Kada medikai trauko pečiais, negalėdami rasti nevaisingumo priežasčių, galime tik įtarti, kad tos priežastys psichologinės. Tiesioginių įrodymų nėra, galbūt todėl, kad emocijas sunku pamatuoti. Bet yra daugybė sėkmingų psichoterapinių atvejų, kurie kalba patys už save.
Tyrimais nustatyta, kad 54 procentai moterų, lankiusių palaikymo grupes, pastojo per metus. Iš tų, kurios nedalyvavo grupinėje psichoterapijoje, pastojo 22proc. Ir panašių tyrimų labai daug...
Netgi kai priežastys medicininės, svarbu gydyti ne tik kūną, bet ir sielą. Žmonės, susiduriantys su nevaisingumu, išgyvena daug stiprių jausmų - pyktį, liūdesį, nusivylimą, beprasmiškumą, gailestį, pavydą, vienatvę ir dar daug daug kitų... Nieko nuostabaus, kad su tokia įtampa savarankiškai susitvarkyti kartais būna tiesiog sunku... O nuolatinis stresas dar labiau mažina šansus pastoti:
* stresas tiesiogiai įtakoja reprodukcijai reikalingų hormonų gamybą. Kitaip tariant, dėl streso gali sutrikti ovuliacija moterims ir spermatozoidų gamyba vyrams. Tiesa, vyrų reprodukcinei sistemai stresas daro mažesnę įtaką.
* streso būsenoje sustingsta, įsitempia raumenys. Kiaušintakis sudarytas iš raumeninio audinio, raumenų judesiai stumia apvaisintą kiaušinėlį į gimdą, gimda taip pat raumeninis organas. Kada raumenys dėl įtampos sustingę, apvaisintam kiaušinėliui sunku keliauti kiaušintakiu, vaisiui sunku įsitvirtinti gimdoje.
* nuo streso pakyla kraujospūdis, sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, įsčiose bandantis įsitvirtinti embrionas gauna mažiau maisto medžiagų, deguonies.
* stresas silpnina imuninę sistemą, kas gali komplikuoti vaisiaus implantaciją.

Taigi, emocinės problemos gali apsunkinti pastojimą, kada priežastys bet kokios. Vieni tuo tiki, kiti abejoja, diskutuoti turbūt galėtume be galo. Kiekvienam - savo kelias. Linkiu, kad tos, kurios ieško, šioje temoje rastų bent dalį savo atsakymų... Visoms šilto ir jaukaus bendravimo

SENOJI TEMA

tokia profesija, ačiū už naują temą.

Atsakau dėl tų gydytojų "talibanų".Jei viskas eisis gerai ir aš susilauksiu leliuko, tai nueisiu pas tą gydytoją, kuris man tvirtino, kad ivf - kažkas baisaus, prieš gamtą, ir jam parodysiu tą vaikutį.Ir tuo pačiu jo paklausiu ar šis vaikutis gali būti prieš gamtą.

aciu uz nauja tema,
Kaip jauciuosi? ogi dabar plaukiu pasroviui, cia buvau dienom apsiskaiciavus ir galvojau kad veluoja tai patikekit kaip pasaulis nusidaze ryskiai ivairiausiom spalvom, kaip vyras kuriuo taip abejoju pasidare stebuklingas , visgi supratau kad pastojimas tai yra mano svajone, bet kai supratau kad apsiskaiciavau tai viskas vel sugrizo i savo vezias, tiesiog dabar nieko nedarau, eisiu pas viena moteri (gal energetike), jau viena karta buvau tai pasake kad su ne su tuo vyru gyvenu kad tarp musu nieko nera, tai reikes nueiti paklausti is kur zino. , gal pades ne atsakymu o susivokimu.

Tai labryt visoms.
Kokį galą aš čia veikiu, nežinau. Jau buvau pabėgus nuo virtualaus gyvenimo, ir vėl aš čia.( tikrai neilgam)
Galbūt dėl radinių : kai kas iš merginų, man rūpinčių, jau mamos.
Kitas reikalas.
Kelionės man- puki terapija. Kadieninės aplinkos pakeitimas prašvarina smegenis, nors sakot,nuo savęs nepabėgsi, o kam nuo savęs bėgti? Aš pati sau visai patinku
Dabar dėl to vyno ant žalios pievutės.
Yra tokia vieta miške, Žolyno gatvės gale, kur aš jau nuo pernai ketinu neštis kėdę ir termosą kavos. Tai gal ir vyno nusinešti galima. Puiki pievutė, pušys aplinkui.
Gal darom, pvz savaitgalį, jei oras geras. Pelargonija, Dijav ?

Merginos, labai atsargiai klausykit tokių patarimų - kad ne su tuo vyru gyveni, ar trukdo protėvių karma. Kai esi pasimetusi, visokie patarėjai, enrgetikai, būrėjos ir pan. gali padaryti labai didelę įtaką, ir priklausomai nuo to, su kokiu žmogum susidūrei - "juodu" ar "baltu", tau gali padėti, o gali baigtis labai blogai.
Bent aš žinau atvejį, kai viena mergina po skyrybų nuėjo pas būrėją, ir jai ten tokių briedų pripasakojo, kad vos nenuvedė iki savižudybės.
Papildyta:
Švilpa, žinau maždaug tą vietą Žolyno gatvėj, visai netoli mano namų Ir gastonomas netoli....

