Labai prašau mamyčių patarti kaip migdyti vaiką be kruties. mano vaikeliaui 10 mėnesių, negaliu niekur be jo išeiti, ne močiutė, nei tėvelis, niekas negali užmigdyti vaiką. Diena lauke, tai dar vėžimėlyje miega, o ryte , vakare, naktį - niekaip. Žinduko ir buteliuko neima, ant ranku tik vertikalioj padėtyje, kai bandai gulti, spyriasi. O kaip rėkia, tai neįmanoma iškęst, pamelynuos nuo verkmo, bet neužmigs be papuko. Ką daryti nežinau.

Labai gerai žinoma situacija, man irgi taip buvo, ypač naktį, labai ilgai nepasiryžau nutraukti maitinimo, bet kai pieno pradėjo mažėti teko nutraukti. Dvi naktys buvo košmaras, rėkimas, klykimas ir nešiojau tik ant rankų, o po tų dviejų naktų pamatė kad negaus papuko ir dabar jau kelinta naktis kaip išmiega, pati negaliu patikėti.
O tu kambaryje vežimukyje dieną ar važineji? Gal dabar jau jam per daug tris kartus miegoti. Aš kai pradejau neduoti pieno dieną, prieš miegą tai kokią valandą važinėdavau vežime bet šiaip ne taip užmigdavo, o paskui kai įprato negauti tai užmigdavo ir greičiau (nors nakčiai vežime tai niekaip neužmigdydavau). Aš manau, kad tau reikia tik kantrybės, pradėti nebeduoti pieno prieš miegą dieną, o paskui ir naktį. O maitinti tik per maitinimus. Aš irgi galvojau kad kitaip bus neįmanoma užmigdyti, bet kažkaip gavosi, aišku labai gaila kai vaikiukas verkia, bet pats jis tikrai tokio malonumo neatsisakys, ir kuo toliau tuo sunkiau.

Aciu sssaule! Jis diena is vis ne pra so kruties, tik po pietu 5 val. ir pries miega. taip as vezymelyje migdydavau, bet dabar jis jau zino, kad jeigu sodinu i vezymeli, reiskia miegoti ir tada prasideda . as taip ir supra tau, kad vienintele iseitis - nutraukti maitinima, bandysiu, po kokio menesio, neisivaizduoju kaip as galesiu istverti ta verksma, labai ramina mintis kad as ne viena tokia, matai tau pavyko, gal ir man pavyks

Na, aš jau trečią džiaugsmelį turiu nuo tokių išdaigų atpratinti. Tai gi, mano patirtis tokia: visi vaikai skirtingi ir su jais elgesys aišku skirtingas. Dukrytė atprato pakankamai lengvai. Paprasčiausiai nedavėm ir tiek. Bet geriausia, kad čia į pagalbą ateitų vyras ir miegeliui prauoštu jis, o ne tu. Tau iš vis geriau nebūti tame kambaryje. Antras vaikutis buvo toks prielipa prie manęs, kad maitinau iki 2 metukų ir per jo dviejų metukų gimtadienį susitarėm, kad daugiau nevalgys mano pienuko ir stebuklas: sekančią dieną po gimtadienio jis net neprašė ir liko tik man pačiai su pienuku susitvarkyti. Dabar turiu sūnelį 11 mėn., kuris dar maitinamas pienuku. Jo gauna ryte apie 7 ir vakare prieš miegą. Kol kas jokių problemų nėra, nes kol kas mane tai tenkina.

Tai gi, apsišarvuok kantrybe ir tegu padeda vyras. Patikėk tai geriausia. Jei vyras negali tau padėti, tai teks apsišarvuoti didele kantrybe ir neleisti vaikučiui nugalėti tave. Žinau iš patirties, kad tai labai sunku. Man vyras padėdavo, todėl netekdavo kamuotis ir kęsti nenumaldomą vaikelio vergsmo.

Taip, Ramune, man tik reikia stiprybes ir kantrybes, dar beda ta, kad gyvename vienkambar. bute, virtuveje nepamiegosi, be to vyras labai sunkiai dirba, laukiu, kol jam bus atostogos, gal po menesio, turi man padeti, bet jis maziau kantrybes turi negu as, labai nervinasi, kai negali susitvarkyti su vaiku, ar vaikui tai didele trauma, tai nepaveiks jo psihikos, jug taip verkia, man atrodo jam taip bloga, o pamato kruti tai ir juokiasi ir sokineja is dziaugsmo, tada galvoji, kaip gali atimti is vaiko toki malonuma, paskui vel, kai visa nakti pakankina, kai net skauda speneliai, vel galvoji, reikia atpratinti ir t.t.

Jei vyras apsiima padėti (patikėk, visų vyrai dirba nelengvai, bet jei jau yra vaikutis, tai pagalba turėtų būti ir iš jo pusės. Juk neamžinai jam reiks padėti atpratinti nuo krūties), tai tu gal geriau savaitgalį paprasčiausiai praleis ne namie. Man irgi teko taip imtis su dukryte, nors ji ir lengvai atprato. Gal todėl ir lengavai, kad manęs nebuvo namie.

Jei vaikutis verkia ir bėga ašarėlės, tai tikrai jam gal ir trauma. Dažniausiai verkia be ašarų, kitaip tai prašo, reikalauja ir tai nėra tikrasis verkimas.

