auginu sveika vaikeli,bet laiks nuo laiko aplanko baime,kad jam kas nenutiktu.Tai labai sunkus jausmas,kartas priveda iki asaru.Viskas prasidejo nuo to,kad maitindama labai neapgalvotai pasielgiau-rukiau.Suzinojusi,kad nikotinas pereina i piena buciau isprotejus.Net psichologes raminimai,kad tai tik ispustas burbulas apie daroma zala nenuramino.Siaip prisigalvoju visokiausiu dalyku.Tai pirktine morka kenkia,tai spec.kudikiams gaminamos koseles nesveika.Ir dar daug visokiausiu dalyku.Zodziu,ziuriu i savo vaikeli matau koks jis mazutis pazeidziamas-ne duok die kas nors nutiktu.Ar jum irgi taip buna.

Kaip galima nezinoti, kad maitinant ir rukant nikotino gauna ir vaikelis....

taip dabar man irgi atrodo tai nesuvokiamas dalykas.Juk esu pakankamai suaugus ir isprusus.Tiesiog tai nutiko.na as nebutinai apie tai.Mane kankina daug kitu baimiu.Kas liecia rukyma skaiciau,kad reikia surukyti 20-30 cigareciu,kad vaikui kenktu.O tai jau ne kiekvienam vyrui pakeliama tokia doze.Gal galit kas nors parasyti ka nors gero padrasinancio.Smerkti manes uz rukyma nera ko-didziule savigrauza jauciu ir taip.

[/quote]

Man atrodo, kiekviena normali mama nori savo vaikui paties paties geriausio. Taip jau yra, vaikiukas bejegis, mes - jo didziausi autoritetai ir pagalbos visame kame. Bet jei ima atsirasti hiperbolizuota baime, tai gal jums reiktu pagalbos kreiptis. Nes pagalba tikrai galima rasti. Harmoningi santykiai su vaiku ir seimoje yra gal net svarbiau uz ekologiska morka.
Sekmes!

Manau, kad taip daugumai mamu buna, ypatingai auginant pirma vaikeli. Man irgi taip buna uzeina, visokiu nesamoniu prisigalvoji, bet laikui begant kiek ramiau pradedi ziureti i daugeli dalyku. O dar jeigu nera kas salia pataria, tai tada blogai ( nekalbu apie vyra), daug ko nezinai, o tada gal ir baimes lenda galvon .

man rodos tai normalus mylincios mamos jausmas, tik zinoma jis neturi virsti liguista baime, jokiu budu pamenu save, kai gime pirmas tai maniau isprotesiu jei jam kas nutiks, neleidau ilgai i darzeli nes maniau kad ji kazkas gali nuskriausti, kai isleidau pamaciau kad viskas gerai tai nusiraminau, tada paniskai bijojau mokyklos nes ten galvoju mano ramu ir gera vaika stumdys, mus... zodziu pradejo eiti tai kasdiena klausinedavau ir visko buvo, bet reaguodavom iskarto , eidavom del jo visur. Zodziu jis paauglys dabar o tos baimes zinok nedingo, jos yra, isleidi kur ir nerviniesi kol negrizo nors jis pas mane ramus, neina su kompanijom niekur turiu dabar maziuka tai vel baimes kartojasi- bijau kad darzeli kai eis tai prapuls, mokyklos irgi bijau zodziu kol tie vaikai neuzauga ir nesukuria savo seimu tai ir baimes yra , o gal ir toliau jos yra , nezinau, nepatyriau kol kas...

Manau čia dėl to kad pirmas vaikelis ir vis mums atrodo kad kažką ne taip darom, nes tiesiog nežinom nemokam bijom suklysti. Mums su vyru tiksliau vyrui labiau buvo užėjus pradžioje paranoja, kad reikia viską vaikeliui tikrinti, kad kokių rimtų ligų nebūtų. Nes daugelis tai darbe tai pažystami papasakodavo savas istorijas, na tai galvoje vandenys, tai klubai išnyrę, tai vyras išsigandęs kad musiškei nebūtų viską užsimane echoskopu tikrinti. Tai įsivaizduokit kap atrodo vieną peršviečiam tada dar vėl sakom kitą šviest reikia ir ttt.Mes savo daktarei paranoikai atrodėm tikri.Net ne viską jai sakėm kad švietėm kai ką ėjom ir privačiai. Viena pažystama vyrui pasakė juokais, kad tau pačiam galvą reiktų peršviest.
Na o dabar jau ramu viskas patikrinta
Pradžioje tiesa kiekvieną spuogiuką žiūrėdavo tikrindavo internete nuotraukas, kakulius žiūrėdavo kokios spalvos ir ttt. Na bet laikui begant praėjo. O viskas nuo nežinojimo ir per didelio rūpestingumo

As jokiu budu nesmeriu As pati nesu ideali mama, kaip kad didziaja dienos dali pas mane buna ijungtas kompas kambary, kuriame buna ir vaikas....
Nera mamos, kuri bent kiek nesijaudintu del vaikelio sveikatos. Yra siaip toks posakis, kad ko labai labai bija, tai butinai tas ir atsitiks. Tai gal reiktu visgi nurimti ir vesti savo mintis teigiama linkme
Sekmes auginant sveika vaikuti

O Jums nebuvo pogimdyminės depresijos ?
Kodėl taip rašau - nes vienas iš požymių yra perdėtas rūpinimasis naujagimio sveikata.

buvo.As ir dabar nuo jos kenciu.Didziausia kalte jauciu del to,kad rukiau.Psichologe patare kaip nors nubaust save ir atsikratyt tu minciu.Bet as turbut baudziu save iki siol tom ikyriom mintim.Vaikelis auga sveikas,zvalus.Vyras ir visi artimieji sako dziaukis tuo ka turi ir negrauzk saves be reikalo.

