...labai noriu pastoti ir susimąsčiau šian, ar šalia noro pastoti labai svarbu turėti ir jausmą, kad nori vaiko būtent su tuo vyru, su kuriuo esi.

gal tas klausimas skamba kvailai.
..prisimenu, prieš kokius 3 metus pamačiau į kambarį įeinantį savo vyriškį ir netikėtai atėjo supratimas, kad būtent su šiuo vyru noriu turėti vaikų. bet dabar nėra tokio jausmo, dabar tik žinau, kad noriu vaikų..

ar tai iš tikrųjų svarbu?

Manau butu labai gerai ir žavu, jei tas jausmas, kad noriu vaikelio butent su tuo vyru lydėtų visų vaikų pradėjimą.. Man tas jausmas buvo tik kai laukiausi pirmo vaikelio. Deja, su antruoju, šito jausmo nepajutau..Aš norėjau vaikelio.. Vyras jo irgi norėjo, tai ir nesigilinau į kitus pojūčius..

Na šiaip klausimas sudėtingas,bet manau jei nenori turėti su tuo vyru vaikų,vadinasi tavo jausmai jam yra atšalę Labai smagu planuoti vaikutį kartu ir stengtis,kad busima mama būtų laiminga ir sveika su savo būsimu vaikeliu,kai moteris būna ,tai sulauki iš vyro tiek dėmesio,kad kai pagimdai nori ir vėl būti ,kad tik tiek dėmesio gauti.Aš juokavau,kad galėčiau būti visą gyvenimą

Sveikutes,na as manau kad kudikis turetu butu laukiamas ir geidziamas nuo mylimo zmogaus aisku yra isimciu kada nesvarbu ar myli ar patinka tau zmogus -tiesiog reikia kudikio!tada jau viskas kitaip bet seip ar taip noras buti mama yra labai grazu ...

Manau, kad svarbu.
As kai prisigalvodavau visokiu nesamoniu, kai negaledavau prisiskambinti savo vyrui ar pan. Tai pagalvodavau- jei kas jam atsitiktu, tai net vaiko nuo jo neturesiu...
Dabar abu laukiam SAVO- VIENAS KITO- MUSU vaikelio

vat, negaliu pasakyti, kad nenoriu, bet negaliu pasakyti, kad noriu, zodziu, rezultatas tox bukas nežinojimo jausmas ir mastau, ar cia kazkas blogai su mano jausmais jam, ar tik su manim. o gal isvis tokiu klausimu ner reikalo svarstyt
... o būti , sulaukti vaikelio tikrai laabai noriu , va

Man labai svarbu, kad vaikas būtų nuo mylimo vyro. Juk vaiką gimdai ne tik sau, bet ir vyrui, jis juk abiejų dalelė.
Nors iki dabartinio vyro ne kartą galėjau ištekėti, bet nedariau to, nes nenorėjau, kad tie vyrai būtų mano vaikų tėvai. Aš rinkausi ne tik sutuoktinį, bet ir savo vaikų tėvą. O su vaikų tėvu norėčiau nugyventi visą gyvenimą. Ne viskas vyksta pagal mūsų norus, be abejo, tačiau mano siekiamybė yra mylimas vyras ir vaikai nuo mylimo vyro. Man vaikai nėra svarbiau už vyrą, nenoriu vaiko bet kokia kaina.

Kol nesutikau tinkamo vyro, nelabai ir vaikų norėjau. Tačiau dabar noriu. Nes kaip sakydavo mano mama: mylėti galima ir patį velnią, o vaikams reikalingas geras tėvas.

