Pas mane tokia situacija, jog neturiu kur eiti. Su vyru ir jo seimyna(anyta ir jo broliu) nebeturiu jegu gyventi, pas tevus negaliu sugryzti, nes ten neturesiu ramybes del pastoviu tevo gerimu ir agresijos priepuoliu. Ar as isgalesiu tokiais laikais uz biski daugiau nei 1000lt isgyventi su 2 vaikais (vienam 1,6 metu kitas dar negimes)isnuomuotam gyvenamam plote?

Nezinau kaip Vilniuje, bet mazesniuose miestuose, galima rasti kai buta nuomoja, be nuomos mokescio, tik uz komunalines paslaugas reikia susimoketi.

arba bendrabutyje kambario kainos nera dideles.

Ieskoti kitos mamytes - likimo drauges ir kooperuotis kartu gyventi ir padeti viena kitai (yra apie tai tema SM)

labas.gyvenu vilniuje.gal galeciau padeti.rytoj einu i pokalbi-ir,jeigu praeinu atranka-pusmeciui isvykstu i olandija dirbti.vilniuje turiu 3 kamb.buta.
....gal ir galima butu kazka sumastyti...reiketu tik uz paslaugas komunalines susimoketi-vieno kambari-galeciau jums laisvai skirti,aisku,yra ir papildomu salygu....jei kas rasyk i e-maila wakella@gmail.com

kažkaip gera ant širdies paliko, kaip yra tokių žmonių

temos autorei. Manau tikrai galima Sunkiai bet įmanoma.

jei netyčia kas nesusiklostytų, Vilniuje yra moterų krizių centras ir pensionatas, kur galima kazkiek laiko pagyvent su vaikuciais, jei namie visai blogai, su apsauga (na, kazkada taip buvo, ėjau ten teisines konsultacijos)

Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas,
Vytenio g. 45, Vilnius, tel. (8 5) 233 25 08
Vilniaus moterų namai – Krizių centras,
Pilies g. 36-10, Vilnius, tel. (8 5) 261 63 80.

as va kaune buta nuomoju. iseina tikrai nemazai. bet dairaus nedidelio namuko miesto pakrasty, tai imanoma uz kokius 400 lt su viskuo jau kad gautus issinuomot

Brangute,
gal nėra taip blogai?
mes su MB taip pat krize po krizes išgyvenam, viską nurašau nešumui...gal aš per daug emocianali pasiradriusi...
Mum negalima nervuotis, dabar begdama iš namu tik dar labiau save skaudinsi... neabejoju, kad viskas bent jau laikinai susitvarkys...
Palauk kol gims angelelis, jei situacija negerės tada jau bek, bet dabar tau butu per sunku...juk kazkas tures tau padeti.. salia esantys zmones tikrai neatsisakys,
linkiu tau šiek tiek dar kantrybes.. stenkis but stipri

na nezinau jai moterei yra tikrai blogai kam dar kasko laukti?as ir nekenteciau ir lekciau kuo toliau,visgi dar yra siokios tokios pajamos,nera,kad ju visai nubutu,na kiek zmoniu tiek nuomoniu linkiu ,kad viskas greitai susidetu y savas vietas

Na as tai galvoju, kad vis tik viskas prilauso nuo to, kaip su moterimi elgiamasi. Ar dar imanom akazkiek kentet, ar jau visai nebe. Man irgi nesaldu buvo nestumop metu, bet sakiau, kad istversiu iki kol gims vaikiukas, nes vis tik realiai masciau, kad viena nu niekaip nesusitvarkysiu. Tevu palaikymo neturejau, nes jie ne Lietuvoje. O dabar isivaziduokit - prasideda gimdymas, kam palikti 1,6 metuku pirma vaikeli? Kas parsives is gimdymo namu? O jeigu, ne duok Dieve, kokios nors komplikacijos gimdymo metu ir tektu uztrukti ligoninej ilgiau negu tris paras...Nors zinoma, jeigu namie pvz moteris musama ir yra geriama, tai aisku tada nera kitos iseities kaip tik begt...Kadangi mano namuose to nebuvo, tik psichologinis smurtas, tai stengiausi tiesiog negirdeti jokiu neigiamu atsiliepimu i mano puse, pagimdziau vaikeli, priemiau visa pagalba is vyro, o jos tikrai reikejo. Kai jau sustiprejau po gimdymo ir apskritai kai jau suvokiau, kad galiu tvarkytis pati, tada ir isejau...