Laikykis
Mums dabar 26 dienos, aš jau perėjau tą depresinį etapą. O buvo laaabai sunku...

Nikotinas patenka per piena, lygiai taip pat ir kofejinas, o daug mamu kavos neatsisako, visokie e621, koncervantai, stabilizatoriai, dazikliai t.p., o ju maiste pilna, darzovese pilna nitratu, oras miestuose uzterstas, vanduo irgi ne idelios kokybes... Na ir ka... gyvenam kazkaip.

Teisingai sako artimieji ir vyras, bet is kitos puses, labai lengva liezuviu pliaukseti, kai pas juos visus hormonai nesikeite tokiais nesveikais greiciais sujaukdami viska, vel pastatydami ir vel sujaukdami ir be pabaigos. Man irgi is pat pirmo pasisakymo kilo minciu, kad jus kamuoja pogimdymine depresija. Cia ne visai tame esme, kad jus matinot vaikeli nikotinuotu pienu (beje, skaiciau nuomone, kad rukancios mamos pienas yra geresnis uz geriausia misineli), bet esme tame, kad jus nesusitvarkot su savo emocijom ir viskas uzsistovejo dugne. Juk matot, kad vaikiukas zvalus, sveikas, reiskia - viskas gerai. O jums visvien liudna ir grauziat save, kad galejot pakenkt. Butent, kaip Luttuke rase, kad kiek mes viskokiu chemikalu suvalgom ir nezinom, kava geriam (bent jau as geriau ir nestumo metu ir maitinimo ir del to nesigailiu ne kruopos) As savo vaika farsiruoju antibiotikais nuo pat pirmos gimimo dienos, jis pirma doze gavo nepraejus nei valandai kai atejo i si pasauli. Antras patiekalas po MP buvo antibiotkai. Ir jis nepragyveno nei vienos dienos savo gyvenime be vienu ar kitu vaistu (antib. kasdien, bet buvo ir dar papildomui vaistu kursai). Tai man reiktu rankas kasvakar iki alkuniu nusigrauzt po kiekvieno vaistu sudavimo (periodais per prievarta, jam + sukeliant neigiamas emocijas, nes jis nenori ir priesinas), bet as ju nesigrauziu, o dziaugiuos, kad jis vaistu neisvemia ir juos vartodamas jaucias gerai, bei yra apsaugotas nuo infekciju. Taigi, galva aukstyn! Linkiu iveikti ta nelabaja depresija. Butinai vaiksciokit pas psichologe, butu neblogai ir vaistu pagert kuri laika, jei nesitaiso reikalai. Prie ju nepriprantama, efektas - liuks! Kuo didziausios sekmes!

aciu visoms mamytems.Jauciausi taip negerai,lyg buciau pati blogiausia mama pasaulyje.Dabar net vyrui parukius,nebenoriu jo leisti prie vaikelio-rodos ir tai kenkia.Kaip nors susitvarkysiu su savo mintim ir pasistengsiu vien dziaugtis sveiku vaikeliu.Aciu Jums.

ar nera daugiau mamyciu ,turinciu panasia patirti.Is anksto visoms parasiusioms dekoju.

Yra yra, jei tai paguos

Papasakosiu viena istorija, kuri mane pritrenke: karta vaikstinejau su maza kaimynu mergaite, kurios tevai isgerdineja. Pro sali prasverdejo moteriske, nuo kurios trenke alkoholiu, slapimu ir dar nezinia kuo. O mergaite ir sako - kaip skaniai ta moteris kvepia Is to supratau kokie brangus vaikams tevai, ir viskas kas su jais susije. Todel ir as nenoriu vaiko duot mb parukiusiam, o juo labiau alaus nors ir ne per daug isgerusiam . Nors daugelis cia nieko blogo nemato. (nemanykit kad esu kazkokia sventuole, nors manau, kad vaikas - labai didele atsakomybe. Pati meciau rukyt kai suzinojau kad laukiuosi ir tai ne taip lengvai... Mari, nesikrimsk. Idealia vistiek neimanoma buti, nors ir kaip noretusi. Vistiek kazka padarom ne taip. Sau irgi reik moket atleist, visi mes zmones.)
O su paranojiska baime ir as susiduriu, nes vaikelis musu pirmas, patirties su vaikais neturiu, mamytes deja irgi nebeturiu. Drauges su patarimais baigia ikireti, nes kiekviena bando kazkokia savo nuomone ipirst, nors vaikai juk skirtingi ir bedeles ju skirtingos. Vyrui jei ka bandau pasakyt del vaiko sveikatos, paprastai atsakymas buna klausk gydytoju, as ne specialistas. Gydytojam mazai terupi kaip is tikruju tas vaikiukas jauciasi. Siaubingai pavargstu nuo tos atsakomybes, nes viska turiu pati viena sprest, o visos mano zinios tai internetas...
O dar kai zinai kad ta itampa vaikui persiduoda, tai is vis uzburtas ratas gaunasi.
Siandien butent viena is tu dienu, kai staugt norisi, tai dziaugiuosi aptikus sia temele - issikraunu.
Na lyg ir palengvejo, net nezinau ka cia priblevyzgojau
Sekmes visoms, buna juodu dienu, bet juk ne visos