O kas is to jei turi zmogu kuri myli ir jis tave myli ir mintys apie vaikeli vis dazniau neapleidzia, bet tas tavo mylimas zmogus taip ir nenori jo... Ar verta isijaust i ta minti kad vaikelis turi but kartu su mylimu zmogum? Juk buna labai daznai kad ir tas mylimas zmogus nuo kurio tu laukies vat sugalvoja ir nueina i sona ir taip iskaudina... Ir labai daznai taip buna, kai pastoji tampi nebetokia patraukli savajam, o juk pas vyrus yra tas gyvuliskas instinktas apvaisint kuo daugiau pateliu ir palikt kuo daugiau palikuoniu... Tik deja tai vyksta einant i sona ir ne su mylima moterim...
Gal ir i pievas prirasiau, bet tik norejau pasakyt kad tavo kuno dalele taves nepaliks del kito ar kitos ir visada galesi ja pasikliaut, o mylimas vyras kartais labai viska apvercia aukstyn kojom!

Dar norejau pasakyt kad seip as irgi noreciau vaikelio su mylimu zmogum ir vis apie tai svajoju... Tik deja mes amzinai laukt negalim kol tas mylimas vyras uzsimano...

Tai ir sakau, kad ieškojau ne tik vyro sau, bet ir tėvo būsimiems vaikams, taigi tiksliai žinau, kad vaikų jis nori.


O vaikai jau nuo trijų metų yra praktiškai jau nebe priklausomi, jie veržiasi pas draugus ir pan. Taigi čia ne kriterijus, kad jie tavo dalelė ir nereiškia, kad niekada tavęs neįskaudins.

Nežinau, čia tik mano nuomonė, kad į vaikus nereikia sudėti per daug vilčių ir savo svajones sukrauti jiems, kaip jie mus mylės, gerbs ir pan.

O vyro norus ir nenorus irgi reikia gerbti

Na manau tikrai svarbu su ko nori tureti vaika
Kazkada irgi labai norejau vaikelio,bet tik jo.
O dabar zinau kad noriu jo butent nuo sio,nuo savo vyro

Manau,kad laaaabai svarbu yra ABIEM noreti vaikelio O jei abejone kyla is vienos ar kitos puses geriau nerizikuoti

Man ir atrodo, kad abipusis noras svarbu.
Pradžioj, kol draugavom, tai sakydavom, kad reikia neskubėt,
nors mintyse kartais kitaip pagalvodavau. Bet buvom nusprendę, jei bus netyčiukas, tai taip ir bus.
Bet turbūt atėjo laikas ir abu pajutom, kad norim.
Dabar vyras net svaigsta nuo tos minties
jei tik koks negalavimas ar kas nors, iškart patenkintas klausia "O gal jau .... ?"

Manau, jog labai svarbu vaikas nuo mylimo vyro, ir tas noras turetu buti abipusis galbut is moters jis didesnis pasireiskia, nes jos yra lakesnes vaizduotes, ir apskritai, jei kas mylimam vyrui atsitiktu, kiekviena moteris zvelgdama ivaika mato ne tik savo bet vyro dalele.

Mano nuomone kad svarbu turėti vaiką nuo to vyro nuo kurio nori, bet jei tu nori nuo jo vaiko tai tada tu nesi jam abejinga. jei mes norime vaiko nuo tam tikro vyro tai juk norime turėti dalelę jo. O nuo ko tai bus, ar nuo vyro, ar nuo draugo, ar net nuo meilužio tai juk kiekvienos pasirinkimas.
Nu čia truputi primakliavau, bet man taip atrodo dabar, tikrai nenorėčiau tai, kad tik turėti vaiką ir nesvarbu nuo ko

pradedama diskusiją net neturėjau minties, kad noriu vaiko nuo bet ko, aišku, ne.
tiesiog noriu vaiko ir tiek.
Tačiau mane trikdo, kad neturiu aiškaus (!) vidinio pajautimo, kaip prieš keletą metų, kad noriu jo vaiko.
galvoju, ar to vidinio pajautimo nebuvimas ką nors reiškia, ar nieko.
gal tiesiog visaip būna ir nėra reikalo dėl to parintis ?

