Dažnas vaiko verkimas tapo šeimos problema: vaiko(1.5 metukų) atsisake dvi aukles.Nuo spalio 1 d. bandėm vesti į lopšelį-nepasiliko,verkė  valandą laiko,kol pradėjo dusti.Atsiėmėm.Bandėm su auklėm:viena pareiske kad verksnys(ji anksčiau saugodavo sūnų labai retai po porą valandų).Kita,begalo maloni mpteriškė,bet pasakė kad negali prisiimti atsakomybės, kad jam ligą įvarys. Jis paliktas su aukle praverkė valandą be sustojimo,kol pradejo krūpčioti,po to verkė pasiilsėdamas kad neuždustų ir taip 2 valandas,kol aš sugrįžau. Šiaip jis namuose didelis verksnys.Net kiekvienas mano bandymas nekreipti i ožius dėmesį baigiasi  baisiomis ašaromis. Preiš savaitę susiradau darbą,bet kadangi jo atsisakė auklė, buvau priversta atsisakyti darbo. Tiesiog padėtis be išeities. Šiaip jis nebijo svetimų žmonių,Laisvėj gali svetimas nusivesti, žaidžia kieme su vaikais.O po bandymo su lopšeliu nepasilieka net su močiute.Neurologė pasakė kad sveikas vaikas,gal kiek jautresnis,išrašė žolinių vaistų.Bet ką dabar su juo daryti?Galvoju palaukti iki 2 m ir vėl į lopšelį. O jei istorija pasikartos?Gal vesti pas kitą neurologę?

Papasakosiu, kaip aš savo dukrą(nuo 2.3m) pradėjau leisti į lopšelį. Tiksliau apie berniuką iš jos grupės. Vesdavo tą vaiką rytais visada tėtis(sakoma, kad geriau), tai jis verkdavo apsikabinęs tėtį ~1val., kol tėvas neapsikentęs palikdavo jį, kad jis toliau sėkmingai verktų. Mes su drauge jau buvome nusprendę, kad tikrai tą vaiką po poros mėnesių atsiims iš lopšelio, nes tėvai tikrai išgalėjo samdyti auklę, juo labiau, kai namie mama. Bet po poros mėnesių ištiso verkimo vaikutis apsiprato su ta padėtimi ir daugiau nebeverkė.
Gal tavo vaikutis labai prisirišęs prie tavęs, gal palepintas, tai jam sunku atsiplėšti nuo mamos. Juo labiau, kai jis dar mažas.

Mūsų pediatrė sako kad sulaukus 2-3 metų ivyksta tokiems vaikams lūžis.Jei jam būtų ne 1.5 m, o 2.5 net nežiūrėčiau į tokias ašaras,beto vyresniam jau gali kažką paaiškinti. Bet dabar jis vėl nemiega naktim-keliuosi koki 10 kartų, vėl pradėjau dėti naktį sauskelnes,nors nuo vasaros pradzios jų prireikdavo tik svečiuose ir verkia dabar jau ištisai verkia ir verkdamas braukia sau per žandą. Kiek suprantu tie bandymai paveikė jį nerviškai. O aš už darželius abiem rankom,juolab kad vaikas vienturtėlis.

Pabandyk pagirdyti homeopatiniu lasiuku nuo nervu ACOSEDUM, manau, kad ir teveliams ir vaikuciui bus ramiau. Mes kai pradejom eiti i lopseli, mums pediatre juos pasiule pagirdyti kokias 2 savaites pries ejima. Pagirdziau ir manau, kad adaptacija tikrai buvo nesunki.

Akivaizdu, vaikui reikia mamos ir jokie lasiukai cia nepades. Nezinau, kaip kitos, bet as tokiu atveju tikrai netraumuociau savo vaiko ir sedeciau su juo namie iki 3 m, darbai palauks. Siaip tai man baisu sita posta skaityti, man turbut sirdis plystu, jei suzinociau, kad vaikas be manes kelias valandas prareke. Nesuprantu, nejaugi nera telefonu, negalima susiskambinti jeigu toks atvejis? Kam rikdyti vaika iki tokio lygio, kad traumuoti psichologiskai ?

