TURIU MAZA MERGYTE 1.6MEN.JAU KOKS MENUO PAJAUCIAU KAD TAPO LABAI NERVINGA VISKO JAI REIKIA,KO NEDUODI KRENTA ANT ZEMES.NAKTIMIS SOKINEJA IS LOVUKES,IR L.VERKIA.NET NEZINAU KAIP ELGTIS,NET KARTAIS IMU BARTI,BET BUNA DAR BLOGIAU.GYDYTOJAI SAKO;TOKS AUGIMAS. AR GALI BUTI KAD KO NORS ISSIGANDUS,IR KAS LEMIA TA NERAMUMA,DANTYS TIKRAI NEGALI BUTI,DUODU MELISOS BET VIS VIEN TOKIA PATI.MIELOS MAMOS AR JUMS TAIP YRA BUVE.AS NET PATI JAUCIUOS PAVARGUS...

Mano dukrai 1.5m..Ji - lygiai tokia pati: jei negauna to, ko jai reikia- krenta ant zhemes arba dauzho galvyte i siena.Man gydytoja sake tokius ishsishokimus tiesiog ignoruoti- isheiti ish kambario ir uzhsiimti kuo nors. Tada vaikas pats nurims ir susidomes tuo, ka veikia mama- nugales smalsumas. O jei vaikelis supras, kad verksmas- tai visa nugalintis ginklas ( jei imsi tenkinti vaiko uzhgaidas)- bus labai sunku. Tai, kas virsta iiprociu- sudetinga ishtaisyti. Todel negalima leisti, kad vaikas ko nors reikalautu tokiu budu.Sekmes

Ir mano dukra elgiasi l. panasiai nervingai- isteriskai rekia raitydamasi ant zemes. Ir tai gali testis pusvalandi ir ilgiau, jei nekreipiu demesio. Dazniausiai tokie rekimo priepuoliai buna po pietu miego. Ir net neaisuku, del ko. Nesuprantu ko ji nori. Karta, kai rekiancios ilgai negalejome nuraminti, isrengeme vos ne nuogai, ir nurimo.

Mano dukrai tuoj treji. Jai irgi pradejo kartotis pykchio priepuoliai ko nors negavus - pyksta, rekia, dauzho, tranko, musa mane jei shalia bunu ir t.t. Nezhinau ish kur tai "ishlindo", bet atrodo nemaloniai Kartais pradedu abejot ar gerai darau palikdama ja pas senelius kol bunam darbe - mano mama megsta pasibart, teva "pastroint" ir apskritai atmosfera ten pas juos nelabai kokia. Negerai gal vaika ten laikyt - vis tiek ilga laika praleidzhia... Kaip manot?

Mano dukryte irgi buvo ziauriai nervuota nuo kokiu 1.3m. laiko - kandziodavo sau i ranka uzpykus ir pan. Iki 4 metu vargau as su ja, paskui buvo staigus suolis i geraja puse. Dabar jai greit 8m. - ji labai jautri mergina, taciau problemos isnyko - nors gaudavo i kaili iki kokiu 7 metu tai gerai uz savo kaprizus. MANAU TAI ISAUGAMAS DALYKAS DAUGELIU ATVEJU.

Tik nekaltinkit saves mamos jei vaikas nervuotas - cia tokia prigimtis ir nervine vaiko struktura.

Uztat dabar turiu suneli - sypsenele, kuris net ir pabartas sypsosi:) Ech vis del to fantastika turet nors viena nenervuota vaika:)

JAU KELIOS DIENOS, KAIP BANDAU MERGAITE SUPRASTI DEL KO TAIP VYKSTA ,NA IR ISSIAISKINAU TIK GYDYTOJOS PSICHOLOGES PAGALBA.PASIRODO VAIKAI KURIE MEGEJAI KRITINETI ANT ZEMES, RODYTI OZIUS YRA IS DALIES LEPINAMI,GAL NE MUSU PACIU TEVELIU,O PAPRASCIAUSIA TAI PADARO ZMONES PAS KURIUOS PALIEKAME,(TEVUKAI).REIKIA NEKREIPTI DEMESIO I KRENTANCIUS VAIKUCIUS ANT ZEMES,NORS TAI LABAI SUNKU, JIE REIKALAUJA DIDESNIO DEMESIO.KAD BUTU RAMESNE KIEKVIENA VAKARA IR TAIP SAVAITE LAIKO,ISMAUDAU VALERIJONU SAKNYSE JOS LAABAI PADEDA, NURAMINA VAIKA GERIAU MIEGA NAKTI NETGI MANO TIK RYTA PABUNDA TAI VISISKAI NEKENKIA GALIMA MAUDYTI TIEK DIDESNI,TIEK MAZESNI,ZINOMA PRIES MIEGUTI. MANO MERGAITE TIKRAI TAPO RAMESNE, GAL DEL TO KAD ISMIEGA BE PRABUDIMU, NEZINAU KAIP BUS TOLIAU NES DAR OZYS GREIT NEDINGS

