Esu labai pasimetusi Su vyru santykiai pakankamai pašliję, negyvename kartu mėnesį, bet jis stengiasi susitaikyti, tik nežinau ar jau noriu. Turime dukryte metukų, manau jis mums , bent jau ją tai tikrai myli. Didžiausia bėda , kurią matau yra skupumas. Mūsų šeimos pajamos buvo apie 4000 lt (2500lt jo, o 1500lt mano). Įdomiausia , kad niekada nepirkdavome jokių stambių daiktų namams (jo mamynu nereikia), valgyti darydavau namie, į barus nevaikštom, nieko neperkam, o pinigų niekada neužtekdavo. Nu mano manymu tai pakankama suma šeimai, kad galėtų leisti daugiau nei "koteletus", ryžius ir makaronus. Nežinau kur jis juos išleisdavo, bet blogiausia , kad taupydavo savo šeimos saskaita. Baisiausia, kad per metus nė karto nenupirko dukelei nei drabužėlio, nei žaisliuko. Viskas daėjo iki to, kad turėdavau "atsiskaityti" kodėl perku mergaitei lašišą, o ne šaldytą žuvį, kodėl perku "hip " arbatėlę ir sultis, o ne duodu paprastos ramunėlių ar kmynų, kodėl nupirkau naujus batukus žiemai- juk turi rudedinius.Baisiausia , kad negalėdavau išleisti nei savo pinigėlių. Kažkaip jų visada prireikdavo ir kaip kvailelė atiduodavau tik gavus- tuo metu norėjau prisidėti prie šeimos "materealinės gerovės", o gavosi Š... Išėjau iš pas savo mamą, nes jaučiau kad daugiau nebegaliu su juo kovoti. Pasidarė paranojikas- žiūrėdavo kad ko slapta nenusipirkčiau, nes pakeldavo "šūmą". Apie tokį dalyką, kad kažkur išeiti vienai nė kalbos nebūdavo. dabar gyvenu pas mamą, O jis gyvena mano bute (turėjau dar prieš vestuves) ir dar mėto užuominas tipo turi daugiau pinigų, tai gal sumokėk mokesčius. Važinėja mūsų mašina (pirkom bendrą pardavę savąsias), o aš į darbą lakstau su troleibusais ir šalu, o jis nei nepasiūlo nuvežti ar parvežti . Kartą davė 100 lt. ant dukrytės maisto , o dabar verkia kaip neturi daugiau pinigų Nežinau ar verta su juo taikytis, net bloga pagalvojus kaip aš gyvenau. beja jis būna su dukrele po tris valandas per dieną, nors iki kol išėjau nei karto jos nepavalgydino, neišmaudė, nepakeitė pamperso, neatsikėlė naktį-viką dariau Aš viena, deja. Skaudžiausia, kad dukrelė yra pakankamai išranki maistui, su ja reik užsiimti , žaisti valgidinant, nes sveria tik 8kg , o jis man pareiškė " kam kiši per prievartą, išsišiks ir valgys bet ką". Kaip gali tėtis, kuriam rūpi vaikas taip kalbėti? Žinau tik tiek kad jis tikrai nepasikeis, o su tuo taikytis negaliu.
Nu va pasiguodžiau truputėli ir geriau pasidarė

uhu
neduok Dieve taip gyventi

mano buvęs ir dabartinis šefai yra panašūs, tai užjaučiu jų šeimas

o va darbe vis komentuoja mūsų pirkinius, pvz. nusipirkau vaisių, plaunu tūlike, šefas užeina (pas mus bendras tūlikas), žiūri ir sako "tai matyt daug babkių turi kad tokius skanėstus perki?"
arba pvz. prie kavos pasakoju, kad buvau kokiam renkginy, o jis sako "o, kokia liaudis bagota, kad į tokias vietas vaiškto"

žodžiu, trūksta žodžių

Ir kam jis tau toks reikalingas? Nueini, griežtai pasakai, kad nešdintusi iš tavo buto ir parduotu mašiną, kad galėtum nusipirkti sau atskirą. Ir aišku paduodi alimentų išieškojimui. Ir neleisk, kad kažkoks ožys liptu tau ant galvos. Jis aiškiai tavęs nemyli, myli tik save, ir tavo uždirbtus pinigėlius išleidžia sau. Greičiausiai kiekviena diena kavinėse pietauja ir t.t.
Būk stipri

