Sveiki,
Mano mažylei 2 metukai, lopšelį pradėjom lankyti rugsėjo pabaigoj, tačiau kiekvieną kartą išsiskiriam su ašarom.
Panašiai po mėnesio pabandėm pasilikti ppietų miego- pirmą dieną lyg ir valandėlę nusnaudė, bet tai nebepasikartojo- nors baisiausiai pavargusi verkdavo, kviesdavo mamyte, kiti vaikai per ją negalėdavo miegoti. Namuose tp prasidėjo naktiniai verksmo priepoliai, užmigdavo tik su mano mama ir jai ant krutinės, mus su vyru isteriškai stumdavo. Nebemigdome darželyje, namuose viskas susitvarkė, bet lyg šiol išsiskiriame su ašaromis-kiekvieną rytą.
Šiandienos įvykis mane išgąsdino: dukrytė , atėjus į darželį, keistai neverkė, bet, kai pradėjau rengti, ji ėmė visa drebėti ir taip kokias 5 min. Kai paklausiau ar ką skaudą ji šypsojosi ir drebėjo. Galiausiai nurimo ir pasiliko iki pietų lopšelyje.
Keisčiausia tai, kad ji verkia tik kol aš išeinu, po to puikiausiai žaidžia, atlieka užduotis, puikiai valgo.
Auklėtojos ir auklytė nėra idealus variantas, bet neblogos.
Šeip mūsų mergytė aktyvi, viskuo domisi, daug ką pradėjo daryti anksčiau nei kiti jos bendraamžiai.
Labai lauksime atsakymo.Ačiu.

niugi mes irgi jau lankom lopšelį, jau greit mėnesiukas bus....Tai irgi visaip mum buvo...kol pripratom...
Pirma savaitėlę tik iki pietukų..bet gryždavo jau toooks pavarges alkanas, krisdavo negyvas. Antra savaite bandėm miegot..kelis sykius iškvietė pasiimti verksniuką, o štai jau trečia savaite išbunam visa dienelę.Ir tos bėdos sako tik tiek kol uždarom duris.. ..Pas mus laaaabi rupestingos auklytės, man ramu...nors mano baisus mušeika, bet sako bando jau adaptuotis senbuvių chebroje..
Sunkiausia mamai , kažkaip visa dar tie ryšiai laaabai stiprus...

Mes irgi jau apie 1 men. pratinam vyresnele prie darzelio. Kol kas visdar iki pietu bunam, bet jau su pusryciais ir pietumis. Is pradziu ejo patenkinta, viskas patiko, o dabar... neisiu ir viskas As ja visaip prikalbinti bandau, kazkuom gundau, po truputi rengiu, o ji atgal nusirengineja verkdama. Siandien aukle vede, tai tipo ne i darzeli isejo, o siaip pasivaikscioti, o kai atejo prie darzelio, pamate, kaip visi vaikai eina, dar ir grupes vaikus susitiko, tai be jokiu asaru pati nuejo. O dar kai aukletoja pasake, kad svogunus sodinsim, tai laimes pilnos kelnes buvo Bet vistik mano sirdis verkia - negi taip kiekviena ryta su asarom ir per jega reikes vesti
Tiesa, as jos klausiau, kodel ji nenori eiti, tai sake, aukletoju bijo: matyt, kelis sykius sudrausmino, tai jai jau ir nebepatinka
Papildyta:
Yazmin, Almike, kaip jums su darzeliais sekasi?

Sveikos merginos,kokius darzelius jusu kleckai lanko?(ir kokiam mieste).

Mes tai Visagine. O jus?

Sveiki!

Mes prieš 1.5 savaitės pradėjom lankyti darželį, bet kažkaip mums prastai sekasi.
mano dūkrytei 2,8 metai, tai jau ne pasakyčiau kad vaikas darželiui yra per mažas.

pirma diena kai nuėjom tai net pati nustebau ir apsidžiaugiau galvojau nejaugi viskas taip paprasta ir bus, dūkte pole iškart žaislus apžiūrinėti. Palikau ja 2 valandom , auklėtojos sakė kad labai jau stiprei tai neverkė, bet vistek mamos pastovei ieškojo. antra diena kai atėjom jau pradėjo truputi nervintis ir kažkiek pažiže. Bet jau visos kitos dienos tai jau tikras košmaras
išeinų o ji į isteriką . kai išeinų apsiramina, kai prisimena kad manęs nėra vėl paverkia, bet šiaip taip valgo ir miega, bet kai jau atėjnų tai iškarto verkia ir namo prašo.

