Balandzio 21d buvo nustatyta data man gimdyti, bet visa diena nieko nesulaukiau, tai vakare pries einant miegoti, palaksciau laiptais, pirmyn atgal.....
nakty atsikeliau i tuoleta, ir atsigulus nebegalejau uzmigti....guliu guliu ir jauciu kad jau kaistu visa slapia, tai greitai sokau is lovos nubegau i dusa stoviu ir ziuriu kaip bega vandenys ...... tai susiruosem ir isvaziavom i ligonine, kuri buvo uz 60km...... vaziuojant pastoviai vyras klausinejo ar neskauda, bet jokiu skausmu nejauciau....paskambinau mamai, pranesti kad jau vaziuojam mes, tai ji irgi sako kaip tu taip atsiputus kalbi, o man tada juokas eme
nuvaziavom i ligonine tas buvo 4val ryto.....as einu, o dzinsai visi slapi..... einu ir varva is paskos tie vandenys... atvaziavom i ligonine nieko nera, visur tuscia, tai vyras pradejo saukt help help .....
nu pagulde mane klausytis tonusu vaikuko, manes klausia ar nejauti saremiu, sakau nu nejauciu nieko, tai sako pamatuosim spaudima jei geras bus galesit vaziuot namo, nes turit dar 24val 
(cia viskas vyko airijoje, o pas mane su anglu silpna tai viska vertijavo vyras)as vyrui rekiu, tai sakyk kad mums 60km iki namu, kokie gali buti namai kai jau vandenys nubege....o jos vistiek aiskina kad nera reikalo cia guleti ir vaziuosit namo
tai ateina man to spaudimo matuoti, tas aparatas ismeta pastoviai ir nerodo, atsinesa kita aparata tas irgi nerodo (tokie man nervai buvo kad net aparatai nepanese) tai jau po kokio pusvalandzio pamatavo ir buvo savaime aisku didziulis, tai iskarto iskviete daktare, tai ji istate kateteri ir issiunte jau mane i palata.nuejom i ta palata, o vyrui sako eikit lauk jus nes kitos moterys dar miega nu ir likau viena....po puses valandos prasidejo visas smagumas... skambinu vyrui kad ateitu nes man jau begalo skauda ir kvietu tas seseles...tai tik po pusvalandzio ileido vyra...vyras tom seselem sako kad man jau skauda nebegaliu kenteti, tai jos sako cia taip turi buti
tik po pusvalandzio tekesi apziureti...tai kaip tikrino "ten" kazka tai jauciu visa ligonine skleides, nes skausmas nepakeliamas buvo....tada isveze i kita palata, tada dave tu duju pakviepuoti, kol padare tyrimus del epidiuro.....skausmas vis daresi stipresnis.....po kokiu poros valandu jau gavo atsakymus, kad gali man leisti ta epidiura, tai tada jau isveze i gimdykla.....atejo leisti to epidiuro, ir ta tik is trecio karto tik pataike
nu zodziu ziauru buvo bet jau kaip pradejo veikti epidiuras tai buvo pasaka bet neilgai.... po kiek laiko pradejo mazinti ta epidiura ir vel visi skausmai prasidejo, del to kad jau buvo laikas man pradeti stumti....ir tada prasidejo visas grazumas kiek stumiu niekas man nesigauna, skausmai nepakeliami, as ir verkiu ir rekiu, vyras salia i ranka isikibes taip pat asara braukia, bet kaip nieko taip nieko...taip prasikankinau dvi valandas, jau maldavau kad darytu cezary, bet niekas manes ten nesiklause....atejo kazkoks juodukas sako vezam i operacine vakuma darysim vyras sako tai geriau cezary darykit, o jis sako jei vakumu nepavyks tada cezary darysim....ir isveze mane...nuvaziavus ten vel i kita ligonines gala tik lempos akis apspigino ir daugybe zmoniu koki 15 zmoniu aplin mane laksto, o vyro neileido.....vel privare man epidiuro belikiek nes vis rekiau kad viska jauciu....tada vel rekia man stumti, ir pajutau kaip galvute jau praejo, ziuriu ir vyras jau prie sono stovi, ir tada islindo visas leliukas... 
.pirmi vyro zodziai buvo, "vaikas isigimes"( nes nuo vakumo buvo istemta galvyte) as sakau, man vienodai koks jis jis vistiek mano vaikas....is karto pasake kad viskas gerai kad ta galvyte susitrauks....tada vyras apsiverke net kukciodamas seseles juokdamosi sako "ziurek kaip tavo vyras verkia" pirma kart maciau tada savo vyra verkiant ir tada kol mane siuvo, susikibe abudu verkem is laimes kad jau musu Deimantukas pas mus ( gime 4.360kg )dar pamirsau paminet, kad pastoviai mama skambinejo, net siutas buvo paemes, galvojau neleis nei pagimdyt
jau taip isipleciau, ir jauciu kad visai neidomiai nupasakojau,nu gal ka nors suprasit