Iš kitos pusės pagalvok ar tikrai jau laikas atpratinti. Jei turi pienuko ir negalvoji tuoj pat pradėti dirbti, tai tegu dar maitinasi, tik reikia sumažinti pienuko davimo kartus. Nors aš dirbau ir maitinau: ryte atsikėlusi pamaitinu ir prieš miegą vakaro. Jokių didelių problemų nesudarė.

Tu esi mama ir turi pati pajausti kaip tavo vaikučiui bus gerai. Patikėk, tu taip aiškiai pajausi, kad net nekils noras kitaip daryti. Jie jauti, kad jam reikia pienuko ir nieko daugiau, tai ir duok. Tik neleisk žaisti su tavo krūtimi naktimis. čia jau reikia tavo stiprybės ir tirkai daugiau kaip vieną kartą neduok. Aš pradžioje pripratinau tik du kartus valgyti, paskui vieną kartą, o dabar visai neduodu ir būna naktų, kad jis prazirzia, bet neketinu nusileisti, nes tuomet visas darbas bus niekas ir reiks vėl iš naujo jį mokyti, o tai bus dar sunkiau, nes žino kaip mama palenkti į savo pusę

Jei praso pienuko vos du kartus per diena, tai cia jau beveik nebe maitinimas (mano nuomone). Gal jam dar reikia pienuko kaip nusiraminimo po dienos ispudziu? Nesuprantu kodel nori nutraukti maitinima? Jei tik siaip sau, tai geriau netraumuok nei vaiko, nei saves. Viskam savas laikas.

Pas mane tokia pati situacija , mes visi keturi gyvenam vienam kambari, o kai mazius pradeda saukt, tai neisimiega dukra ir vyras tai mazyliui duodu pustusi papa, jis kas dvi valandas keliasi, man papai paskui dega, speneliu net neimanoma paliest

Žinau, kad norisi visus namiškius apsaugoti nuo nemolonių situacijų, ypač jei naktys neramios, bet reikia tas situacijas kažkaip keisti. Jei trūksta pienuko, t.y., jo nėra, tai ir nereikia duoti krūties vaikeliui (krūties žalojimas ir tikrai nebus naudos vaikučiui, juolab mamytei). Taip, jis reikalaus, galbūt neims nei čiulptuko, nei buteliuko, bet tai laikina. Tai turi suprasti ir visa likusi šeima, kad tai laikina. O progų vaikutį atpratinti galima surasti, tik reikia jų paieškoti. Išleiskite į svečius savaitgaliui savo namiškius, o pačios imkite ir kantriai supuokite, dainuokite ir jokiais būdais nesinervuokite, kad gal pirmą naktį praverks mažutėlis. Nėra kito būdo jam, sau ir kitiems namiškiams padėti. Dar kartą sakau, geriausiai, kai tai daro ne mama, bet ne visuomet yra tokia galimybė.

Kai mano mergytei buvo 11 men, as irgi pradejau galvoti apie maitinimo nutraukima, nes niekaip kitaip neuzmigdavo, o vos tik gavus kruti, tuoj pat uzsnusdavo. Taigi vis galvojau, kaip cia padarius, tempiau guma, ir po 3 men, kai jai buvo 1 m ir 2 men pamaciau, kad pazindus ji nebeuzmiega, o dar pasikuicia, pasipatogina ir tada jau miega. Kai 2 naktis is eiles taip neuzmigo, supratau kad tai - mano "didysis sansas". Sekancia nakti nedaviau kruties, bet gulejau salia, sviesos isjungtos, as vis paglostau, taip muistesi, patoginosi, glaustesi ir uzmigo. O kita nakti tai visai be problemu. Galima sakyti, ne nepastebejo kaip tas maitinimas baigesi. Tik su pietu miegu sunkiau buvo, nes diena, sviesu, ir kazkaip uzmigt reik. Bet ir tai greit susitvarke, uzmigdavo pietu pora val veliau nei pratus, tiesiog pavargdavo jau.

Todel is mano patirties, geriau nepult taip drastiskai nutraukinet, jei tam nera rimto reikalo, o tik tavo pacios noras, nes kaip ir uzaugo, reiktu pabaigt, ir pan. Kita vertus, kitiem vaikiukam tas laikas ilgai neateina.

As nuo 11 men pradejau mazint maitinima, reguliariai maitinau, ir pries pat gala jau kuris laikas valge tik pries pietu ir nakties miega, daugiau - ne. Ir niekad ir neprase, maikiu nekilnojo ir nereikalavo. To maitinimo tik 2 kartai belike buvo, tai gal del to ir atprato taip lengvai.

