Saulės kolektoriai ir baterijos - 2

#337
QUOTE(madwifi @ 2013 06 30, 21:20)
visi sitie skaiciai praktiskai beprasmiai. didizausias energijos kiekis bus gaunamas vasara, kai jos maziausiai reikia, didzioji dalis bus praktiskai ismetama lauk, i baseina ar i garaza, kaip cia pas kai ka padaryta. Nesamone juos naudot skaiciuojant atsiperkamuma.


Šiltuoju metų laiku išnaudojama daug daugiau karšto vandens nei rudenį ar žiemą kai nėra saulės. Tad šiek tiek logikos yra.
Apie panaudojimą šildymui yra prasmės kalbėti tik kai namas ypač gerai apšiltintas ir turi didesnę akumuliacinę talpą.

120 kolbų jau gerai turėtų atrodyti... bet 200 ltr. vandens ryškiai maža
Atsakyti
#338
QUOTE(BangaS @ 2013 06 30, 22:23)
Šiltuoju metų laiku išnaudojama daug daugiau karšto vandens nei rudenį ar žiemą kai nėra saulės.  Tad šiek tiek logikos yra.
Apie panaudojimą šildymui yra prasmės kalbėti tik kai namas ypač gerai apšiltintas ir turi didesnę akumuliacinę talpą.

120 kolbų jau gerai turėtų atrodyti... bet 200 ltr. vandens ryškiai maža

nera ten jokios logikos - ten suminis metinis krentantis energijos kiekis, kurio ne puses neisnaudosi neturedamas idelealios metines energjios talpyklos. nebent kolbu kiekis bus toks mazas, kad neturesi perteklines energijos, bet tada ne vasaros metu turesi geroka trukuma. taip kad negali taip taip trivialiai pyst ir pasakyt - apsimoka ar ne.
Atsakyti
#339
QUOTE(madwifi @ 2013 06 30, 23:40)
nera ten jokios logikos - ten suminis metinis krentantis energijos kiekis, kurio ne puses neisnaudosi neturedamas idelealios metines energjios talpyklos. nebent kolbu kiekis bus toks mazas, kad neturesi perteklines energijos, bet tada ne vasaros metu turesi geroka trukuma. taip kad negali taip taip trivialiai pyst ir pasakyt - apsimoka ar ne.


na o kaip kitaip pateikti skaicius - aspimoka ar ne?
Atsakyti
#340
QUOTE(Giedruolė @ 2013 06 28, 08:39)
Tuomet glikolis ne verda, o virsta garu


Nesupratau
Papildyta:
QUOTE(EDITA* @ 2013 06 28, 09:26)
Perkant nekilnojamą turtą yra skaičiuojama, jei atsipirks per 10 m.


Čia kur taip? Lietuvoj? Nenusikalbėkit.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2013 06 30, 23:40)
nera ten jokios logikos - ten suminis metinis krentantis energijos kiekis, kurio ne puses neisnaudosi neturedamas idelealios metines energjios talpyklos.


Tai juk Giedruolė rašė:

QUOTE(Giedruolė @ 2013 06 28, 08:39)
Pas mane 30 kolbų ir 300Ltr boileris, tai sakyčiau reiktų dar 30 kolbų nes per karščius vieną dieną užkėlė iki 70C, o šiaip nesunkiai pakelia iki 60C. Vadinasi turint 60kolbų ir šildymui pereinamuoju laikotarpiu gausiu daugiau nei dabar ir vasarą pertekliaus didelio nebus.


Taip, kad turint mažesnį kolbų kiekį apie perteklių kalbėti tikrai neverta ir kol vanduo boilerį nesušyla iki ~95C apie perteklių neverta kalbėti. Didinant akumuliacinės talpą, perteklius vėl nutolinamas.
Atsakyti
#341
QUOTE(mintas @ 2013 07 01, 08:06)
Nesupratau

Į jūsų čia labai visų mėgstamą molekulinį lygį aš tikrai nesileisiu, neturiu noro ir pakankamai kompetencijos.
Bet pasak Reflex išsiplėtimo indų gamintojo (galima susirasti internetinius parinkimus) prie tam tikro darbinio slėgio, su tam tikru apsauginiu vožtuvu ir tam tikros pasiektos temperatūros glikolis neverda, o virsta garu. tuo tarpu garas su savo santykinai dideliu tūriu išstumia glikolį į išsiplėtimo indą, iki kol garas pradės kondensuotis.
Pvz. vidinės sistemos apsauga 90C. prie tokios temperatūros nebenorim nuiminėti saulės - išjungiam cirkuliacinius. Kolektoriuje temperatūra pradeda kilti ir prie 120-130C virsta garu.
Atsakyti
#342
QUOTE(Paliukas @ 2013 07 01, 07:57)
na o kaip kitaip pateikti skaicius - aspimoka ar ne?



