kai gimsta,ziuri kad viska speji ir dar laiko lieka.o meile ir vaikiska sypsenele...viska atperka neliudek ir viskas bus gerai.dziaukis

jei taip nutiko,tai priimkit tai kaip dievo dovana kudikis ateina tada kai jam reikia,o ne kai planuoja tevai
viskas bus gerai,pamatysit vienu ipsu uzsiauginsit du vaikiukus,pavargsit,bet...veliau bus smagu viska prisiminti

Labas,tavo vietoje tik dziaugciausi ,nes jau 5 cikla antra leliu planuojam ir ka manai,NEPAVYKSTA ,mesk blogas mintis lauk is galvytes,juk vaikai kas diena keiciasi,per tuos ilgus men. dukryte atpras miegoti kartu,nepergyvenk,viskas susitvarkys savaime ,linkiu kuo dideliausios sekmes

svarbiausia ir yra,kad tevai vis planuoja veliau,o kai jau uzsimano-paskui kaip tycia,neina pastoti tad jei dave,tai ir priimk dovana

ACIU VIOMS UZ PALAIKYMA< PATARIMUS

Pirmi metukai gal ir sunkoki bus, bet užtat paskui vyresnioji visada turės žaidimų draugą/ę. Vienturčiai vaikšto iš paskos ir zyzia: "mama, pažaisk su manim", "mama, neturiu ką veikti"...

Nusiramink ir lauk vaikelio Pati tą išgyvenau dabartinio nėštumo pradžioje Jausmų sumaištis buvo...neiškarto pripratau prie tos minties, bet su vyru priėmėme sprendimą ir laukiam vaikučio

Nemanau, kad butu teisinga darytis aborta vien todel, kad jum atrodo, kad dar nelaikas. Jei nestumas aplanke, vadinasi laikas ir dar kaip. Zudyti gyvybe del poros metu, o po to vel meginti lauktis naujos tikrai labai nesazininga...
Dziaukites sia dovana, nes ne visiems pavyksta, kaip kazkas minejo.

+2010 05 08, 23:57-->

pagal musu planus leliuka butumem tureja ne anksciau kaip po 2 metu, bet jis ateis pas mus jau si rudeni ir tikrai nesuku galvos, nors esu studente, mokaus dieniniam, kitam mieste, kiti metai paskutiniai, nedirbu, todel pinigeliu negausiu isvis, bet planuoju pabaigt studijas, kad ir kaip bus sunku istversim, mes gi moterys

nu puikiai suprantu nerima, kuris aplanko sulaukus teigiamo nestumo testo, kai dar neplanuoji leliaus... praeita savaite tas nutiko ir man... viena minute vaiksciojau su sypsena, kita verkiau. pora metu dar neplanavau turet maziuko, vestuves planavom ir kitais metais, A kategorija siais metais planavau issilaikyt, mat jau esam isigyje pora motociklu... zodziu staiga mazas taskiukas pilvelyje sujauke visus planus... stresas, sokas, nerimas, abejones- tai buvo poros dienu mano palyda. kai nusprendziau gimdyt, tai viskas, del ko nerimavau isnyko per sekunde! liko begalinis dziaugsmas, sidyje ramybe, o pati lakstau kaip ant sparnu ir be galo laukiam to stebuklo, kuris ines i gyvenima kur kas daugiau pilnatves, nei motociklas, klubai ar baliuskos iki paryciu! Linkiu visoms priimti teisingus sprendimus ir dziaugtis kiekviena akimirka!

as va ir bnedirbu,o jau noriu antro vaikelio...ir manau nepaisant to kad krize,kad nera darbu,turesiu.....kartais aplinkybes ne esme-esme jausmas sirdyje kury tu jauti....o tokiems stebuklas neimanoma jausti kazka blogo

Laikas sudėlios visas mintis ir jausmus į vietas Aš taip pavydžiu to jausmo, kai pamatai II nėštumo teste Mes savo lialiuką pagauti bandėme pusantrų metų, jau maniau, kad reiks gydytojų įsikišimo O Jums Dievulis tiesiai į rankas tokią laimę davė

Juk ne veltui sakoma, kad ne tėvai : planuoja, o : tėvelius susiranda

kokie grazus zodziai ir tikra tiesa

Visiskai sutinku, kai kurios seimos labai ilgai laukia sio stebuklo o cia jis atejo nelauktai, negalima atsisakyti sios Dievo dovanos...