Gal galvočiau kad čia tai turi būti bet jinai tik prabudūs iš miegu pradėda visa drebėti, verkti ir prašo pasilikti name. O kai atėjname iš darželio jau iš vakaro pradėda verkti kad nenori į darželį, sedi ant kelių ir prašosi miegoti

aš esu labai sunerimusi net nežinau ka man daryti? o gal tai normali vaiko reakcija , nenoriu tiktai vaiko traumoti.

ačiū

gaila man jusu abieju kaip jum sunku,mano dukra taip verke kokius metus ,baisu prisiminti tas dienas ,ji dabar jau didele bet prisimena kaip jai buvo negerai ,taip vaikams ir sugadiname nervus bet ka daryti jei nera kitos iseities ,as kai galedavau paimdavau pries pietu miega tai siektiek ramiau pasilikdavo toms kelioms valandoms ,gal mergyte nustos verkti kai perkels i darzelio grupe ,jie ten daugiau turi veiklos piesia zaidimai ydomesni ,laikykites ir tikekites kad bus gerai

Maniškis irgi verkė pirmą savaitę. Pirmą dieną buvau su juo, tai aišku be ašarų. Kai antrą dieną palikau, gal po valandos paskambino auklėtoja, kad negali nuramint. Bėgau paimt. Sekančias tris dienas - tas pats, palikdavau iki pietų, po t pati sėdėjau po grupės langu ir verkiau kartu su juo Apie miegą net kalbos nebuvo. Savaitgalį susirgo angina, tad sekantį kartą į darželį nuėjom tik po 3 savaičių, t.y. jau rugsėjį. Grupė (patalpa) - visai kita, vaikai didesni (anoj buvo vienas vyriausių, o naujoj vienas jauniausių), auklėtojos kitos. Ir teko jau pačią pirmą dieną palikti visai dienai vieną, nes jau 1,5 mėn darbe buvau nebuvus (iš pradžių atostogavau, vėliau pratinau į daržą, vėliau susirgo) Ir ką -jokių ašarų. Ir kitą dieną jokių ašarų. Ir sekančią.
Tik dabar, paskutinėm savaitėm pradėjo kartais verkti rytais. Manau, kad tai dėl to, kad auklėtoją pakeitė - abi auklėtojos buvo labai fainos, o dabar viena ne tokia maloni. Bet auklėtoja paima ant rankų ir nusiramina. Visą dieną jokių ašarų daugiau nebūna, valgo, žaidžia. Tiesa, anksčiau namo neištemdavau iš lopšelio, net jei būdavo jau prailgintoj grupėj, su svetima auklėtoja ir vaikais. Dabar jau noriau eina.

Ačiū labai už palaikyma, labai faina skaityti tave suprantančios mamos nuomonę, nes kai kurie mano pažistami sako kad ko tu čia problema dari, pripras.
kiti sako nusiramink pati, ir vaikas bus ramiasnis, bet kai pamatau ją taip ašarojančia tai išeinų iš darželio ir pati verkių kruvinom ašarom

Kiti pataria pakeisti darželi, anot jų gal jai darželis nepatinka.

bet pagal mane tai auklėtojos labai šaunios abi, dar ir pažistama mano tame darželyje buchalterę dirbą, net nežinau ką ir darytį

dabar dar susirgom tai kol kas prižiūri mano mama, tai jau jaučių kai reikės į daržėlį eiti bus bėda