Tai gal jūsų santykiai tiesiog peraugę į naują etapą ir tiek....na nebe tas romantiškasis, kai ir snarglys vyrą puošia Jei tik tiek, tarpusavio santykiuose viskas gerai, nėra kito nuo kurio aiškiai jauti, kad nori arba aiškiai jauti, kad nuo saviškio nenori - gal iš tiesų tik blaškaisi ir tiek nuo bereikalingų minčių.
Juk susilaukus ir aiškiai norint, būna, kad vėliau nuo to jau nebenori
Iš tikrųjų tai jūsų santykių klausimas į kurį tik patys ir galit atsakyt. Pati ir tekėjau juk žinodama, kad vat su šituo gyvensiu ir su šituo susilauksiu....tai apie jokius pašalinius "ar tikrai su juo noriu" minčių vėliau nelabai jau ir bebuvo. Juk jau anksčiau padariau sprendimą (ištekėdama), kad noriu Tai iš naujo apsisprendinėt kaip ir neteko ar galvos dėl to perdaug sukt

Sakyčiau, kad taip. Gal tu išvis su juo nenori būti, jei nori vaikų, bet nežinai ar jo? Jei atsakymas teigiamas, tai gal reiktų keisti vyrą???

as turbut labaiu norejau vaikelio... bet aisku nenorejau ji betkur patvori pasigauti,as mylejau savo vaiko teva ir butent jam pasakiau,kad noriu vaiko,matyt norejau su juo ji tureti man kazkaip persasi tokia mintis,kad paprastai moteris uzsinori vaiko,kai mato potencialu vaiko teva savo gyvenime.t.y.jei salia taves yra mylimas zmogus ir tu nori vaiko,greiciausiai tai ir yra,kad nori butent su juo...bent jau as taip ismasciau...

As visai net nieko rimto nemasciau apie vaikus, kol nesutikau vyro, kuris jau galetu buti pretendentas i vaiko teti. Tai jau kai tam tikra prasme paskatinta pradejau dometis vaiku tema, net nebegaliu sustoti. O ir tas pretendentas kol kas netoli

sunku tau, nes man pvz tokie norai neužeina, kad tik turėti vaiką, aš noriu turėti su tuo žmogum, kurį myliu.

Man tai tokiu klausimu nekildavo, nors susimascius apie tai manau, kad as mes irgi tiesiog norejom musu vaikelio Mes abu, o ne kiekvienas atskirai, musu vaikelio, o ne seip vaikelio

Na as rigi manau, akd geriausias variantas butu nuo mylimo vyro.. tik va, mano vyras, kai susipykstam, ir po to taikomes, pareiskia, kad "kai tu buni gera, as su tavimi noriu vaiku, o kai ne- tai kam tie vaikai", nezinau ka ir begalvoti

Mazylio noriu tik nuo savo vyro!

BUSTA[B],
Papildyta:
Busta, labai patiko tavo mintys

Niu viskam pritariu ka tu rasei...super...pirma klaida, kuria daro moteris, tai kad kai atsiranda vaikai, tai jie tampa pasaulio bamba, tiesiog el ju egzistuojama, bet taip neturi buti, reikia vaikus myleti, saugoti, bet nereikia pamirsti ir sutuoktinio tada ir i sona vyras nesidairys. Vyrai nenori vaiku dazniausiai butent del sios priezasties, kad bijo tapti nebesvarbus....juk kaip daznai buna, kad gimus vaikeliui jis sekmingai yra guldomas lovoje per viduriuka....moterims tai arodo labai grazu, savaime suprantama, juk jis issvajotas vaikelis, o vyrai yra egoistiskesni ir retas kuris toleruoja toki naujagimio triumfa ir visos iki tol nusistovejusios tvarkos sumaisti....nebutinai vyras pasakys, bet daznas tikrai susimastys, kad cia ne visklas gerai ir kam jam to reikia...juk daznai po vaikelio gimimo baigiasi visi sexsiukai (nes juk vaikas lovoje, zmona pavargusi, nes visa diena maziaus nuo ranku nenuleidzia...), namai apversti, moteris nesusitampiusi...Mes moterys turim suprasti, kad vaikiukai neturi diktuoti mums savo gyvenimo, mes turim tureti ir laisvo laiko sau, sutuoktiniui, vaikas augdamas turi matyti, kad mamyte turi tureti laiko ir su teveliu pabuti, pasidziaugti, kad jis turi ir pats moketi uzsiimti ar tai ramiai pabuti, tada santykiai tiek tarp vaiku ir tevu, tiek tarp sutuoktiniu bus bnormalus,o ir vaikas ugtelejes nepavydes mamos teciui kaip daznai buna, kad vaikas net apkabinti teciui mamos neleidzia,o ir santykiai tarp sutuoktiniu bus geri ir vyras nepuls begti pas pirma pasitaikiusia, kuri pasidomejo jo darbais ar esnat nuovargiui galva pagloste...galva paglstykit jus...juk vyrai amzini vaikai...