Mano vaikui tuoj dveji metai. Paskutiniu metu pradejo neklausyt manes, ypac lauke. Rankos neduoda, o jei noriu paimti uz rankos kad pvz. pervest per gatve - pradeda oziuotis, griuti ant zemes, atrodo ka sakau - isvis negirdi, daro savo. Be to, kaip kitur maciau rase, kad vaikai baisiai prisirise prie mamu, tai mano atvirksciai - smelio dezeje gali sau zaisti, dar parodo "ate" jei noriu nueiti. Seniau dar budavo jei nemato mamos, tai bega atgal ieskoti, bet siandien gana tolokai nulekes prie didesniu zaidzianciu vaiku ir pamates kad ateinu pasiimti, eme dar toliau begti nuo manes. Ejimas namo is lauko namo jau tampa problema, nes kas karta turiu nesti rekianti, besispardanti, besimusanti. Nebezinau ka daryti, neistverus to rekimo ir oziavimosi duodu per uzpakali. Nes ramus ziurejimas ir laukimas kol baigsis oziai nepadeda, paprasciausiai vaikas bega atgal i lauka ir eina kur jam patinka, o as galiu kiek noriu kviesti, visiskai neklauso.

Ir dar gal reiketu ne prie sios temos rasyt, bet ka daryt jei kieme stipresnis bendraamzis tiesiog piktybiskai stumdo vaika? Ano vaiko aukle kazkiek ji drausmina, bet tas vis tiek apsisukes vel prie manojo lenda. Mano vaikas tai nustebes nieko nedaro, tiesiog stovi, jei ji stipriau pastumia, lyg bega pasiguost. Zinoma as ji apkabinu, paguodziu, bet kaip geriau daryt? Ka daryt, ar leist kad patys issiaiskintu ir sakyt kad vaikas pats apsigintu - duotu atgal, ar sakyt kad tiesiog eitu salin nuo tokio vaiko? Ar paciai ta vaika drausmint? Ar negali buti kad po kiek laiko mates toki elgesi, pats gali taip elgtis su kitais - ims kitus stumdyt?

Dar noreciau pridurt, kad namie beveik nesioziuoja, jei oziuojasi - tai iseinu is kambario, arba ji nuvedu i kita kambari kad nurimtu.
O is lauko su teciu arba aukle namo eina be problemu.

As tai tokiems mustukams prieinu ir ziuredama i akis labai piktai pasakau, kad jei dar mus mano vaika tai as jam taip duosiu i kaili , kad namo nepareis .Kolkas padedavo .

Vasara,
Žinoma, kad gerai, kad Jūs paguodžiate, jei vaikas jaučiasi nuskriaustas. Jūsų vaikui tai turbūt naujas ir įdomus patyrimas, kaip yra bendraujama (rašote, kad nustebęs stovi). Man atrodo, kad jeigu Jūs matote, kad vyresnis vaikas stipriai nenuskriaus Jūsiškio, tai jie gali išsiaiškinti santykius tarpusavyje, be suaugusiųjų pagalbos. Turbūt Jūsų vaikas ir pats gali priimti sprendimą nebežaisti su tuo vaiku, kuris skriaudžia (tiesiog pats vengs to vaiko). Kol kas kaip suprantu, Jūsų vaikui yra įdomu? Manau, kad suaugęs turi įsikišti į tokius santykius, kuomet yra grėsmė vaikui (sudrausminti).

O ar gali buti nervingi 9 menesiu mazyliai? Pas mano maziukus dabar vaiksto masaziste, tai ji sako, kad vaikai labai jautrus - berniukas tai ir isoriskai aiskiai parodo, o mergyte, anot tos masazistes, viduje jautri. Panasiai ir as juos apibudinciau, bet ar reikia imtis kokiu priemoniu?