Sveikos mamytes,

pas mus taip pat didiziule problema su darzeliu. Dukrytei 2 metukai bus spalio menesi, nuo rugsejo 1 isejom i darzeli. Kazkoks kosmaras. Ji verkia ir jau 3 savaites, bet niekaip neapsipranta. Blogiausia tai, kad ir namuose viskas tapo kosmaru. Vaikas nepasilieka su niekuo, nuolat saukia mamos. Netinka nei tetis, nei mociute, su kuria isbudavo ir per nakti anksciau be jokiu problemu. Iki darzelio mazyle migdidavo tetis, dabar tai neimanoma, verkia kukciodama tol, kol neateinu as. I miesta isvaziuoti taip pat negaliu, valanda be manes tai max. Zodziu tikrai rimta problema ir nezinau ka daryti. Blogai dar ir tai, kad uz 2 sav. turiu iseiti i darba, o situacija tokia, kad net jei atsisakysime darzelio, ji net su aukle nepasiliks. o i darba grizti butinai reikia.
Labai lauksiu komentaru bei patarimu, gal galesit pagelbeti patarimais, kaip tokioje situacijoje elgtis

na as papasakosiu savo istorija gal kam pravers,mano vyresnelis lankyti darzeli pradejo be asaru,kaip ejo ir nuejo i grupe ,taciau po menesio susirgo ir teko ligoninej paguleti menesi,o va tada kai grizom ir tapo problema palikti darzelyje i kojytes kabinas verkia,ir cia padejo netycia pasitaikiusi knyga apie vaikucius,vaikai verkia,nes jauciasi nesaugus ju mastymas yra toks kad bijo jog gal mamytes ir nepamatys visai,todel ten buvo patarimas duoti paciam vaikuciui is namu issirinkti megiama zaisliuka,butent ta kuri pats issirinks ir nusinesti i darzeli tipo jis tures savo namu dalele,ir mums bent padejo nusinese zaisliuka ir liovesi verkes ar sutapimas ar ne nezinau bet padejo,o dabar vesti pradejau savo maziausiaji tris dieneles buvo,bet vaikutis prisirises prie manes labai ir kas keisciausia verkia nuejus,bet labai susigraudina atejus,taciau turiu vizija kad vaikui neeikia parodyt ,kad jaudinates paliekant,nes jam ir taip baisu,o dar pamacius nerimaujancia mama is vis baisu,ir nepratinsiu ilgai popuse dienos,max 2 dienos trumpai,o tada gyvena darzelio rezimu,nes jam bus lengviau,kai pajaus kad mama ateina visada,po to kai pamiega pietu ir pavalgo,jei visdelto kai viena mama rase kad dreba dukrele reiketu neurologui parodyti pasikonsultuoti,nes juk ne visi vienodai jautrus,g b kad vaikeli patars veliau leisti ,nes ne visi vienodai subresta,be to 2 matuku vaikai dar mazai suvokia laika ir jiems visvien kad ir kaip gera darzeli dar reikia mamytes,sekmes visom pereinanciom si etapa

Sveikos mamytes,
na mes irgi pradejom lankyti darzeli nuo rugsejo, pradzioje viskas buvo gerai net gi nenorejo eiti namo, bet dabar nenori eiti i darzeli ir viskas. Nors mes 2 dienas einam - 2 sergam, arba savaite einam savaite sergam. Yra viena auklyte kiri nei man, nei kiek supratau mano dukrytei nepatinka, ir dabar nezinau ar prasyti kad i kita grupe pervestu ar bandyti vesti i ta pacia. Nors vaikas tikrai komunikabilus ir nepiktybiskas bet tik ja pamato ir namo prasosi, o su kita pasilieka be problemu.

O man labai butu idomu psichologes nuomone, visdelto kaip geriau yra pratinti vaika prie darzelio, ar ilgai pratinti iki pietu? ar geriau greiciau vaika palikti visai dienai? Nes dabar susiduriau su ivairiausiomis nuomonemis, kiti sako tu taip ilgai nepratink tik iki pietu(mes lankom dvi savaites iki pietu, issiskyrimas visada dar su asaromis), pripras, kad mama visada ateina tada, reikia stengtis kad kuo greiciau susipazintu su visu darzelio dienos rezimu, kad ir pamiegotu ir vel pavalgytu, kad veliau dar sunkiau bus palikti pietu miegelio...
Bet net didziausiame kosmare nesapnavau, kad taip sunku bus pratinti savo maziu prie darzelio, palikus puse dienos sau vietos nerandu...taip sirdi skauda...o dar paskambinus aukletojai isgirstu verkima vaiko, is vis asaros upeliais teka...Ir man sunku ir vaikui...Vargselis siandie is streso kaip palikau net apsiveme...