Gal ir pietauja. Kiek kartų buvo kad radau balkone paslėptas dėžes nuo picos galėtų nors pasisotinęs išmest

Mano nuomonė šiuo klausimu griežta.
Bet kaip sakant jei myli, tai ka besakyk moterims, nors kuola ant galvos tashyk .
Galimi keli variantai: vienas - atsikratai, išmeti iš buto ir šiaip iš gyvenimo; antras - susitaikai su tokia padėtimi ir gyveni su egoistu pagal jo sukurtas taisykles; kitas variantas - kuri savo taisykles ir strojini jį pagal save. Bus sunku, nes reikės taip jį dubasinti kaip jis tave varinėjo visą šį laiką.

Bandau aš jį strojinti, bet kad neišeina. Nuleidžia jis viską juokais ir viskas. Pavyzdžiui namie išėmė kambario duryse pakeist rankeną (po pusės metų nupirko bent jau), nes buvo akcija) , bet pasirodė kad skylė didesnė nei rankena, tai ir gyvenam kaip kokie valkatos su išdraskytom durim. Aš jam prieš porą savaičių paprašiau kad sutvarkytų nes turi pakankamai laiko (seniau nieko nedarė nes tipo nenori kelt triukšmo dukrai). Tai jis man sako, aš nemoku. Tai susinervinau ir sakau jei sugebėjai išdraskyt tai įdėk, o jei ne tai pirk naujas duris. Tai pažadėjo sutvarkyt kada nors ( tikriausia dėl to kad nori susitaikyti), o dabar kasdien važinėja pas savo mamą jai lovą surinkinėja, kilimus purto, į parduotuves vežioja ir t.t O aš tysiu maistą pati, o kai paprašau kad pavežtų ar duotų mašiną tai niekad negali nes pažadėjo mamą kur nors nuvežt o aš, kaip jis sako "kaip nors, atsargiai eik kad nepargriūtum"

oi, aš tikrai nemanau, kad pietauja kur nors savo sąskaita
tai tam tikras žmonių tipas, jie nesikeičia

manau, kad turėtum sugriežtinti Jūsų bendravimo taisykles (šiuo atveju taisyklių reikia, nes kitaip nukentėsi Tu), t.y. pvz. konkrečiai susitarti, kiek yra ,,bendrų" pinigų mokesčiams už būstą, maistui, dukrytės rūbeliams ir pan. išlaidoms, ir kiek gali leisti kiekvienas sau nekontroliuojamas...

turiu tokią pat karčią patirtį kaip Tavoji
taigi iš savo pusės galiu pasakyti tiek: jei myli jį, pamėgink susitarti. Jei jis Tave myli - turėtų sutikti

sėkmės Tau

Bandžiau aš tas taisykles įvest, bet nieko neišeina, bent jau gražiuoju tartis. O ištisai kariauti ar rėkauti aš nenoriu

Ale ir auksinė kantrybė moteriškės

Vajetus, skupus mamytes sunelis, nu tragedija Nepakeisi jo niekaip, toks jau yra, bek kuo toliau.Dar gal butu galima galvoti, jei jis vienas dirbtu, jei butas ir masina butu jo, bet dabar Teko man tokiu pazinti, drauges vaikinas toks buvo, kavinej net 10 centu grazos galedavo laukti valanda ir keldavo skandalus jei nesulaukdavo

vaje
skaitau kaip apie savo draugą! nei ko nors priprašyti įmanoma, o ir mama (tėvai)pirmu numeriu eina

BEVILTIŠKAS sakyčiau reikalas
Bent man tai trūko kantrybė su tais bandymais susigyventi...

Bet juk jis tyciojasi
Perskaiciusi susidariau nuomone, kad autore labai minkstas zmogus. O jis - is megstanciu naudotis visu kuo kategorijos. O ir pagarbos nerasta.