aciu,Tau uz gera zodi. na,jei bus sunku rasyk man.Gal nustebsi,bet esu mama su patirtim-turiu jau suaugusi sunu.Cia gal tos baimes del amziaus-sako,kuo vyresni tevai,tuo nerimo daugiau.Rasyk,jei ka-mielai padraugausim.Sekmes Tau.

Aciu Mari, jei ka tai ir man az gali mestelti O pabandyk prisiminti ar su pirmu taip pat nebuvo? Gal tiesiog uzsimirso? Viena pazystama sake, kad moterims issitrina visi sunkus gimdymo ir kudykio prieziuros isgyvenimai taip jau gamtos suredyta tam, kad ir toliau moteris noretu vaiku.
O tu baimiu tai turbut kiekviena turi daugiau ar maziau. Vakar tai baime is poliklinikos parsinesiau ten kazkaip moka baimiu privaryt siandien jau gerai. Pagalvok, ne tokiu tevu vaikai uzauga, tai ko jau cia mums pergyvent

[quote=butybe,2010 06 29, 23:15]Aciu Mari, jei ka tai ir man az gali mestelti  O pabandyk prisiminti ar su pirmu taip pat nebuvo? Gal tiesiog uzsimirso? Viena pazystama sake, kad moterims issitrina visi sunkus gimdymo ir kudykio prieziuros isgyvenimai taip jau gamtos suredyta tam, kad ir toliau moteris noretu vaiku.
O tu baimiu tai turbut kiekviena turi daugiau ar maziau. Vakar tai baime is poliklinikos parsinesiau ten kazkaip moka baimiu privaryt siandien jau gerai. Pagalvok, ne tokiu tevu vaikai ..



Sveikute Tikriausia taip ir buvo.Jau nelabai pamenu.Su pirmu dar l.jauna buvau.O kas tave neramina,kad sakai nusigandai.beje kokio amziaus tavo vaikelis.Berniukas ar mergyte.Linkejimai Jums

Berniukas mano jau neuzilgo 4 menesiukai. Siaip tai auga linksmas, bendraujantis, rimtu ligu tikiuosi neturi. Tik vargstu nuo pat gimimo su maitinimu labai jautri sistema, alergija ar tai zarnyno kazkokios problemos dabar tyrimus daro. Ir bendras raumenu tonuso padidejimas, zodziu isitempes toks vaikelis. Neurologe leptelejo, kad rachito pozymiai yra, tai ir baisu pasidare. Tai dabar D vitamino daugiau duodu. Bet kad pabendravus su kitom mamom matau, kad cia daugeliui panasiu problemu buna, isauga ir susitvarko.
Papasakok apie savo seimyna Ziuriu mes cia dvi tokios jautrios mamos

Na, ir as ikisiu cia savo nosi...
Ech, ir as is tu "bijokliu" esu... Del visko pergyvenu, del visko jaudinuosi, visada del kazko neramu... Galiu pasakyti, kad kai susilaukiau pirmojo sunaus, tai kazkaip del nieko nepergyvenau, auginau ir tiek. Tai sunkesniu, tai lengvesniu dienu buvo. Bet ziuriu, kuo toliau, tuo labiau visko bijau ir del visko pergyvenu, o atrodo jau trecias vaikutis, bet kad tu baimu tris kartus daugiau atsirado. Nezinau kaip save nugaleti, kaip negalvoti ir neprisigalvoti "nesamoniu". Mano mama sako, kad kiekviena karta, kai del kazko nerimauju, tai blogai minciai reikia mesti priespriesa gera minti ir stengtis galvoti optimistiskai. Meginu...kartais pavyksta, o kartais ir ne. Pastebejau, kad gerai pasijuntu ir isnyksta baimes tada (bent jau trumpam), kai vyras, tevai ir artimieji pasako, kad viskas yra ir bus gerai ir nera cia ko prisigalvoti...bet va, praeina kiek ir vel...trukt uz vadziu, vel nuo pradziu.
Taip kad...manau, jog tokiu nerimaujanciu, pergyvenanciu ir pan. yra laabai daug, bet paprasciausiai, kol neissikalbi, tai atrodo, kad tik "as" cia viena tokia.

Labutis, smagu kad tokia gausi seimyna! Ir del ko tamstele jaudinies, kuo skundziates. Man tiesiog smalsu pasidare del ko mamos daugiausia pergyvena. Ar del panasiu dalyku jaudinames

baisiai nemalonus tas jaudulys.As tai turbut tokia paranojiska del savo amziaus tapau.Tiek visko prisigalvoju.Tiesa dabar jau kenciu tik del mazyles,nors dar jokiu bedu neturejom.Mano vyresnelis ,aisku jau suauges,kartais naktim negrizta.Del to jauciuosi kazkaip ramiai,nors daugelis mamu del to is proto eina.O vat su mazuoju zmogeliuku viskas kitaip.Parasyk kas tave labiausiai neramina.