Dijav, kaip jūs šį rytą? Gal norit ką nors pasakyti? Labai nebesigilinkim, trumpai - po sunkaus darbo reikia poilsio

Gaja, ačiū už nuoširdumą... Aš pati vargu ar pasikeičiau, pasikeitė tik mūsų pokalbiai - pradžioje teko ir pačiai su savimi pasikalbėti, o dabar vis daugiau mergaičių įsijungia į diskusiją, pokalbiai tikrai tapo nuoširdesni, atviresni. Kuo labai džiaugiuosi

euromergele,manęs klausei, ar grupėje žmonės atsiveria? Vakarykštės Tavo ašaros ir yra atsakymas į klausimą, kas vyksta grupėje... Nors su psichologu dirba vienas grupės narys, kada problema bendra, tyliai viduje ašaroja, dirba, auga ir visi kiti besiklausantys... Nežinau ar norėtum parašyti čia, garsiai, ar tik sau tyliai atsakyk į klausimą, kurios temos, kurie Dijosv sakiniai Tave užkabino labiausiai... Taip daugiau sužinosi apie savo dabartinę emocinę būseną.

kristar, džiaugiuosi, kad šiandien galit ramiai apie viską kalbėti... Tam, kad ateitų ramybė, prieš tai reikia išgyventi dideles audras ir didelį skausmą... Po to ramybė, vėl audra, vėl ramybė. Taip ir banguoja gyvenimas.

amela, rytas tikrai protingesnis už vakarą Tik įdomu, kas negerai su jūsų vaizdu? Suintrigavot

sella, savo pirmoje žinutėje žodį "jei", pakeiskite žodžiu "kai" ir perskaitykit dar kartą

duniaša, nereikia net sakyti, pati puikiai žinot - kai prašviesės akys ir širdis dėl judviejų santykių, ateis atsakymai ir į visus kitus klausimus...
Papildyta:

Labai labai labai sutinku
Papildyta:
Švilpa, Jūs labai protinga ir nuovoki moteris, ir tikrai žinot, kodėl jūs čia

Gerai gerai, pasitaisysiu

Aš manau, kad į tuos netaktiškus, grubius klausimus "kodėl jūs neturit vaikų, kada jų susilauksit" ir reikia atsakyti tuo pačiu tonu, t.y. tiesmukiškai ir grubokai.Pvz., :"Man šis klausimas per daug asmeniškas ir intymus ir nenoriu į jį atsakyti.Be to, užduoti tokį klausimą yra nemandagu ir netaktiška".

laba ryta na taip protingesnis, bet ne iki galo protingas o vaizdas tai mano toks "lyg buciau gerus menesi, arba kas butu i nosi uzvaziaves ir visos akys uztine tik be melyniu visa pusdieni sedziu su saltu ranksluosciu-gaivinu akis...ir reikejo sitiek bliauti

[B]Švilpa, Palergonija[/B]...aš mielai, bet esu ne iš Jūsų miesto....man iki Jūsų 1,5 val.kelio....Nors šį šeštadienį Vilniuje išteka mano geriausia draugė....būsiu (liudininkė)....tai gal pabėgti nuo visų?)) (juokauju aišku)...Bet aš mielai pakviesčiau pas save kavos.........gyvenu atokiau nuo miesto, šalia miško, vandens telkinio ir žirgyno....pro langus matau tik didelius laukus ir jokių (kol kas ) kaimynų......


Amela, man irgi visada būna veidas užtinęs, nes aš nuo vaikystės labai sunkiai pravirkstu, o jei pravirkstu,kaškodėl taip įsiverkiu,kad pradėjus verkti dėl konkretaus įvykio....apverkiu dar labai daugybę ankščiau įvykusių įvykių, kurie išlenda iš manęs....... Nu trumpai sakant.....neverkiu...neverkiu....bet jau kaip pradedu galo nėra................... ....Tada mano veidelis labai jau ištynęs būna................Bet, man asmeniškai tas išsiverkimas labai padeda....man būna po to lengviau kaškaip......iki kitos ašarų pakalnės.Nors kartojuos, bet mane pravirkdyti yra labai jau sunku....

Tokia profesija labai ačiu,kad domitės. Vakar jaučiausi truputį "nuoga" tiek pasipasakojus. Labiausiai užstrigo Jūsų pasakyti žožiai,kad tai depresinė būsena,kuri yra pavojinga. Labai stipriai suregavau, gavau šiokį tokį šoką..........labai tikiuosi,kad tai galėsiu išpręsti be medikamentų (užteks tik pokalbių su psichologu....Dar siaubingai šiandien skauda galva.........

Euromergele

tai taip baisiai as irgi retai kada verkiu, matyt jau db susikaupe daug visko buvo dabar esu isvis dilemoje, ka daryyyyyttttt? keisti gydytoja-nekeisti,kaip sustiprint savo dusia ir + iveiktti ta "karma" eiti pas kita gydytoja dabar pasikonsultuoti ar eiti po vasaros, ar likti pas savo..nu vienu zodziu ... dar savo gyd negaliu skambint, nekyla rankos, nes jauciu kad skirs kontraceptiku o as ju visai nenoriu, o ju negert manau ji nerekomenduos...bet ka daryyyt jei as nenoriuuuu....

sutinku ir as. Jei pas mane mazdaug viskas butu gerai as irgi patarineciau neikit pas burejas ar energetikus, bet kai kamuoja abejones ir kamuoja visus metus, norisi ramybes dusioje o jos nera, tai eini kazkus kreipiesi kad atsakyma duotu, o kai duoda ta "atsakyma kurio nori" tai nezinai ka su juo daryti ir lieki kaip maisu trenktas prasideda dar didesnes abejones, norisi kad kazkas paimtu mane ir pernestu i kita vieta kur viskas aisku. tai yra aplinkybes susiklostytu pacios pastoju tai lieku, jis pasako kad iseina pas kita tai skiriames. ir svarbiausia kad ir pirmas ir antras atvejis yra geri, nes tai problemos sprendimas. As pati negaliu priimti sprendimo as pasimetusi....
kai as verkiu, irgi is ryto veidrodis kreivai rodo, del verkimo tai as jautri visi filmai jautresni apverkti, skaitant jusu pasisakymus kad jus verkiat man jau asaros byra. bet zliumbiu tik kai susikaupia o talpi esu tai nerealiai, gaunasi retai bet konkreciai.