Naktimis jie, ypac berniukas, labai daznai keliasi. Maudem valerijonu vonelej, efekto nepastebejau. Kai dygo pirmasis dantukas, dejau Viburcol - efektas nulinis.

Sako, del cezario gali but toks padidejes nervingumas Bet ka daryt?

Aciu uz atsakyma, ir dar norejau paklaust ka daryt, kaip reaguot kai vaikas musasi, supykes meto daiktus i mane, jei pvz. nenori eit is lauko namo, bet as ji nesu - musasi per veida ir t.t. Musti nesinori, bet manau jei leisti taip elgtis toliau, manys kad tai norma ir viskas galima. Ka daryti?

Noreciau prisijungti prie visu Mamyciu, turinciu susinervinancius ir supykstancius kartais vaikucius, ir nezinanciu ka tokiais atvejais daryt, ko griebtis, kaip iseiti is situacijos, netraumuojant vaiko. Maniskis irgi kartais mustis bando, ir gnybia man i ranka ar teskia kas po ranka pakliuva zemen, arba rekia - "aukleja", jei kazkas vyksta ne pagal ji. O jam jau seseri .. tuoj i mokykla .. Kartais tai tik beviltiskai ziuriu i besiblaskanti pikciurniuka ir .. nezinau ka daryt .. nors verk .. Tokiu problemu su vyresne dukra neturejau, tai patirties - jokios ..

Teoriskai viskas paprasta. Reiketu, kiek imanoma, netinkama elgesi ignoruoti, o norima - skatinti. Jei vaikas musasi, gnaibosi, meto daiktus zemen- sulaikyti jo ranka, neleisti taip elgtis, paaiskinti, kodel toks elgesys nepriimtinas.
Ir vaika dazniau pagirti, juo pasidziaugti, kai jis pasielgia tinkamai, dazniau parodyti jam demesi tada, kai jis elgiasi gerai. Aisku, per viena diena niekas nepasikeis, reikia kantrybes ir laiko.

Aš nuo savo piktos zyzlės tiesiog pabėgu pasakydama, kad kai ožys draugas pabėgs, tai ji gali ateiti..o pati išeinu arba ją išvedu iš kambario...Kartais ji baisiai ori ir išdidi partipena paskui, tai jau nebevarau, bet ir mažiau švelnumo rodau..ima žaisti viena ir po to nejučia prisigretina, bučiuką duoda :-))Susitaikom :-)

Nežinau kaip jūsų pypliai, bet manoji jau ir skundikė..jei subaru, tai baisiai nelaiminga veido išraišką nutaisiusi eina pas Didįjį Tėvą..Ir kalba "mama negera"..tėvas klausia "kodėl negera"..O Laura dažniausiai ką nors kramsnodama pilna burna "mama barė, mama negera" Nu vaikas neįtikėtinas:rolleyes:

Maniau, kad mano mergica nervuota, bet paskaiciau, kad dar visai nieko. Nekrenta ant zemes, nerekia labai. Aisku, visko buna..
Bet labai jau savarankiska, rankytes kieme beveik niekada neduoda, nebent is pradziu, kol isidrasina (tai uztrunka 5 min.), nesibaimina, kai rodau ate ir toliau bega savo reikalais.
Namie ja su visais oziukais palieku virtuvej, ar kitam kambari, o paskui pati atbega pradeda ka nors pasakoti ar rodyti. Labai greitai uzmirsta viska, uzmirstu ir as

Meya, tai va kad per uzpakali susinervinus uzploju, tai dar blogiau - tada isvis is pykcio rekia, ir pastebejau dabar ir pats eme mustis, ateina, man nori per veida duoti arba meta zaisla i mane. Todel pradejau vengti to "metodo".
O namo eiti dabar isradom buda - tetis uzsisodina ant peciu ir parnesa, tai ir as dabar taip Kol kas veikia

Kurpaite,
Reiktų išsiaiškinti, ką tiksliai reiškia "nervingi", "jautrūs". Nesu girdėjusi apie tai, kad cezaris pats savaime įtakotų vaikų jautrumą. Jeigu vaikas pridūsta gimimo metu, tai gali vėliau atsiliepti vaiko dirglumu, jaytrumu.
Jeigu Jūs nerimaujate, tai apsilankykite pas psichologą, kuris įvertins vaiko raidą.