O tai, kad pirmoji dukryte dar maziuke jokia problema, kaip tik vaikuciams smagiau isdykauti bus beaugant.

Todel mesk visas abejones lauk, sekmes ir daugiau drasos tau!!!

Galiu pasakyti, man buvo panasiai, antro leliuko neplanavom bet nutiko taip kad pastojau kai pirmagimei tebuvo 9 men, man buvo sokas vos nesiryzau abortui, o kai ta maza glezna gumuleli po sirdele taip stipriai pamilau jis mane 12 nestumo savaite paliko as kaltinau viska ir visus kad is karto jo nepamilau. Bet po 2 men po netekties vel pastojau, bet tai jau buvo ne netyciukas, o planuotas lelius ,nes po to ivykio as neisivaizdavau savo gyvenimo be antro vaiko. Tad dziaukites ,o ir pirmas jusu vaikelis netoks jau ir mazas

taip, bet cia dar nieko. daug liudniau yra, kai eina paskui ir sako - "mamyte, as noriu seeeeeses", "mamyte, kada as turesiu seeeese?"
todel as irgi sakyciau, reikia tik dziaugtis laukiantis antro vaikelio

cia kaip ir manoji viena diena paklause-"mama,o kodel as neturiu broliuko?" as net nezinojau ka atsakyti ir pasakiau,jog dar nera maximoj akcijos o ji man atsove: "ne,tu bijai atsigulti i ligonine ir kad tau pjaus pilvuka issimti broliuka" va tau ir 3 metu vaiko protas

Mums sis etapas jau praeitas, todel labai gerai suprantu temos autore. Kai suzinojau, kad laukiuosi mane istiko sokas, nes atrode ir vaikas per mazas ir pati neatsigavusi ir i darba grizti nebeiseis... na zodziu visi planai sudelioti artimiausiai ateiciai zlunga. Tik ir sukosi mintis "kodel dabar". Vyras naujienas prieme gan dziugiai, nors dar turbut ir siandien nesupranta kaip mums reikes suktis .
O pasiruosti dar laiko turite, mes saviske jau baigiam atpratinti nuo miegojimo kartu, visa kita susidelios pamazu ir susistyguos, reikia viskam laiko, net ir su tokiais stebuklais susigyventi .

Kai suzinojau, kad pastojau ir as sulaukiau soko. Ne planavau, galvojau per anksti. Bet apie aborta tikrai minciu net neturejau. Tiesiog pasidare baisu, kaip toliau gyvent.
Praradau darba ir po poros dienu suzinojau, kad esu nescia. Atrodo gyvenimas baigtas, kaip islaikyti vaikeli, juk jam taip daug reikia. Buvo ziauri depresija ir didele baime. Bet sulaukiau didelio palaikimo is artimu zmoniu ir tada supratau, kad sugebesiu!!! Kai dabar kasdien jauciu savo angeliuku judesiukus, suprantu, kad del jo padarysiu daug daugiau negu buciau padariusi vien del saves... Pradejau visikai kitaip ziuret i gyvenima, tad dabar zinau, kad ne kas man nebaisu!!!! Artimuju deka zinau, kad mano vaikelis toks pat laukiamas kaip ir bet koks kitas o tai man, kaip busimai mamai labai svarbu.

Kai sužinojau kad laukiuosi tris dienas verkiau, nors turiu gerai apmokamą darbą, išsilavinimą , ir nuostabų vyrą , jokių problem dėl išlaikymo ir pan.bet nenoriu to vaiko, nežinau kodėl bet jo nenoriu jo ir tiek, valymo neišdrįsau daryt, vyras turbūt man gyvenime neatleistų, jis labai leliaus nori. Galvojau su laiku apsiprasiu su tuo, bet jau 4 mėn. o jokio džiaugsmo kad laukiuosi iki šiol nejaučiu

nu kaip cia taip kaip kudikis gali nekelti jokiu jausmu
nors ir as kai patapau nescia,visa nestuma depresijoj buvau,bet ne del to kad nescia buvau,o del to,kad vyro nebuvo salia (aciu d kad mano dukra dabar ne depresininke,o judri ir neklauzadiska ).tai va, kai pagimdziau,viskas kitu kapu pasisuko-meile neapsakoma aplanke tad manau apsiprasi su mintimi ir viskas bus gerai