Sekmes tau Ir kantrybes

Didziausia priezastis, kad noriu nutraukti maitinima ta, kad jis nakti valgo 3 ir daugiau kartu, verkia, kol neduosi kruties, del to labai pavargau ir fiziskai ir moraliskai, antra, as negaliu niekam palikti vaiko, pvz. mociutei, negaliu nekur nueiti, nes vaikas negali uzmigti be kruties ir mociute nesusitvarko

o mano dukrytė jau antra savaitė naktimis prašo krūties kas 1 val. ir taip iki maždaug 5 val, po to ilgesnis miegelis iki 8 val. pietų miega tris kartus po 45 min. jau nebežinau ko griebtis, vaikštau kaip zombė
Jei palaipsniui vaikučiui augant naktinis miegas vis ilgėja (pagal teorijas), tai mums atvirkščiai: 3 mėn išmiegodavo po 5-6 val, 4-5 mėn jau valanda trumpiau keldavosi 2 kartus , 6 mėn pabusdavo tris kartus, 7 mėnesių - jau 3-4 kartus,o 8 mėn sugrįžo vėl į naujagimystės laikotarpį.

tikrai žinau ką reiškia toks malonumas Aš savo mažylį ir nesenai atpratinau, nes kas valandą keldavosi. Čia man labiausiai padėjo tėtis. kai reikdavo migdyti aš išeidavau ar pas kaimynus ar bent jau į virtuvę, kad nematytų ir su buteliuku migdydavo. Klykimas budavo tikrai didelis, bet neilgas, nes mamos tai nėra. O po keletos dienų aš jau ir pati užmigdydavau be papo. Su rankyte glosto ir net dabar taip gaila, bet nieko nepadarysi.

Pirmą dieną kai jau nebedaviau tai ir mergytė verkė ir aš verkiau, kad negaliu jos nuraminti. Būčiau turėjus pieno tai turbūt būčiau maitinus iki kol baigsis arba ji atsisakys (nors netikiu, kad vaikai patys atsisako).

Pas mus panasi situacija. 11 men- o naktim geriam pienuka, kokius 3 kartus. Diena iseina uzmigt ir be pienuko. Bet labai jo nori anksti ryte ir vakare. Taip noretusi naktim issimiegot, bet mazasis apzora pabunda ir kaulija. Dar blogai tas, kad jis miega musu lovoj. Savos lovytes nepripazista. Tai nezinau, kaip su sia blogybe kovot. Galvoju, jau nuo kokiu metuku imsiuosi grieztesniu priemoniu. Linkiu visoms stiprybes.

Tikra tiesa pasakyta, tikras zaidimas gaunasi, vaika kankinu ir taipogi save. Bet dabar jau vyras isvaziavo i suomija, mociuciu prasysiu, kad paimti savaitgaliui dicke ir meginsiu mazaji atpratinti nuo kruties

ką reiškia pripratinau tik du kartus valgyti, o paskui tik vieną? o jei vaikas nori, tai ką daryti? nešioti ant rankų? manoji naktį mane baisiai išnaudoja , keliasi kokius 4 kartus ir tai mane jau varo į neviltį

Visi jie kažkokius savo norus pareiškia, bet ateina laikas, kai naktį valgyti jau nebereikia, o jie vis dar prašo. Taip, nešioju, tempiu laiką ir po truputį iš 4-5 kartų liko tik du. Paskui kurį laiką pagyvenom su dviem. Kai šiek tiek atsigavau aš ir vyras (nesvarbu, kad jis dirba daug, bet man padeda), vėl mažių už ragų Šianakt pirma naktis, kai visai nepabudo. Nuo 21:30 miega ligi šiol. Jei dar ryt taip pat miegos, aš po truputį pradėsiu džiaugtis

Pažįstama situacija. Kuo dukrytė labiau auga, tuo dažniau keliasi naktį - tai aš, nebeturėdama jėgų, pasiguldau šalia savęs į lovą, ji prisisiurbia kaip koks siurbliukas ir taip pramiegam iki ryto. Ryte atsikeliu nutirpusiom alkūnėm, skaudančiais šonais ir išvis kartais nesuprantu, miegojau ar ne . Bandžiau vakare pamaitint košele, kad būtų sotesnė, bet matyt ne tame problema, nes jokio skirtumo nepajutau - čiulpia kaip čiulpusi... Reiks matyt sukaupti jėgas ir bandyt retinti tuos tarpus kiek įmanoma. Sekmes ir kantrybės visoms

Pasmane tai dar grazesnesituacija
Vyresnioji dukryte jau buvo atpratus nuo to malonumo, kol mama neparsiveze seses...(tarp ju 1,3 skirtumas)
Kai pamate, ka maziukei duodu, pareiske savo teises i papuka, ir neatsisako iki siol.
Tai buna dienu, kai abi siurbia vienu metu
O didziajai neduot negali, nes tada seses nemyles... Ir kakaryne taip atidarytu, kad turbut tektu mamytei su mazaja sesute pabegt.
Taivat taip ir gyvenam. Bet as tai kazkaip is to dideles problemos nedarau. Dziaugiuosi, kad didzioji, jau 1,8 o nei serga nei ka:)

jei tiket prietarais, tai tokie zmones kaime buvo vadinami atzindukliais ar pan ir buvo manoma, kad jie tampa raganiais ir gali nuziureti zmones...
Nenoriu gasdinti, nes netikiu prietarais, bet jei jau dukryte buvo atpratusi, tai vel pradeti zindyti yra neprotinga