nesu psihologe ,bet jei vaikutis ,net apsiveme tai patarciau neleist bent pora savaiciu,nes nerviskai vaikuti veikia,reiket neurologo konsultacijos,o del to palikimo iki piet mano nuomone ne daugiau 3 dieneliu,nes jei ilgai iki piet pelikinesi tai vaikiukas tures dar po to pratintis ,kad miegoti palieka tarsi gaunas antra adaptacija sekmes jum

Aš manau,kad jeigu apsivėmė,galbūt reiktų kokių truputį nerimą mažinančių homeopatinių vaistelių,arba bent jau Melisos sirupuko.O apie ilgą pratinimą be pietų miego irgi pasisakyčiau prieš.Mano sūnutis 1.10m eina darželį pora savaičių ir jau po kelių dienų palikinėjau pietų miego ir po miego paimdavau.Nors namie didelės problemos su miegu ,darželyje įvyko stebuklas-vaikas pats eina gulasi į savo lovytę ir užmiega pats. Man tai sunku įsivaizduot.Aišku,kadangi vaikutis labai prie manęs prisirišęs,tai prieš einant į grupę būna tų ašarų,bet po to greit man išėjus nurimsta.Beje,vienas vaikas iš grupės buvo pratinamas prie darželio be miego,jis didesnis jau trejų,tai kai pradėjo palikinėt pietų miegui, tai dabar nuo ryto sėdi prie rūbinės ir isteriškai verkia ir kartoja vis tą patį sakinį,kad jį tuoj paims.Va čia tai problema, kuri jau užsitęsė, vaikui stresas,o kažkaip tėvai nereaguoja..Vienu žodžiu mamytės visom ir sau pačiai daug stiprybės ir sulaukti žodžių, kaip noriu į darželį.

man ir butu labai svarbi psichologes nuomone kiek pratinti dukryte prie darzelio.... pas mus labai panasi situacija,verke iki apsivemimo...lankom tik antra savaite,bet jau norisi nuleist rankas ir nebevest,nes dabar jau net vakarais pardeda prasyt,kad nevestumeir verkia,pries uzmigdama gal simta kartu pasako nenoriu i darzeli pas vaikuciu sunkiai uzmiega
o pirmas tris dienas ejo(po 2 val) su tokiu dziaugsmu ir sake net nori pasilikt ten miegot ,o ketvirta diena kazkas atsiktiko sake verke be perstojo 2 val.ir nuo tos dienos kosmaras aukletojos niekaip nenuramina liepia atvaziuot ,pasiimu visa uztinusia nuo verkimo
tikrai ne baisiausiam sapne nebuvau sapnavus,kad taip baisu bus

Lygiai tokia pati pas mus situacija....tik mes dabar susirgome, tai neinam i darzeli, bet pastoviai ir taip kartoja, kad nenori i darzeli, kad musiu vaikus ir t.t....Ir as palieku porai valandu ir skubu atsiimti nes aukletojos skambina ir kviecia pasiimti nes nenuramina...Kartais ir man taip norisi nuleist rankas, bet kiti sako nenusileisk jei pradejai vesti tai vesk toliau...ir palik ilgiau...