Sutinku! Paskui, po tokiu stresu, stebimes is kur pas vaikus tikai, naktiniai kosmarai, kodel vaikas vos ne iki paauglystes i lova slapinasi. Kas ten zino, kaip toks stresas gali paveikti tolesne vaiko raida.
Ir as manau, kad jeigu tik yra galimybe, tai kuo ilgiau pabuti su vaiku. Spes tame darzelyje prisibuti. Nesu darzeliu priesininke, vaikams reikia bendravimo su bendraamziais, bet ne tokia kaina.

Va todėl kad tokio mažiuko netraumuotume, aš atsisakiau  darbo, nors kaip žinia darba šiais laikais labai sunku rasti, ir toliau sėdžiu su  juo namuose. Šianakt jis jau geriau miegojo.Labai laukiu psichologo konsultacijos.

ajd, supermamoj nebera psichologo  :(

:)Mano vaikas siaip nera is daznai :'( verkianciu,bet kazkas dabar pasidare,naktimis verkia atsikeles ir sunku nuraminti,bet tik atsinesi i savo lova,pasiguldai per viduri,glostai galvyte,visi rekimai baigiasi ir is karto uzmiega. ;DTai dabar ir miegam visi trys,o rekimai ir baigesi,ismiega 10-11val.,net neprabusdamas. ??? ??? ???Tiesiog nezinau del ko cia taip,gal bijo,o gal jam atrodo,kad mes dviese miegam,o jis vienas!!! :

Nu va ir mano Adomas labai naktimis verkia, bet kazkaip nesinori pratinti prie musu lovos. Tai ir kilojuos kas valanda prie vaiko  :(

::)Tai pabandyk,Giedrulka,pas save pasiguldyti,pamatysi- nereikes naktimis keltis! ;D ;D ;D

QUOTE

::)Tai pabandyk,Giedrulka,pas save pasiguldyti,pamatysi- nereikes naktimis keltis! ;D ;D ;D

Aha... O po to kita problema - kaip atpratinti nuo tevu lovos. Neee, as geriau pasikilosiu, nagi nereikes taip visa gyvenima, kada nors baigsis. Sia nakti tai uzteko isgirsti mano balsa, pasakiau "sa, liuliuku!", ziuriu pasikuite, susirado savo meskiuka-sugulova ir atsigule susirietes. Bet taip tik karta pavyko nuraminti, o siaip sia nakti 4 kartus raminau :-[

:)Tai gerai,kad isgirdes tavo balsa jis toliau miega,mano tai atsistoja lovytej ir verkia [smiley=jumpnbaby.gif],o as labai noriu nakti miego [smiley=000308.gif],tai del sventos ramybes guldausi pas save,bet atpratinti jauciu bus labai sunku!

ajd,

Atsiprasau, kad negalejau greit atsakyti.
As pritariu neurologei, kad jusu vaikas yra sveikas, ir tai yra tikrai normalu, kad mazas vaikas verkia , kai jam reikia pirma karta ilgam laikui issiskirti su mama. Tai yra normalu, kad verkia. Verkimas tikrai neivarys jam ligos(kaip sake aukle), vaikas del to tikrai neuzdus.
Jeigu aukle ateitu tuo metu, kai jus irgi esate namie, jei pazaistumete visi trys- gal vaikas pamazu apsiprastu? Po kokios savaites bendravimo, galbut jau sutiktu likti vienas su aukle keletui valandu? Su darzeliu gali buti daug sunkiau, nes cia vaikas papuola i visai nepazistama aplinka.
Dar vienas dalykas, ka galite pabandyti, jei jusu poliklinikoj yra vaiku psichologas- galite susitarti, kad ateisite kartu su vaiku, visi trys bendrausite (zaisite, kalbesite- vaikui turetu buti idomu), tai vaikas igytu patyrima, kad su kitais zmonemis irgi gali buti idomu, pradetu labiau pasitiketi kitais.
Bet tai gali uztrukti nemazai laiko.

