Mano istorija labai paprasta....Panaši į visas, tačiau tuo pačiu ir skirtinga.

Iš ryto testas rodė dvi juosteles....patikėti negalėjau. Buvo baugu: su būsimu tėčiu nesusituokę, mokslai nebaigti....Bet panašu, kad kažkas žinojo anksčiau už mane....

Pamenu dieną prieš, pas tėvus kraustydama senus daiktus radau pačios savo mažą, mažą antklodėlę... Lyg tarp kitko mama tarė, kad ji bus ir anūkui.....Vėliau tada jau būsima močiutė, prieš darydama pietus garsiai pareiškė, kad pietus virs 7 asmenim....O tada po kambarį vaikščiojo tik 6....Septintasis jau tyliai laukė mamytės pilvelyje....

Pavakary nuvažiavom aplankyti neseniai gimusio kūdikėlio....neapsakoma jėga traukė mane jį palaikyti, pamyluoti....Lygiai taip prie vaikelio veržėsi ir draugas....Tada dar nė neįsivaizdavome, kad vos po keletos mėnesių ant rankų supsime savo angelėlį....

Būsimas tėtis buvo netgi labiau sunerimęs nei aš...jam buvo baugu dėl ateities- gi dabar jis bus atsakingas už mažą žmogutį.... Tačiau netrukome su šia mintimi apsiprasti, su mintimi, jog nedaug liko iki dienos kai būsime trise....

Pilvelis augti neskubėjo, nors tėtis labai jau norėjo jį pamatyti, o ta diena kai galu gale apsirengus pilvukas gražiai išryškėjo, jis labai džiaugėsi. Pilvelis vis augo ir augo, o mes juo vis labiau džiaugėmės...Vakare skaitydavau ir ruošdavaus paskaitom, o tėtis ilsėdavosi ir šnekindavo mažąjį pilvelio gyventoją....

Suspindo akys, kai tėčiui pranešiau jog keliausim ultragarso tyrimo atlikti....Tėtis mus lydėjo. Seselė atlikusi tyrimą nebuvo itin miela, todėl aš pati vaikučio nemačiau...bet mačiau, kaip drebėjo busimo tėčio rankos, kaip vis platėjo šypsena jo veide ir kaip nepaliaujamai jis pasakojo apie mažą žmogiuką pakeliui namo.....gydytoja mums nesakė ko laukiam, o mums ir nebuvo svarbu- mes laukėm vaikelio.

Stipresnius judesiukus pradėjo jausti ir tėtis....jiedu žaisdavo „gaudynes“- tėtis barbendavo į pilvą, mažylis stuktelėjo koja, tada mažylis stukteli koja, o tėtis jį gaudydavo. Dažniausia laimėdavo mažylis- tėčiui retai kada pavykdavo jį sugauti.

Tačiau ne viskas buvo taip gražu....37 savaitę dėl sveikatos sutrikimų teko gultis į ligoninę....sveikata nesitaisė, ir likus vienai dienai iki nustatyto termino gydytoja pareiškė, kad nėra kitos išeities, tik skatinti gimdymą.....

Naktį negalėjau miegoti, ilgai šnekėjom telefonu su tėčiu, negalėdami patikėti, kad jau rytoj.

Ryte seselės palydėjo, tėtis pramigęs , visas sustresavęs įlėkė į gimdyklą kiek vėliau....nesitraukė nuo manęs nė per žingsnį. Viskas ėjo gana sklandžiai, ir lygiai 11 val gimė mūsų stebuklėlis....

Nekantravau, laukiau kol galų gale pasakys kas gi....? Daktarė lyg mažą varliuką pakėlė vaikelį- Mergytė atsidusau ir su palaima padėjau galvą, o tėtis nesuregavęs vis blaškėsi- tai kas gimė? Tyliai pasakiau, kad mergytė....Gydytoja padėjo suvystytą mažytę man ant krūtinės....Abu tylėjom, netekę žado....Tik vieninteliai jau dabar TĖČIO žodžiai – Labas, Gabriele.....