As ta vargstu su savo mazaja, nes irgi neprotingai prisipratinau ant savo galvos ir ji kone istisai mane ciulpia kai miega tai as irgi kaip zombis vaikstau ir kuo didesne, tuo savininkiskiau ji su mano papuliais elgiasi, kisa rankas prie sveciu ir galetu istisai apsikabinus su gais guleti bet dabar jai vel dygsta dantukas, man egzaminai, tai vis atidedu egzekucijas

nu tai ka, raganiuke auginu
bet uz tai mano vaikas neserga, va

O manikiai kai pamatydavo kruti tai sokidavosi is dziaugsmo, tada galvoji, kaip gali atimti is vaiko toki malonuma, paskui vel, kai visa nakti pakankina, kai net skauda speneliai, vel galvoji, reikia atpratinti ir pan...

maniškis vakare be papulio irgi neužmiega, bet aš čia nematau nieko blogo

Nu žinai tu turi jausti kada vaikui užtenka tavo pienuko. Tikrai nereikia taip imti ir iš karto nutraukti viską Gal pirmiau sumažink iki dviejų paskui iki vieno karto. O tada jau žiūrėti reikia pagal situaciją. Gali būti, kad vaikas tiesiog naudojasi ta situacija. Nu sunku čia tau ką patarti.
Aš jau irgi pradedu apie galvoti, bet matau, kad jai dar tikrai reikia pasidžiaugti pieneliu. O vyresnėliui tai labai paprastai. Kai jam buvo 1,1 metų tiesiog sakau nu viskas jau jis tik žaidžia. ir nedaviau iš tos dienos. jokių problemų

Sėkmės

Sveiki
Mano mažylis taip pat užmiega su papuku. Manau, kad taip turi būti. Bet kai manęs nera jis užmiega ir su kitais šeimos nariais. Senelis ijungia mezzo kanalą ir supa jį kol užmigdo, mano vyras supa ir dainuoja, mama taip pat išmokino vaiką prieš miegą dainuoti aaaa. Naktį aš jo tikrai iki dvėjų metų stengsius vieną nepalikti, nes vaikučiam naktį be mamos sunkiausia.

Jeigu tavo vaikiukas taip verkia, reiškia jam tikrai tavęs dabar labai reikia Nesiryžčiau mažiuko atstumti Ar įmanoma tau prisiderinti, kol vaikiukas dar toks mažas?

Maitinimų kiekį mažinčiau gal po pusantrų metų - kai maitinau dukriuką pastebėjau, kad kartais galiu jos ir nemaitint įprastu laiku - yra lengva jos dėmesį nukreipti kitur. Jeigu nesigauna ir vaikas pienuko reikalauja, nusileisčiau. Manau, toks mažiukas reikalauja dėmesio ne dėl kaprizų, o iš poreikio... O šiaip, nežinau, man pienuko ne gaila, o ir skubėti nera kur.

Nesuprantu kodel nakti vaikui be mamos sunkiausia-cia buvo tokia fraze pamineta O kas cia gali buti sunkaus Na as savo mazytes krutimi nemaitinau del atinkamu priezasciu ir mokausi universitete,tai kai ji buvo puses metuku,turejau i sesija isvaziuoti ir isvaziavau buvo begalo sunku,bet palikau savo mergyte 1,5 savaites...Na,bet cia truputi nei tema Tiesiog norejau pasakyti,kad mano nuomone nera normalu kai 10men.leliukas neuzmiega be kruties,juk turi buti kazkokia alternatyva.Juk norisi ir teveliams atsipalaiduoti kazkur iseiti,papramogauti vakarais...O del nakties tai,bent jau man tai labai lengva kaip tik,bet kam pabuti su ja,juk ji net akiu nepramerke,pradeda kniukseti duodi atsigerti ir toliau miega,tai koks cia gali buti sunkumas buti jai be manes...

Sveikos! Mano taip pat nakciai uzmiega tik prie kruties ir niekas kitas negali to padaryt nakti ciulpia nezinau kiek kartu. Tikiuosi atpras pati,nes dabar atpratint nera sansu,o rekdyt nenoriu ir nera butinybes.Diena pagaliau ipratinau uzmigti vezime.Pasikankinom keleta dienu,bet savo pasiekiau.Nors ir dabar dar kartais sunkiai vezime uzmiega,bet nepasiduodu ir supu kol uzmiega.

Na manoji uzmiega irgi tik prie kruties taip kai as namie tai nematau ci jokios bedos bet kartais tenka ir isvykti kur nors tada kai ateina miegojimo laikas vaikas klykia bet nemiega kol negauna papulio todes niekam negaliu jos palikti ilgesniam laikui.

Tai jau vargelio turi ir pas mane tos paciosbedos,vargstu ir as

Sveikos mamytes galbut jau yra tokia tema,bet nelabai turiu laiko paieskoti

Mano sunui 9men,iki7men nuo gimimo nakti visai nesikeldavo,arba viena karteli.7men susirgo bronchitu,ir kaip tik dygo dantukai,todel nakti pradejo keltis po kokius5kartus,maniau kai preis liga ,nustos valgyt ir nakti,deja... buvo metas kai kas valanda,ar dar dazniau.pries miega dabar duodu sociau uzvalgyt,tai atsikelia apie pirma valanda nakties,o po to vel daznai reikalauju pienuko,tai pavalgyt,o kartais tik apsiramint(tik paciulpia papuka ir miega).Beda ta,jog neima nei buteliuko,nei geruves,nei soskes ir diena uzmiega tik prie kruties,anksciau duodavom soske,ir kaip mat uzmiega.nezinau,kaip atpratint.noriu maitint iki bent 1.5metu,siaip iki 2.bet negalesiu niekam palikt,nei vyrui nei mociutei.o juk arteja vasara,noresis grizti namo velaiu ,pasibut,bet negalesim ,nes mociute papuko neduos...uzmiega ir ant ranku kai visai nuslabes,diena.
bandziau neduoti,bet verkai nors tu ka.pripazystu,kad ilgai nakti nesikankinau siulyt misini gal visgi,nakti pabudes,jei tikrai alkanas paims buteliuka siek tiek paverkes?noriu kazka daryt,nes vaikas auga,su kiekviena diena protingeja,ir kuo toliau tuo labiau nenores atsisakyt naktinio MP
OJ,dar rasyciau ir rasyciau,bet manau problema mazdaug aiski.
aciu uz atsakymus