Nu va, matyt per trumpai dar gyvenu... nė neįsivaizdavau, kad ir taip būna Te nesupyksta autorė, bet man atrodo, kad jei jau nemyli ir negerbi savęs, kad leidi taip elgtis, tai reikia bent jau vaiką mylėti, ir vardan dukros stengtis situaciją pakeisti, o tai greit abi su vasariniais batais ir rūbais vaikščiosit. Nežinau, bet man čia meile (iš jo pusės) nė nekvepia Žinoma, kad nori susitaikyti - butas gi ne jo, o ir mašina bendra - su kuo paskui mamytę į parduotuves vežios
Žodžiu, galiu ir klysti, nes jūsų nepažįstu, bet iš to ką perskaičiau, susidariau tokią nuomonę
Bėk nuo jo... Ir atsiimk viską, kas tau priklauso... Ne mes turim pinigams tarnauti, o jie mums...
Bet kokiu atveju, sėkmės

Sunku pasakyti ar isvis tau iseina ka nors padaryti, nes strojinti reiks be gailescio, prashymai cia nepades. Gudrumu ir su jumoru, nervu geleziniu reikia. Ar verta, tai cia jau tau paciai spresti.

Vis tik manau, kad jis myli... tik jo meilė kitokia. Jis SKŪPUS, nes arba taip išauklėtas (,,taupyti") arba prigimtis tokia.

Aš tai nesuprantu, kaip tai "skūpus", jei pajamos 4000Lt ir jie per mėnesį išleidžiami, tai kaip skūpus, jei būtų skūpus tai po 1000 Lt mažiausiai galėtumėte pataupyti juodai dienai, o gal jis ir taupo tik tau nesako? Jei visus pinigus išleidžiat-vadinasi ne ten kur reikėtų- tiesiog nemoka planuoti išlaidų, leidžia kur papuola, o kur reikia jau nėra pinigėlių.Tiesiog gal jis nori taupyti ir neišeina, dėl to ir nepatenkintas, kad ką nors reikia pirkti, o jo nuomone,tai nereikalingas dalykas.Aišku kaip ten pas jus yra jums geriau matyt ir žinot.Šeimos biudžetas ir jo tvarkymas,mano nuomone, yra svarbus dalykas ir nuo to kaip tai bus atlikta daug kas priklausys ir jūsų santykiuose ir aplamai gyvenimo kokybei tai atsiliepia.Yra šeimų, kurios daug uždirba ir pastoviai neturi pinigų, o būna ir atvirkščiai.

Temos autorei patarciau padaryti rimtas isvadas, visu pirma del dukters, o toki vyra skyrybom, alimentam ir per borta, ir pasistengti tai kuo skubiau, kol dar nespejas parduoti masinos, nes ir tos neliks.

Nu kad taip apsileidzia moterys tai dar nieko, bet gaila vaiku.

O as prisimenu is savo patirties su pirmu vyru, kai pagrindine pajamu liuto dalis budavo pragerta, o is likusiu "taupom". Prisimenu issiskyrus jau po poros menesiu pajutau, kad galiu si ta nusipirkti ne tik sau ir dukai, bet ir namams. Ir net sioki toki remonta pasidariau - butent viena, po skyrybu.

O gal jis įklimpęs į kokius azartinius žaidimus??

pritariu

Nu bet palaukit, sau picas tai perkasi Apsileidai , moterie Toki dieda tik per borta Tyciojasi is taves, o tu dar kazko tikiesi...

AŠ IR NETIKIU KAD JIS MANE MYLI. Blogiausia kad leidau jam ant galvos užlipti, pati kalta. Graudu tai kad mes pragyvenome tik daugiau nei metus, o man tik 23, o jau skyrybom "kvepia".

Tame ir esmė kas jis vienas mūsų finansus taupė. Aš budavau su dukryte namie, o jis kaip šeimos galva rūpindavosi maistu ir t.t. Keista kur visi pinigai išgaruodavo nes nieko nepirkdavo. O jis man vistiek aiškina kad viską pravalgom. Vieną mėnesį liepiau rašyti, tai gavosi vos 2000lt, į tą sumą įeina ir padangos mašinai. Tai tada pasiteisino, kad reikėjo seniau rašyt kai dukrelei pirkom pampersus(deja užsipirkau dar už dekretinių pinigėlius visiems metams pati), mišinuką (vieną mėnesį), tyreles ir t.t. kartais tikrai galvoju gal jis pralošia ar ką? Nu kažkur išleidžia tik ne su manimi tai tikrai

O gal jisai kokia boba susirado ir su ja pinigelius leidzia? O jei rimtai grusk dieda is savo buto

