Vaikas vaikui nelygu. Mano mergyte buvo "popa" - truputi uzsigavusi iskart verkdavo, bet uztai buvo labai atsargi ir griudavo ar uzsigaudavo vos kelis kart per metus. O berniukas laksto kaip paseles, griuna po n kartu per diena, atsistoja, pasitirina skaudama vieta ir toliau laksto, jo net guosti nereikia

Šiaip jau tam etape pas mus ir taip būdavo, pabunda iš miegelio visa pikta, iš karto ant rankų, ką pasiūlysi - tas netinka . man pačiai ir pikta , kad tas mano vaikas toks suirzęs, nieko pasidaryt namie negaliu, tampau ant rankų... bet dabar merginai jau 1,4 m tai jau retai, kada taip bebuna, kad be aiškios priežasties pyktų, matyt didesne jau po truputį moka prodyt kas yra, ko nori, o gal aš geriau suprantu kas vyksta.
bet šiaip galiu pasakyti, kad pati sau pasidariau meškos paslauga su tuo nešiojimu, tąsau ant rankų, viska rodau, kad tik nurimtų , o vaikai labai greit paskui moka tuom manipuliuot

mano sūneliui 1,6 mėn. Ožiuojasi jau nuo metų ar anskčiau,

jei jau labai ko nors nori, o aš neleidžiu - krenta ant užpakalio, po to nori jau ant galvos, bet pagasdinu kad gaus diržo, tai apsiramina,

blogiausia , kad kartais ji užpuola isterijos, tada jau niekas nepadeda, anksčiau pati susinervindavau, ir parėkdavau ant jo, aišku nepadėdavo
daug kas sako - kai jis rėkia , verkia, isterikuoja - nekreipk dėmėsio- bandau taip daryti, bet jis toks principingas - vis vien verkia ir verkia, bijau kad išvaržą neatsirastų, todėl stengiuosi apramint, kuo nors sudomint
bijo svetimų žmonių, iš karto pradeda verkt , atbėga pas mane,
charakteris pas ji labai stiprus, toks mažas valdovas, kartais tironas, kartais žiūriu į ji, ir galvoju, jam dar karūną užsidėt

su vaikų egoizmų reikia kovot jau vaikystėje,
( p.s nors daug kas rašė , kad nuo lepinimo prasideda ožiukai, bet mano atveju mes jo tikrai nelepiname, ir pabaram kai reikia)

aš apakus vaikus jūs diržais gasdinat,į užpakalį užvažiuojat
jums patiktų,jei jus kažkas muštų,o jūs negalėtumėte apsigint. pasiskaitykit,kaip vaikus augint reikia,nereiks lupt

Va va ... Jei pastoviai taip - tai mazyliai greit pripranta ir pradeda manipuliuot tuo

turetum toki vaika kaip pvz mano ne tik dirza bet ir sau vaistu nupirktum.

Na, mes stengiames be dirzo apsieit, nors kartais ir labai rankos niezti ji paimt

Pritariu juodai. Ypač kai kalbama apie metinukus arba net 9 mėnesių (rašė mama, kad 9 mėnesių vaikas pilnas ožių )

Į viską reik žiūrėt paprasčiau, nors va prisipažinsiu, pradėjau temą šią skaityti, todėl, kad nesusitvarkau jau su savo nervais ir su savo mazge 2,7 metų, ištisai zyzia, zyzia, mušas, rėkia ir t. t. Ir sunku susikalbėti, susitarti, nes kalba minimaliai (tiksliau labai daug kalba, bet 70 proc nesuprantam)

Na, bet tereikėjo kelių nuorodų ir viskas normaliai, vėl, kaip ir anksčiau susikaupsiu paprastai minčiai, kad viskas gerai tam mano vaikui, viskas čia natūralu ir reikalinga tam tikrame etape.

Pirmiausia pačiai ir reikėtų vaistų. Visai nuoširdus patarimas iš asmeninės patirties. Tik ramių nervų mamos vaikai yra ramių nervų. Žodžiu, kai ramiai į viską sugebėsi reaguoti, kai suvoksi savo vaiką kaip asmenybę, o jo ožius - kaip neišvengiamą to gyvenimo tarpsnio saviraišką, nebeniežtės nagai griebtis diržo

as dirzu nebaudziu, bet kartais per uzpakali gauna su delnu.
vaistu man nereikia, man reikia ramybes.
neisivaizduojat ka reiskia auginti vaika, turinti elgesio sutrikimu, vaika, kuris gali is nervu savo (kuriuos matyt tureciau besisypsodama stebeti) pradeti metyti daiktus, tame tarpe ir duztancius pvz., kuris per..sa per veida motinai vel gi is nervu, motinai, kuri ji ramina ramiai, geruoju, bando aiskinti...
esu mama, kokios dar reikia paieskoti. tiek demesio ir meiles kiek mano sunus manau retas vaikas gauna.
o sneketi labai lengva, bet patikek, situacija kiekvieno yra individuali, ir as manau, turedama toki vaika kaip mano vargu ar sugebetum islikti rami kaip eeeste kai jis (kaip rasai) uzsiimines saviraiska metydamas pro langa tavo kosmetika... tada ramiai jam paaiskinsi kaip reikia elgtis, kad tai yra negalima ir t.t., tada atnesi kosmetika, paslepsi, o jis tuoj pat paims ir i akvariuma ibers varztu, padarysi pastaba RAMIAI, o jis po 1 min ismetys po kambari riesutus ir taip visa para. Vat tada as paziureciau i tavo ramybe.