pas mus tapati problema.mano dukrytei 2m.8men. jau ketvirta savaite zygiuojam su asaromis i darzeli .pirma diena kai nuejo buvo viskas ok. bet paskui prasidejo kosmaras .tik ryte atsikeliam pradeda verkti ir taip be sustojimo iki pat grupes kol aukletoja istraukia man is ranku .pirmas 3 dienas nemiegojo pietu, o 4 diena pasiliko pati miegoti tai vienu zodziu visa grupe liko nemiegojus.aukletojos musu geros .jos man neskambina ir nesako kad ateiti pasiimt.savo pupa maitinau iki 1m.3men. tai manu kad viskas del to.ir aukletoja man sake kad ji nejaucia saugumo jausmo.pietu darzelyje miega tik pusvalanduka o paskui ziuri kad aukletoja butu grupei nes ktaip sakes verkt pradeda.nesames mes ir zaisliuku savo ir vezimuka.aukletoja pasakojo kad ji zaidzia bet daznokai prisimena mane ir verkt pradeda arba ju praso panesioti.pasitariau su aukletoja ir vaistinej klausiau gal kokio sirupuko duoti.vaistinej man sedatif dave.jis labai nerima nuima.
zinokit liux tikrai truputi padeda siandien pradejo verkt tik kai atejom i grupe. cypdama jau man bucki dave ir ate pasake.jau darom pazanga .kaip toliau bus neaisku.be proto turim daug oziuku.tokiu kur net is miego atsikelia ir is nieko pradeda oziuotis verkt ir pabaiga buna iki vemimo.sako kad tokius ozius su rykstele reikia varyt.
kantrybes mamos

Labas mamytės,
Papasakosiu ir aš savo bėdas.I darželį pradėjom eiti labai norei.Iki pietų išbudavo be problemų ir nenorėdavo eiti namo.Todėl po savaitės palikau visai dienai.Pirmą dieną pietų miegojo puikiai,antrą jau ieškojo manęs prieš miegą,o trečią jau paverkė ir labai trumpai miegojo.Dar bėda,kad atsirado bendražygių kurie labiau verkė ir norėjo mamos.
Grįžus vakare užkylo temperatūra ir mergaitė susirgo ausų uždegimu,angina.Darželio nelankėm 10 dienų.Ir kai nuėjom po ligos prasidėjo ašarų pakalnė ir šnekos ,kad nenori į darželį.Apie pietų miegą tik pasvajot,užsirėktu negivai.
Taip dabar ir einam kiekvieną rytą su ašarom.Būnam iki pietų ir einam namo.Ir nežinau ką daryt,kaip palykt visai dienai.Ji nieko daugiau nešneka,tik kad nemiegos darželyje.Gerai,kad mano darbas toks,kad ją galiu visada pasimt nuo pietų,bet jai kas pasikeistu,nežinau ką reiktu daryt.
Nesirižtu palikt,nes žinau,kad bus labai blogai.Mergaitė taip jautri,labai reguoja į visus pasikeitimus.
Gal žinot kaune gerą vaikų psihologą?
Laukiu

Sveikutės,

Na kodėl psichologė mums nepadeda

Mano Neduliui 2 metukai ir 9 mėn. Pirmas 3 savaites vaikas pasilikdavo darželyje su dideliu dideliu noru. Girdėjau vien pagyras iš auklėtojų. Tiesą pietų miegas buvo tragiškas dalykas, bet užmigęs miegodavo po 2 val.
Palankius tas 3 savaites vaikas susirgo ir buvo 2 savaičių pertrauka. Dabar tai tapo košmaru. Nedas jau iš vakaro graudenasi ir ašarotom akytėm prašo, kad nevesčiau. Rytas kol atsikeliam buna baisus, nuėjusį darželį auklėtojos nuplešia nuo kaklo ir net nematau kaip jį isiveda į grupę, nes jis stovi koridoriuj ir verkia Savaitę palieku tik iki pietų..Nežinau ar klaidą darau ar ne. Bet jis nieko nevalgo. Vaikas išbalęs, tai jeigu palikčiau visą dieną ir taip savaitę be maisto tai manau, kad taip baisesnių ligų prisišauktume. Užsirašiau pas homeopatą, gal jis padės tiek man išverti šį laikotarpį, tiek vaikui, nes abiems mums reikia pagalbos.