Nežinau, kad po darbo visada gryždavo namo, išskyrus važiuodavo pas draugą kašę žiūrėt. Niekas jam į mob. neskambinėja -bent jau namie. Vistiek jei ką turėtų, tai bandytų kuo daugiau ištrūkt iš namų. Bent jau man taip atrodo

Baisu... Sau picas perkasi ir dezes slepia, o vaikui drabuzeliu gaili. Per borta toki. Ir kuo greiciau. Nemanau, kad jis pasikeis. Jau dabar mamyte masina jam vazineti svarbiau negu tave. Kaip supratau, gali buti materialiai nuo jo nepriklausoma, tai problemu neturetu buti...

P.S. Nepamirsk alimentu prisiteisti, nes jeigu issiskirsi, kitaip pagalbos is jo nesulauksi.

Na, jūs tikrai dar labai jauna šeima . Sakoma, kad sutarti dėl finansų šeimoje yra vienas iš pagrindinių polių, ant kurių laikosi santuoka.
Perskaičius šią temą kilo du klausimai:
1) Jei vyras šykštus - tai paprastai šykšti ir sau. Picų dėžės - dar ne rodiklis. Panašu, kad jis tuos pinigus kažkam taupo, arba išleidžia kažkokiam slaptam tikslui
2) tai tik hipotezė - ar negali taip būti, kad tavo vyrelis meluoja, sakydamas, kad uždirba būtent tokią sumą . Austutės Mamyte, ar tu tikra, kad jis norėdamas pasigirti, negalėjo tau pasakyti tokią sumą, kurią tikrai ne kiekvienas vyras Lietuvoj uždirba?

1) ir sau nienko neperka-kelnes ir džinsus nešioja tol kol nesuplyšta arba aš nesugėdinu ir išmetu.
2) Uždirbti tai tikrai uždirba , čia jau nėra abejonės. aš pati jam padėdavau paskaičiuoti jo ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Tas ir baisiausia mes dar jauna šeima, o sutarti nepavyksta. Kas iš to kad jis sako kad myli, bet elgesi visiškai kitaip. Metus laiko aš bandžiau su juo kalbėti kad man blogai, bet jis ir iki šiol nesupranta kas man blogai. Kaip jis sakydavo " išeini kartais pasportuoti, ko skundiesi, kitos mamos namie ištisai sėdi" tuo ir baigdavosi visi pokalbiai, be jokio rezultato, o problemos vis aštrėjo ir daugėjo. Galiausia pajutau kad nebegaliu daugiau taip-nenoriu jo, nenoriu niekur eit, nieko daryt.nustojau rūpintis savimi, beja jis ir visą laiką praleisdavo prie teliko, o mes su dukryte buvom tarsi 'atskira respublika" O dabar jaučiuosi taip gerai! Nenoriu net prisiminti kas buvo. Bet vistiek pagalvoju-o gal dar pasikeistų, nors tikrai netikiu..deja

Jei be jo jautiesi geriau, negu su juo, tai kam tau toks vyras?
Aš turbūt tavim dėta jį palikčiau

nes lengviau yra kentėti negu priimti ryžtingą sprendimą
tokios mes moterys

Gal jis mamai atiduoda dali uzdarbio....... Yra gi mameliu kurios skaito kad uz ju visus rupescius auginant turi buti atlyginta....... iprato, kad sunelis dar nevedes dali finansu skirdavo jiems, padejavo kad neisgyvena, va sunelis ir dalinasi, o sakyti gedinasi, jis gi ne mamelis, arba triuksmo nenori ........
siaip 4000 mano akimis ziurint seimai pakankama suma gyventi normaliai.... jeigu nera jokiu paskolu, masina yra, o jeigu tie pinigai tik pragyvenimui trims asmenims, tai net laisvai galima gyventi, i kavines nueinant....

nu jo....

blogai, kad tu taip nusileidai jam... ir išėjai iš nuosavo buto...

nu daba reikia kažkaip suktis...
primiausiai nuspręsk ką ketini daryt... jei galvosi, kad vyras pasikeis, tai abejoju... stebėtinas egzempliorius tau pasitaikė....