Prisiprašysi... iki Marijampolės nulekiam baliavoti, kai labai norisi, ir Tave pasieksim

tai vat kad kai ieskai atsakymo, ir kai is visur girdi tik toki "kad nu nelaikas, nu dar turesi vaiku" tai tik pikta pasidaro, o kodel kitiem laikas?? o kaip zinot kada tas laikas, ir kaip elgtis teisingai? laukti ar kazko ieskoti, o siaip nemanau kad astrologija yra briedas kaip bebutu veikia mus tokie dalykai "kad ir menulio pilnatis" juk buna zmoniu kad nemiga kankina ar dar kas..tad kodel pagal zvaigzdes negali tau to sudelioti. Beto as neatejau pas ja su klausimu apie vaikus, nuejau bendrai, ji zinojo tik mano gimimo data, pasake apie mane tokiu dalyku kuriu as net pati suprast negalejau, ivykiu buvusiu, apie darba koks tiktu ir patiktu ir panasiai, tad kodel negali buti tiesa tas "proteviu karma"

na kiek gyvena zmogus tai panasiai gyvena ir astrologija tai labai senas mokslas, todel ja reikia dometis ,mano nuomone, bet nepasikliauti aklai, kaip tai daro indijoje. ten zmonas ir vyrus parenka, parenka vestuviu data ir visokius tokius svarbius zmogui ivykius pagal zvaigzdes. Na reikia nepamirsti kad pas mus ne indija nors mes ir is ten lyg ateje.... , as beveik tai moteriai is vis nieko nesakiau, pasakiau kad esu vedusi ir kalbesimes apie vyra o ji "paskubejai, nes ne tas tavo vyras, tavo vyras salia bet ne tas ir vaikas su juo bus, "su tuo tariamu salia", sake kad turiu atkenteti ir pati priimti sprendima nes as kazkada esu taip zmogu skaudinusi tai turiu pasekmes dabar, tokius dalykus pasake ir bureja (pries 5 gal metus o ejau daugiau del darbo, tai kai taip pasake labai nustebau, siaip daug tiesos pasake) ir energetike kur buvau pries dvi savaites. atvaziavau namo tai kaip maisu trenkta nusiemiau vestuvini zieda tai kazkaip net palengvejo, tai net dabar nesinori detis. Bet gi priemem santuokos sakramenta, ir tos burejos tai tik zmones, pasakantys savo nuomone, ir ta nuomone priestarauja mano sazinei. Belieka tvirteti viduje, kad suprasciau kad taip kaip gyvenu man nepatinka. Na vat kad ir vakar buvome koncerte viskas puiku, nuotaika puiki, ir pamaciau ten mergina panasi i ta kur jis buvo isimylejes, ir pas mane viduje audros kaip sukilo, mintys visokios, va sita tai jam puikiai tiktu ir jam labai ji patiktu ir t.t., na tiesiog kazkoks liguistas pavydas, bet jis i ja nei spoksojo nei ka demesi atkreipe bet tik tiek. tai suprantu kad zaizdos gilios ir esu silpna.

o kas del vestuviu datos tai mes susituokem geguzes menesi o pagal senoliu lietuvius kas geguze teka tas greit neistikimybe i namus gauna, mes ja gavom po 2 menesiu

Jūsų nemačiusi, aš negaliu tvirtai teigti, kad sergate depresija... Būtų labai įžūlu ir neprofesionalu... Bet tie jausmai, kuriuos apibūdinote - liūdesys, beviltiškumas, skausmas, mintys apie tai, ar yra prasmė gyventi - jie yra depresiški... Manęs klausėt, ar tai rimta. Mano atsakymas - taip. Jau sakiau, kad prieš kelis mėnesius perskaičiusi pirmąsias jūsų žinutes, buvau sunerimusi... Džiaugiuosi, kad prabilote, kad susirūpinote savo emocine sveikta, todėl tikiu, kad viską įveiksit


Neskubėkit... Kur lekiat? Nebent amžius spaudžia - anąsyk klausiau, bet nieko į tai neatsakėt.


Nai nai nai, kokia jūs tinginiukė... Norit, kad kiti jums pasufleruotų atsakymą. Dėl to ir nežinot, kur tokį atsakymą dėti, nes jis ne jūsų... Palengvės tik tada, kai atsakymą subrandinsit, išnešiosit, sprendimą priimsit PATI
Papildyta:
Viena akim žiūriu Euroviziją. Visai ne mano muzika, bet iš pilietiškumo jausmo stebiu. Vien prastos baladės, nuobodoka Kažin, kaip lietuviams seksis...

kiekviena karta atlikdama procedura ar tai butu paprasta inseminaciaja ,ar net IVF turiu but pcihologiskai stipri ,jei tokia nesijauciu tai nezengiu nei zingsnio pirmyn .Daznai vyras klausia na ka ad gi eisim toliau ,atsakymas ,kai jausiuos stipri .Kai bunu stipri tai viskas geriau einasi ir nesekme buna lengvesne .O kaip jauciuosi nesulaugdama vaiku jau bevei seseris metus ,sakyciau jau priimiau gyvenima koks jis yra ,pradzioj buvo skaudu ,bet gyvenimas nepranda prasmes ,turiu daugybe svajoniu ir del ju gyvenu
Papildyta:
kiekviena karta atlikdama procedura ar tai butu paprasta inseminaciaja ,ar net IVF turiu but pcihologiskai stipri ,jei tokia nesijauciu tai nezengiu nei zingsnio pirmyn .Daznai vyras klausia na ka ad gi eisim toliau ,atsakymas ,kai jausiuos stipri .Kai bunu stipri tai viskas geriau einasi ir nesekme buna lengvesne .O kaip jauciuosi nesulaugdama vaiku jau bevei seseris metus ,sakyciau jau priimiau gyvenima koks jis yra ,pradzioj buvo skaudu ,bet gyvenimas nepranda prasmes ,turiu daugybe svajoniu ir del ju gyvenu
Papildyta:
o ar skaudina kalusimai kodel jus neturite vaikuciu ,sakyciau ne ,atsakymas vienas ,mes ju negalime sulaukt nors ir labai daug pastangu dedam ,ir taip atsakau visiems ,ir man delto negeda ,o kodel turetu but ,as saves nekaltinu ,ir vyro nekaltinu ,jis man viena kart kazka tokio uzmete ,klausimas jam buvo nu ir ka tu dabar darysi ,paliksi mane .Atsakymas ne ,tai kam tada toliau apie tai kalbet ,musu toks gyvenimo kryzius ,sakoma dievas neduoda zmogui didesnes nastos ,nei zmogus gali pakelt