taigi vat kad jokių jausmų tas vaikas man nekelia, aš jo nenoriu ir nelaukiu

Ne visoms duotas motinystes instinktas is karto Man vaikai absoliuciai buvo neidomus, atideliojau motinyste kaip imanoma velesniam laikui Pasiryzau, suplanavom, pastojau. Kol nesiojau, irgi jokiu jausmu nebuvo, na zinoma stengiaus gyvent sveikai ir pan., bet siaip su pilvu nekalbedavau ir aplinkiniam nesuokdavau, koks stebuklas tenai yra ir kaip as jo laukiu Na nebuvo to motinystes jausmo Viskas pasikeite vaikui gimus - patikek, atradau savyje tokiu jausmu, kurie nepazinti buvo, kad net keista paciai buvo Tikrai netikejau, kad galesiu taip myleti, vaikas man -atradimas, likimo dovana ir tikras sirdies dziaugsmas Nesioju dabar antra, ir vel - kazkokiu dideliu jausmu jam nera, bet zinau, kai gims -bus pats mylimiausias Nereikia saves grauzti, jeigu nejauti laukimo dziaugsmo, kol nera zmogucio, kol nera realaus objekto, kuri gali pamatyti, paciupineti, tol tie jausmai gali ir neaplankyti. Manau, kad tai normalu

Tikiuosi kad taip ir bus, kai gims, aišku stengiuosi, kad jam kuo maziau pakenkti, sveikai maitinuos, darbe sumažinau krūvį, nes ardavau viršvalandžius beveik po 12 val., daugiau ilsiuosi, nėra taip, kad nepaisau, kad many kažkas gyvena, bet kazkokiu ypatingų emociju aplinkiniam nereiskiu, kad kaip faina, kad laukiuos ir pan.

bet kaip gali buti,kad nenori vaiko....na suprantu,nenori siuo metu...bet aplamai,ar noras yara vaika kadanors tureti?ir seip ar vaikai patinka?


kaip ir tu minejai,tikrai ne visoms duotas is karto motiniskas instinktas....gaila,bet taip yra....tikiuosi,ir linkiu eda_lai kad tas jausmas kuo greiciau aplankytu

ede_la tai taip nesazininga tavo busimo leliuko atzvilgiu. Tikekis, kad ateity taves negraus sazine, kad nemyli kudikio augancio tavo isciose.....

+2010 05 08, 23:57-->

Puikus zodziai ir teisingi

ede_la manau dar pasikeis jausmas kuris tikrai pasikeis kai isvysi leliuka,paimsi ant ranku ir zinosi kad tai TAVO kurynys Dabar gal taip nera bet kai leliukas gims tikrai viskas pasikeis 100proc.

labai dėl to galvos nesuku grauz mane sažine ar ne, nesu labai jau sentimentali šiuo atžvilgiu.....

nieko,ateis laikas ir uzgims meile

o seip vis mastydavau-kaip mamos gali be sazines grauzaties palikti vaikus,juos zudyti ir pn....bet kai va paskaitau tavo postus,tai suprantu,kad visgi buna mamu,kurios nieko nejaucia vaikams

bet tau linkiu,kad viskas pasikeistu

nu jau, mamkos, tik nereik varyt ant ede la. nenorėti vaiko ar nėštumo...tam tūkstant dvasinių ir psich priežasčių. neužtenka vien maisto ar babkių, kitos -žiūrėk ir neturi darbo, pin, bet džiaugias. priežastys nenorėt priimt gyvybę, kitą slypi daug giliau, mūsų pasąmonėj, mūsų praeity, mūsų pačių įsčių periode, ir tame laike, kai mes savęs neatsimename. ir tik ede la, pati suvokt turi kur kas ir kaip. o visokios moralizuotojos...fuiii. kad būtų taip paprasta: esi moteris, turi estrogenų ir papus, tai būtinai turi šokinėt ir seilėtis vos pastojus. kad viskas būtų taip paprasta...
gal grubokai, bet nesusilaikiau.

taigi vaikutis tavo jausmus visus jaucia... vargselis, kas noretu buti mamos nemylimas??....