Kiekvienas atvejis, kaip ir vaikas, yra individualus. Todėl nereikia savų bėdų kaip kokio ypatingo pavyzdžio rodyti. Kiekviena mama savo vaikui super Ir tik ji žino, kas jos vaikui geriausia.
Vadinasi, kartu su šeima, galbūt su gydytojais ar psichologais/psichiatrais (jei kalbi apie neįgalumą) turite rasti sprendimą. Neteko girdėti, jog diržas galėtų įveikti vaiko negalią. Mušimas - ranka ar diržu - ne išeitis. Smurtas gimdo smurtą. Jis nepateisinamas nei prieš sveiką, nei juo labiau prieš neįgalų vaiką. Tegu tai būna tik kalbos, nesusijusios su praktika, bet bandau įsivaizduoti save, turinčią mamą, kuriai pripažintas visiškas neįgalumas, bandančią kelti ranką ar rodyti jai kokį pyktį ar agresiją

O ka siulai? Prirakinti prie radiatoriaus?
As nekeliu rankos po kiekvienos isdaigos. Retkarciais, kai matau, kad kitaip nieko nebus.
O isivaizduoti saves neigalaus vaiko mama neimanoma. Reikia ja buti, kad suvokti, kas tai yra.
O grazios mintys, kaip tavo, tera grazios mintys. Realybe yra kitokia. O mintys tokios labai greitai isgaruoja. Oj oj... kelti ranka... kartais... baisu baisu... o dar pries neigalu vaika... oj oj... kosmaras. Nunu... Jo, teoriskai sutinku, bet praktikoje tai yra utopija. Jei drausmes vaikas negaus, ypac neigalus, bus su kiekviena diena vis blogiau ir blogiau, o geruoju nesusisnekesi, jis darys vel ir vel, ir vel ir vel... ir vel ir vel... ir vel ir vel... na, kuriam laikui taves uzteks? Kasdiena busi issunkta kaip citrina, tau bus baisu paziuret i save veidrodyje, nes atrodysi siaubingai nuo tokio gyvenimo, atitinkamai jausies... , o vaikas ir toliau darys ir darys nesamones, ir darys ir darys... tada utopiskos mintys greitai isgaruos.

Na uzteks, neirodinesiu as niekam tiesos. Sotus alkano nemoko.

O tiesa, del neigalumo... Tokiems vaikams visiems butu pripazintas sutrikimas raidos centre. Simtai vaiku gyvena nediagnozuoti. Visi nervininkai yra nesveiki. Sveiki vaikai taip nesielgia. Cia jei ka ziniai.

Bet vaikas juk ateis į kažkokią ugdymo įstaigą? Kaip su juo turės kalbėtis ir elgtis darželio auklėtoja ar mokytoja? O jei grupėje/klasėje keli tokie vaikai?
Kodėl vaiko mušimas vadinamas auklėjimu, o kai vyras pakelia ranką prieš žmoną - tai jau smurtas?

O ka daryti, kai kitos priemones neveikia?
I darzeli vaiksto. Ten jis elgiasi kaip normalus zmogus.
Noreciau nenaudoti tokiu priemoniu, bet kitaip kartais, pabreziu kartais niekaip neiseina susitvarkyti. Visados bandau pradzioje normalius budus, visados. Pastaruoju metu uztenka pasakyti, kad gaus per uzpakali ir aprimsta. Matyt baime sulaiko. Daugiau niekas. Bet to musimo net nepavadinsi musimu, pagasdinimas labiau. Tikrai nemusu vaiko rimtai. Tai ka? Smurtas tai jau?
Mane plake dirzu iki 8 klases uz dvejetus net. Nesu agresyvi. Atvirksciai sakyciau, per daug gera. Bet jei manes neplaktu tetis, manau mano gyvenimas butu susiklostes kur kas blogiau, nes buvau sunkus paauglys, ir mane tik TAI laike, kad nenutrukciau nuo grandines visiskai.

Sunku ką pasakyti, kai tokie argumentai...
Manęs niekas nemušė. Augau nelupta, jaučiau didelį pasitikėjimą ir laisvę.
Užaugau. Nenuklydau.
Sėkmės auginti

Na bent jau iš čia aprašytų veiksmų nepavadinčiau nei vieno elgesio sutrikimais. Nebant yra dar kažkas...