Kantrybės ir stiprybės mamytės

Radau pranešimą,kad psichologė leliuką augina,todėl ir neatsako.
Dukrytės darželį lygiai taip berniukas elgiasi kaip jusiškis.Bet žiūriu,kad jus ne kauniečiai.
Ištikruju yra baisu,vaikučiui kokia baisi psichologinė trauma.
Maniškė tai ištisai kartoja,kad tu manęs nepaliksi miegot.Aš net pradėjau galvoti,kad ten kažkas atsitiko,kad mergaitė taip bijo miegot.
Stiprybės

aciu uz palinkejimus kantrybes ir stiprybes,bet is kur gaut tos kantrybes ,kai vaikas visa diena praso nevest i darzeli...nzn manau ,kad kiekvienam vaikui yra savo laikas kada jam eit i kolektyva,nes va musu dukryte niekaip nepripranta ,nenori vaiku,o kiti matau zaidzia sau patenkinti .dabar jau mums prasidejo baisus kosmarai ,naktim po 2 val praspiegia ,niekaip nenuraminam, iki dabar neturejom jokio vargo naktim,net kai kudikis budama ismiegodavo visa nakti ...apie palikimus miegot,net aukletojos nesiulo,nes irgi nevalgo....nzn tikriausiai reiks dar pabut namie,kad paskui neisivarytume kokia liga

as irgi palinkesiu stiprybes-kantrybes visoms mamytems ,o vaikuciams po balioniuka,kad neliudetu ir nesirgtu

Ir maniškei su darželiu ne kas
Pradėjau leisti nuo 3 metukų, bet vaikščiojo mažai nes labai dažnai sirgo -pripažino bronchinę astmą.Kelis kartus lopšely miegojo, bes mes turim galimybę ją paiimt iki pietų ir ji miega namuose.
Dabar maniškei jau beveik 5 ir nuo rugsėjo vėl pradėjau leisti tai kažkoks košmaras. Kiekvieną rytą verkimas baisiausias , toks kad auklėtoja turi nuplėšti nuo kaklo ir tik tada išeinu.Vakare jau prasideda verkimai ir prašymai, kad nenori į darželį.Ryte atsikėlus irgi tas patas.Daržely kategoriškai atsisako valgyti antrą - suvalgo tik sriubą.Antrą nešamės namo su savim, tada namuose suvalgo.Dabar atrodo kad jai valgymas darželyje tai pretekstas verkti.Kiekvieną rytą liepia pasakyti auklėtojai kad jai nelieptų valgyti.Šnekėjau ir su auklėtoja, sakiau kad tegu nevalgo nors ir visą dieną kad tik jai nekištų to maisto, bet va vakar vėl dukrytė pasakoja, kad daržely nesuvalgė pusryčiams visų makaronų tai auklėtoja liepė valgyti spurgą
Kiek auklėtoja sako, tai kad kai išeinu ji apsiramina, paskui žaidžia, piešia neverkia.Eina į šokius.namuose irgi pasakoja, kad jai labai patinka į salę kai eina, patinka piešti ir lauke patinka.Taip atrodo kad viskas jai siejasi su maistu.
O dabar dar ir nervinis tikas prasidėjo labai akytėm mirksėti pradėjo
Ieškosim turbūt mes vaikų psichologo ar neurologo.duodu kol kas tabletytes Neurohil,gal padės kiek

sveikos mamytes
dziaugiuosi kad ne as viena toke esu oi sunku sunku.
mano suneliui 2.2 pradejom eiti nuo spalio 1dienos ir niekas negereja,pirmas dienas ryte apsivemdavo,po to jau ryte pieno nedaviau tai nebeveme,po to nusprendem kad tetis ves tai buvo geriau o si savaite vel kaip kosmaras,jis namuose jau pasidare zyzlys viskas jam blogai manes nepaleidzia,darzeli nebevalgo,vis kas ateina bega kad imtu ant ranku,nebezinau nei ka galvoti,duodu ir sedatif ir valerijonu lasiuku blogai vistiek
dabar dar viena varianta sugalvojom kad mano uosviene pasiimtu is darzelio ir kad savaitgali bemanes pabutu,jei vel pirmadieni bus isterijos darysim pertrauka nuo darzelio ir vesim uosvienei kad pabutu savaite kad tik nuo manes atprastu nes kito zodzio negirdesi tik mama do mama

nalabai suprantu - vaikui blogai, tai dar vienas šokas - mamos nebus
Vaikui dar viena trauma