Maniskei buvo uzejes klykimo periodas kai jinai buvo pusmetinuke.  Mazoji visas dienas leido su manimi, o po Nauju kaip tik pradejau vel vaikscioti i paskaitas. Pirmomis dienomis buvo didziausia isterija, as iseidavau tik porai valandu ir jinai tas dvi valandas pasilikusi su teciu ir seneliais praklykdavo su dusimais. Seimyna ja ir i lauka bande vezti, ir visokiausius jos megiamus zaidimukus zaisti, niekas nepadejo. Jau galvojau, kad viskas, mesiu visus savo mokslus, gaila to vaiko juodai. Grizdavau namo, tai ji isikibdavo man i ranka ir nepaleisdavo tol kol gerai neimigdavo. Bet trecia karta po desimties minuciu tokio klykimo tetis uzdejo jos megiama Tele Bim Bam diska ir… vaikas is karto nurimo. Ta diska as jai leisdavau nuo gimimo, todel tikriausiai tai ir buvo kazkokia asociacija su mama. O veliau ir be disko jau likdavo su teciu, dabar jie geriausi draugai.
Tikriausiai ir su tavo, ajd, suneliu viskas susitvarkys, tik reikia truputi laiko. Svetima zmogu matyti trumpai ir prie mamos yra viena, o pasilikti su nepazystamu – visai kas kita. Tikrai, gal tu pabuk kartu su aukle namie kokia savaite-dvi, gal taviskis taip apsipras. Is tikruju, tai jis dar labai maziukas, jam reikia mamos, ypac kai toks jautrus vaikiukas.

Mano dukrai buvo gal 2,5 metu kai ji nei is sio nei is to pradejo manes niekur nebeisleist.Karta teko isvaziuot i laidotuves,palikau su teta,kuria vaikas gerai pazinojo ir anksciau mielai pasilikdavo.Tai ka manot,kaip ji pradejo klykti,verkti,be perstojo,teta po valandos skambina man i mobilu ir sako vaikeli,nebezinau ka daryt,ji negyvai taip nusireks.Teko lekt atgal,tai man net i tualeta nueit nebeleido.O neuzilgo po kokiu 3-4men pradejo mikcioti.(Kalbeti pradejo labai anksti ir 2 metu jau sklandziai ir aiskiai snekejo,tad mikciojima is kart pastebejom).Oi prisinervinau,bet aciu dievui,baigesi gerai.Taip kad geriau reikia saugot vaiku ramius nervus,visa kita atidedant,nes niekad nezinai ,kaip jiems ateity atsilieps...

Mamy,
as galvoju, kad tarp jusu issiskyrimo, kai palikot dukra pas teta ir mikciojimo pradzios yra labai ilgas laiko tarpas, del to labiau manau, kad tie du dalykai nesusije. Be to, jei teta vaikas gerai pazinojo, tai neturejo buti labai didelis stresas, kad pas ja palikot, juo labiau, kad anksciau ramiai pasilikdavo.
2.5 metu yra tas laikotarpis, kada vaikai apskritai linke labai protestuoti, pries kokius nors tevu pasiulymus, draudimus, ir pan.- gal tai galejo buti viena is priezasciu, del ko taip verke.
ir dar vienas dalykas, Jus minejot, kad vaziavot i laidotuves, tai paprastai laidotuves asocijuojasi su issiskyrimu, liudesiu, nerimu ir pan..kai palikot dukra pas teta, gali buti, kad ir jus pacia lydejo ne per daug teigiami jausmai (tiek del issiskyrimo su dukra, tiek del to, kad laidotuves). Mazi vaikai yra igude atpazinti tevu emocines busenas, ir greitai i jas reaguoja. gali buti, kad dukra taip verke del to, kad tas issiskyrimas buvo siek tiek kitoks, negu ankstesni, kai likdavo su teta.

Trumpai papasakosiu kaip mes prpatinom 1.5 m. dukryte prie auklės.
Pirmiausia ji ateidavo pas mus tvarkyti namų - taigi tiesiog šmėkščiojo akyse vaikui. Po to po trupoutį su ja ir pabendraudavo. Taip tęsėsi tol, kol man LABAI prireikė išeiti. Palikau verkiančią labai. Per kurį laiką ji aprimo dėka taškymosi vonioj ir t.t. Ir taip kokį mėnesį aš palikdavau ją verkiančią o jos jau kažkaip nurimdavo. O po to ji jau nebeverkia. Gal auklės nemoka vaiko sudominti? Juk 1,5 m. vaikui taip viskas įdomu...

Pagliau mano sūnus vėl toks koks buvo iki lopšelio ir auklių. Jau trys dienos miegam be sauskelnių, vėl vaikšto pats(nereikia nešioti ant rankų), papkio reikia tik užmigti. Nusprendėm nebandysim su auklėm,o palauksim kol paaugs iki 2 ar 2.5 m, tada eisim į darželį. Nes auklę mes išgalim samdyti tik laikinai,o į darželį visvien turės eiti. Gal iki to laiko atsibos namie pačiam ir norės naujų žmonių,išmoks kalbėti.Sako nuo panašių metų atsiranda noras bendrauti. Faktas kad po auklių savaitė buvo klaiki,nežinojau nei kaip vaiką raminti,nes pastoviai verkė,nevalgė,nemiegojo,bijojo nuo rankų nulipti.