Jūs parašėt, kaip nesijaučiat - negėda, nekaltinat vienas kito, jei nesijaučiat stipri, neinate atlikti procedūrų. Kaip nesijaučiat, man aišku, norisi paklausti, o kaip jaučiatės? Svarbiausia sau viduje atsakykit...
O šiaip, sutinku, kad labai svarbu psichologiškai pasiruoši procedūroms. Ir smagu, kad mokat išbristi iš duobių, džiaugtis gyvenimu, drąsiai atsikirsti smalsuoliams, kad su vyru darniai sprendžiat visus klausimus. Sėkmės jums.

labas rytas, net nezinau ar spaudzia cia tas amzius ar ne, gal nelabai man 27, bet sakau kad taip laukiant galiu ir 40 sulaukti, juk nieks nezino kada man yra likimo skirta. Nesijauciu skubanti tiesiog atlieku tai kas yra imanoma, jei ta menesi neimanoma tai ir neatlieku, per visas proceduras buvau stipri ir tikejau. Dabar paluzau, bet po biski stiprybe grizta, ir siand jau jauciuos gerai. O kaip neskubeti, ka tai reiskia? sedeti ir nieko nedaryti, laukti kad gal stebuklas ivyks? Nemoku as taip.

Atsiprašau, aš gal per daug griežtai, įsakmiai kalbėjau... Žinoma, tik jūs pati priimat sprendimą
Tiesiog kiek supratau, gydytoja jums rekomendavo pailsėti per vasarą. Aš manau tikrai, labai svarbu leisti organizmui atsigauti... Bet žinoma, sprendžiat tik jūs

tai as del to nesiginciju ir tikrai nesiimsiu jokiu medicininiu gydymu, pailseti tai pailseti, tik sakau kad ka galeciau padaryti per ta vasara, turiu omeny ne medicini gydymasi ir proceduras, o kazka kad padet sau is vidaus, kad mastymas neuzstrigtu vien tos minties kad pastot. na nzn ar supratot ka as cia norejau pasakyt, kazkaip nesirisa mintys siandien

AŠ tik supratau, kad jūs blaškotės, norėtumėt kažką daryti, bet nežinote ką. Na pabandykit dabar ramiai surašyti, bent 10punktų, ką jūs norėtumėt daryti? Rašykit viską, kas šauna į galvą, vėliau atsirinksim, kas realu, o kas ne.

Jaučiu, teks prisigerti dviese

na bandau surasyti, bet nzn 10 nesugalvojau:
1. skirti laiko sau-grozio proceduroms, ko negalejau nes visi finansai buvo skiriami proceduroms.
2. Kazkokiu zoliu ar vitaminu, ar homeopatiniu preparatu - gerinanciu moterisku organu veikla
3. Suzinot daugiau apie saviitaiga
4. Daug pramogu ir poilsio gamtoj.
5. Astrologine prognoze sia tema
6. Atlikti gera darba - tapti kraujo donore, bet labai bijau, nors ir labai noriu ir senai, nes esu girdejus kad silpna buna kai kuriems po to ir blogai jauciasi ne viena diena.
7. Noreciau tapti globeja vaikucio is vaiku namu, taciau MB tam nepasiraso, jis tik po savu vaikuciu sutinka.
8. Atrasti savyje jegu ir drasos, visiems klausinetojams "kada" atsakyti taip kad ne man o jiems butu nepatogu, nes grazus atsakymai nepadeda, toliau ikiriau lenda ..

va daugiau nzn...

Amela, šis postas skirtas ne konkrečiai tau. Tai tiesiog mano garsus pamąstymas apie žmones, kurie kažką pranašauja ar buria..
Nemėgstu būrėju, ekstreaseansų ir visokio tokio įdomaus plauko žmonių. Jie prišneka apie visokias karmas, arba nužiūrėjimus ar dar ką nors nepasvarstę (arba pasvarstę) pasako, o tu paskui sėdi ir programuoji save tai pasakytai informacijai.. Nežinau kaip kitiems, bet mano nuomone reikia būti labai stipriu žmogumi, kad sugebėtum įveikti neigiamą info gautą iš tokių žmonių.
Aišku visas šitas pamąstymas čia gal nelabai tinkamas, tiesiog labai norėjau išsisakyti ta tema

Na va, apsibrėžėm konkrečius tikslus, dabar painiavos bus mažiau Aptarkim pirmą punktą. Papasakokit plačiau - kodėl anksčiau trūko laiko sau, kaip dėl to jautėtės, kokių procedūrų labiausiai pasiilgot, kaip dabar norėtumėt save pagražinti, palepinti, kokios galimybės, kliūtys ir pan.

tai kliutys tai finansines, nes i menesi vaistam ir visom procedurom su vizitais iseidavo beveik 1500lt tai kur jau liks pinigeliu kam nors kitam. jauciausi ne kaip, bet tikejaus kad greit viskas pasikeis, na pasikeite, tik aisku ne taip kaip norejau.. Proceduru tai dantis issibalint, veido valymas, masazas (bent karta i menesi). Dabar jau i masazus turbut neisiu kazkaip vasara manau gerai bus ir ezero ir saules masazas o visa kita po truputi gal kaip nors, reik sulaukt algu pradziai ir skolu biskiuka atiduot.

Amela as apie tokius dalykus esu pamirsusi ,stengiuosi atsigriebti namie pati sau kazkokias proceduras pasidarydama.nes kaip ir minejai visi pinigai iseina gydymui.
na o sa is tikro nesijauciu siame reikale nuskriausta ,nes zinau ko man reikia siuo metu ir kur as turiu deti pinigeliuss.Aisku pavydu kai drauges sneka ,kokius naujus rubelius nusipirko(mes juk moterys),kur atostogaus ir pan.Aisku as nevaikstu apsipesiojusi, einu i kirpyka kas menesi ir manikiura taip pat.bet tiems reikalams leidziu labai minimaliai.