[QUOTE=Vasara,2004 05 18, 00:41] Mano vaikui tuoj dveji metai. Paskutiniu metu pradejo neklausyt manes, ypac lauke. Rankos neduoda, o jei noriu paimti uz rankos kad pvz. pervest per gatve - pradeda oziuotis, griuti ant zemes, atrodo ka sakau - isvis negirdi, daro savo. Be to, kaip kitur maciau rase, kad vaikai baisiai prisirise prie mamu, tai mano atvirksciai - smelio dezeje gali sau zaisti, dar parodo "ate" jei noriu nueiti. Seniau dar budavo jei nemato mamos, tai bega atgal ieskoti, bet siandien gana tolokai nulekes prie didesniu zaidzianciu vaiku ir pamates kad ateinu pasiimti, eme dar toliau begti nuo manes. Ejimas namo is lauko namo jau tampa problema, nes kas karta turiu nesti rekianti, besispardanti, besimusanti. Nebezinau ka daryti, neistverus to rekimo ir oziavimosi duodu per uzpakali. Nes ramus ziurejimas ir laukimas kol baigsis oziai nepadeda, paprasciausiai vaikas bega atgal i lauka ir eina kur jam patinka, o as galiu kiek noriu kviesti, visiskai neklauso.

Viens prie vieno kaip Adomas!!!! Atrodo, kad ji aprasei!!

Musu sunui metai ir 8 men. Iki siol buvo puikus vikas. Kartais pasitaikydavo oziuku, bet tetis i kita kambari isvesdavo, tai tuoj praeidavo. Pries daugiau nei savaite buvo uzkilus baisi temperatura, pora dienu ligoninej gulejom, dabar temperaturos kaip ir nera, bet snargliukas bega. Bet beda ne ta. Jau daugiau nei savaite sunus pasidare labai irzlus - atsikelia is pat ryto ir zyzia - nieko nenori, nieko neleidzia - nei pavalgyt neisiulysi, nei kojinyciu uzdeti duodasi, nei kelnyciu pakeisti, niekuo sudomint neiseina. Ka besakytum, vienas atsakymas - NE. Ir zirzia pastoviai, kad ant ranku paimciau, o nelabai galiu, nes antro laukiam ir gydytoja jo kilnot neleido. Ir aukle sake, kad pasidare zyzunelis. Niekaip nesuprantu, ar cia jam kazkoks dirglumo periodas, ar vaikas dar serga, nepasveiko, blogai jauciasi ir todel toks yra? Vyras mano, kad oziukai, nes pasitaiko viena kita dienele, kai maziau zirzia. Baisiai man jo gaila, kai vyras, neapsikentes jo nesibaigiancio zirzimo i kita kambari uzdaro ir neisleidzia verkiancio, nes nesuprantu, ar tai gerai, ar cia tikrai oziukai. Ka daryti?

JurgitaM, pasiskaicius apie oziukus kituose psl. as irgi pradejau galvoti, kad gal ir mes cia ju banda parsivedem. O ir vaikas vakar vel silkinis buvo - duko ir viskuo patenkintas buvo.

Jau dziaugiaus, kad mano maze pasveiko nuo didziuju isteriku ir kaip tik siandien labai nekokia dienele buvo. Svarbiausia, kad ji pasikeicia kai tik griztu is darbo. Tuo zyzimas, visko reikalauja. Jei praeinu pro ja tai pliumt ant keliu, tipo "buvo bum", guosk ir myluok mane. O didysis verksmas siandien buvo del dantu sepetuko. Ir ka... ji laimejo: gavo net du. O ka daryt, kai verkia nezmoniskai... Idomu, kad 2 savaites nebuvo aukles, tai kaprizu lyg ir nepamenu. O dabar ir vel. Gal kai griztu ji pyksta, kad palikau ja, arba bijo, kad vel neiseiciau. Bet su aukle sutaria puikiai. Nu misle.

Labai laukiau psichologes atsakymo i Vasaros posta, kur vaikas musasi.
Mano dukrytei 1.5men. Kol dar ritinejosi ir kritinejo ant zemes, tai viskas ok - visai nesunku buvo ignoruoti. Bet dabar ji pradejo mustis ir butinai per veida, per akinius . Musu seimoje visi su akiniais, tai tik spejam juos gaudyti Siaip as kantri, bet kai pradejau jaustis antausiu treniruokliu, darosi nebejuokinga .
KAIP ELGTIS? Negaliu patketi, kad mano angeleli, svelnia mergyte lyg koks pincius apsedo.
Ka patartumet? Linkstu link Rasmos varianto , bet pvz, troleibuse vaziuojam, gatveje, juk neiseisi ir nepaliksi jos ???

