Gytis...vyresnysis brolis..... lauktas ilgokai.... kai sužinojau ir pamačiau II, buvau labai laiminga, tuo didžiavomės abu, kažkaip nuo pat pirmos minutės jaučiau, kad gims sūnus..... pradžia buvo sklandi, jaučiausi stipri...... kur kas sunkesnė buvo pabaiga..... nuo 30 sav pradėjo kilti spaudimas.... nepamažėjo jis ir su vaistais, teko pagulėti ir ligoninėje.... buvau susitarusi su daktare ir pas ją nuolat lankiausi.... vasario gale paguldė vėl į ligoninę....lašino lašalines, darė tyrimus..... šeštadienis, kovo 3.....daktarės prašausi namo......ji neišleidžia.... supykstu.... vyras sako pakentėk iki pirmadienio..... parvažiuosi dar namo..... dar buvo tik 34 sav ir 3 d....... nusiraminu, susitaikau, juk ne dėl savęs, dėl sūnaus reikia...... su palatos drauge nueinam miegoti, miegasi gerai, ramiai..... prieš 6 ryto užsimanau į WC..... jis čia pat, palatoje....grįžtu į lovą, išgeriu vaistus....atsigulu..... kažkas atsitinka, lyg skausmas, lyg kažkas iškrenta..... guliu toliau.... bet mintys kad kažkas ne taip neduoda ramybės..... keliuosi iš lovos ir eisiu ieškoti sesutės.... išlipu... pradeda bėgti per kojas..... 34 sav.... išsigąstu.... kaip suprantu bėga vanduo...susirandu sesutę..... ji iškviečia budinčia daktarę..... taip, teks gimdyti..... skambinu vyrui.... daktarei....veža į gimdyklą..... apie 10 val ateina mano daktarė....sako gimdysim per mano sūnaus gimtadienį, bus Kaziukas, nes juk kovo 4 ..... košmaro net nenoriu prisiminti... buvo sunku.... nes juk priešlaikinis.... niekas niekur nepasiruošę...plaučiai nesubrandinti.... daktarų pilna gimdykla.... visi laukia, kas manęs, kas vaiko..... gimėm kovo 4.... 17,36 val.... 53 cm ir 2780 g ...man akyse pašviesėjo iš karto... toliau jau pusės nepamenu..... tik tiek, kad griebė už vaiko ir į renimaciją..... nemčiau, vyras matė.... vaistukai, patikrinimai........... per tą laiką sutvarkė mane..... nžn kodėl, bet iš karto, nuo pat pradžių sakiau, kad viskas bus gerai, nes kitaip ir būti negali, gal dar nesuvokiau, gal kaip, bet tiesiog žinojau, kad viskas bus gerai..... kitą dieną išvežė Gytį į santariškes, į renimaciją, su juo kartu ir MB.... aš dar VGN.... mane paleido tik trečiadienį...visas tas 3 dienas MB lakstė tarp VGN ir Santariškių..... aš tik telefonu bendravau.... kai pirmą kartą pamačiau mažiuką buvo sunku, bet vyras buvo prigrasinęs neverkti, būti stipriai, nes daugiau neleis važiuot.....verkiau, bet tik tada kai buvau viena....kita vertus, turėjau būti stipri ir kiek įmanoma rami.... nes reikėjo ir pieno..... sulaukėm penktadienio, buvau pasiruošusi gultis su vaiku, perkėlė mus iš renimacijos į neišnešiotukų skryių........ išmokau viską ko reikia...... patikrino viską viską..... auginom svorį, mokėmės gyventi be deguonies, zondų..... ačiū dievui, kad viskas buvo kaip ir gerai.... nes būna ir kur kas blogiau..... po dviejų savaičių daktarė pasakė, kad paleis namo, kai išmoksim valgyti iš buteliuko...... mokėmės.... iš pradžių mokėmės čiulpti tiūtę...po to po biškį ir pienuką..... kovo 27 grįžome namo..... pas daktarus sekimui ir stebėjimui lankėmės ilgai..... bet aš visada buvau optimistė ir dbr mums VISKAS GERAI auga tvirtas, protingas, jautrus vaikas...... tiesiog tikiu, kad sunki pradžia, o po to tik lengvyn....