Manau pakankamai teisingai pateikta, tik reikėtų pridėti, kad jei kolbos apskaičiuojamos tik karšto vandens gamybai padengiant iki ~60% karšto vandens poreikio, tai ir skaičiuokime 60% pinigų dalį įšleidžiamą tik karšto vandens sušildymui per metus. Tuomet saulės įranga spėju bus dvigubai- trigubai pigesnė, nei čia bandoma įpiršti.


Iš kitos pusės, jei renkamasi galingesnė saulės kolektorių sistema, galinti padengti ir dalį šildymo poreikio, tai kol neprasideda kalbos apie perteklių, galima teigti, kad visa gauta saulės energija sunaudojama karšto vandens gamybai ir patalpų šildymui, su menkais akumuliacinės talpos nuostoliais.
Papildyta:

QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 08:22)
Į jūsų čia labai visų mėgstamą molekulinį lygį aš tikrai nesileisiu,


Dėkui už komplimentą 4u.gif

QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 08:22)
Bet pasak Reflex išsiplėtimo indų gamintojo (galima susirasti internetinius parinkimus) prie tam tikro darbinio slėgio, su tam tikru apsauginiu vožtuvu ir tam tikros pasiektos temperatūros glikolis neverda, o virsta garu. tuo tarpu garas su savo santykinai dideliu tūriu išstumia glikolį į išsiplėtimo indą, iki kol garas pradės kondensuotis.
Pvz. vidinės sistemos apsauga 90C. prie tokios temperatūros nebenorim nuiminėti saulės - išjungiam cirkuliacinius. Kolektoriuje temperatūra pradeda kilti ir prie 120-130C virsta garu.



Mano supratimu, tas procesas, kai skystis pasiekęs virimo temperatūrą pradeda intensyviai virsti garu, taip palaikydamas virimo temperatūrą tam tikrose ribose ir vadinamas virimu, pataisykit kas jei klystu, na bet čia neesmė.

Šeip tai įdomus sprendimas. Jei kolbose skystis užverda išsiplėsdamas ir taip išstumdamas glikolį iš kolbų į plėtimosi indą, galima manyti, kad kolbos iš tikrųjų yra kaip ir "išjungiamos". Pakankamai logiškas sprendimas. Klausimas tiktai glikolio švarume. Ar ten tikrai nėra jokių priemaišų, kurios glikoliui verdant gali nusėsti ant vidinio kolektoriaus paviršiaus?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 liepos 2013 - 08:07
#343
QUOTE(mintas @ 2013 07 01, 08:34)
Manau pakankamai teisingai pateikta, tik reikėtų pridėti, kad jei kolbos apskaičiuojamos tik karšto vandens gamybai padengiant iki ~60% karšto vandens poreikio, tai ir skaičiuokime 60% pinigų dalį įšleidžiamą tik karšto vandens sušildymui per metus. Tuomet saulės įranga spėju bus dvigubai- trigubai pigesnė, nei čia bandoma įpiršti.
Iš kitos pusės, jei renkamasi galingesnė saulės kolektorių sistema, galinti padengti ir dalį šildymo poreikio, tai kol neprasideda kalbos apie perteklių, galima teigti, kad visa gauta saulės energija sunaudojama karšto vandens gamybai ir patalpų šildymui, su menkais akumuliacinės talpos nuostoliais.


tuomet reikia kad zmones suprastu du skirtumus:

1. Kolektorius su 20 kolbu maudymuisi (6-8klt)
2. Kolektorius su 60-120 kolbu maudymuisi ir pasildymui (11 - 17klt)

ir baigsis skaiciavimai pagal kiekvienam savo interpretacijas


Giedruole - nuosirdziai nesiulau deti dar tiek pat kolbu tokiam vandens kiekiui, nebent turite kur pertekliu mesti
Atsakyti
#344
Tiesa pasakius pas mane yra 300Ltr boileris ir 200Ltr akumuliacinė. Kol kas nei viena iš šių bačkų nebuvo pilnai užkrauta. Per žioplumą buvau palikus sistemoj uždarytą ventilį ant cirkuliacijos, žodžiu saulė suko per šilumokaitį 95C stabiliai ir daugiau nekilo - taip visą dieną... (gėda) kol kas nieko neatsitiko. Niekam nerekomenduoju tokios temperatūros sukti biggrin.gif gali sutrumpėti detalių eksploatacinis laikas.
Atsakyti
#345
QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 08:22)
Į jūsų čia labai visų mėgstamą molekulinį lygį aš tikrai nesileisiu, neturiu noro ir pakankamai kompetencijos.
Bet pasak Reflex išsiplėtimo indų gamintojo (galima susirasti internetinius parinkimus) prie tam tikro darbinio slėgio, su tam tikru apsauginiu vožtuvu ir tam tikros pasiektos temperatūros glikolis neverda, o virsta garu. tuo tarpu garas su savo santykinai dideliu tūriu išstumia glikolį į išsiplėtimo indą, iki kol garas pradės kondensuotis.
Pvz. vidinės sistemos apsauga 90C. prie tokios temperatūros nebenorim nuiminėti saulės - išjungiam cirkuliacinius. Kolektoriuje temperatūra pradeda kilti ir prie 120-130C virsta garu.