Na mas mus dabar tas periodas kai kazkas vaikui uzeina, kazkokie "specialiai darymo bloga" momentai. Ziuri i tave ir spiria, arba ka nors meta. Sakai kad blogai elgiasi, tada dar labiau.. Stengiuosi pasakyt kad blogai daro ir nelabai reaguot, iseit is kambario, pasakius kad su tokiu vaiku nenoriu draugaut (gal reiketu sakyt kai taip elgiasi nenoriu draugaut?). Paskui aprimsta, bet jei vel kazko neduodi, vel prasideda visko aplink metymas...

Labai aktuali tema ir mums (2 m.), tik va profesionaliu komentaru nelabai randu, gal yra kokiu straipsniu sia tema. Siaip visi sie musu mazyliu kaprizai greiciausiai vadinami "triju metu krize", kuri buna kai kam anksciau, kam veliau. Ir dar, labai sutinku su pastaba, kad tokie vaiko reikalavimai demesio ar kokio daikto per asaras, kritima ant zemes, pykcius ir musimasi - per didelio lepinimo pasekme. Bet kitaip ir negalejo buti, juk pirmasis angeliukas musu seimoj! Tik dabar reikia rasti budu, kaip isvengti isterijos priepoliu...
Musu mergica irgi karts nuo karto musasi, ir ant zemes krenta, ir verkia iki padusimo, jei su ja graziuoju nesitari, neduodi ko ar nesupranti ko ji nori. Situacija dar pablogeja, jei bandai piktuoju uzrekti ar per sikine suploti. Vyras sake mate kaip kiti tevai vandens ant veido plusteldavo ir vaikas is nuostabos nurimdavo, bet nemanau kad tai iseitis. Siaip isbandziau neseniai metoda: "paverk viena virtuvej, kai oziukai pabegs - galesi ateiti pas mama" - suveike. Anksciau vis paklausdavau: "ar vel oziukas i burnyte ilindo?", tai dukra issizioja placiai ir rodo, kad paziureciau, kur tas ozelis tupi. O dazniausiai pavyksta nukreipti demesi kur nors kitur, pvz. rodyti per balkona kaip suniukas begioja ar varna skrenda arba pasakyti, kad einam plauti indus.
Jurgyte, man irgi taip budavo kai dirbau. Radau patarima kazkur, kad grizus namo reikia viska mesti ir skirti visa demesi vaikui, bent pusvalandi pazaisti, padelioti kaladeles ar pan. Po pusvalandzio jau vaikui nei mamos nei tecio nebereikdavo, pati uzsiimdavo savo zaislais.

niu mano dukrike irgi kartais "juokus" krecia ...bandau visaip patraukti jos demesi kitur ,kartais pasiseka , o kartais ne...Jai beveik 2 m. Manau, kad pas mus ji tapo nesukalbama todel, kad mes turime kita maziuka ir demesio vyresniajai kartais pritruksta Bet geriausia, kai as uztrenkiu per uzpakaliuka, ji sako - aciu mami ! ir bega toliau zaisti

"1-3 m. krize"
Vaikai megdzioja suaugusius, troksta demesio, oziuojasi, jauciasi nesuprasti siame gyvenimo pazinimo etape. Bausmes, barimas nepadeda. Reikia akcentuoti, kad vaiko yra netinkamas elgesys, o ne jis pats, nukreipti kitur demesi, sudominti kuo nauju, grieztai drausti tik tai, kas pavojinga vaiko sveikatai, gyvybei. Rodyti pasitikejima vaiku, leisti paciam pasirinkti, kad ir klaidingai, klausti kad ir tokio mazo vaiko nuomones - tai bus vaiko ivertinta.
Straipsniai " Mazylis" 2002 Nr.7, 2003 Nr.3