na as dabar esu vel kelyje link svajones,ir jei tie prakeikti finansai nepakis kojos tai bus vskas gerai.Labai noriu tiketi kad dabar mane kazkas isklauso ir gilinasi i musu problema,o ko negaliu pasakyti apie savo gydytoja.esu labai ja nusivylusi.
kaip reikia tiketi stipriai,nes kai paskaitai ,kaip mergaites tiki tiki,bet man vis kitoje ausyje vistiek kazkas kirba ir sako ,tiek metu nepavyko kodel dabar turi pavykti.kaip reikia ismesti ta isgavos,kaip reikia nurimti ,nes vaikelis ateina tik pas ramiai mama

o jauciuosi as laiminga ,nu buna uzeina sunkumo akimirku ,pradedi saves gailet ,nu paverki ,bet manau karts nuo karto paverkt yra normalu .Laimes daug i gyvenima atnese kriksto dukryte .Jos zodziai, as tave myliu ,kaip balzamas sirdziai .Mano manymu ,na per pakankamai ilga nevaisingumo kelia ,labai svarbu pajust viduje ramybe tuomet visi sunkumai lengviau iveikiami .Nugalesiu as ta nevaisinguma .Svarbu mylet gyvenima ,nes kitaip gyvenimas taves nemyles

Šis tavo teiginys man labai artimas... kad ir kaip stengdavausi galvoti tik pozityviai, iš gilumos ateidavo tas bjaurus jausmas - nepavyks... Nekenčiau tokios būsenos, bet kažkodėl įsivaizduoju, kad tai intuicija... Prieš savo ketvirtąjį bandymą, bandžiau vizualizuoti savo mintyse sugalvotą paveikslą, guldavausi ir keldavausi jį matydama; kartojau daugelį kartų kad mums pasiseks (turėjau susikūrusi maldą)... Tai man padėjo, nekilo iš gilumos neigiamos mintys...tačiau likus porai dienų iki mėnesinių tas jausmas sugryžo...
O kas liečia asmeninių poreikių ribojimą, mes tą darome 14 metų Bet nesigailime, nes tai mūsų abiejų pasirinkimas. Bet kada galime pasukti iš kelio, jeigu tik pajausime, kad mums ši našta darosi nepakeliama
Tai ką merginos čia rašote, beveik visus jausmus esu pergyvenusi... nuo...iki nenoro gyventi... bet kažkaip vis pavyksta save nuraminti, nukritus atsikelti... Gal "perdegiau" , nei vienos ašaros neišspaudžiau po nepvykusių IVF...Tik jokiu būdu neteigiu, kad esu labai stipri, kad manęs jau daug metų trunkantis gydymas nepaveikė...
Pakartosiu Jums kažkada man mano miestelio ginekologės ištartą palinkėjimą - sėkmės ir stiprybės šiame labai sunkiame kelyje.

Labai jus suprantu, gydymas nežmoniškai daug kainuoja... Labai daug ko tenka atsisakyti...
Dėl masažo, jeigu esat Vilniuje, pabandykite nueiti į Pušyno Kelią, girdėjau labai neblogus atsiliepimus. Procedūros palyginti nebrangios ir kokybiškos. O visa kita... teks kažkaip suktis.
Beja, turiu namie knygą apie tai, kaip įvairias priemones, tame tarpe ir grožio, pasidaryti pačioms. Jei kam bus įdomu, galėsiu nurašyti kelis receptus. Pati esu išbandžiusi vieną priemonę veidui valyti. Paprastai pagaminama ir mano odos tipui visai nebloga.


O, sveika, Prince, smagu jus matyti Klokit, kaip gyvenat Pakeitėt gydytoją?
Paradoksas, bet kai norim kažką išmesti iš galvos, būtinai niekaip nepavyksta... Geriausias būdas atsikratyti kažkokių minčių yra tiesiog leisti toms mintims būti. Svarbu skirti tam laiko ir ramiai apmąstyti visas baimes, nerimą, abejones, iš ko jos kyla ir panašiai. Kalbam, kalbam, kalbam, ir ta problema lyg išsivėdina, susitraukia, pasidaro aiškesnė. Vargu, ar abejonės pilnai išnyks, kai iš paskos seka nesėkminga patirtis, bet jos jau nebus tokios bauginančios ir nebekels tiek daug įtampos...

Labas, smagu, kad įsijungėt į pokalbį
Oj, kaip panorau su tuo jūsų "kirminu" pasikalbėti... Kaip supratau, ne Vilniuje esat, labai gaila. Pabandytume pritaikyti vieną labai veiksmingą vizualizacijos techniką pokalbiui su tuo "kirminu".
Dėl perdegimo, per laiką tiesiog užauga šarvai... Ką gi daryt, gyventi toliau reikia...

oi kaip tu cia tiksliai pasakei ,lyg mano zodziai butu

Na gyvenu su bangomis,tai liudna tai gera,tai juokiuos tai verkiu,bet manau tai normalu .Turiu uzsiemima ,pakviete mane i kumas.O dar praktika atlikau globos namuose vaiku.Turiu ka veikti,neskaitant kad pradejau nauja gydyma.
na pakeisti gal taip negaliu pasakyti,bet nutariau kreiptis dar pas viena zmogu kuris labai tikiuosi kazka ras ,nes svarbu kad domisi.
Na su tomis mintimis bandau kazkaip tartis ,bet va nors tu ka jos vistiek lenda.Labai daug mergaiciu pasisakymu skaiciau ,jauciausi labai rami kai dariausi IVF ir pavyko,na nezinau na man taip nebuvo,gal kad viena karta dariausi tiktai .Na net nezinau bet man sunkiai taip gaunasi.Nors mano vyrui taip neatrodo,jis galvoja kad as lengvai viska pernesu,nes stengiuosi neverkti prie jo.