po sirgimų visą laiką sunkiau sugrįžti į normalų ritmą, kartais tenka truputį ir paverkt... aš tai jei pati netingiu , kai jau pasveikęs naktį reikalauja krūties, prabudusį pamaitinu krūtimi (jaučiu, jau kada meigot ar žaist pradeda tai ir nutraukiu), o užmigdau jau visai kitais būdais, bet ne ant krūties. Jau nuo kitos nakties prabudimų sumažėja žymiai, o kai porą naktų pasikankinau migdydama, tai jau net kelias iš eilės naktis išmiegojom be pertraukos. tik va, vėl apsirgom...

Mūsų mažasis pilietis irgi nenorėdavo nieko gerti, su puodukais ir buteliukais tik žaisdavo, bet kai išėjau į darbą, kol manęs nėra geria kaip vyras. o savaigaliais vis dar reikia gudraut, kad atsigertų ko nors kito, ne mamos pienelio...

manau ir tu 'nesiparink', kol nėra reikalo nieko kito gerti, tai ir neims nieko, o kai šalia tavęs nebus, tai ir išmoks gerti kitus skysčius.

mūsų soskę iki devynių menesių ėmė, o po to kategoriškai atsisakė, bet api metukus ir ant krūties nebeužmiega, tik dar labiau pažvalėja taigi, dabar jau bandom muzikytes, multikus ir panašiai prieš miegą...

as bandziau atitraukt kruti kai matau jog zaidzia,ar miega,bet tada didziausi riksmai prasideda,reikalauju kad papukas iki uzmigimo buyrnytej butu.na nzn,jauciu pasikankint vyrui ar mociutei tektu nemazai jei bandytu isiulyt kazka kita

O je pasirodo ne as viena taip kankinausi..
Maniskis iki 6men. i jokius buteliuku ir puodukus ne ziuret neziurejo. Arbatos iki siandienos ne laso nera i burna paemes.Misinuku irgi nepripazino.Soskes nuo 2 men. nebeeme.

Be mamytes papuko neuzmigdavo nei diena,nei vakare.Musu nakteles mazdaug taip atrodydavo: 20 val. uzsunusdavo prie mamytes papuko, palaukavau kol kietai imigs ir i lovyte nesdavau.24 val. keldavosi,jei suspedavau dar pusiau mieganti pamaitint tai miegodavo toliau.antras kelimasis 3 val.Vel ta pati procedura.Tada jau iki 8 val. ismiegodavom.Dazniausiai pas mamyte ir teveli lovoje. jei bandydavau atgal i lovyte paguldyt- didziausios isterijos.

Visi mociutes bandymai maitinti nakti is buteliuko pasibaige tuo,kad man visvien reikejo is baliuko lekt namo...

Taip ir kankinomes...Nuo 9 men. pripratinau vakarais gerti karves pienuka is buteliuko.Bet mano vaikis istustines buteliuka pradedavo muistytis ir ieskot kruties. jei neduodavai tuoj visi miegai issilakstydavo ir tada iki 22 val naktinedavom,kol "nusikaldavo".naktimis keldavosi visa laika 3 val. kaip laikrodukas. rekdavo tol kol nepasiimdavai jo i lova.

Taip ir kankinomes...

Pries pora savaiciu nusprendziau,kad reikia imtis kazkokiu veiksmu.visgi vaikui jau beveik metai.Vakarais dabar 19 val. aprengiu pizama,isgeriam pienuka.tada padainuoju lopsine ir guldau i lova.uzgesinu sviesa,uzdarau duris ir labanakt.

Aisku pirmom dienom buvo isterijos.Bliove iki apsivemimo.Man irgi sirdis plyso...naktimis irgi atsibusdavo ir verkdavo.Kentejau dantis sukandus...

Nu ir ka jus manot...Penkias naktis taip kariavom.O dabar vaikas ismiega geriausiai.

Vos nezliumbiau is laimes,kai pirma karta vel visa nakti ismiegot galejau...
aisku mamytes pienukas dar ir dabar pati geriausia priemone uzmigimui yra.Paskanaujam karts nuo karto.Bet jei nera tai nera. dabar ir mociute ,ir tevelis ir tetos gali paguldyt.isteriju neber.

aciu uz atsakyma beje,as nakti irgi lovon pasiemu,nes nepajegiu kilotis,nes buna jog ponaitis per valanda 3kart keliasi gal ir man reiketu kazkaip panasiai kaip jus,bet nezinau kaip jam to misinio ar karves pieno isiulyti. o tai ir palikdavai,iseidavai is kambario?pats uzmigdavo ar kaip?