Ko gero kaip ir daugelis, taip ir as visu pirmiausia jaudinuosi del savo vaiku...tik ir galvoju, kad gink Dieve niekas nenutiktu, jokios nelaimes neistiktu...aisku, kokios slogos, ar gripo nebijau, nors ir del to kartais patiriu daugybe streso, nes kai suserga, tai suserga visi trys mano zmogiukai is karto. Labiausiai baiminuosi, kad neuzkluptu kokia nors nepagydoma liga (tfu tfu tfu), stengiuosi negalvoti, vyti mintis salin, bet ne visada imanoma ju atsikratyti. Bijau ir del vyro, ir del saves. Kartais pagalvoju, jei man kas atsitiktu, kas pasirupintu mano vaikais, zinau, kad vyras vienas ko gero nesugebetu, paluztu...o dar didesne panika mane istinka, kai pagalvoju, jog savo vaiku negaleciau matyti, jais dziaugtis, myleti ir auginti. Ir kiekviena karta taip pagalvojus, vis paprasau mintyse, Dieve duok sveikatos visiems ir man paciai, nes turiu ir privalau isauginti ir isleisti vaikus i gyvenima.
Na, zodziu...visokiu tokiu minciu, baimiu ir paranoju buna...nezinau, gal pas mane cia tokios baisybes sukasi galvoje...
Papildyta:


Tikra tiesa, baisiai nemalonus tas jaudulys... pastoviai zmogus jautiesi lyg isitempes, visad pasonej ta "uzknisanti" baime.
Siaip tai atrodo del nieko pas mane nebutu to nerimo, jei ne ligos...kai pamatai, isgirsti kiek zmoniu sunkiai serga, kaip viskas galis staigiai apsiversti aukstyn kojom, mane tas tiesiog grauzia ir tas nerimas tik dideja. Todel ir bijau del savo vaiku, del savo seimos...nerimauju pastoviai. Galiu pasakyti, kad tos baimes, tas nerimas jau tapes mano gyvenimo dalimi, tik su tuo niekaip nesusigyvenu ir ko gero nesusigyvensiu.

mane irgi lydi kasdienine nebyli malda,kad tik nenutiktu kas blogo.Pirmiausia pergalvoju apie vaikus,paskui vyro eile,tevu.Labiausiai ir as bijau sunkiu mirtinu ligu.Ta baime igavau jau paauglysteje.Atsitiktinai aptikau krutyje aptikau kieta guzeli.Galvoju vezys.O kai aptikau dar du is vis issigandau.Tuomet jau neabejojau,kad mirsiu.Juk tuo laiku apie tokius dalykus mazai informacijos buvo.Zinios apsiribodavo vien nugirstais mamos pokalbiais,kad stai ta teta nuo kruties vezio mire,ta serga,kita greit mirs.Man tai buvo tikras kosmaras.Mamai nieko nesakiau.Kentejau vienumoj.Taip nusialinau sveikataPradejo be paliovos suktis galva,Ta busena dar dabar su didziausiu siaubu prisimenu.Mokykloje vos nusededavau.Net nesuprantu kaip dar sugebejau gerai mokytis.Galiausiai pries abituros egz. pasisakiau mamai,nes jau sunkiai bepavilkau kojas.Kilo namuose baisi panika.Sekancia diena mama nuveze i Kauna pas sena prafesoriu<kuris pasake,kad tai nieko pavojingo.Bet taip sau i galva buvau isikalus,kad sergu.ir mirsiu,kad nepatikejau.dar keleta metu ,net vaikeliui gimus vis vergdavau,kad mirsiu.Galu gale po vienos kasmetines apziuros sau pasisakiau-gana.Nuo tos dienos gal puse metu 100 kartu per dieno sau kartodavau-as sveika.Pamazu tu slogiu minciu atsikraciau,Bet pasekmes liko visam gyvenimui.Didziule depresija.Su paranojiskom mintim man padeda kovot specialus vaistai,salinantys ikyrias mintis.Taigi visuomet reikia issikalbeti,nekentet su savu mintim-blogas mintis reikia isleisti i laisve.Visoms linkiu stiprybes.Sypsokites ,auginkit sveikus savo vaikelius.