"Paprastai 3-ųjų metų pabaigoje padidėja vaiko savarankiškumas: jis išmoksta daug ką padaryti be suaugusiųjų pagalbos. Tokio amžiaus vaikas pradeda lyginti save su suaugusiais; trimetis nori būti panašus į juos: savarankiškas, nepriklausomas, stiprus, vienu žodžiu-"kietas". Tačiau kartais šis noras pasireiškia nevaldomu savarankiškumo siekimu, savo norų ir suaugusiųjų reikalavimų priešinimu. Taip prasideda 3-ų metų krizė." Citata is http://www.takas.lt/sveikata/konsultacijos..._id=1051&tp=ped

O cia radau atsakyma i Vasaros klausima apie kitu vaiku stumdymasi ir agresyvuma: http://www.mamos-svestaine.de/modules.php?...article&sid=100

Kiti komentarai:
http://www.supermama.lt/content/view/146/64/

sveikutes,ir as turiu didelia problema.musu Matukui tik 13 menesiuku taciau jau vos galiu susitvarkyt.jis labai aktyvus vaikelis nori viska imt visur lipt,bet jei pasakai kad negalima tuoj krenta ant zemes ir rekia.barimo ar pagasdinimo tikrai dar nesupranta tai net nezinau ka daryt o dar baisiau yra tas kad gyvenam pas tevus tai daznai isgirstu repliku kad ce tu kalta nes tipo vaiko auklet nemoki gal kas galit patart kaip elgtis tokioj situacijoj

Radau nebloga straipsniuka - profesionalu komentaras:

http://www.psychotherapy.lt/lt/content/viewitem/118/

Sekmes tramdant oziukus

As auginu triju metuku sunu. Ir mes turime tokiu pat bedu su kritimu ant zemes ir pan.Ir jei atvirai ,tai as nezinau ,kaip tokioj situacijoj elgtis.Mes gyvename svetur,ir vaikui pliaukstelti per uzpakali ,cia taip lengvai negalima,tiesiog cia taip nepriimtina ir galima tureti dideliu nemalonumu del to. Bandau tartis su juo geruoju, bet gaunasi dar blogiau.Na ir dar viena beda-atsikalbinejimas! Nezinau kaip su tuo kovoti. Jei as ji baru,tai jis butinai atsikalbines ir prades saukti ant manes!Kartais pasijauciu ,kad vaikas esu as...Nebezinau kaip elgtis.

gal maniske ir per maza, jai 1.1 m., bet kaprizu jau buna. Jei esam namie, tai be ceremoniju kisu i lovyte, o pati iseinu is kambario. Tada visi cirkai labai greitai pasibaigia. Jei lauke,- sodinu i vezimeli, ir stengiuos nusnekint. Na o jeigu kur nors parduotuveje- tada ant ranku, ir begte i masina. O ten jau leidziu issiverkti. Gal ir ziauru, bet kol kas padeda

Ir as turiu tokia dukryte, jai beveik 5 metai. Labai jaudinaus del to laiko kada gime brolis - ar nebus pavydo, bet nieko, viskas gerai, o viskas prasidejo si pavasari - cypimas, duru trankymas, atsikalbinejimas, isterikavimas, brolio stumdymas. Siaip gera mergaite, bet sis periodas sukus Labiausiai isveda is pusiausvyros atskiras mokejimas erzinti nu nezinau, esu ir aprekus ir per uzpakali gavus, bet baigiu prieit isvados kad reikia nekreipt demesio ir paciai nesidraskyt, o tiesiog islaukt

aš irgi pasiguosiu
nežinau ką daryt su savo mergaite-protelio dar maža,kad suprastų ką aiškinu,o isterijos-šauksmai,virtimai kas dieną ir kuo tolaiu,tuo jų daugėja,niekaip nesusitaiko su ta mintim,kad yra maža sesė

O koks tarp tavo kiskuciu skirtumas ? mano tai beveik 4 metai, taip ir psichologai rekomenduoja, bet vistiek didesniam tenka isgyvent, man ju labai gaila, nors konkurencijai nera ne maziausio pagrindo

Ir pas mano dukryte oziukas ilindo. Ir niekaip neislenda
Kazkokia psichologine priezasti izvelgiu.
Pradejau dirbti. Iseinu anksciau uz vyra, gryztu veliau..Kamsciai..
Nors dukra jau ejo periodiskai i darzeli,nuo mano isidarbinimo viskas apsiverte aukstyn kojom..
Siokius tokius priesnuodzius radau - KOKYBISKAS demesys ir bendravimas su vaiku.