Matyt mes kiekviena panašius jausmus patiriame, todėl mums ir atrodo, kad tai ką rašo kitos, atrodo labai artima, lyg būtų mūsų mintys "pavogtos".
Taip, aš ne vilnietė...gaila...tą "kirminą" labai norėčiau išvaryti, nes jis mane "griaužia" ne vien tik IVF atvejais... Kiekvieną kartą kai jis mane užvaldo, noriu juo atsikratyti. Tada pradedu kartoti sau, kad viskas bus gerai, man pasiseks, nukreipiu mintis į teigiamus ir malonius dalykus. Kartais tai padeda Tačiau jeigu nekovočiau, jis oi kaip įsišaknytų... manau, kad visa tai glūdi mano pasąmonėje, o į ją šį "kirminą" kažkokiu būdu įleidžia mano samonė. Tik niekaip nerandu to tarpelio, užkiščiau jį iš karto
Šiuo metu skaitau psichologinę knygą, man patinka, pasisemiu minčių
Dėl klausimų, komentarų dėl to, kad neturime vaikų. Man yra galbūt lengviau todėl, kad niekas man nekvaršina galvos, kada turėsite, kodėl neturite (kvaila būtų jeigu po šitiek metų vis dar klausinėtų)... Nežinau ką visi galvoja, tačiau niekas man nieko nesako, neklausinėja. Kažkada bandė artimi žmonės paklausti, gal prieš kokius 8 metus, aš atsakiau - tai yra labai asmeninė problema apie kurią nenoriu kalbėti ir prašau daugiau tokių klausimų neužduoti. Po šiai dienai neklausinėja... Ir apskritai, jeigu nenoriu kažkokia tema kalbėtis, taip ir pasakau, be užuolankų.
O dėl tų "šarvų" tai labai tiksliai išsireikšta

Pušyno kely man patiko. Prieš keletą metų gavom abu su kolega iš šefo dovanų Kalėdom medaus masažą. Pasiskambinom, pasakė, kad atvyktume kartu, tada turėsim laiko dvigubai. Mums priklausė pirtis, jakuzzi ir du masažai - prieš pirtį ir po. Kai atvykom, liepė abiem nusirengt.... visai..... sakom, kad mes tik bendradarbiai... O masažuotoja sako - tai kaip aš jus su maudomukais masažuosiu? Reikia visai! Davė po tokią popierinę vienkartinę paklodę. Po pirmo masažo pasakė, kad ateis po valandos... ir tikrai tikrai neateis nei minute anksčiau.... tikrai tikrai Sakė čia galima daryti viską viską... na viską viską tik rūkyti negalima. Ir tikrai neatėjo anksčiau. O nepasinaudojom....

Balsu nusijuokiau Kokia delikati masažistė

nu cia tai geras vat skaitau skaitau as ir su visais teiginiais sutinku, tikrai va tas ir trugdo kad visam sitam kely reikia tikejimo, atrodo as tikiu bet kazkur viduj kazkoks kaip sakot "kirminas" sako kad nepavyks ir nors visaip bandau ji apgauti jis vistiek islenda...tai va kaip jo atsikratyt? reiks eit pasizvalgyt po knygyna noriu kokios knygos psichologines, ar apie minciu galia. Kazkaip jau dabar viduj toks "durnas dziaugsmas" kad vasara nieko nereiks daryt. Pati nesuprantu kodel taip pradejau jaustis, juk susilaukti vaikelio man svarbiausias tikslas, o db viduj kazkaip gera kad as nieko nedarysiu visa vasara

Labai graži mintis


Sunku būti ramioms per procedūras, daug jėgų, pastangų, darbo su savimi tenka įdėti...
Kaip jautėtės dirbdama globos namuose? Turbūt nelegva buvo... Šitiek vaikų, kuriuos moterys pameta...


Viena kažkuri jūsų asmenybės dalis vis bando jums trukdyti, reiktų su ja "pasikalbėti", išsiaiškinti, kodėl ji taip daro
Kokią knygą skaitot?


Papasakokit būtinai, jei ką įdomaus rasit.
O dėl įkyrių minčių atsikratymo, to galima išmokti psichologinių konsultacijų metu. Knygos, suteikia labai daug žinių, bet mano galva, geriausia yra mokytis "gyvai".

na niekad nesusimasciau apie psichologines konsultacijas...kazkaip neatrodo kad man tai tinkama..

Įdomu kodėl? Neketinu įkalbinėti, tiesiog įdomi jūsų nuomonė

nezinau, lankymasis pas psichologa man atrodo yra labai rimta, kai jau tau yra labai blogai, ir siaip sunku man isivaizduoti kaip tai vyksta,kazkaip nelinkus as atvirauti sia tema su kitu svetimu zmogum, aisku cia nekalbu apie foruma cia juk nieks nepazista taves ir gali kalbeti.

Supratau, vadinasi jūsų beviltiškumas, ašaros, užtinęs veidas iš ryto yra nerimta

O vidinis džiaugsmas ir palengvėjimas atėjo po to, kai konkrečiai surašėt savo norus, tikslus. Kitąkart kai užeis panika ir beviltiškumas, kai imsit blaškytis, padarykit tą patį - surašykite, ką šią akimirką norėtumėte daryti. Sėkmės

taip man buvo sunku, taciau tik diena ar dvi, gal kartais ir uzeina liudesys, ar beviltiskumas, bet as stengiuosi su juo kovoti, ir nesiruosiu pasiduot sitam kelyje, o pries psichologus nieko pries neturiu, bet manau kad yra gal zmoniu kam labiau ju reikia nei man. aisku gal kokia viena konsultacija ir man nepamaisytu, bet labiau noreciau buti kaip stebetoja o ne kaip pasakotoja.

Sveiki,
O as neeinu pas psichologa, nes tai nemazai kainuoja, nors manau kad jau pati su savimi nesusitvarkau. Jau koki menesi nuolat verkiu, pati sau atsibuodau, bet negaliu nustot, nes aplikoje visos nescios ir tik gimdo ir gimdo, tik as viena nekaip negaliu susilaukti vaiku. Esu tokia pikta ant viso pasaulio. Kodel mane tas likimas taip kankina. Beje, irgi pradejau galvoti kad cia kazkokia ”karma”, net su drauge vaziavome pas bobute nuimti ta ”karma”, bet deja, kai pas ja atvaziavome, pasirode, kad bobute mire pries metus. Tada irgi pikau ant likimo, nes bobute pasimere anksciau, negu as pas ja atvaziavau. Juokas pro asaras, bet as tikrai jauciuosi kazkokia nenormali. Musu atimiausi draugai zino kad man nepasiseke jau 3 nestumai (nors ju viso buvo 4), nes norejau issiverkt, issirekt kamnors. Tada vyro neuzteko. Dabar siek tiek gailiuosi, kad jie zino. Jauciuosi kazkokia kitokia, ypac pries vyriskius, nes jus zmonos (drauges) gali pagimdyt, o as ne. Man visi pataria nuostot galvoti apie planavima, tada atsipalaiduosiu ir vaikas turetu pats ateiti. Bet as negaliu. Tikrai bandau, bet paskui vel paluztu, tada ateina beviltiskumas ir asaros. Negaliu galvoti, kad sikart bus viskas gerai, nes atrodo taip, lyg pati sau meluociau. Nes kazkada tikejau, bet ir vel nepasiseke. Tada atrodo, kad ir tas tikejimas nepadeda.