O as igavau ta baime ko gero, kai vyresneliui buvo 1.5metuku, tada irgi aptikau guzeli krutyje, isgascio buvo sociai. Sekancia diena nieko nelaukusi nuvaziavau i klinika. Patikrinus paaiskejo, kad tai mastopatija. Gydytojai teigia, kad cia nieko blogo ir vos ne kas antrai moteriai, merginai taip buna. Turiu stabiliai tikrintis, bet jau senai to nedariau, tai reikia kazkaip prisiruosti. Tai vat, nuo to karto, ta baime tik stiprejo, ir kiekviena karta, ka ka nors skauda, tuoj imu galvoti, o gal cia kas nors tikrai negerai. Po kol kas su tom mintim dar "tvarkausi", bet nezinau, kaip bus ateityje...
Kai kartais isgirstu is salies, kad kazkas bijo senatves, bijo pasenti...tai as galiu pasakyti, netgi isrekti... as noriu jos sulaukti, nebijau pasenti ir susirauksleti, Dieve duok kiekvienam ilga, sveikatos pilna ir laiminga gyvenima.

tu tokia panasi imane.As budama pavargus nenoredavau eit i darba ,galvodavau kad man kas pencija isrupintu.Bet ir vel pamastau dar tiek daug gyvenime nepatirta.Galvoju kiek daug panasiu zmoniu yra .Tiasiog neissikalbam.

tai vat...todel ir sunku buna, ir tos baimes stipreja, kad ko gero nera su kuo pilnai issisneketi, issipasakoti, pasidalinti vis kokia nors informacija, patirtimi ir pan. Ir ne siaip grumoti pirstu, aiskinti, ikyriai kisti kokia nors minti, o tiesiog sirdingai pasikalbeti, patarti-pasitarti, pasvarstyti...
Tu neskubek i pencija, viskas savo laiku... kaip kad tu ir sakai, tiek daug nepadaryta, nepatirta, nepamatyta...
I pencija ir as noriu, bet tada kada ir priklauso, nes noriu sulaukti senatves, noriu pasidziaugti savo uzaugusiais vaikais ir anukais. Ir labai tikiuosi, kad jos sulauksiu, kaip to linkiu visiems, nes kiekvienas gyvenimo etapas, ko gero galeciau sakyti, yra savotiskai zavus ir beabejo reikalingas...
O dabar as kartais noriu i negyvenama sala, ten kur ramu ir niekas manes nejudina. Nors kaip daugelis mane pazystanciu sako, kad neistverciau ten viena pati ne poros dienu....

dabar daug info gali internete rasti.Galima ir siaip su nepazystamom mamytem pabendrauti.As tai 10 metu laiks nuo laiko su psichologe bendrauju.Ir taip pamegau tuos pokalbius-ten gali issipasakot viska.Tai nepriklausomas zmogus.Su draugem ar artimaisiais taip neiseina.O vat jai gali pasiguosti apie viska-ji taves neteis nesmerks.As kartais nuvaziuoju net neturedama bedu.Tiesiog pasiilgstu tu pokalbiu.Abi pasidziaugiam,kad gerai jauciuosiu.
klausyk ,jei sugalvotai islekt i negyvenama sala pasimk ir mane-dviese bus linksmiau.Dar pasiimtume pora sauniu vyruku.

Ir as kartais pagalvoju, kad butu saunu pasonej tureti zmogu, kuris visad gali isklausyti ir nuosirdziai patarti. Tik ko gero pas mus sunkus atvejis rasti gera specialista mieste.
Kai vaiziuosiu i negyvenama sala, butinai duosiu zinoti ir tau... Tik kad as nuo vyriskos lyties atstovu irgi noriu atostogu...

tai leksim dviese. Tik labai vaikuciu pasiilgciau.Viena karta vyras manei issiviliojo i Egipta romantiskai laika dviese praleist.Jezau kaip man prailgo tos atostogos be sunaus.Visa kelione jauciau kalte,kad namuos palikau.Daugiau pasizadejau tokiu atostogu neorganizuot.Kokio amziaus tavo vaikuciai.Tarp mano vaiku skirtumas 17 metu.Labai ilgai delsem su antru.Vis svajodavau apie dukrele.Dar dabar negaliu atsipeiket is dziaugsmo,kad ja turiu.O jau kaip smagu savo mazaja redyt.Daznai net save pamirstu.Zinai, pas mane prabudo kazkoks stiprus motinystes jausmas-noreciau dar ir daugiau vaikuciu.Tik vyras purto galva,Sko pagalvok vaikus ne tik isaugint rwikia,bet ir isleist i gyvenima.Aisku,jis teisus,bet kol vaikuciai mazi apie tai negalvoji.

Oi, zinok ir as labai savo vaiku pasiilgciau, kazkaip man ju truktu... jei jau kur nors bent trumpam isvaziuoju ir tai pradeda visos mintys apie juos suktis... Pamenu, kai pagimdziau dukryte ir reikejo guleti 4 paras GN, tai galvojau nuprotesiu, nes tiek ilgejausi sunaus...ir tik apie ji pagalvoju, tuoj asaros kaip pupos krenta.
O maniskiai, nei dideli, nei visai mazi... Vyresnelis 6.5metu, vidurinele 3metu, o pagrandukas 6.5men. Del vaikuciu aprengimo, tai man tas pats...ko gero cia taip daugeliui mamu. Jau nebeprisimenu kada ka sau buvau nusipirkusi, nes arba nerandu ko noreciau, arba nuejusi nusipirkti sau, tai vis parvelku visokiu grozybiu vaikams. Pries kelias dienas nuejau i Mada vaikams, galvojau tik kepuryte ir megztuka mazeliui nupirksiu, bet kur tau, su didziausia terba grizau...
Na, o kas liecia motinystes jausma...tai man su kiekvienu vaiku jis labiau stipreja... Musu pagrandukas dar mazutis, bet kazkodel sukasi mintys apie dar viena kudikeli...kada nors. Noreciau dar vienos mergytes ir tada sakiau, bus fabrikas uzdarytas. Vyras vis sako, juk nebeturi laiko net sau, pailsetum ir pan., bet man tas poilsis reikalingas ko gero tik tam kartui, o apie vaikus galvojau ir gavoju visada. Zinau ir puikiai suvokiu, kad juos reikia ne tik isauginti, isaukleti, i mokslus ir i gyvenima isleisti, bet del to mano mintys nedingsta apie ketvirta leliuka. Kazkodel manau, kad jei sveikatos bus, tai bus viskas gerai, i mokslus ir i gyvenima isleisim kuo puikiausiai visas savo atzalas. O gal as kvailai galvoju... Na, bet po kol kas mastau taip, nezinau ka ateitis parodys...taciau tyliai mintyse meldziu, kad viskas butu gerai.