Mano vaikas daro lygiai tą patį.
Aš pastebėjau, kad būtent viskas skraidyti pradeda po kambarį tuomet, kai jam kažkas netaip: nori miego, kartais gerti, arba išalko. Anksčiau pradėdavo labai siausti, kai norėdavo miego vakare.

O paguodai galiu pasakyti, kad ir kosmetiką iškrapštė, kai pasiekė, ir skalbimo miltelius į vonią išpylė, ir kompiuterio mygtukus iškrapštė, pripaišė ant sienų ir net ant gimimo liudijimo, į cukrų druskos pripylė, nesupratau ilgiausiai kas tai kavai atsitiko, kad tokio bjauraus skonio buvo:lotuliukas: Įkando broliui į ranką ir t.t. Paskutinis variantas: depiliatorių pakišo po vandeniu, dabar naują reikės pirkti.

Maži vaikai yra maži vaikai. Puikiai žinau, kad kai pvz. depiliatorius buvo aukštai, niekas jo po vandeniu negalėjo pakišti. Reikėjo jo tiesiog nepalikti pasiekiamoj vietoj.
Tiesiog užsiimu mokymu ir tas tikrai duoda rezultatų. Jeigu darosi nevaldomas, tiesiog pasisodinu ant kelių ir sakau, dabar turim pasėdėti ir nurimti. O tada jis pats klausia "reikia gražiai žaisti?", paaiškinu, kad taip ir vėl darom ką reikia. Jeigu trenkia kam nors, paaiškinu, kad tam žmogui skauda, jog reikia papusti, atsiprašyti, apkabinti ir t.t.
Nemušiau nei karto ir nemušiu, nes tai neduoda jokių rezultatų, o tik kursto agresiją.
Tiesiog nereikia norėti iš vaiko, kad jis būtų kažkoks robotas, kuris atlieka komandas ramiai, lygiuot, nieko neimt.
Kartais siautimas ir nervinimasis turi priežastis, ir aš jas bent jau tokias nustačiau: nori miego, pasikeitė dienotvarkė, nelaiku nuėjo miegoti pietų, neturi kuom užsiimti (pvz. mano vaikui patinka piešti, padėti tvarkytis ir t.t., tuomet jokių siautimų nebūna).
Reikia tiesiog pažiūrėti, kodėl tas vaikas nervinasi, rasti vaikui užsiėmimą, kartu ką nors daryti ir dar labai svarbu: kantrybė, ramybė, tėvų elgesio pavyzdys.

Kadangi auginu jau antrą vaiką (pirmasis buvo irgi labai aktyvus mažas, ėmė viską kas po ranka, augant tai sumažėjo), tai žinau, kad tas begalinis siautimas ir visokių aibių krėtimas baigiasi vaikui augant, mokant ir skiriant dėmesio bendrai veiklai.

Papildyta:


Nu jeigu tik diržas laiko, kad nenutrūkti nuo grandinės, tai jau liūdesys...
Aš žinojau vieną dalyką: už savo mokslus aš atsakinga pati. Tėvams mano mokslai nereikalingi, jie juos jau turi. Deja atsakomybės jausmo diržu neįkrėsi.

Mušti kartais ar ne kartais yra tas pats: tai yra mušimas. Jis su auklėjimu neturi nieko bendro, tik tėvai save šitaip ramina: aš juk viską padariau... Deja, kai tėvai viską padaro, mušti nereikia.

linato, o kiek jusu vaikui metu?

del musimo: as nejau i mokykla, begau is namu ir jokie moralai ir auklejimasi man nepadejo. as matyt sunkus atvejis buvau.

o ar gali būti nervingas triju menesiu kūdikis ir ar gali išaukti tai alergija?Bėrimą.

turiu mergyte jai 4metukai ir inai lb nervuota tiesiog jei kas neiseina ar ko nemoka iskarto i asaras verkia rekia musasi,inai tokia anksciau nebuvo tokia pasidare poto kaip pagymdziau antra dukryte as manau gal del to toks pyktis? gal inai pavydi,bet as jai irgi rodau demesi,net neisivaizduoju ka daryti ir pradejo lb prastai miegoti uzmiega kokia 3,4 nakties ir keliasi kokia 7val i darzeli.....tai buvom pas seimos daktara dave siuntima pas psichologa. prasau patarkit ka daryti....

Mano 2,2 metų vaiką veikia tik viena bausmė - jei aš išeinu į kitą kambarį ir užsirakinu ar neleidžiu atidaryti durų. Bandžiau ir barti, ir gražiai kalbėtis kai neklauso, bet jokio poveikio. Kai išeinu, iškart iš paskos ir į ašaras. Rezultatas - po kokių 2-3 min. daro, dėl ko prieš tai neklausė.