nevarom mes ant jos...tik labai keista ir net gal liudna,kad mama nenori savi vaikelio.... bet gyvenimas parodys dar, kaip viskas susiklostys

atsiras tie jausmai, nereikia tiek daug reiksmes jiems suteikti dabar... dar iki kudikio gimimo ilgas laikas laukia ir greiciausiai jus vis dar isgyvenate soka, juk vaikas ne vienai dienai, visam gyvenimui... ir kaip suprantu neplanuotas, o kai neplanuotas ne visoms is karto didelis dziaugsmas atsiranda, nes gyvenimas keiciasi radikaliai...
viskas bus gerai
Papildyta:

tie norai / nenorai tokie laikini dalykai, kartais net pats dorai nesupranti ko nori...
man cia nera nieko stebetino ar keisto, keista visus matuoti pagal save ir teisti

as tikrai neteisiu,gink dieve.... tiesiog neesu susidurusi su tokiais zmonemis bet as linkiu jai ko geriausios kloties toliau

aš mažytis, o gal mažytė
aš po tavo širdim gyvenu
aš dar nieko nemoku prašyti
aš tiktai dar gyvent ateinu
tu girdi?
plaka mano širdelė
aš iš tavo svajonių, sapnų
greit jau, greit aš galėsiu, mieloji,
pasisupti ant Tavo delnų

lyg pro šydą regiu Tavo veidą
Tu siuvi man dailius rūbelius...
jei suklupsi, Tave aš pakelsiu
Tau padėsiu nudirbt darbelius

Tau ir man sodo obelys šlama
saulė tiesia rankas auksines
aš matau Tavo šypseną, mama,
ir prašau...
nežudyti manęs

Kam žmonės kuria tokius eilėraščius? Kam reikia 'laiško mamai'? Juk visą tai rašo žmonės, jau suaugę. Kam reikia primesti kažką tam vaisiui, kuris dar tik vystosi. Kodėl visi tokie gudrūs kalbėti už kitus?

Niekas kitas už tą moterį nepasirinks, niekas nežino jos tikros situacijos, niekas negali įsijauti į jos gyvenimą. Daug kam nė viena priežastis nepasirodys svari nutraukti nėštumą.

Tokiom moterim, kurios stovi kryžkelėje, siūlau ne kitų moterų klausytis, o pačiai savęs

o man tai nuostabus zodziai ... nelauktas vaikas? sakote tai didele nelaime? patikekite daug didesne nelaime laidoti vaika, bent pagalvokite apie tai, kaip skauda tureti ir netekti ir ar tikrai norite tai daryti savo noru. yra situaciju, kai nera kito pasiinkimo, bet dazniausiai deja ...

motinyste nuostabiausia patirtis gyvenime, ji papuosia, nuspalvina gyvenima naujomis spalvomis. puikiai suprantu,kad ne visos moterys-motinos, jaucia tokius pat jausmus vaikams, bet labai linkiu Jums visoms atrasti sia nuostabia patirti ir gyvenimo dziaugsma, o jeigu ne ir nesinori taigi yra priemoniu apsisaugoti, kad niekada nebutu vaikeliu ...

Mano dukrytei greit bus 4 men. saugojomes NLA ir neplanavom antro vaikucio taip greit, bet siandien dariaus jau antra NT ir pamaciau vaiduokli.. manyje sukilo labai daug jausmu. Pati negaunu jokios ismokos uz dukryte, gyvenam visi 3 is vyro algos, mokam busto paskola, o lyg i pasauli beldziasi nauja gyvybe. Zinau tik tiek, kad tikrai gimdysiu ir tikiu, kad kaip nors isgyvensim.





musu pirmas vaikelis planuotas, gaila, kad pritruko keliu menesiu ,kad tureciau staza motinystes ismokai gauti. nescia tesiau mokslus, kai gyniausi bakalaura mazylei buvo beveik 2 men. labai dziaugiuos,kad pavyko. linkiu Tau stiprybes!






niekas nenori buti nemylimas! tu skaitai ka rasai?