Beje, as manau, kad jei vyras nenori vaikiuku, tai reikia padirbeti ties ta vieta kad vaias man nebus viskas, kad jis neatims viso laiko, kad musu santykiai ir isliks tik musu tarpusavio santykiai, zodziu vyras turi tvirtai zinoti, kad jis neliks antram plane, uzmirstas ir nebereikalingas, kad vaikas neuzvaldys pasaulio...vyrai to tikrai labai bijo.,.,.

Manau, svarbu tai jausti.

As tai visada sakau savo vyrui, kad tikiuosi po vaikuciu atsiradimo mes liksime tokie patys vienas kitam ir toliau kvailiosim kaip kvailiojam ir kad as pasistengsiu, kad vaikuciai netaptu pagrindiniai mano gyvenime, kaip as visiem sakau, juk vaikai su mumis tik apie 20 metu, o vyras tai iki gyvenimo galo, taigi jis ir turi buti centras apie kuri sukiesi, bet zinoma jei tu pati esi jam centras apie kuri jis sukasi
O del to pajautimo butent su juo ar ne nori vaikelio manau labai svarbu jausti, juk mes ne kokie gyvuliai, kad vaikus gimdytume nuo bet ko, be to juk vaikui svarbu ne tik tai kaip tu ji myli, bet ir tai kaip tevai myli vienas kita, juk ir vaikai tada geresni uzauga, na bent jau man taip atrodo

o ka daryti tada, kai nera taip jau lengva rasti mylinti ir mylima vyra?....
Manau ne kiekviena gali buti tokia laminga ir pasigirti tokiais santykiais...
Ir turbut daug moteru pirma pripranta, o paskiau pamilsta...
As visada pavydejau baltu pavydu toms, kurios galejo gyvenime patirti ta tikra (kaip rodo per filmus:)) meile.. Man taip neteko, gal del to, kad tie vaikinai, kuriems as patikdavau - man nepatikdavo... O jau kurie man patikdavo - as jiems nepatikdavau...
Todel tikrai dziaugiuosi uz cia esancias mamytes, kurios pagimde leliukus nuo tu vyru - kuriuos beprotiskai mylejo...ir myli:)
O as savaji leliuka dar tik planuoju..:)su zmogumi, prie kurio pripratau ir kuris man yra geras...

oi klysti... manau
sąlyginai vaikai gal ir negyvens visą laiką su tavim, bet jei VISADA bus su tavim, kas benutiktų, nes jei bus tavo vaikai, o vyras... maža kas, gali eiti ir išeiti. Su juo giminystės nėra, na kraujo vieno, o su vaikais visada.

o as kiekviena karta prisiglaudus prie saviskio pajuntu kad jis butent tas nuostabiausias pasaulyje nuo kurio noreciau pastoti ir susilaukti atzalu:))ir pamacius maza vaikuti vis susizvalgom abu ir mintys sutampa...nuostabu kai kartu esam labai laimingi ir trokstam to paties:)

na siaip tai ne visada nuo nori priklauso, kip sako jei dievas duos tai ir bus...mes vaikiuka gaminom puse metu, kai jau buvom nuleide rankas, nes galvojom, kad kazkuriam kazkas yra negerai, ir pasirodo p puses metu siaip ne taip, per vargus turim isciose leliuka, kurio labai laukiam
Papildyta:

sutinku, ne vyras, o vaikai turi buti svarbiausi pasaulyje

man , bet noreciau , vat tiesiog , mano ir tik mano. Gal keistai skamba . Labai norejau pirmo ir butinai nuo vyro, kuri mylejau lb lb . Dabar noriu antro, bet nebejauciu, kad noreciau butent nuo savo vyro, na aisku neisiu dabar TAI daryti su svetimais , kad , tai jeigu butu tai butu nuo mb, logiskiausiai