Is pradziu uzvirindavau 200 ml pienuko,isgerdavo 100 arba netgi dar maziau.paskiau po truputi pradejo visus 200ml isgert.dabar jau 250 ml iveikia.

Tiesiog gal pabanyk kiekviena vakar prie einant miegot pasiulyt buteliuka.gal pakeisk ciulptuka.mes naudojam toki ne visai kai maziems leliukams,bet jau didesniems vaikams.

nepripras per viena vakara,bet per laika gal pasiseks.Paskiau su pilnu pilvu ir miegot ramiau.
Siaip tai knygose visur raso,kad reikia jei vaikas verkia vis ieit i kambari: is pradziu po 5 min. paskiau po 8,po 10 ir t.t. taip kol uzmigs.pas mane tai napasitvirtino,nes jei ieidavau,jis pamatydavo,kad esu ir dar labiau bliaudavo,taip,kad nusprendziau tiesiog palaukt kol usiramins.siaip as pastebejau,kad maniskiui tai ramybes reik.Pradejau duris uzdarinet (anksciau palikdavau praviras).
siaip tau reikia paciai isbandyt kaip geriausia.Kiekviena mama savo vaika geriausiai pazista.

jei nakti verkslena nepuolu iskart ziuret.dazniausiai pats nusiramina.

pastebejau,kad kai ieinu tai mane pamates dar labiau verkt pradeda.zino,kad mama "ant blakstienu"statyt gali.na nezinau,kazka bandyt reikia.nes kuo toliau tuo blogiau.o ir teveliu lova okupavo is didelio noro papa gauti

bet nezinau ar uzteks valios.

nu nesupyk, bet man tai čia žiauriau negu žiauru . niekad gyvenime nesugalvočiau šitaip skriaust savo mažylio .
tai aišku kad jis po 5 naktų nurimo, suprato pagaliau, kad verk neverkęs, vistiek niekas jo nemyli ir neateis ...

nu niekam nerekomenduoju naudotis tokiu "metodu". gal su gerokai vyresniu vaiku, pvz nuo kokių 3 m jau ir galima būtų bandyt tartis, kad va, mama uždarys dabar duris ir tu eik miegot. bet 1 m mažylis tikrai dar nėra pajėgus suprast, kodėl jį čia vieną tamsoje paliko

Mano vaikis iki 10mėn tik prie papuko užmigdavo, jei namie, nirkaip kitaip. Ir naktimis pribusdavo kokius 5-6 kartus ir be papuko neužmigdavo. Jau buvau išsigandusi, kaip reikės vaiką atpratinti nuo krūties. Tai, kai suėjo 10 mėn, naktį pabudus jam, nebedaviau krūties kas kart jam pribudus. Tai pirmą ir antrą naktį košmaras buvo sakyčiau... Po valandą vaikas verkė, kol nuvargęs užmigdavo. O po 2 dienų atėjo ramybė, negalėjau patikėti. Beprabusdavo 2 kartus naktį. O dieną migdydavau atsigulus šalia jo, savo lovoje. Tai pirmą dien ir buvo verksmų, kodėl negauna nusiraminimui papuko, bet paverkė 10 min ir užmigo.
Tai va taip, gan sėkmingai atpratinau vaiką nuo migdymosi prie papuko, kuris liko tik valgymo funkcijai, o ne vietoj soskės :-)

manau, kad zindomo kudikio klykinimas yra visiskai netinkamas budas mamai issikovoti ramybe nakti. mamos, negi taip sunku patiketi, kad kudikiai uzauga ir patys ismoksta uzmigti? nu niekaip nesuprasiu, kam reikia tuos vaikus sitaip draskyti

Pritariu Man irgi vaiko rikdymas gana skaudziai atrodo O mes su mazute atradom gera migdymo buda Kadangi as negaliu su dukryte miegoti, nes neuzmiegu visa nakti, tai pamaitinusi paguldau i lovyte, ijungiu migduka(su klasikinem melodijom), Ir laikau rankyte, ji niuniuoja kartu su melodija, spaudo mano ranka savo mazute rankyte Uzmigimas trunka iki 10 minuciu, bet dukryte uzmiega be streso ir su mama salia Kai maitinu nakti, kartais neprabunda, o jei prabunda, vel jungiam migduka ir glostomes rankytemis Na ir dar, jos lovyte yra salia musu lovos, tai labai patogu, man atrodo ji dar per maza istremti i kita kambari

buvo keli kartai kai neduodavau,bet paverkdavo 15min ir mamytei sidele neatlaikydavo

yra skirtingu žmonių, todėl skritingai priima tą patį dalyką. mano ir man vyro psichinė sistema yra labai jautri, todėl žinau, kad ir vaiko taip pat, todėl nei man nei jam nealtaikys nervai tokio migdymo (o beje, tikiu kad efekto didelio neturėtų). Tačiau jie mamytė turi stiprybės išlaukti kelias dieneles tokio migdymo, tai greičiausiai ir vaiko psichinė sistem yra lygiai tokia pati, nežinau net kaip pasakyti - gal mažiau jautresnė, tai ir toks savarankiškumo ugdymas tinka.