Dovydas..... kad norim ne vieno, vaiko žinojau nuo pat pradžių.....ir žinojau, kad noriu kaip galima greičiau... atsigavau po pirmojo, šiek tiek sustiprėjom, atšventėm brolio 1-ajį gimtadienį ir nusprendėm, kad jau... viskas kaip pagal planą..... nereikėjo ir NT, žinojau, kad jau.... bet vistiek pasitikrinau ir II vėl džiaugiamės..... nors patirtis skaudi..... pasirenku kitą daktarą...su vyrais man sekasi geriau, viską supasakoju, kas buvo, dėl ko....visą nėštumą esu stebima per padidinamjį stiklą.... iki 30 sav viskas puikiai... deja... nuo čia vėl viskas kartojasi.... bet tam esame pasiruošę....vėl geriu vaistus..... 33 sav pajaučiu sąrėmius..... prieš tai radau patepliojimų...išėjo kamštis.... šeštadienį apsilankau pas daktarą.....vėl ašaros, nors viskas jau žinoma.... dakataras duoda siuntimą ir liepia važiuoti pas jį į ligoninę jei pajusią ką ne taip.... sekmadinį apie pietus pradedu jausti reguliarius sarėmius, skambinu daktarui ir važiuojam į ligoninę... apžiūri, paguldo..... duoda kažkokių vaistų stabdančių gimdymą....suduria kelis švirkštu plaučių brandinimui.... veikla sustoja..... atsigulu į ligoninę lapkričio 17..... 26 d daktaras sako, kad 28 d gimdysim...nėra ko laukti, spaudimas nekrenta..... vaisius didelis..... skatinsim...... 27 d. ryte dar suvaikštau echoskopui.... grįžtu.... galvoju tuoj turi lašint lašalinę, einu į WC.... atsikeliu eiti.... vėl nubėga vandenys..... vėl viskas taip pat... pasirodau seselėms, ateina apžiūrėti daktarai, paskambinu vyrui...tik ši kartą viskas ramiau, gerokai ramiau, nes esame pasiruošę...... nuveda į gimdyklą....suleidžia epidūrą, skatina...... spaudimas šokinėja....bet šį kartą viskas taip lengvai ir greitai, kad net nesupratau, kad pagimdiau ..... sūnus.... verkia, neišnešiotas, bet didelis, kvėpuoja pats.... nuprausia, išmatuoja ..... 34 sav, 16,15 val.... ketvirtadienis, lapkričio 27 d..... 50 cm ir 3470...duoda plaikyti ir man ir išsineša ....... žinau, kad į palatą man jo niekas neatneš....vėl ilga kelionė iki namų..... lankau mažiuką kur guli ir kiti neišnešiotukai.....tik šį kartą gulime ne inkubatoriuje.... viskas gerokai geriau, kol..... gruodžio 2 ateina vaiko daktarė ir sako....darėm visų organų echoskopą....su vienu inkstuku kažkas negerai.... siūsim jus į santariškes..... man šokas, skambinu vyrui... vėl viskas kaip pirmą kartą, tik viskas jau žinoma...... santariškės, tie patys daktarai.... Dovydo dešinysis inkstukas padidėjęs, praisplėtę skilvelei, daro krūva tyrimų.....laukia operacija.... 2 sav leliukas operuojamas..... mane jau praminė mama optimiste, nes net daktarai nežino, o aš kaip sugedus plokštelė kartoju, kad viskas bus gerai..... operacija pvyksta, grįžta mažiukas su kateteriais, maišeliais.... šeštadienį vieną maišelį išima, pirmadienį vėl apžiūros... viskas gerai.... daktaras sako, tada ir tada jei viskas geri išimsim, sakau, aišku, kad viskas gerai.... ir kalėdas sutiksim namuose.... padaro visus reikiamus tyrimus ir išima visus kateterius, VALIO, nes sakiau, kad su jais namo nevažiuosim...... daktaras sako, aš nuo 22 atostogauju, sakau Jūs į atostogas, o mes namo... taip ir buvo, nors mūsų palatos auksinė daktarė dar norėjo, kad pabūtume, bet aš jau negalėjau, nes namuose juk visą šitą laiką laukė brolis..... mamos nematęs gerą pusantro mėnesio.... gruodžio 22.... padaromi paskutiniai tyrimai..... ir NAMOOOOOOOOOO ....grįžus dar ilgokai reikėjo daryti perrišimus, pati visko išmokau.... juk reikia.... šnd Dovydas jau pusantrų metukų vyras..... tvirtas, stiprus, tikras karo vyras..... dar atlaikęs vieną urologinę operaciją ir dar spėjęs pagulėti nudegimų skryiuje per neatsargumą, kai nusidegino kojytę..... o šiaip sveikas ir stiprus vaikas