Kantrybes visoms

yra yra... ir visą gyvenimą būna ir tarp dvynių, kur skirtumas tik kelios min./valandos. NORMALU, kad konkuruoja. Ne NORMA, jei tai drąstiškos priemonės .

Sveikos mamytes. Mano mazoji 4-riu metuku, oziuku turim nemazai, bet dideliu pastangu deka pavyksta juos isvaryt. dazniausia neilgam
bet atsirado dar viena problema. mano mazoji atsikalbineja, ne tik pries mane ,bet ir pries kitus suaugusius .
pvz. jei kas nors ja uzkalbina tai ji baisiausiai supyksta ir rekia "ding is cia , nenoriu taves"
Istikruju tai net bijau , kad kas neuzkalbintu, bandau aiskint, kad taip negrazu sneket, reikia buti mandagiai, maniske atsako "pasistengsiu" bet vistiek savo daro.
Blogiausia , kad po darzelio nusivedu ja i darba , va tada ir prasideda , visi kaip tycia kalbina, o mazoji rekia, atsikalba, tiesiog nezinau ka daryti...

mums vieneri, bet ožį turim nerealųųųųųųų. Tai aš taip pat, kai matau, kad jau riba pasiekta, nunešu į lovytę ir palieku, tai klykia kaip išprotėjus, vargšai kaimynai . Bet paskui už tai šilkinė būna, pasakau, kad draugausiu tada kai ožys išeis

O mes turim kitą problemą. Mergaitei 4.5 metų. Nervuotumas pasireiškia šiaip iš nieko irbet kada... Ji pati sako man, kad ją ima nervas, nežino, kas darosi, rankas gniaužo, neranda sau vietos, tarsi prašo mano pagalbos. Iki isterijų neprieina, bet vis tiek sunku moraliskai. Sakau, gal cia dėmesio trūkumas, nes nušnekinu, užsiimam, ką nors įdomaus veikiam, duodu vandens atsigert arba vejam nervuka lauk pro duris stumiam, nepasiduodam (žaidimo forma)- praeina. Bet negaliu visą laiką iš kailio nertis, kad ją užimt. Taip pat iš ryto tik akis pramerkus kartais ima nervai melisos arbatos, vonios nepadeda, žirniukai homeopatiniai nepadeda, gydytoja vitaminų prirašė, bet nežinau, ar čia del ju trukumo Sakiau vėl eisiu pas gydytoja, tegu tiria, kas cia negerai...
Gal kam taip buvo? Ko ėmėtės?

Kai augo mano sese man buvo klaiku ziureti. Kadangi tarp musu nemazas metu skirtumas, tai jau supratau, kad taip nera normalu. Siaip mergaite buvo gan rami, labai atsargi, nes as jos amziaus nusibaladodavau visus kelius, pastoviai su sasais vaiksciodavau, mama keikdavosi kad suknuciu negali apvilkt nes atrodydavau kaip berniukas, o dar ir plaukai ilgai neaugo, grupes mergaites su kasom iki liemens ateidavo, o pas mane vos pukelis ant plikes apsitraukes bet as buvau kantri, galedavai pakest ilgiausias keliones, na zodziu kaip su lele daryk ka nori. Taigi, sese buvo tokia mergaite, i kuria ziuredavau su pavydu ir slapta mintim - kad taip mano vaikai tokie ateityje. Bet. Buvo didelis bet. Kai jai kazkas nepatikdavo....kol buvo kudikelis, jei mama paduodavo ne ta zaisla prasidedavo pilvo vertimas i virsu, spiegimas, klykimas. Labai nemegdavo svetimu zmoniu- mociute atvaziuodavo penktadieni ryte- klyksmas budavo iki vakaro. Kai pradejo vaikscioti pradejo dauzyt viska kas pakliuva, kartais vozdavo galva i siena, tada apsvaigdavo, atsisesdavo kokiam 10 min, paskui zviegdavo likusia diena. Na bet kadangi mama kreipe dideli demesi i tai, tai nuo vieneriu metuku pradejo vest pas psichologa man buvo uzzdrausta ant sesutes pykt, kazkada esu gavus nebloga bausme uz tai, kad sesute nutrauke pykdama uzuolaidas, ir as uzrikau "negalima taip daryti, negera tu". Tada mama atskaite morala- juk ji nesupranta ka padare, ji dar mazyte. Dabar mano sesei 14. Aciu dievui nebegyvenu su ja, turiu savo seima. Mama kas antra diena verkdama skambina, nebezino ka daryti. Ejom ne karta visa seima pas psichologa, ne viena, ir jis pasake, jog pagrindine klaida buvo perdetas demesio kreipimas. Duodu zaisla, nepatinka- neimk. Zliumbi? Zliumbk. Issizliumbsi,niekas nekreips demesio, atsibos-apsiraminsi. Man atrode ziauru, bet paskui pastebejau, kad tai veikia- kadangi mama nesutiko taip elgtis, o mociute medike jau zinojo kaip elgtis, tai kai su sesute palikdavo mus kaime, ttvarka budavo tokia- kazkas nepatiko, sese i asaras, mociute isvarydavo i kita kambari, dar duodavo zliumbimui ranksluosti, ir po valandos vaikas kaip vaikas, besisypsanti grizdavo. Gaila mama suzinojus nebevezdavo jos i kaima na bet dabar bedos yra klaikios, budama 12 grizo girta namo, nes "o ka, ne tavo, mama, cia gyvenimas, nesikisk" . Kodel ji nebijojo grizt girta ir gert, nors zinojo, kad taip negalima? Nes zinojo, kad jai nieko uz tai nebus. Ir nebuvo. Nors ta istorija nuskambejo per visa mokykla ir buvo nemazai reikalu su policija (viena is kompanijoje buvusiu po to vakaro negrizo namo,paskui buvo rasta parke, paguldyta reanimacijon), bausmes ji negavo Moralas yra toks- nekreipti demesio i isterijas kol mazas. Neparodyti kad isterijos budu vaikas kazka gali pasiekti. Gal tai ne kiekvienam padeda, bet kadangi mama jau isverkus visas akis ir prazilus, tai pagaliau (geriau veliau negu niekad) atejo i prota ir emesi grieztu veiksmu.