Manau, jei moteris istekejusi ir ji nori vaikiuko, ji turi jo noreti su savo vyru. Vaikas vis tiek bus panasus i ji. O jei zmogus, su kuriuo gyvena nesukelia to jausmo, tada nezinau.. Moterys turi nuojauta, ta sestaji jausma, jo nereikia blokuoti, jis padeda teisingai pasirinkti ir jei vidinis balsas kuzda, kad ne, jis ne tas, gali buti, kad jis yra teisus, juk ne tik filmuose vyrai issigasta ir pabega, palieka besilaukiancias ne tik drauges, bet ir zmonas..
Kita situacija, kai moteris tiesiog nori vaiko. Tai labai naturalu. Ji gali buti neistekejusi, bet vis delto net ir tuo atveju manau nepuls su pirmu papuolusiu potencialiai vaisingu vyru i lova.. Tuomet ji tiesiog pasikliauja instinktais, nuojauta ir greiciausiai yra pasiryzusi auginti vaika netgi viena pati, be vyriskio pagalbos.

Svarbu mylėti vyrą su kuriuo planuoji šeimą kurti

Pritariu 100% sioms issakytoms mintims Kitaip ir neisivaizduoju.
Kaip cia viena mamyte rase, isteketi jau galejau gal ne karta, bet to nepadariau, nes tiesiog jauciau, kad tai "ne mano". O kai sutikau savaji vyra, tai is karto pajauciau, kad labai noreciau butent nuo jo vaikucio ir kad jis bus geras tevas. Butent taip ir yra

o to pilnai ir užtenka

Man labai svarbu jausti. As isvis nematau prasmes buti kartu jei nemyli, o jei jau myli, tai ir nori turet vaiku butent nuo to vienintelio .

pilnai sutinku del to, kad jeigu kyla toks klausimas, tai tada tikrai siulyciau su tuo zmogumi kudikelio neplanuoti... bunant su mylimu zmogumi, toks klausimas neturetu kilti

Manau, kad labai svarbu

as be proto norejau vaikelio nuo savo mb.tuomet man buvo tas pats:ves jis mane ar ne,rupinsis ar ne ir pan.MAN REIKEJO TIK JO VAIKO.dabar paskutiniu metu daznai uztenka i ji tik pasiziureti ir as vel jauciu kad antras leliukas ko gero ne uz kalnu:)man asmeniskai svarbu tureti vaiku nuo jo,bet man nebutina kad jis butu salia.

Mano nuomone, stiprus jausmas savo zmogui yra pats svarbiausias dalykas kelyje i seima... Vaikai puikiai jaucia ar tevai gyvena tik is reikalo (bendru paskolu, isipareigojimu, busto ar siaip patogumo) ar meiles bei pagarbos vienas kitam... Vaikai puikiai pratestuoja tuos tevu jausmus, ir jei tevai vienas kitam rodo meile bei svelnuma, vaikai augs tikrai puikioje aplinkoje, bei jiems tai bus didele paskata patiems myleti pasauli...
O kas vaikus gimdo del to, kad gimdyti, nes "atejo laikas, reikia, spaudzia giminaiciai ar bendradarbiai", tai man nesuvokiama. Gal siandien atrodo, kad 'va, noriu ir gimdau", taciau viena diena esu tikra, tokios gimdytojos atsimus i siena ir suvoks, kad vaikai turi gimti is meiles, o ne isskaiciavimo.. Ir butent- is meiles ju teveliui...