MŪSŲ BROLIAI ŠAUNUOLIAI

Užtai, kad mama stipri, tai ir vaikai kovotojai, viskas kaip turi būti Puiki istorija, daug sveikatos Jums visiems

ačiū

Saunuoliai esat didziausi . Sekmes ir toliau iveikiant gyvenimo kalniukus

ačiū

Aukit sveiki ir stiprūs Šaunuolė mamytė, laukiam tęsinio

Tikrai Stipri mama Ir stiprūs berniukai Aukit Sveiki ir stiprūs

Ojetau jetau, kiek jums visko daug patirti reikėjo mama tai nereali optimistė , aš jau antram būčiau taip greit tikrai nepasiryžus

Aukis sveiki, stiprūs ir laimingi

Šaunuolė mama

ačiū a kokio tęsinio ?



ačiū
Papildyta:

aga, draugai irgi sakė, kad kaip čia taip drąsiai... o ką daryt, norisi.... vienam vaikui liūdna....

aš dar tyliai tyliai ir apie sesę pagalvoju, bet vėliau....

Na ir drasuole mamyte, labai graziai aprasei viska Aukit sveiki ir laimingi

ačiū

Šaunuoliai, kad taip stipriai laikotės savo gerų įsitikinimų. Ir toliau taip

Kaip viskas artimai girdeta ir pajausta,nubraukiau ne viena asara...Sekmes jums augti .Labai grazus bernuzeliai.


Mano Gabijos gimimo istorija
http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=538548

labai graži dviejų berniukų gimimo istorija

dievas zmogui nesiuncia daugiau isbandymu nei jis gali pakelti su tokiu otimizmu mamyte ir kalnus galetum nuversti

aukit dideli ir sveikuciai

Labai grazi istorija taip sujaudino,aukit sveiki ir dideli

O, Briliantas, as irgi truputi tarp sausinukiu sukiojausi, tai zinojau nuotrupas Graziai aprasei, labai faini vyruciai, dideliausios sekmes ir sveikatos!

Saunuole mamyte tiek teko iskente. Sekmes broliukams

Papildyta:


Papildyta:





ačiū visoms

kuo didziausios sveikateles ir siltu vasaros dieneliu jusu graziai seimynelei

Neimanoma nesizaveti tokia saunia mamyte! Labai grazus abu suneliai!

ačiū dar kartą

ačiukas manau, kad esant reikalui mes visos stiprios

pasikartosiu,jau ne kartą sakiau,mano akyse tu tikra supermama

ačiū

Mama supermama Šaunuolė, kad nepasidavei. Ir svoris ir ugis berniuku ne kaip neisnesiotuku Berniukai ąžuoliukai!

sėkmės jums dideliausios

ačiū

ačiukas

Skaičiau ir verkiau....Atgijo prisiminimai....Maniškė gimė 27sav.670gr svorio....Na,bet čia ne apie mus.
Šaunuoliai tėveliai O broliai abu tikri nekantruoliai,negalėjo palaukti Būit sveiki ir laimingi

ačiū, aukite ir Jūs sveikos ...būkit stiprios

Bril, tu saunuole.

ačiū

...kaip gerai, KAD VISKAS GERAI...

kad ir kokia istorija, svarbiausia turi savus 2 bernuzelius aukit stiprus ir sveiki

Šaunuolė optimistė mamytė
Broliukai nuostabūs Aukit sveiki ir laimingi

ačiū

Tikri kovotojai vyrukai o mamai pagarba uz tokia stiprybe sekmes ir toliau

ačiū
Broliai stipruoliai, tikrai

stipri tu mamka

Sėkmės auginant du bernužėlius
O,čia Tau-už optimizmą-

Saunuoliams broliams tikrai reikia seses

tu dar stipresnė
Papildyta:

ačiū
Papildyta:

turbūt, kad reikia...

stiprybes ir sekmes jum