tu dar tikriausiai l.jauna,nes tavo vaikuciai maziukai.Mano biologinis laikrodis negailestingai tiksi pirmyn.Kazkada viena bureja sake,kad man skirti 4 vaikai.Na ,kad dar vieno su silauksiu galeciau patiket,bet kaip su tuo ketvirtu.Gal man numatyti dvyniai,cia jau ne juokas.

Na, kaip kam atrodo, kas yra "senas", o kas "jaunas". Trisdesimt dar neturiu. Nors veidrodyje matau, kad po kol kas dar pamanomai atrodau , bet sirdyje jauciuosi toookia sena. Ir jau senai as taip jauciuosi, tik nesuprantu kodel...
Na, o tau linkiu, kad susilauktum dar bent vieno kudikelio, nes tie mazuciai privercia mus gyventi, zvelgti i ateiti ir padeda atjauneti Ir kas cia zino, gal bureja teisi buvo... Vietoj vieno, visi du...dar smagiau.

sveikute.Tu jauna tikrai.Ojautiesi visai ne sena,o pilnai subrendusi.Tikriausiai vaikuciai ta branda dave.O man jau netoli 40,bet kazkaip jauciuosi l.jauna.Aplinkui man visos tokios moteriskaites atrodo.

Saunu, kad jautiesi jauna, islik tokia visada, nes ypatingai vaikams patinka pasitikincios savimi jaunos ir jaunatviskos mamos. Tikiuosi, kad as "nesukriosiu", kol mano mazieji paaugs. Noriu ir as buti jaunatviska mama... Tik kazin ar jausiuosi jauna.
O kad netoli 40, tai nieko dar nereiskia, manau, svarbu, kaip jautiesi viduje...jei jautiesi energinga ir jauna, tai visai dzin kiek tu metu. Pamenu, kai mano mamai suejo 40metu, galvojau, visgi jau 40, bet ji tokia pati grazi ir ji vis dar mano mama. Taip kad, manau, kokios bebusim, bet savo vaikams vistiek busim pacios geriausios ir graziausios mamos.

tai ir linkiu ,kad isliktume jaunos ,grazios dar ilgam.As dabar atostogauju jajury.Jura salta,stipriai banguojanti-l.smagu.Kaip tavo vaikuciai sveiki/////////////////mono mazyle dar kol kas sveikute,tik karta stipria sloga turejom.Nezinau ar skaitei temos pradzia,kur rasiau pirma savo pasisakyma.Butu l.idomi tavo nuomone.Paskaityk.

Pas mus ligos dazniausiai "apsilanko" saltuoju ir dregnuoju metu laiku. Ir kai suserga vienas, tai suserga tada jau visi is eiles. Po kol kas (tfu tfu tfu) nesergam. Vaikai po kiema pusplikiai laksto, ko gero jau organizmai apsiprato. Parlekia, uzvalgo ir vel i kiema....

Perskaiciau tavo pirmaja zinute...negaliu kazko patarti, nes pati nerukiau ir nerukau, bet teisti, smerkti irgi ne mano teise. Jeigu taip nutiko, tai tegul taip ir lieka...vienas dalykas, nieko jau cia nebepakeisi, kitas dalykas,,,,juk matai, kad tavo mazyle sveikute auga, tai tik dziaukis, mylek ir saugok. Neverta grauztis del to, kas ivyko, tuo labiau, kad pati suvoki, kaip pasielgei ir kad taip tikrai daugiau nesielgtum. Svarbiausia dabar gyvenk ir dziaukis savo stebukliuku, nes tu savo mazylei esi pati nuostabiausia mama.
O kas del parduotuviniu morku, tai as ju irgi neperku....neperku jokiu lenkisku, ispanisku ir kt. darzoviu savo mazuliukui, laukiu kada pasirodys tikrosios lietuviskos ekologiskos darzoves, tada ir pradesiu virti normalias kosytes. Po kol kas perku ir duodu pirktines darzovienes ir tyreles, bet mano mama kazkur skaite, kad neva tai konservuotas maistas sukelia vezi.... zodziu, cia ji mane trupuciuka nugasdinus buvo, bet is dalies, juk visais laikais buvo konservuoto maisto ir nieko, visi isaugo sveiki ir grazus. Tikiuosi, kad ir dabar grazus ir sveiki augsim. Greiciau atsirastu lietuvisku morku, tada jau stosiu prie puodo ir virsiu darzovienes pati.