mano mažius iki 5 mėnesių iš viso savarankiškai užmigdavo nakčiai - pavalgydavo , paguldydavau į lovytę, ir galėdavau eit, nes pats užmigdavo ir visai lengvai, be jokių prieštaravimų ir ašarų. o paskui gal jau smalsumas didesnis aplinkai atsirado, o gal ir man pačiai ir tėveliui iš darbo grįžusiam norėdavosi kartu daugiau pabūt, tai galima sakyti patys prisipratinom kartu užmiginėt. ir iki metuku tik mūsų lovoj ir užmigdavo.

nugi nevarykit mamoms komplekso, pusė pasaulio taip daro, anokia čia naujiena, ir joks pediatras nevadina tai kankinimu, o priešingai, nenustatyta neigiamo poveikio prieraišumui, pasitikėjimui ir pan.

maniškis ir prie manęs prisiglaudęs sugeba paklykt visu balsu, tai ką - aš jį kankinu tuo metu?

Nu va tai pas mus irgi 100% toks pat atvejis.Jei krutis butu maisto saltinis,nebutu ne mintis atejus tokiu drastisku priemoniu imtis.(Iki sesiu menesiu tik mamytes pienuku maitinosi)Bet pastebejau,kad tai grynas pripratimas,nes vakarais prisikirsdavo koses.

Mes ilgai jo lovele pas mus miegamajam turejom, bet tik nemiegojo jis joje nors tu ka.naktimis atsikeldavau ,bandydavau uzmigdyt ji supamojoje kedeje.duodavau ir papuka paciulp,kad nusiramintu.Uzsnusdavo sitaip po pusvalandzio ar valandos.Kai tik bandydavau uzmigusi perkelt,tuoj atsibusdavo.Ir vel prasidedavo viskas is pradzios.jei bandydavau paguldyt nemieganti,pradedavo bliaut,jau guldant.As nespedavau ne is kambario iseit o jis jau stovedavo stacias
Be to mano vaikas labai neramus.Ne tiek ciulpdavo,kiek znaibydavosi,kandziodavosi,spardydavosi.Ir taip puse nakties... pasidare jau ir nebesaugu miegoti pas mus lovoje,nes sitaip besivartydamas du kartus iskrito is lovos.
Viska bandem ir liuliuot ir ciuciuot ir dainuot,ir rankytes glostyt.nieks nepadejo.jei prie lovos tik prisiartindavai,pradedavo klykt.Nenoredami virkdyti vaiko.pradejom vakarais jam leisti zaist,kol patys eidavom miegot.neturejom jokio dienos rezimo.jei uzmigdavo apie 22:30 o kartais dar veliau,tai paskiau ryte budavo piktas kaip sirsinas.

Sutinku gal mano pasirinktas metodas ir ziaurus, as jo pati tikrai buciau nesugalvojus.Bet kam pasipasakodavai,visi siule pamegint.Net mano vaiko gydytoja...
gal ne taip ziauriai skambes,jei parasysiu,kad nepalikdavau jo visiskoje tamsoje.ijungdavau naktine lempute,migduka su ramia muzikyte...Bet musu mazajam ponaiciui buvo viskas nusispjaut...visi zaislai "skrisdavo" is lovos.
o as pati esu verksne didziausia,jei kas tuoj i asaras.Neisivaizduojan kiek kartu bliovau sitaip naktimis i pagalve isikniaubusi.Ir si karta buciau po pirmos nakties pasidavus,bet vyras neleido,nors jam irgi sirdis plyso.

Aisku super mamos titulo tokiais metodais tikriausiai "neuzsidirbsiu".Bet pagaliau vel galime visi naktimis ramiai isimiegot.O rytais pabundame geros nuotaikos.Ir as ,ir vyras ir mazius...
Papildyta:



As savo vaikiuka labai myliu...
Bet tiesiog nebezinojau kitos iseities.Kai pasiklausydavau,kad kiti leliukai nuo 8 vakaro iki 8 ryto be jokio garselio ismiega.O mums kiekviena naktele sitaip kariaut reikedavo.

nebeturejau jegu ir nervu...O dabar tokia siaubinga mam jauciuos,kuri savo vaika kankina...

na taip ir kankinasi vaikas, mama ir tėtė iki mokyklos (arba ilgiau) su užmigimo problemomis - o vien dėl to, kad vaikas neturi savarankiško užmigimo igūdžių, ir kur turės - juk visada šalia būdavo mama, tai reiškia taip ir turi būti visą laiką. ir tai mes vadiname meile? Daug didesnė meilė man atrodo, kai leidžiam ir sau, ir vaikui gerai išsimiegot ir palaikom jo dienos režimą, vardan visų poilsio ir geros nuotaikos (vaiko visų pirma).

o pirmą kartą likus vienam lovytėje ir galvojant, kad dabar tai negalės užmigti, pasidaro baisu. bet juk turi būti pirmas kartas? Ir kuo toliau, tuo pripratimas bus didesnis, ir sudėtingiau atprast. Todėl net trijų metų, kai jau 'galėsi susitarti', ta baimė niekur nedigs, o bus tik dar didesnė.

