Autistukai-13

Sveikos,

Ar esate buvę Klaipėdos jūrų muziejuje. Ar ten į muziejų delfinariumą pasirodymą įleidžia nemokamai?

Mes esam buve kelis kartus. Moketi tikrai reikia. Paziurekit ju internetiniame puslapyje, yra issami informacija.

labukas, jei turite neigaluma, tai nereikia, ir dar vienam suaugusiam nekainuoja (na bent jau mums nekainavo, o buvome ten tikrai daug kartu), o siaip kainuoja 10 litu vienam

Oho, nežinojau. Visai smagu būtų mažių nuvežti į delfinus pažiūrėti.

Yra, yra. Eisim i maza mokykla (per mamos vargus gavom ja). Ir dar gausim ten kas mums priklauso ir kas "nepriklauso" (niu irgi per mamos vargus, detales i AZ).
Dabar vaikstom adaptuotis i tuscia klase. Siandien buvom pirma karta. Mazius buvo kazko baisiai ne nuotaikoje, nervuotas (siaip jam dantys lenda) tai manau ne kaip pasirode pries mokytoja. Nors kai isejom is mokyklos jam nuotaika greit atsistate.
Siaip salygos super. Salia klases yra nedidelis zaidimu kambarys ir didelis WC priklauso kiekvienai klasei atskirai. Tik mokiniu bus 25.
Mokytoja turi patirties su integruotais neigaliukais, bet ne autistais.
Ryt eisim dar karta.

Nu va. Siandien buvom antra karta mokykloje. Vaikas adaptavosi normaliai, nuotaikos geros, lakste paskui mokytoja, zioplinejo ka ji daro.
Po savaites paciu mokslu mums zadejo pateikti verdikta del smulkiosios motorikos ir kitu iskilusiu problemu, jei tokiu atsiras. Bei pateiks siulymus kokiu mums pradziai reiktu pratybu sasiuviniu.


Pas maziu naujos "zabavos" Maximoje. Stovi prie bankomatu ir zioplineja kas ka daro. Janimas zvengia. Vidutinio amziaus nekreipia demesio. O nuo pensininku velniu gauna.

Gerai, vaikis įsidėmės PIN kodus.

o tai gerai kad tik ziplineja, maniskis i pagalba su mygtaukais iskart pultu

neleisčiau Jokūbui šitaip žioplinėt.
o paskui sunku būtų išaiškint, kodėl mažam galėjo, o didenism jau ne.

Pargrįžome iš pajūrio. Na, žinoma, oras buvo ne pats geriausias, bet tuom atostogos buvo savotiškai įdomesnės
Pirmadienį oras buvo dar neblogas pliažui, bangos gražios, visai šilta jūra. Jonukas šiemet buvo 100 proc. kitos prie jūros - pernai bijojo smėlio, vandens, o šiemet atvirkščiai, iš vandens nebuvo galima ištraukti be galo be krašto patiko, net per daug, nes nuo jūros reikėjo su klykimais nueiti, absoliučiai jokio supratimo, kad reikia sušilti, pasėdėti ir pan.
Antradienį buvome Klaipėdoje, Jūrų muziejuje ir delfinariume. Nežinau, kaip jam paaiškinti, kad vanduo skirtas ne tik maudymuisi. Tai va pvz. kol laukėme kelto, vėl buvo kaprizai, kritimai ant žemės , raitymaisi ir rėkimai. Glaudžiau, bučiavau, mylavau, kad tik apsiramintų...Nes bet koks balso pakėlimas ant jo dar labiau įaudrina. Net nežinau, gal aplinkiniams ir keistai atrodo, gal atrodo, kad per daug popinamas - bet mes vienintelę priemonę jo nuraminimui žinome - tik mylavimą. Pvz. vyras kartais užrėkia "baik" - tai tas dar į didesnes isterijas.
Jūrų muzijeuje susidomėjimas nulinis Nesuprantu, kodėl jam taip niekas neįdomu Apsuko kokius 5 ratus visuose aukštuose, aš iš paskos, net rankos darvė.
Delfinariume irgi...Gavo ramaus pasėdėjimo proga čiulpinuką. Tai gal 15 min. dar pasėdėjo. Paskui prasidėjo noras eiti link baseino: klyksmai, riksmai...Kalbinau, rodžiau, bandėm ploti...nieko... vos ne kad beveik ruošėmės išeiti iš programos...bet šiaip ne taip "užglaistėme" emocijas.
Labiausiai patiko plaukti keltu. Net "laivas" pasakė. Grįžtatnt su mergyte iš Italijos "pabendravo"...Pastaruoju metu tiesiog kibte kimba prie vaikų.
Trečiadienį visą parą lijo, svečiavomės pas draugus Klaipėdoje.
Ketvirtadienį vaikščiojome apsimuturiavę rūbais pajūriu. Tik deja, neilgai. Nes vėl tas noras lėkti į jūrą. Daugiau niekas kitas neįdomu, jokie pagaliukai, šapaliukai ar akmenukai, nors ir kiek bandžiau rodyti.
Šiendien nusikrapštė didžiulį šašą nuo kojos, gili žaizda atsivėrė - nebegalėjome eiti į pajūrį. Susikrovėme daiktus ir išvažiavome. Pakeliui dar į Mini Zoo užsukome. Ten šiaip ne taip kai kuriais gyvūnukais domėjosi, paglostė asiliuką, elnią, danielių...

Kažkokia liūdna man nuotaika. Kažkoks regresas Negana to, jau kokią savauitę strebime traukulius. Nebežinau nė ką begalvoti, ko vėl griebtis, KODĖL???
Traukuliukus stebime dieną iki kokių 10 kartų. Nevalingi. Nes bandau jam parodyti ir jis nemėgdžioja. Išsižioja, stipriai įtempia visus mimikos raumenis ir dar rankaom maskatuoja. Trunka kokias 3 sekundes...
Iš pradžių manėme, kad jis vaiposi. Nes tą jis moka daryti. Bet kuo toliau tuo labiau darosi nelinksma...
Dieve mano, to dar betrūko...

Negana to, prieš mūsų atostogas pajūryje buvome pas gimines Žemaitijoje. Krikštynose. Buvome ilgai nesimatę. Praktiškai mūsų vaiką matė pirmą kartą. Tai nuotaikos irgi ne pačios linksmiausios. Buvo sunku prasitarti, kodėl kartais jis elgėsi keistai ar isterikavo. Visi pakraupo nuo klykimų. Ech...
Tuoj vėl pati pradėsiu depresuoti...o taip jėgų reikia...juk prieš akis ruduo...vėl mokslai, darbai, reikalai, darželis...

O man darė operaciją rankos, ir darė bendrą narkozę, nors tarėmės, kad tik ranką nuskausmins. Sakė, kad dėl autizmo taip padarė, nes dėl to neveikė vaistai, kuriuos reikia naudoti per tik rankos nuskausminimą.

Na su giminėmis mums susitikimai visada skausmingi. Jau apsisprendžiau nevažiuoti į didelius giminės suėjimus. Tai geriausias bajeris tame, kad giminės nusprendė ir vis labiau lenkia, tuos susitikimus daryti pas mus namuose.
Na ir mums mokslo metai artėja. Pasakiau, kitą savaitę reikės į mokyklą, tai apsiverkė vaikutis. Ir vakar jau kaip ant adatų, reikia nereikia isterijos. Tik vakar tiek pasisekė, kad praeito gimtadienio proga gavo net 3 savo svajonių žaislus, tai ir teigiamų emocijų buvo per kraštus.
F, kas atsitiko rankai?