Nu ir as i sia kompanija ilendu
Saunuole Tekanti saule! Dar trisdesimt neturi, o jau trys vaikai! O as pusiau slapcia jau apie antra galvoju. Tik truputi dar prisibijau. Dar kazkaip ir organizmas neatsistates ir siaip vos su vienu susitvarkau

Pamatysi, kai atsiras antras ir to laiko bus daugiau, ir viska suspesi...
As pati kai auginau viena vaika, galvojau, siaubeli, nu nieko nespeju, pavargau ziauriai, tai jau vaiku nenoresiu koki gerus 10 metu, bet tiek neprireike, pasiilgau "pampersu". Dabar jau visi trys ir tai viska suspeju,,, Ir jau apie 4 tyliai pamastau. Aisku, nesakau, pavargstu ir issenku, kartais kantrybes pritruksta kazkam, o kartais i negyvenama sala norisi. Bet pati su savimi pabunu, nubraukiu viena kita asara, arba "apkolioju" vyra ir vel liux, kimbu i darbus.

na, zinai ,mano karta tai tik ir uzaugita konservuotom gerybem.Ka musu mamos visa vasara veikdavo ,tik ruosdavosi ziemai.
pavargau jau nuo atostogu.Nezinau ,man kazkoks didelis vargas su mazu vaiku.Kur jus vasara atostogaujat.Ir kaip jums sekasi tai daryt.

Tai uztat, kad ir as ta pati sakau, jog visais laikais moterys-mamos konservuodavo viska kas imanoma ir kaupdavo ziemai, o mes puikiausiai "krovem" i skrandzius.
Puikiai isivaizduoju, kad pavargai atostogauti, kai kartu ir mazas vaikutis. Nes man tas pats buvo ir yra. Bet vistiek vaziuojam ir gana. Visgi reikia vaikams gryno oro ir aplinka pakeisti naudinga. Mane labiausiai nervuoja tas susiruosimas...kol viska susidedi, sukrauni, surusiuoji Tik ir galvok, kad ko nors nepamirstum, visa laika isitempusi jauciuosi. Nuvaziuojam, tai ir ten "ganyk" vaikus, nes jiems visko reikia, visko nori ir t.t. Pagrinde vaziuojam i Palanga, kazkaip mes ten "prilipe" esam. Nors kiek jau planuojam, kad ten nebevaziuosim, vaziuosim i Nida, bet va, ateina vasara ir vistiek traukia i Palanga mus. Siaip negaliu skustis, susitvarkom puikiai, gerai, kad vaikai ne isterikai. Galim nueiti ir i kavines, ir papludimi ilgiau pabuti, ir siaip pavaikstineti po miesta. Tik jau sia vasara vaziuosim didesne seimyna. Matysim, kaip mazius istvers kelione, nes dar taip toli niekur su juo nevaziavom. Vyresniesiems labiausiai ir nepatinka tas visas vaziavimas, nes labai jau ilgai, nusibosta jiems ir prasideda klausimai....kada atvaziuosim, ar jau greitai? ir pan.
O kur jus atostogaujat? Kokie sunkumai iskyla?

mes visuomet atostogaujam Klaipedoj,pas vyro seseri.Rodos ir aplinka namu,bet su mazu kazkoks vargas.Ypatingu sunkumu negaleciau isskirt,bet net kavos puodelio ramiai isgert negaliu.Maze eina aplinkui zyzia.Vaiksto jau pati,bet vis prasosi vedzioti uz rankeles.Vakar vakare net verkt norejosi.Nakti irgi l.prastai miegojo,vis verke.Tai net ryte atsikelus didziule itampa jauciau.Norisi kuo greiciau lekt namo.Kazin ar istempsiu iki pirmadienio.O kas del konservuoto maisto,tai as tyriukes, sultis parduotuvej perku.Ir koseles tik milupos valgom.Mano gamintos nors ir skanesnes,bet maziule nevalgo.Tik darzoviene su triusiena pati verdu.Darzoves mums atstoja visokios sriubos.Kartais pagalvoju,kad tas pirktinis maistas neragerai,bet vis tik spec.vaikams ruostas.


les

Gerai, kai yra pas ka nuvaziuoti. Mes tai neturim giminiu pajuryje, tai uztat tenka vaziuoti i Palanga.
Na, dabar tau toks sunkesnis metas, nes mazyle jau vaiksto, viskas jai idomu, visko reikia ir pan. Bet nieko, greitai tas praeis ir net spesi pasiilgti tu dienu. Priimk viska tai naturaliau, nesikrimsk del visko taip, nes sitaip tikrai sugadinsi sveikata, o mazylei tu labai reikalinga.
Mes sulciu jokiu negeriam ir arbatu jokiu taip pat...nemegsta mano mazius ju. Geriam tik virinta vandenuka. O visa kita, tai irgi perku. Bet kai jau atsiras lietuvisku darzoviu, tada jau virsiu pati. As issivirdavau 1-2dienom, susidedavau i stiklainiukus ir nereikia skubeti virti. Dabar taip pat darysiu.