Gal tik papildysiu, nesileisdamas į molekulinį lygį smile.gif
Kad glikolis virtų garu jis TURI virti, nes virimas ir yra agregatinės būsenos keitimas (na ne visada, bet šiuo atveju manau taip). Didelė išsiplėtimo talpa sugeba kompensuoti sistemos slėgio didėjimą dėl glikolio spartaus garavimo, dėl jos neįvyksta avarinis sistemos atsidarymas (nepurškia slėgio apsaugos vožtuvai glikolio lauk) o cirkuliacija nutrūksta ne tik nuo cirkuliacinio avarinio stabdymo, bet dėl to, kad kolektoriuje susidarę garai nebecirkuliuoja. Teko gyvai išbandyti tokią situaciją, sutrikus cirkuliacinio maitinimui vidurdienį kolektoriuje turėjau +149C doh.gif
Įdomu, kaip sistema išeina iš to avarinio režimo. Ar dėl stipriai sumažejusio šilumnešio tankio (skystis vs. garai) šilumokaita sustoja, garai dėl nuostolių kolektoriuje atvėsta, kondensuojasi ir vėl prasideda cirkuliacija... čia tik spėju, bet kito kelio nematau. Paleidus siurblį prie +149C priverstinai gal pusvalandį nebuvo beveik jokių rezultatų, o paskui pracirkuliavo, slėgis nuo 4,5bar nukrito iki 2,9bar, glikolio lyg ir nenutekėjo - sistema veikia kaip niekur nieko.
Atsakyti
#346
Tai tas virimas sustojus cirkuliacijai įvyksta labai greitai, nes glikolio nedaug o šilumos paimamos daug. Svarbu kaip greitai skystis pavirsta garu ir kad sistemos apsauginis neuleistų skysčio.
Tai esmė ir yra ta, kad jei išsiplėtimkė pakankmo tūrio, kad priimti vamzdyno ir kolektoriaus skystį, tai pačiame kolektoriuje temperatūra 130C neviršys. Pas mane arba cirkuliacija vyko ant vietos, nes viršuj buvo garas (katilinėj mačiau buvo 95C arba visoj sistemos nekilo aukščiau 95C... Sunku pasakyti, nes neturėjau kur pasižiūrėti kolektoriaus C... Atidarius sklendę moment buvo nuimama šiluma.
Papildyta:
Norit dar vieno fakto?
geriau namie tokiu metu kai pasiekia 149C nebūti, nes gali moment pražilti biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Giedruolė: 01 liepos 2013 - 08:50
#347
QUOTE(Giedruolė @ 2013 07 01, 09:52)
Atidarius sklendę moment buvo nuimama šiluma.
Papildyta:
Norit dar vieno fakto?
geriau namie tokiu metu kai pasiekia 149C nebūti, nes gali moment pražilti biggrin.gif

Jei moment nuėmė - sistemoje dujų (garo) nebuvo, reiškia spėta sklendę atidaryti iki virimo.

Labai patogu namie palikti antrą pusę biggrin.gif ir gauti "live update" telefonu - tada vienas žilas, o kitas plikas lotuliukas.gif
Atsakyti
#348
QUOTE(Vilienė @ 2013 07 01, 09:42)
o paskui pracirkuliavo, slėgis nuo 4,5bar nukrito iki 2,9bar, glikolio lyg ir nenutekėjo - sistema veikia kaip niekur nieko.


Verdant skysčiui, kuriame yra priemaišų, verdant priemaišos gali iškristi nuosėdomis. Todėl į šildymo sistemas reikia pilti tik minkštą vandenį, kad ant šilumokaičių ir radiatorių vidinių paviršių nenusėstų kalkės.

Klausimas, kaip su glikoliu? Ar tikrai jis jau toks švarus, ir virdamas nepalieka jokių nuosėdų. Kai kolektoriuje šiluma nenuiminėjama, turėtų būti pasiekiama labai aukšta temperatūra, ir tikėtina kad nusėdos gali ir "prikepti" taip pablogindamos šilumos perdavimo savybes kolektoriuje.
Atsakyti