Mažos mėlynos akytės žiūrėjo į mus....

labai mielas pasakojimas aukit dideles ir sveikos

Aukit sveikutes

Mano Gabijos gimimo istorija

http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=538548

taip gražiai ir jaukiai papasakojai aukit didutės

siaubas kaip miela

Labai miela istorija, be stresų ir kitokių navarotų .

grazi istorija

sekmes Jums

labai graži istorija

jauki istorija ,aukit didutės,sėkmės jums

Labai grazi istorija

grazi istorija sekmes jums

aciu

Kaip grazu, net susigraudinau

sekmes jusu seimai

Grazi istorija ... Sekmes jusu seimynelei

Labai graži istorija Labai šiltai aprašyta..

Kaip grazu Sveikinu jusu grazia seima

Aciu labai Man irgi labai miela viska prisiminti....

sveikos mamytes na va mes tik vakar parsiradome namo po gimdymo liepos 1 01.50 gime sunelis 3480kg, 56cm
o viskas vyko taip, birzelio 30d nuvaziavom i rk, nes jau pradejau saremuoti, taigi po apziuros mane pagulde ir pasake jei pati nepagimdysi kita diena skatinsim gimdyma. taciau apie 6vakaro mane perkele i gimdykla, prasikankinau ten iki 1nakties. viskas buvo is pradziu tvarkoj, bet paskui pradejo mazetri vaikelio tonusai, tai mane zaibo greiciu perkele i operacine ir atliko cezario pjuvi, vaikelio nei maciau, nei girdejau vaikiukas gime labai priduses (2 kartus virkstele buvo apsisukusi aplink kakla) tai teko gaivinti. kai atsigavau po narkozes nieks man nieko nepasake kaip, kas, tik pasake, kad berniukas. po pietu atejo gydytoja ir viska paaiskino, kas yra vaikui, kad jam truksta gliukozes, kad jam turi leisti laseline, tai vos negavau infarkto, verkiau ko ne visa diena nuo to soko... po gimdymo man surado kazkokia infekcija kraujyje, tai pradejo leisti antibiotikus man ir laaselines statyt...kai jau normalizavosi vaikeliui gliukoze. lauke kita baisi zinia, vaikas taip pat gavo infekcija kraujyje, tai pradejo ir jam leisti antibiotikus ir laselines statyt. viena karta ateina gydytoja ir sako: "kur jus pasigavote ta infekcija...? mes nezinome nuo ko ir kaip jus gydyti..." po tokiu zodziu vos akys ant kaktos neissoko...taip mes ir prasikankinome 2savaites rk viena ryta, vaiku gydytoja sako, daugiau jusu cia laikyt mes negalime, tai vaziuosit i santariskes. po situ zodziu dar baisiau pasidare...atvaziavus i santariskes, mums viska istyre ir krauja ir daug kitko, tai aciu dievui, nieko nerado, ir infekcijos jokios. tai po poros dienu ir paleido mus namo
tai va dabar jau esame namie, sveiki ir laimingi

viskas buvo taip..
pagal paskaiciavimus sunelio laukem birzelio 30d..laukiam pasirodo nenori mano sunus gimti taip anksti ir mes toliau laukiam kada jis nuspres su mumis susitikti na kaip tik liepos 9d vyras nori savaitgali iseit i darba, deja nesigauna ir gaunu is jo sms ,,ZMONA, KAD JAU MAN NEPAVYKO SI SAVAITGALI ISEIT I DARBA, TAI BUK GERA PASISTENK PAGIMDYTI..,, (juokinga ) paskaiciau sms, pasijuokiau, atrasiau ir toliau sau ramiai ruosiu valgyt..sestadienio rytas, pabundu su keistais skausmais, bet nepergyvenu, nes su netikru pavojum jau du kart i ligonine vaziavom ir vis grizdavom namo visa diena vaikstau, nuvaziuojam i draugo futbolo rungtynes, vakare visi susedam pas mus atsvesti laimetu rungtyniu, pasedim ir ramiai einam miegoti..o as vis vartausi, man skauda, per miegus vos suprantu kodel man skauda, tai 3nakties pabudau, pazadinau vyra, gvau prasyma palaukti bent iki pietu, nes jis lb nori miegot taip pravaiksciojau gal iki 7 ar 8ryto, issikvietem taksa, nuvaziavom i ligonine ir jau 12.18val likiau savo maziuka ant ranku tai gavosi, kad maziukas gime pagal vyro uzsakyma

labai labai graziai aprasyta

cia jau likimo zenklas buvo jums kai ta savo maza dekuti pamatei

turbut bet tada apie tai ne nepagalvojau

labai miela istorija

Aciu