palangoje man labai smagu.Kiekviena vasara ja aplankom.Bet taip jau susikloste,kadturim giminiu,tai ir vaziuojam i Klaipeda.Tiesa sako,kad sildytas maistas netenka daug vitaminu.As stengiuosi mazylei gamint kasdien,bet visko pasitaiko.Su vandenuko gerimu mums sunkiai sekasi-kgryno nemegsta,tai sulciu siek tiek pilam.Anksciau gerdavo grynas,bet daktare liepe neduot del didelio kiekio gliukozes.Dabar isvis labai prastai valgo.Kosiu visai nenori.Suvalgo varskyte,jogurta,dar biski kefyriuko geria/siandien net mesytes su darzovem neviriau.mano mergyte labai smulkute sveria kokius 7,5kg,nors jau beveik metuku ir triju menesiu esam.Tokia coliuke.Siaip apetitas normalus.
siandien po pietu biski atsigavau.Prie juros nusnaudziau,tai net linksmiau .Labai jau noriu namo.Kada jus ruosiates atostogaut.

Tai ir puiku, jei tik yra pas ka vaziuoti dar smagiau.
Na, tas sildytas maistas...kaip cia pasakius, koks skirtumas, ar kosytes perki is parduotuves jas sildai, ar pati verdi, "uzvakuoji" ir sildai. Manau, savas virtas, kad ir i stiklaineli sudetas dar geriau. Paprasiausiai paimi ta stiklainiuka nuo pirktiniu koseliu, iskaitini ir sudedi savo isvirta kosyte, bei gerai uzsuki, tai gaunasi kaip pirktine, darant stiklaineli irgi gaunasi "pokst". Tik aisku, as jas jau laikau saldytuve.
Tikrai, kad coliuke tavo mergyte. Musu pagrandukas sveria apie 10kg, nors jam tik 6.5men. Bet jei panelyte gerai jauciasi, yra guvi ir linksma, tai nieko blogo, kad ir smulkute.
O mes ruosiames pailseti arba kitos sav. pabaigoje, arba dar kita savaite... Matysim, kaip cia tie musu planai, ar nesuzlugs.

sveika.Negaliu atsidziaugti namais-pagaliau sugrizom.Siandien taip karsta. prie juros ant smelio koja pastatyt karsta.Vaika nebuvo kur padet.Tiek zyze.Ir puse keliones praverke.O musu kelione ilga-daugiau kaip dvi valandos.Jus atostogoms pasirinkit palankesnius orus.Patikek tik dabar sugrizus supratau kokius saunius ,jaukius namus turiu.Dabar jau rodos ilgam is ju kojos nenoresiu kelt.Du metus niekur nebuvau isvykus,jauciausi tokia uzsisedejus.Bet dabar suprantu kaip gera namuose.Pas giminaicius anksta,koja ner kur padet.O pas mus erdvu,nei baldu ,nei daiktu neprigrusta.Net mergyte visa atgijo-tiek ciauskejo sugrizus.Ziuriu prie sienu tik glaustosi.Vaikas akivaizdziai pasikeite.

Sveika sugryzus namolio. Ne veltui sakoma, namai pragarai, be namu negerai. Vat kiek ne daug tereikia, kad suprastum, kad niekur ner geriau, kaip kad namie.
O mazyle zyze, nes ko gero ir pavargo, ir nusibodo viskas, o be to kai tokie beprotiski karsciai, tai nera ko stebetis....neimanoma kvepuot. Mes namuose ir langus prasidarem ir ventiliatoriu pasijungem, bet kad ne kiek ne vesiau. Jums kelione tikrai tolima, o dar kai reikia "kepti" masinoje, tai nieko nuostabaus, kad mazyle praverke puse kelio. Dabar pailsejai, pavargai tuo paciu, tai vel nenoresi kojos kelti is namu pora metu. Ko gero mazoji sia nakti puikiai miegos savo loveleje.
O mes matysim, kaip cia is vis pasiseks istrukti is namu, nes vyrui atostogu niekaip neduoda darbe, jau uzkniso. Zinau, kad pavargsiu ir atsibos, bet vistiek noriu trupuciuka pasizmoneti. Mano vyras, tai papludimi nori kepti as tai neturiu kantrybes tiek, valandziuke paguliu ir lekiu miestan.

sveikute.As irgi megstu papludimi.Galeciau visa diena degintis.Prisiperku alaus.Man patinka idegti.Bet dabar keliems metams sitas reikalas pamirstas.O jus neturit netoliese kokio ezeriuko atsogaivinimui.Mes miestely turim dirbtini.O siaip gyvenam Pusvalandis kelio nuo saunaus didelio Vistycio ezero.Gal girdejai apie toki.Jame vanduo skaidrus ,vesus.Na toks panasiai kaip Dusios ezeras.Siaip parasyk kanors apie savo pagranduka.Ka jau mokat darytis.Mes tai jau savarankiskai vaikstinejam,tik dantuku nei vieno neturim.Dabar jau laikas mokytis kalbet.Dar mokam katutes ir ate.Gan velai ismokom,nes mokslam nelabai pasiduodam.Taria "ate'' kai daikta ima ir ''te ''kai duoda ka nors.Vakar kartojo mama,bet dar nemoka pasakyt.