sakykim, nuolankumu tavo ir naudojasi... iš 4.000, lt patikėk daug lieka. o jei dar pasispaudi...
nepanikuok, uždirbi tu normaliai, butas tavo...neprapulsi.
telieka užsilipusį ant galvos nukratyt

nekentėk ir imkis veiksmų
pasiteirauk SM teisininko konsultacijos ir veik.
tik netempk.

sėkmės

Perskaičiau ir pakraupau. Jokis čia ne skūpumas. Čia elementarus savo moters negerbimas ir baisus egoizmas. Nežinau, tik spėju, bet man rodosi, kad nemyli jis nė dukros nė žmonos. O pinigėlius čiulpia kaip erkė. Butas, nors įgytas vieno sutuoktinio, pagyvenus metus laiko tampa abiejų bendra nuosavybe, tai skyrybų atveju atsirėš nemažą kąsnelį. O šiaip jei mama vaiką veža autobusų, o tėtis laksto nežinia kur mašina- jau tiek užtenka vertinant jo požiūrį į šeimą. Nebrendyla egoistas. Nepyk, ne viena papuola į tokią bjaurią situaciją. Pati žinai ką daryt, nieks kitas nenuspręs

Būsiu labai bjauri, bet tiesi - gink tu jį kuo toliau.

Čia ne taupumas, o išnaudojimas ir patyčios .

Turėdama gyvenama plotą ir tiek uždirbdama išlaikysi save ir vaiką. Nereikia aukotis dėl kelnėto, vien dėl kelnių .

Linkiu sėkmės!

Nuo kada cia taip....... kiek pamenu kad iki santuokos igyta nuosavybe skyrybu atveju nedalinama, lieka tam kuris ja isigyjo.......

Nu kiek aš girdėjau ir ir kas įsigyta iki santuokos, tas nedalinama.

nebent vyra irodys, kad remontu padidino buto verte, tada turesi jam grazinti puse padidintosios vertes.

Nu ne..nepadidino

Bet gi Austutes Mamyte, kaip taip galėjai leisti savo namuose likti tokiam nedorėliui?
Ar nėra galimybės grįžti ir pačiai furija pabūti. Net ir svetimą išgarbinti sunku būna iš neteisėtai užimto būsto, o čia vaiko tėvelis. Gal giminė gali padėti jam atsitokėti.
Galų gale tikrai teisininkų konsultacija kitam skyrelyje padės geriau susivokti, nei mes su savo užuojautomis ir pykčiu.

Todėl kad pats niekad neišeidavo Vis gryždavo taikytis tą pačią dieną, bet vistiek niekas nesikeitė. kai pajutau kad nebegaliu daugiau būti vienoj vietoj su juo, susirinkau daiktus ir išėjau. Jisai liko tik dėl to, nes tiki kad dar mes sugryšim ir vis klausia "kada" nemanau kad būtų kokios problemos jį iškraustyti. Nieko nedariau iki šiol tik dėl to, kad nežinojau ką daryt- gryžti ar ne

Ar tikrai nesi verta būti mylima? Ar tikrai nesi verta, kad tave glosytų ir pirktų tau papuošalus, skirtų tau muzikos kūrinį ar eiles.
Gal užtektų nuoširdaus pokalbio ir žmogus atsitokės. Išsikalbėkit, nes gyvendami atskirai tik susigaudysit savo paties viduje, bet kito žmogaus nepadės tai suprasti. O jam atrodo reikia pagalbos susivokti situacijoje. Gal turit kokį gerą draugą, galintį taip ant pirštų žmogui jo problemas parodyt. Linkiu sėkmės, nežinau kartu ar atskirai, bet būkit laimingi- tai svarbiausia.

o ko tu pati nori?
gal vertėtų nuo to pradėti.

beje, jei toks vyras skūpus, tai patikėk tikrai iškils problemų su turto dalybom

Aš noriu , kad jis darytų išvadas ir bent jau pasistengtų dėl mūsų. jei tai neįmanoma, tada noriu būti be jo. Jei žinočiau kad jis tikrai stengsis kaip dabar žada, bandyčiau dar gyventi dėl mūsų visų,bet bijau, kad viskas vėl kartosis kaip ankščiau ir vėl reiks pradėt gyvenimą atskirai nuo pradžių. Tie visi kraustymaisi pirmyn-atgal tikrai nėra malonūs. Deja...