Mano pirmas nestumas taip pat buvo nelauktas-visiskai!!!O taip buvo todel, kad savo vaikelio teva pazinojau vos 3men-nezinojau ar auginsiu vaika viena ar seimoj. Tuo labiau, kad nebuvau visiskai tam pasirengus ir suaugus, nors nebuvau ir piemenka-23m.
Suzinojus verkiau kruvinom asarom dar ilgai-tiksliau tol kol pranesiau seimai.
vaikelio tevas vos suzinojes irgi neapsidziauge, taciau paklause ka noriu. Kadangi as esu grieztai pries abortus, tai taip jam ir pasakiau, kad aborto tikrai nesidarysiu. O jis iskart atsake, kad tada viskas aisku, nes jis manes tikrai nepaliks.
Ta pacia diena su didziausia baime pranesem mano mamai-galima isivaizduoti reakcija-neapsidziauge! Taciau vyrui pasakius, kad manes nepaliks ir norim auginti vaikeli, siek tiek nusiramino ir ta pacia diena pradejo planuoti vestuves, nes norejo, kad vaikelis gimtu seimoje. Tuo labiau, kad esu vienintele dukra.
Taip pat buvo sunku pranesti ir broliams-ju turiu du ir vyresnius, tad jiem visada buvau mazoji sesute Jaunesnis brolis susitaike labai sunkiai-laime, kad broliene jam jau anksciau buvo pasakius(ko as nezinojau). Vyresnis visada buvo santuresnis, tad pranesus tik asaros akyse suzvilgo.
Dar dabar sunku prisiminti ta laikotarpi...Bet esu dekinga savo nuostabiai seimai, kurie mane palaike-visu kitu nuomone man buvo visiskai nesvarbi.
Taigi susituokeme, gime nuostabi dukryte, dabar jai jau tuoj bus 3m, o antras, kuris jau buvo planuotas-pakleiui.
Tad, kaip mes su vyru sakom, matyt taip turejo buti!
Dziaukites visos savo maziukais, kurie nusprende ateiti pas jus, kad ir dabar tai atrodo tragedija-paskui tik dziaugsites-patikekit manimi!

manau viskas bus gerai,mes pirmo neplanavom, bet dabar neišpasakytai džiaugiamės savo stebuklėliu ir nors jam tik 1m7mėn.suplanavom antrą vaikelį
Papildyta:



moterį aplanko įvairiausi jausmai...mane pavyzdžiui tokia baimė buvo kad neišnešiosiu, kad net apsakyti negaliu...o ir dabar labai stengiuosi saugotis, kad tik pavyktų išnešioti kūdikį...draugė sakė pagimdžiusi tris dienas vaikui šiltų jausmų nejuto...manau negalima moterų teisti-reikia tik viltis, kad šilti jausmai atėjus mažyliui į šį pasaulį-aplankys...apskritai žmonių jausmai ir emocijos yra labai skirtingos ir jos labai greitai keičiasi ypač nėštumo laikotarpiu...tad nenusimink-gal su pirmaisiais stipresniais judesiais mažylis pasibels į tavo širdį?

Nutiko ir man, kad tapau nescia. Pas gydytojus nebuvau dar, tik testa pasidariau. Ir lab. kab. verkiau. Su draugu planavom kitais metais vestuves, draugaujam 4,5 metu. Taip norejau isteketi pirmiausia. O dabar viskas....negaliu net susitaikyti su ta mintim. Esu pries abortus, bet kudikio taip pat nenoriu...

Situacija suprantama, bet tik siek tiek vaikiukas koreguos jus uplanus visai nedaug As ir linkusi tiketi, kad vaikai ateina tada kai jie pasirenka tevus. Mano pirmas nestumas nebuvo planuotas ir del to labai pergyvenau kaip kas ir t.t. o antro nestumo teko palaukti, nenorejo manes mazulis pasirinkti, jau buvau ir vilti praradus. Manau nieko nera baisiau kai negali pastoti. Stiprybes tau renkantis ir apsisprendziant

Sveiki visi! Mano nestumas taip pat buvo nelauktas, asaros ir t.t., bet isejus is daktaro kab, pirma mintis buvo "Viskas, mano, niekam neduosiu". Tad, De Javu, nenusimink, viskas tikrai i geraja puse pasisuks!

Niekaip negaliu susitaikyti, kad laukiuos.....kiekviena diena verkiu. Ir taip pykstu, kad taip atsitiko

Sutinku su tavo zodziais,

man siek tiek juokinga kai jau pamato,kad raso nuliudus mergina del pastojimo tuoj prasideda eiles,eilerasciai a vdruk sugraudinsi

tikrai taip,nes cia sm pasedejus atrodo vienaip ,o uzvertus supermama viskas vel sugryzta,visi apmastymai ir t.t.....

na mano nestumas irgi uzgriuvo kaip perkunas is giedro dangaus vaikiukams dar tik du metukai, o va stai treciasis jau pasibelde bet del broliuku tai nieko, dideli jau....siaip situacija ne pati geriausia.....vyras be darbo, be to musu santykiai
vis balansuoja ant skyrybu ribos....na bet sako vaikai patys zino kada ateiti sakyciau sitas vaikas labai ypatingas, nes tikrai keista laika pasirinko....na bet jam geriau zinoti, taigi laukiam susitikimo, bandom gerinti santykius, finansine padeti ir tt.