Ziuriu daug mamyciu cia vargstanciu su darzeliu....Pas mus ta pati bedele, po ligos, ejom savaite, dvi sirgom, vel einam, tai viskas is naujo....vel reikia su juo buti, net nedrystu palikti, einam trecia diena, tai issikabina i koja ir nepaleidzia...jei nueina i grupe, atbega po penkiu min paziureti ar as cia...nezinau jau ir nervas ima, galvoju kad jau palikt, bet aukletojos sako dar palaukti...Labai jautrus pasidare, neduok diev pasakys aukletoja pastaba, kad isiklyks...Visa diena tik ir praso, mamyte manes nepalik, neik i darbuka....Sirdis plysta...
Tik pastebejau viena, jog mano mazius vienturtis, lepintas seneliu, iprates buti giriamas, demesio centre, tai ziur jam labai sunku suvokti, kad jam nera demesio, kad ji nieks negiria visada, kad yra daug vaiku, kad reik sulaukt savo eiles..ziuriu lipdo kazka, vienas vaikas paprase plastilino, kitas dave, jis paprase, aukletoja neisgirdo su kitu vaiku sneka, o kad susiasarojo, kad susijaudino, daugiau prie stalo nejo...

o tai kad po savaitgalio jam buna sunkau darzeli gal be manes pabuves su artimu bet kitu zmogumi lengviau eis i darzeli
na mes visokius varijantus spendziam
nes jis neprates niekur pasilikti del to ir bedos su tuo darzeliu

pas mus situacija labai jau panasi i jusu,kuo tolyn ,tuo blogyn,namie vaikas pasikeite visiskai,nei naktim normaliai miega,nei diena darzelyje praverkia ,su vaikais nezaidzia,jau ir aukletojos sako gaila vaika kankint,tuo labiau,kad tokiu verkianciu ne ji viena
tai va mes nusprendem nebevest ,nors taip gaila aukletojas geras palikt ir auklyte labai labai gera ,bet ka padarysi ,bet kitais metais butu vel pasikeitusios aukletojos tai ir vel butu is naujo stresas
sekmes visiems

na as dar nepasiduodu bijau kad pamates kad nebereikia eiti i darzeli niekad nenores eiti
o jam tik geriau kad priprastu nes kuo tuoliau tuo blogiau buti mamyciuku bijoti zmoniu
be to as galvoju apie netolima ateiti-mokykla o jei istorija kartosis kaip su darzeliu nenoriu eiti ir viskas,tada jau nejuokai
o ka daryti jei reikia i darba grysti ir nera tos galimybes auginti?

aisku nepasiduokit ,musu dukryte svetimu visai nebijo,nors iki metuku buvo mamyciuke,o dabar jai demesys labai reikalingas. bet mes pagalvojom,kad kitais metais vel kitos aukletojos ,tai vel is naujo.ir musu grupej buvo visi mazesni vaikai,todel gal kitais metais bus lengviau .suprantu tas mamytes kam butinai reikia grist i darba......

Sveikutės,
Na kaip sekasi?

Mums tai sunkiai Šią savaitę pasiėmiau pažymą ir lauksiu kas bus kitą savaitę. Dvi dienas bandžiau vaiką išvesti į darželį, bet jis manęs prašė, maldavo, verkė, šaukė, tad tiesiog aš nesu tokių geležinių nervų, kad klykiantį vaiką nesčiau, tai palikau namie. Užkniso negyvai Dar tie ligoti vaikai darželyje nuolat..Ir dabar iš 16 grupėje vaikų eina tik 3. Nu ar tai normalu ? Ir visą mėnesį taip jau.

Sveikutes mamytes,

noriu suzinoti ar susidurete su tokia problema , kaip mūsų ir kaip sugebėjote ją išspręsti. Labai reikia patarimų, nes nebežinau nei kur kreiptis nei kaip padėti savo vaikui.