kai kuriems užmigimo problemų nebūna, kitiems būną didesnės ar mažesnės, todėl manau kiekvienam yra savas kelias ir mama viduje jaučia, kur tam ribos. Jei pavyko kelis vakarus ištverti dantis sukandus, reiškia ribos nebuvo peržengtos. ar jūs norit pasakyti, kad mama nori kankinti savo vaiką? kai negalima kišti virbalų į rozetę ir vaikas sukelia isteriją, tai čia irgi vaiko kankinimas gaunasi?

o vadinti mamytes pagaliau leidžiančias pailsėti ir vaikui ir sau, vaiko kankintojomis, yra mažų mažiausiai žiauru. aš tai kaip tik džiaugiuosi už jas, kad sunkiausias periodas jau praeity, ir dabar gali ilsėtis visa šeima, ir džiaugtis vieni kitais.
Papildyta:


nesijausk siaubinga, aš tave puikiai suprantu. tiesiog vieni vaikučiai lengviau užmiega savarankiškai, kiti - sunkiau. todėl kuriom tai sekėsi lengviau, galbūt pilnai nesupranta, kad toliau tęsti bemieges naktis ir ilgus vakarus bandant užmigti nėra prasmės.

aš tave visiškai palaikau.
jei vaikutis lengvai ir pakankamai greitai užmiega ant krūties ar ant rankų ir paskui taikiai miega, tai aišku nieko blogo taip daryt. bet jeigu tai vargina visą šeimą, ir vaikas dėl to neiššsimiega, jūs esate patys geriausi tėvai, kad padėjot vaikui pagaliau išmokti užmigti kitaip ir geriau išsimiegoti.

na aš asmeniškai neabejoju, kad tu vaiką myli . bet va vaikas, paliktas vienas uždarytas prieblandoje, gali ir kitaip pajaust...


o ko tu mano postą cituoji???? aš niekur nepavadinau tos mamos "kankintoja". aš tik pasakiau, kad man šis metodas atrodo labai žiaurus. ir pateikiau savo argumentus kodėl.


ps. mano vaikui 1,4 m. maitinu krūtimi. užmiega tik prie krūties, būdrauja vakarais ilgai prie jos, kartais net po valandą ir ilgiau. naktį taip pat kelis kartus prašo krūties. niekada nėra išmiegojės neprabudęs visą naktį. aš šią problemą sprendžiu kitaip - nusipirkom labai didelę lovą ir miegam ramiausiai visi 3. išsimiegam ir mes (nes naktį žindau praktiškai miegodama, tik suverkia, ištraukiu krūtį ir miegam abu toliau) ir vaikelis. dieną irgi užmigdau prie krūties, po to dieną kartais perkeliu į lovytę miegot, kad priprastų šiek tiek prie jos. vakare irgi jei pati su vaiku nenulūžtu perkeliu nors porai val jau užmigusį į lovytę (tiesa ne visada tai pavyksta). kai atsibunda, pasiėmu pas save likusiai nakties daliai.
mums labai gera visiems 3 miegot, tėtukui irgi malonu, kai vaikelis prie jo prisiglaudęs snaudžia . manau kad kol vaikutis mažas, reikia mėgautis tomis artumo akimirkomis, kurias jis teikia . nes užaugs ir nebeprisikviesi ir nebenorės nei prisiglaudimų nei apsikabinimų.
kai nustosiu žindyt, po truputį imsiu pratint miegot lovytėj. bet tikrai ne taip drastiškai, ne vieną tamsoje. o į atskirą kambarį be 3 m tikrai nekraustysiu. vyresnysis į savo kambarį išsikraustė būdamas beveik 4. ir nebuvo nei vienos verksmų nakties, jis tai priėmė kaip iššūkį: va, jau didelis aš, turiu SAVO kambarį

atsiprašau, kad cituoju
kodėl metodas "žiaurus" (man rodos tai visai atitinka "mama kankintoja", ne ji gi naudoja tuos žiaurius metodus), ir kodėl ji uždaro tą "vaiką tamsoje" ? visa šeima pagaliau gali ramiai miegoti ir pailsėti, jūsų šeima tai daro kitaip, nei tos mamytės, ir kodėl tai blogai?

mano mažius iki šiol keliasi naktimis ir tai manęs visiškai nevargina, nes tai 1-2 kartai per naktį, o kartais ir nė vieno. bet kai jis visą naktį prakabėdavo ant krūties, kurį laiką lyg ir buvo viskas OK, kol nepradėjau žliubti ir pulti į neviltį dėl bet kokio menkniekio , rytais atsikeldavau pavargusi, skaudėdavo nugarą, petį, ir dar daug visko. ir tai ne dėl to, kad nemyliu, ir nenoriu jo maitinti, o todėl kad ŽIAURIAI PERVARGAU. O vaikas lygiai taip pat zirzdavo, nevalgydavo jokio maisto daugiau, vakare ir dieną sunkiai užmigdavo, nors ir akivaizdžiai matėsi kaip jis pavargęs ir neišmiegojęs. tai ar tu vadintum meile šito būvio palaikymą? aš vadinu meile tai, kas padeda abiems sveikai gyventi. o mokymas savarankiškai užmigti, nebūtinai palikimas vieno tamsoje. juk gali ir prie šviesos, ir su blausia lempele, ir su mylimiausiais daiktais, visiškai įprastoje aplinkoje, kurioje vaikas visą dieną būna. ir jis pakankamai sąmoningas tą suprasti, jam gi ne 1 mėnuo.