Pakviek rimtam pokalbiui, nes matyt jis yra iš tokių kuriam reikia viską papasakoti, kitaip nesupras. Nauji metai - geras laikas daryt kažkokį naują žingsnį. Manu jis nėra toks savikritiškas, kad matytų problemą savyje. Padėk jam atsitokėt, tada ir pati žinosi ar turit vilties.

Vien meile sotus nebūsi ir vaiko neaprengsi Bet lauk varyt ir skirtis tikrai neskubėk - juk jei kartu gyvenat, vaikutį turit, tai kažką gi viens kitam reiškiat.Beto jauni est, šeima "žalia" dar. Ir, neabejoju, kad jo mamytė čia savo trigrašį įkišus - aišku, jai atrodo, kad jos pupulį baisioji marti skriaudžia, sau visus pinigus išleidžia.
Aš tokioj situacijoj elgčiaus taip. Grįžčiau namo, ir leisčiau vyrui pasilikt ir pabandyt gyvent kartu tokiom sąlygom - kas mėnesį atiduoda man visą algą iki cento. Iš kurios kasdien jam iškilmingai įteikčiau 20 litų. Bus pietums, alaus buteliui, vyriškoms smulkmenoms. Jei didelis berniukas nemoka su pinigais elgtis jam reikia padėti Beje, už viską, kur pinigus išleidai atsiskaityk - rink čekius, klijuok kokian sąsiuvinukan, tiesiog viską viską fiksuok. O jei jau galvoja, kad pravalgot per daug - suskaičiuok dar smulkmeniškiau - kiekvienos porcijos kainą, išvesk vidurkius, kiek kiekvienas šeimos narys kam išleidžia. Tai neturėtų būt kažkoks piktybiškas, užgauliojantis skaičiavimas, o tiesiog objektyvi ataskaita. Taip po kelių mėnesių pamatysit kaip pasikeitė (ar pasikeitė) gyvenimo kokybė tau tvarkant pinigus.
O mašiną, jei jau buvo nuspręsta, kad jums užtenka vienos - reikia kažkaip dalintis - jei reikia vaiką kažkur vežt, tai tegu palieka ją tau, o pats su visuomeniniu transportu. Arba, jei jam savigarba to daryt neleidžia, tegul iš savo "dienpinigių" už taxi sumoka. Tiesa, kilometrus nuvažiuotus būtinai surašyk, nes jei kas ant smegenėlių užplauks, tai pradės vaidentis, kad visą baką benzo išvažinėjai.

Va uošvienė man rankas bučiuoja ir glosto kad tik susitaikyčiau, bet prie mūsų santykių "gerinimo" tai ji tikrai prisidėjo savo isterijos priepoliais ir dėmesio trūkumu, nu bet čia jau kita tema Manau kad tikrai jį užspausiu-arba jis laikysis mano tvarkos arba gali gyventi taip kaip nori tik vienas. aš asmenisškai jau neturiu ko prarast. Neišeis tai neišeis-pabandyti verta, o išsiskirti tikrai spėsiu. Bent jau žinosiu kad viską ką galėjau padariau

Gal truputį ne į temą, bet norėčiau Austutės Mamytės paklaust: tarkim, būtų tokia hipotetiška situacija - tu pati esi turtinga ir tau jo pinigų visiškai nereikia, pati išlaikai vaiką ir dar jam savo pinigų duodi. Žodžiu, tau jo skupūmas visiškai netrukdo, nes pati turi pinigų pakankamai. Ar tada vistiek gyventum su juo?

Tai kad ir dabar taip yra ir buvo. Nu nesu turtinga, bet save ir dukrytę išsilaikyti užtenka ir dar lieka Man niekada nereikėjo Jo pinigų, problema tame ,kad jis neleidžia man leisti net ir savųjų , nes visada pritrūksta jo atlyginimo (kažkokia mistika). Net ir dabar pajutęs kad gal susitaikysim jau klausinėja kiek aš turiu ir planuoja pirkt teliką. Nu supyko vyras kaip pasakiau kad taupau aš mašinai, o teliką gali pirkti iš savų , nes su troleibusu gerokai nepatogu visur važinėti ir padėjo ragelį. O taip kaip būna

Na, sudėtinga situacija. Gal iš tiesų verta pareikalaut, kaip Motina patarė, kad jis algą tau atiduotų?