Oiii kaip sunku taip "Zliumbi? Zliumbk" .Mano dukrytei 11 men. Ir nezinau kas pasidare, ar oziuku kaipmene uzpuole, ar ka skauda. Vyras sako, kad oziuojasi. O as tuo neesu tikra. Po pietu miego pabunda klykdama, gali pradeti verkti siaip, ne is niekur. Tiesiog sedi sedi ir pradeda verkti. Verkimas daznai perauga i klykima. Bet kartais jau ir manipulioja savo balsu, jai ko negauna - spiegia iskart. Ta vat ir sunkiausia atskirti, kada jai kas nors blogai, kada tiesiog oziukas. Vaziuosim tuoj pasisveciuot pas senelius porai savaiciu, va kas bus po to su vaiku, as neisivaizduoju. Nes su kiekvienu "pypt" prasideda nesiojimas ant ranku ir dainos, sokiai, estrada

Turiu 2 pvyzdukus:

mergytes dvi. Viena buvo popinama ir supama uz kiekviena cyptelejima, arba siaip nukritima, uzsigavima... Zodziu ryte vaikas susimusa ranka, nieko net nesako, neverkia, bet visa diena vyksta spektaklis "ak, ji susimuse rankyte".
Kitas pvz mano, taip jau gaunasi giminystemis teta. Jai dabar 5 metukai, tada buvo 3. Juokinga tai, kad vaikas susimusa, mama nekreipia demesio jei nera reikalo, vaikas net neverkia. Mes is pradziu stebejomes, kaip cia ji tokia nejautri, kaip tai imanoma.

Bet skirtumas super-viena verkia visa diena be priezasties, mama isprotejus sokineja. Kita - numete po stalu zaisla, kad pasiimti ji pritupe, palindo, pasieme ir aisku stojosi is jegos. Bampt i stala, mum net indai subarskejo. Is po stalo girdim "nieko sau...". Ir islenda besisypsanti mergyte su zaislu rankose. Visi pasijuokem ir visi toliau uzsiima savo reikalais.

Zodziu, vaikuciu popinti nereikia. Aisku, kai tai reikia isaiskinti mociutem....

Musiskis is niekur nieko puola i dudas.
Klausiu gal ka skauda, sako ne.
Jau pasakyti daug ka moka.
Uzdarom viena kambaryje
bliauna ilgiausiai? Ar tai nezalinga vaikui.
Anksciau ka nors sugalvodavau demesiui nukreipti
apsiramindavo. Dabar niekuo sudominti neiseina.