[quote=kava25,2010 05 29, 22:54]
Sveiki,
O as neeinu pas psichologa, nes tai nemazai kainuoja, nors manau kad jau pati su savimi nesusitvarkau. Jau koki menesi nuolat verkiu, pati sau atsibuodau, bet negaliu nustot, nes aplikoje visos nescios ir tik gimdo ir gimdo, tik as viena nekaip negaliu susilaukti vaiku. Esu tokia pikta ant viso pasaulio. Kodel mane tas likimas taip kankina. Beje, irgi pradejau galvoti kad cia kazkokia ”karma”, net su drauge vaziavome pas bobute nuimti ta ”karma”, bet deja, kai pas ja atvaziavome, pasirode, kad bobute mire pries metus. Tada irgi pikau ant likimo, nes bobute pasimere anksciau, negu as pas ja atvaziavau. Juokas pro asaras, bet as tikrai jauciuosi kazkokia nenormali. Musu atimiausi draugai zino kad man nepasiseke jau 3 nestumai (nors ju viso buvo 4), nes norejau issiverkt, issirekt kamnors. Tada vyro neuzteko. Dabar siek tiek gailiuosi, kad jie zino. Jauciuosi kazkokia kitokia, ypac pries vyriskius, nes jus zmonos (drauges) gali pagimdyt, o as ne. Man visi pataria nuostot galvoti apie planavima, tada atsialaiduosiu ir vaikas turetu pats ateiti. Bet as negaliu. Tikrai bandau, bet paskui vel paluztu, tada ateina beviltiskumas ir asaros. Negaliu galvoti, kad sikart bus viskas gerai, nes atrodo taip, lyg pati sau meluociau. Nes kazkada tikejau, bet ir vel nepasiseke. Tada atrodo, kad ir tas tikejimas nepadeda.


Labai viskas pazystama, tik, kad tarp mano pazystamu yra turinciu problemu, yra kam pasiguosti.
Suprantu,kaip yra sunku matyti aplink besilaukiancias mamytes, as stengiuosi galvoti, kad nors joms viskas pasisektu ir viskas gerai butu.
Del tikejimo, mano vyras pasakytu - netikejimas dar ir pakenkti gali. Bet as zinau, kaip sunku islaikyti ji, nuotaikos daznai keiciasi, man irgi visokios abejones lindo i galva. Man padedavo malda .
O pas psichologa gali nueiti ir nemokamai savo apylinkes poliklinikoj .
Sekmes ir stiprybes

Kiek skausmo jūsų širdyje... Man labai gaila... Jei tik galėčiau kažkuo padėti... Papasakokit savo istoriją - kiek laiko planuojate, ką sako gydytojai, kokia diagnozė, sakot nepasisekė 3 nėštumai, o 4tas?

Dėl psichologo konsultacijų, kristar teisi, poliklinikoje galima rasti nemokamą psichologą. Kartu su Vaisingumo Asociacija galime pasiūlyti konsultacijas šiek tiek pigiau, nei kitur. Nuo rugsėjo bus formuojamos psichologinės grupės; konsultavimas grupėje kainuos dar pigiau, nei dirbti individualiai. Bet visa tai kolkas galime pasiūlyti tik Vilniuje... Nežinau iš kokio jūs miesto... Tikiu, kad su laiku psichologinės pagalbos tinklas išsiplės ir į kitus miestus...

Pareinu ir aš čia Nebesusitvarkau su savimi, su savo mintimis.
Esu po nepavykusio IUI, ir kaip tyčia, šį savaitgalį vyro nebuvo šalia. Likau viena su savim, o kitų pažįstamų žmonių kompanijos nenorėjau. Tyčia ėjau į miestą, į gatves, į parduotuves, vaikščiojau be tikslo, kad kuo mažiau galvočiau, taip pat ir dėl to, kad viešoj vietoj mažesnis noras verkti.
Aš labai tikėjau. Pas mane per didelis FSH, tai kai tik radom jį apynormalį, tai ir startavom su dideliu tikėjimu Suprantu puikiai, kad tai ne pasaulio pabaiga, kad kitos daugiau išgyvenusios, daugiau nesėkmių patyrusios. Todėl nelabai jaukiai jaučiuosi čia verkšlendama. Suvokiu, kad galėsime juk bandyti dar kartą. Tik va, tas kitas kartas greičiausiai bus tik kitais metais. Ir vėl įjungtas taupymo režimas, ir vėl kalėdinės premijos laukimas, ir vėl visų gautų dovanėlių vokeliuose dėjimas į taupyklę vienam tikslui. Ir artimieji sugeba "paguosti" sakydami "kam jums dabar vaikai, kai patiems taip sunku, išsimokėsit paskolas, tai ir vaikai patys ateis, dar ne laikas, gal jūs per daug norit" ir pan. Tai kada tas laikas? Arba, kai sako "gal pasiimkit kokį vaikiuką globoti ar įsivaikinti, tada gal dievas pasigailės ir atsiųs antrą vaiką - savo". Esu už globą ir įvaikinimą, tik skaudina tas "dievas pasigailės". Įdomu, kuom taip baisiai esu nusidėjus, kad būtų sprendžiamas manęs pasigailėjimo ar ne klausimas
Šiandien jaučiuosi pavargusi. Pavargau gyventi tame nuolatinio taupymo ir laukimo režime. Noriu į kirpyklą, noriu pas kosmetologę, noriu masažų, noriu pedikiūro manikiūro, noriu knygų, noriu atostogų. Pradėsiu nuo naujų džinsų įsigijimo po algos, kiek gi galima vaikščioti su vienais ir apskurusiais

Tokia profesija na zinokite visai jokiu minciu globos namuose,nes buvau su didckiais,kurie labai pikti ir savarankiski labai.tai teko ijungti savo grieztuma,nes kitaip jie labai gerai jaucia kada galima uzlipti ant galvos.Tai kad nebuvo kada ju gaileti,o tik sakyti ar jau padarei ta ar ana,nes kol nepasakysi jie to nedarydavo.Jie tenai labai gerai zino savo teises

laisveja,tik neliudek,viskas bus gerai,sutaupysite jus tam kitam kartui,zinau kaip tai yra,nesmes patys taupome ir taupome.dar gryztan is vyro isgirdau ,kad kiek galima taip nieko ir neturime,tai taip sirdi suspaude bet zinau kad jis irgi pavargo nuo to taupymo.