Mano sūnui dabar eina ketvirtas mėnuo. Jis yra labai neramus. Maitinu pati, pienuko užtenka, nes priaugam pakankamai.
Jis labai ir daug verkia. Mano vyras išvažiuoja su darbu į kitus miestus ir savaitę nebūna namie, tas vaiką saugau viena. Vieną kartą, kai buvo du mėn., aš su juo prašokau, tikra ta žodžio prasme visą parą. Jau tikrai nebeturėjau sveikatos. Pilvuko neskauda, pavalgės, švarus, bet užeina verkimas ir daryk ką nori . Tiesiog nežinau ką daryti, kaip elgtis, kur kreiptis .

Labas, skaudu "klausyti", kad vaikutis tap verkia. Bet faktas vienas, neverkia siaip sau, VISADA yra priezastis.
O is kur zinai, kad pilvuko neskauda? GAl butent pilvo diegliai-kolika ir yra? Juk gali buti ir iki 3 ar net 4 men. Mano viena drauge pasakojo, kaip vaikas kazkokiu pro.... daleliu pieno nevirskino ir turejo panasaus vargo, kol isaugo ar isgyde vaikuti.
Siaip dar svarbus dalykas-mamos busena. Jeigu pati mama sudirgusi, susinervinusi, vaikas labai jaucia ta stresa ir pats taip jauciasi. Tokiu atveju reiketu kazka kviestis pagalbos, kad mamyte galetu pailseti, atsiguti emociskai, o tik tada gales nuraminti vaika.
O gal vaikutis alergiskas kokiam maistui, kuri valgo mama.. del to jam gal skauda ar niezti kur odele?
Gal jam jau dantukai dygsta? Niezti dantenas...
O ka sako pediatre tokiu klausimu? Ar nera kokiu sveikatos problemu? Ar pakanka vitamino D? GAl neisisavina, tada vaikas jautresnis, dirglesnis... AR buvot pas neurologe?
DAr viean istorija pries 30 m. Kai vviena mma vaikuti parsiveze is ligonines, apie 2 sav. jis labai verkinejo, ir tik poto pamate, kad pas ji raktikaulis luzes gimdymo metu (tikriausiai). Ir taip net buna.

Gali parasyt man i AZ.

ritulkis, mano dukra reksne buvo. Gal ne taip baisiai kaip pas jus, bet trauma man iki siol. Nurimdavo gavus kruti. Tai ir zindziau kas pusvalandi, nuolat ant ranku ir dar butinai staciom panele reikdavo laikyt. Ir miegojom kartu ilgai. Kai nustojau zindyt 13men, labai pasikeite, bet vistiek rekdavo daugiau nei bendraamziai. 1.5-2 metuku baiges tos asaru pakalnes, isaugo matyt. Manau, kad ji tiesiog tokia ir psio. Mama sake, kad ir as baisi reksne buvau, bet taipogi apie 2 metukus isaugau. Linkiu, kad jokiu ligeliu sunui jusu nebutu


O apie mamos busena tai cia ner ka net ir kalbet Jei vaikas klykia vos tik islindes ir taip jau 4men, tai pusvalandis poilsio, girdint kitam kambary rekianti vaika tikrai nepades. Ikvepi, iskvepi, pagalvoji, kad amzinai nesites ir toliau ieskai budu kaip nuramint. Siulau nebijot visokiu pagasdinimu 'miegos kartu iki paauglystes' arba 'zys papa iki mokyklos' ir daryt tai, kas jums abiems su vaiku siuo metu yra patogiausia veliau viskas savaime susitvarko.

Pas neurologę buvom, viskas ok, pediatrė ir nieko blogo nemato. Ne dantukai kalti, nes nuo gimimo Jis toks.
Dėl mamos būsenos tikrai, nėra ką kalbėti.
Aš nebuvau rėksnė, kaip tik buvau ramesnė. Mano vyras buvo verksnys, bet viskas baigėsi suėjus 3 mėn.
Mėginau ir Viburcol žvakutes, bet jos nepadeda