Mano mergaitei jau 2 metai ir 4 mėnesiukai. Darzeli lankyti pradėjom nuo dviejų metukų. Iš pradžių palikinėdavau ją tik iki pietų, ir dabar jau trečią savaitę palieku visai dienelei.
Sunki mums buvo pradžia. Net labai. Per jėgą vaika rengdavau ir nešdavau į darželį. Visko daug buvo. Dabar jau lengviau, bet išlikusi yra ta pati problema, kuri buvo nuo pat pradžių. Vaikas atsisako valgyti ir bijo eiti į tualetą. Taip pat paaiškėjo, kad nenori ten ir miegoti. Trukdo kitiems vaikams.
Kai ją atsiimdavau pietų metu (laukdavau ar valgys pietukų ar nea už durų), tai ji taip pat nei valgydavo nei į tualetą eidavo. Kentėdavo, kol aš pasirodysiu ir iš karto mane vesdavosi į tualetą.
Rytais iki šiol išsiskiriam su ašarom ir kai ateinu jos pasiimti, ji rauda visu balsu.
Du sykius man auklėtoja leido pamaitinti vaiką, tai su manimi ji valgė. Bet pasilikusi viena, vis tiek ji atsisako. Auklėtojoms nepavyksta jos įtikinti pavalgyti. Be to, vaikas graudinasi kiekvieną kart vos pasiūlius valgyt ir miegoti, verkia sodinama ant puoduko.
Ką man daryt? Kaip padėti ir sau ir vaikui?
Ji pilnai kalbanti, gyvybinga, žaisminga. Daug ką pasakoja, bet susitarti, kad valgytų nepavyksta. Ir pavyzdziui, šį rytą, ji atsisakė namuose pavalgyt pusryčių sakydama, kad valgys darželyje, bet valgio darželyje ji taip ir nepalietė:nei pusryčių, nei pietų, nei pavakarių... Atėjus pasiimti vaiko, skundėsi, kad pilvukas skauda, bet drželyje valgyt nenorinti, norinti su mamyte.
Kaip man elgtis? Gal jau metas keisti darželį? Bet iš kur žinoti, kad kitame bus geriau?
Jei kas turėjot tokią problemą, būtinai paraykit, kaip ją išsprendėt. man labai svarbu.

Iš anksto dėkoju.

Buvo maminukas, o dabar turi drauge mergaite, tai i darza begte begam

gal ne visai tapati problema, bet kažkiek panaši.
maniškis irgi labai labai sunkiai adaptavosi darželyje ir taip pat nemiegojo ir nevalgė kartu su vaisais, ir į tualetą ėjo atskirai. t.y. viskas vykdavo taip: kai visi vaikai pavalgo, tada jam vienam paduoda valgyti ir jis pavalgo. į tualetą nėjo kartu su kitais - kai visi "apsiformina", tada jis vienas pats sau nueina. miegoti beveik nemiegodavo - vaikščiodavo įsikibęs į auklėtoją visur, kur ji per pietų miegą reikalus tvarkydavo. retkarčiais nusnūsdavo, jei auklėtoja kartu su juo gulėdavo vėliau užsnūsdavo kėdutėje grupėje (ne miegamajame) - tai nupirkom fotelį ir nunešėm.
iš pradžių, įtariu, auklėtojos pyko dėl jo tokio elgesio, ir tada mums visiems buvo labai sunku paskui, matyt, jos susitaikė, ir viskas vyko kaip aprašiau. poto susitaikė ir mūsų mažius ir dabar elgiasi tvarkingai pagal darželio dienotvarkę. džiaugsmu netrykšta dėl to, kad reikia eiti į daržą,, bet ir neverkia...

dar darėm, ką psichologė patarė. kadangi vaikas nemiegodavo pietų, tai ji rekomendavo anksti guldyti vakare (~18,00-19,00). anksciau guldydavom ~21,00 ir kartu su sese. netikėjau, kad suveiks, nes noro miegoti jis vakarais visai nedemonstruodavo. bet suveikė - labai lengvai užmigdavo. ir dar svarbu, kad eidavo gulti ne kartu su sese - prieš miegą skaitydavom pasaką ir šiaip nuo dūšios pasikalbėdavom tik mudu abudu, t.y. buvo skiriamas laikas jam ir tik jam ir niekam daugiau.