Skaitau Josepf Murphy "Jūsų pasamonės galia"
Dėl to pasikalbėjimo su asmenybės dalimi - man tai miškas...

Merginos, va skaitau jūsų diskusiją apie ėjimą-nėjimą pas psichologus, ir norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Aš nuėjau, į poliklinikos psichikos centrą. Pirmi kažkeli kartai nemokami, paskui reikia mokėti, bet tikrai nedaug, už kartą net 20 Lt nesiekia. Man buvo labai gėda, kad aš negaliu pastoti, jaučiausi nepilnavertė moterų kompanijoje ir šiaip, tarp aplinkinių. Kaip ir visos turbūt, patyriau daugybę klausimų, komentarų dėl to, kad neturiu vaikų. Pamenu, per berods trečio nepavykusio IUI darbe bendraamžės klausinėjo, NEGI nenoriu vaikų po tiek metų santuokos???? Taigi ko laukiu, o po to tai galiu ir nepastot!! O aš stoviu, ką tik sulaukusi mm, ir plyštančia širdim šmaikštauju, kad ai, dar spėsim, nėr ko čia skubėt.. Žodžiu, jaučiau, kad nebesusitvarkau su savo problemomis (buvo jų ir daugiau). Pas psichologę, kalbėdama apie savo problemas, tarsi į jas pažvelgiau iš šalies.. Pirmąkart analizavau, kaip ir kas. Kodėl ir kaip jaučiuos ir pan., kodėl slepiu savo problemą, kodėl gėda. Vėliau pasitaikė galimybė dalyvauti psichoterapijos grupėje, kur irgi kalbėjau apie savo problemą. Ir galiu pasakyti, kad nė trupučio nesigailiu, kad ieškojau pagalbos. Ir aš esu nekalbi ir nemėgstu dalintis savo problemomis su kitais, bet profesionali pagalba ar terapija grupėje kažkaip sustato viską į vietas. Nesakau, kad dabar man neskauda ir neliūdna dėl to, kad nepavyksta pastoti. Kaskart išraudu savo ašaras ir vėl iš naujo kitą mėnesį pradedu su viltimi.. Bet šiaip jaučiuos geriau - tvirtesnė, nejaučiu gėdos bei atsirado didžiulė pagarba sau už viską, ką darau dėl pastojimo, kiek iškenčiu ir už tai, kad turiu drąsos laukti, tikėtis, kiekvienąkart vis iš naujo viltis, kad pavyks, kad bus.. Kaip tik pabyrėjo daug draugių mažylių, todėl mėgaujuosi buvimu su jais ir semiuosi "mamiškos" patirties Ir aplinkiniai kai klausia, nebevaizduoju, kad čia man dzin ir viskas ok, o tiesiog, priklausomai nuo žmogaus artimumo, pasakau, kad kai bus, tai bus ar pan.
Nesakau, kad kiekvienai terapija būtinai padės ar patiks, bet pabandyti, manyčiau, verta. Ir be abejo, nereikia tikėtis, kad psichologė ims ir išspręs problemas - jos tik išklauso, užduoda klausimus, skatina gilintis ir būti atvira sau pačiai.. tada išlenda tokių dalykėlių, kad net nesitiki. O kita vertus, jei nesinori gilintis, o tik išsikalbėti, tai irgi padeda, kadangi pašalinis žmogus į mūsų situaciją žiūri visai kitaip ir tai paskatina ir pačią kitaip viską pamatyti. Jau nekalbu apie grupinę terapiją, kur galima iš karto gauti kitų žmonių reakciją į tavo problemas ir daug ką suprasti. Pažvelgusi į savo visą "nepastojimo istoriją" (jau beveik 4 m.) galiu pasakyti, kad kentėti savo skausmo bokšte vienai yra kur kas sunkiau, nei pasidalinti juo su kitais..

Labas, laisveja. Kaip jaučiatės šiandien? Gal vyras jau šalia? Pailsėkit, palepinkit save, nuveikit kažką gražaus dviese. Gal kaip nors pavyks tame taupymo rėžime nors kiek lėšų skirti sau?
Tik neskubėkit lygintis su kitais - jūs verta ir pasiguosti, ir liūdėti ir išsipasakoti lygiai taip pat, kaip ir visos kitos...
Galbūt Dievas pasigailės... Tikrai, tai vienas žiauriausių dalykų, kuriuos galime pasakyti su nevaisingumu kovojančiai porai... Lyg moteris būtų tokia prasta motina, kad Dievui ją reikėtų "sterilizuoti"... Jeigu Dievas būtų norėjęs sterilizuoti kažką, gal pirmiausia būtų sterilizavęs tas, kurios ketina daryti abortus? Nevaisingumas yra medicininė liga, nesijauskit kalta.
Įkyruolių buvo ir bus. Su laiku išmoksit jiems atsikirsti ir drąsiai paaiškinti, kas vyksta. Labai nedaug bus piktybinių smalsautojų, daugumai jūs tikrai rūpite, tik jie nemoka taktiškai to pasakyti...


Nesu skaičiusi Aplamai, dabar mažai turiu laiko skaityti knygas - laisvą minutę vis kiurksau internete, vartau visokius straipsnius, tyrimus apie nevaisingumą... Jei knygoje užklius kokia mintis ir norėsit pasidalinti, padiskutuoti - visada prašom. Man bus įdomu


Tai vienas nuostabiausių dalykų, kurį galėjote atrasti psichologinių konsultacijų metu...
Ir ačiū labai už pasidalinimą patirtimi - jūs labai tiksliai aprašėte, kas vyksta psichologinių konsultacijų metu..