Nėra taip baisu gyvent vienai su dviema vaikais, net jei mažasis ką tik gimęs, ar dar visai negimęs. Sakau iš patirties ir tikrai nereikia bijoti.
Pirmiausiai, tai patariu pasišnekėti su vyru ir pagalvoti, ar jūs negalite abu persikelti į nuomuojamą butą. Manau, kad didelė dalis problemos yra būtent gyvenimas su anyta ir vyro broliu. Jei vis dėl to susitarti nepavyksta - viską gerai apgalvoti, palaukti dar kokį mėnesį, per jį sutaupyti kiek įmanoma daugiau pinigų (geriausiai, kad jau nuo dabar sustotum leisti savo gaunamus pinigus. Kol esi su vyru - gyvenk iš jo pinigų. ir nejausk sąžinės graužaties, nes ateity jis tikrai nepadės tiek, kiek privalo). Idealiausia išties palaukti, kol gims vaikelis. Per tą laiką sutaupysi pinigėlių, sukaupsi reikalingus daiktus, galbūt per tą laiką ir vyras ateis į protą (tik nedemonstruok kasdien, kad ruosies isšsikraustyti - situacijos nepagerins). O ir nuomuojamą būstą susirasti dažnai nėra labai paprasta, juk reikia galvoti ir apie patogumą, ne tik mažą kainą. Apsvarstyk mažesnius rajonus, galbūt kur nors, kokiam mažam miestely yra gera teta, kuri galėtų padėti auginti vaikučius? jei turi artimųjų tokiuose mažuose miesteliuose, nedvejodama kraustykis ten, nes nuoma ir pragyvenimas bus gerokai pigesni (sakau iš patirties). Aišku, aš vengčiau labai toli nuo didesnių miestų esančių rajonų, nes kai vaikai paaugs, reikės rasti darbą.
Antras dalykas. Jei jau tikrai skiriesi su vyru, tai išsiskirk oficialiai!!! Bus alimentai (bent jau ant popieriaus), bus galimybė gauti pašalpą, o mažesniuose miesteliuose ir reali galimybė gauti socialinį būstą. Didmiesčiuose socialis būstas - utopija.
Išnaudok visą artimųjų pagalbą, visiems papasakok ką planuoji daryti. Gal atsiras teta, ar puseserė, ar kitas giminaitis, kurie leis tau apsigyventi pas juos, ar pan. Nepyk ant viso pasaulio, nes tas pasaulis tau gali tapti draugu, o ne priešu.
Ir linkiu daug sėkmės. Jei į viską pažiūrėsi kaip į natūralų tavo gyvenimo tęstinumą, tai šitas pokytis tikrai neatrodys labai ekstremalus, ar labai sudėtingas.
Bet prieš tai pasikalbėk su vyru!!! Gal šiuo metu tavo hormonai per daug įsijautrinę ir viskas atrodo labai blogai?

Aukso vertės patarimai.
Tik su šituo gal nesutikčiau - kol ateis laikas ieškotis darbo, tai praeis pora metų - tada bus galima ieškotis kur išsinuomot didesniam mieste.

Sitas patarimas is patirties. Du metai prabega labai greitai, didesniuose miestuose i darzeli vaika reikia uzrasyti vos gimusi, mazesniuose, beje, irgi, nes ten darzeliu is viso mazai. Todel naujos gyvenamosios vietos, darbo ir darzelio ieskojimas likus porai menesiu iki pajamu netekimo tikrai nepatartinas dalykas. Be to, per pora metu mazesniam miestely jau atsirastu draugiu, pazistamu, kurie padetu ir del darbo ieskojimo ir del vaiku paziurejimo, jei reiktu uztrukti kazkur dokumentus tvarkantis ir pan. Tikrai tikrai, tie du metai taip pralekia, kad apsidairyt nespeji. Atrodo, kad ka tik skyriausi, ka tik dukryte gime, o va jau keturi metukai siemet bus. Taip, kad...

Oj merginos dekui uz palaikyma. Mano situacija isties kebli, vyras daznai megsta isgerti, bet jokio smurto ar kitu nemalonumu nera. Tik psichologinis spaudimas is visu pusiu kodel leidziu, kodel neprotestuoju pries jo gerimus ir pan. Anksiau keldavau skandalus keliau ultimatumus, bet kas is to tik sau nervus gadinau... kaip jis gere taip ir toliau geria...
Dar galiu pasakyti, kad jam visos gerimo problemos prasidejo po tevo mirties. O del naujos gyvenamos vietos nusprendziau palaukti, nes vyras turi palikima nama, tik ten reikia uzbaigti vidine apdaila, tik per tuos gerimus jau praejo 2 metai, o darbai taip ir stovi vietoj. Tai per ilgas kalbas nusprendem jog vyras kreipsis specialistu pagalbos, o tada ir nama baigsim. Vis turiu vilti jog kazkas pasikeis. Labiausiai sunku ne del vyro gerimo, o del anytos priekaistu
Sorry jei ne taip aiskiai issireikiau, gal ne taip mane supratsit

Gal tas vyras nera toks blogas, tiesiog jam reikia Jusu pagalbos.

Anyta priekaištauja? O, ką leiskit, paklaust, ji pati padarė, kad sūnus negertų? Lengviausia rezultatų reikalaut iš kitų. Teoriškai, ji net gal daugiau įtakos galėtų turėti
Bet kuriuo atveju linkiu sėkmės

sako taip, kad dievas duoda tiek, kiek gali panesti! geriau vienam bendrabucio kambariuky sausa duona grauzti, negu gyventi ne savo, o tu kitu zmoniu gyvenima (pas kuriuos gyveni). vilniui bendrabucio tipo kambari galima issinuomoti uz kelis simtus lt. manau geriau negu nieko. sekmes tau