Nespėjo prabėgti metai: vel žydi sodai, svaigina alyvos, ridenasi dangumi griaustiniai ir pavasariniai lietūs prausia žalumą tuoj birželis, o as atrodo norėčiau ši birželį vėl gimdyti, pakartoti tas akimirkas
Šio kūdikėlio labai laukėm. Tik sužinojusi, kad laukiuosi vaikščiojau lyg nešiodama didžiausia pasaulio vertybę..iš tikro ir nešiojau didžiausią vertybę pulsuojančia meile gyvybę. Rytas, kai pagaliau pamačiau II buvo paskendęs rūke..važiavau į darba ir niekas netrukde man dziaugtis ta maza paslaptimi, kuria zinojome tik mes su vyru. Kadangi prieš tai buvęs nėštumas pasibaigė liūdnai, dabar as norėjau saugoti ir niekam neskelbti apie šį stebuklą.
Bėgo mėnesiai, sūnus pilvukui dainavo lopšines, aš pasakojau apie besikeičiančius metų laikus auksinius lapus miglose, tyliai krentanti baltumą, kutenančius šiluma spindulius Pagaliau pavasaris, žaluma, žiedai... Sykį žiūrėdama pro langa pamačiau, kad kamanės sukasi apie mūsų langus ir vis tupia ant palanges lauke. Pasirodo, jos ten įsikūrė savo lizda. Žiūrėdama į kamanes nejučia ėmiau vadinti savo kūdikėlį bitute. Mažiukė augo mažai, visi pranašavo smulkutę mergytę, ir linkėjo išnešioti iki galo, kad tik paaugtu ir as nešiojau, saugojau.
Pavasaris nuputojo ir prasidėjo mano mylimiausias laikas, kai dar žydi sodai, ima žydėti jazminai ir akacijos...tiesiog svaigsta galva nuo kvapo ir garso, kai krykščia kregždės danguje.
Nėštumas į pabaigą, o man dar svarbių darbų yra. Reikia sudalyvauti vestuvėse. Penktadienis. Nuejome į vestuvių ceremoniją Aušros vartuose. Tokia rami tyli, graži, kad apsiverkiau. Po jos paprašiau kunigo, kad palaimintų mus abi gimdymui. Gavusi palaiminimą jauciausi taip ramiai ir užtikrintai, kad viskas bus gerai.
Šeštadienis. Pasiskambinu gydytojai, kada gali priimti apžiūrai (terminas pirmadienį). Gydytoja liepia važiuoti tik vakare, nes pas juos viena po kitos važiuoja gimdyti.
Aš nupsrendžiau, kad susitvarkysiu namus. Jei paskatins, tai bus gerai, jei ne- bent namai bus sutvarkyti. Už lango skraido kamanės, aš duzgiu po namus. Namai sutvarkyti, vakarėja. Keliaujam į Trakus. Nieko nejaučiu, niekas nevyksta. Trakuose reikia palaukti, nes gydytoja priimineja n-tąjį gimdymą tą dieną. Pagaliau ažiūri. Viskas gerai, kaklelis praviras keletą cm, jei pajusiu skausmus važiuoti, o šiaip tik toniukus dar užrašyti reikia.
Guliu, klausau, kaip plaka mano bitutes širdelė, vyras stebi aparatą. Už lango, po lietaus nusišvietė vakarinė saulė ir..matau ant sienos ropinėjančią bitę. Ima juokas..gal tai ženklas?
Vyras staiga sako, o ąa reiškia ta kreivė, kur ne širdies tonus ir judesius vaiko matuoja? Pasirodo ta kreive piešė mano sąrėmius, kurie jau vyksta, kas 5 min. Gydytoja jau nebeleidžia namo, prasivėrimas jau 4cm. pasiprašome pasivaikščioti iki vakaro.
Einame paežeriais, Galvėje plaukia gulbes su gulbiukais, Trakų pilis visa nuauksinta spindulių ir ant stogo kazkur gieda kregždė..norisi sustoti ir pasiklausyti...
Saulė nusileido, visai vakaras. Parvažiuojame į ligoninę. Ten akušerė klausia:
-Na, skauda?
-Nea, nieko nejaučiu, na kartais susitraukia pilvukas.
Patikrina jau 6 cm. Liepia susiruošti palatoje kol baigs gimdyti kita moteris, ir tada jau bus mano eile. Aš dar vaikstau, pasakoju bitelei, kad tuoj pasimatysime..dar linksma 1 nakties sanitarė, gudriai besišypsodama, man sako, kad jau mano eile į gimdyklą eiti. Keliaujame su vyru. Kažkaip šypsotis darosi sunkiau..norisi pagulineti, ant stalo lipti irgi ne taip ir lengva. Akušere stebi tonus, gimdymo veiklą ir džiaugiasi, kad viskas kaip vadovėlyje tvarkingai ir greitai. Net susilažina su gydytoja, ar spesiu pagimdyti iki 4 ryto. Gydytoja paslaptingai besišypsodama, sako, kad su tokia veikla bus ir iki 3 ryto. O man ta veikla jau nebejuokinga..kvepuoju ilsiuosi, kvepuoju ilsiuosi..kai jau labia skauda saukiuosi savo mamytės ir..stebuklingai padeda apmalšinti skausma..gal visdelto mamos turi ta stebuklinga galią padėti savo vaikams. Akušerė toliau džiaugiasi mano gimdymo veikla ir manim. Giria, kad nerėkiu, leidžiu kitiems miegoti ir darau, ką liepia o kur dėsies, reikia daryti, ką liepia
aš dar paguodžiau akušerę, kad ji spes nusnūsti posmą, nes negimdysiu keliolika valandu. Akušerė skolinga nelieka, auksine gimdyve mane vadina, sako, kad tokioms kaip as tik gimdyti ir gimdyti, o man kažkaip nesinori, reikia gi šitą gimdymą dar užbaigti 
paskutiniai centimetrai, taip skauda, kad net užima kvapą, vyras glosto galva...dabar svarbiausia dar nestumti, kad nesužaločiau savo mažėlės bitelės. Staiga sako jau..stumk..as net nepatikiu, kad jau taip greitai. Užgimė galvyte ir..dingo sąrėmiai..man atrode, kad amžinybė praėjo, kol gydytoja paskatino sąrėmį..ir..užgimė mūsų mažutėlaitė bitutė. Vyras paėmė ant rankų, ji beveik jam ant delno telpa..žiuri tokiu pasimetusiu žvilgsniu, o akusere jam šnabžda: geras vaikas, viskas gerai su ja Toks plonas balsiukas, visiškai miniatiūrinis kūnelis, rankytės ant mano krutinės ir lupytės- ieškančios paguodos ir saugumo..uz lango jau gieda paukščiai, pasitinka tekančia saulę
akušerė pralaimėjo, spėjau pagimdyti anksčiau. Išaušo saulėtas sekmadienis, nors žadėjo lietų
jau baisiai seniai ka nors rasiau tokio..nebent SM pasisakymai arba laiskai. Paciai issukis buvo 
Labai svaigi ir tavo istorija 
itariu bites 
vėl