Na mano panelei pavasari suejo 12, o rudeni eis i astunta klase. Vat pradineje tai nuturejo bendros kalbos su klasiokais, kadangi jiems norejosi vaikiskus zaidimus zaisti, o dukra domino kur kas kitokie uzsiemimai. Siuo metu galiu tik pasidziaugti, kadangi klases mergaites, baigia "priaugti" iki jos ir bendravimas tapo parastas ir problemu nebekyla.

kiekvienas vaikas kitoks, taciau gali buti taip, kad sakysim 5 metu vaikas patempia pimos klases programa, bet antroje prasideda sudetingesne programa, psichologinis kruvis gali buti per didelis..

Aš irgi taip manau. Manau, kad "per anksti" vaiko į mokyklą leisti tikrai nereikia - būtent dėl per menkos psichologinės brandos. "Per anksti" reikštų, kad yra jo ir jo klasiokų amžiaus skirtumas. Iki pusmečio - dar gal nieko. Bet kokie 8-9 mėnesiai gali radikaliai keisti situaciją.
Aš patyriau pati savo kailiu, ką reiškia per anksti eiti į mokyklą. Skaičiau nuo dviejų su trupučiu metų. Ėjau į mokyklą šešerių (na, tais anais laikais). Susirinkę visi septynmečiai, vyresni, ir aš, "mažė". Ištempiau dvi savaites. Nesuprasdavau, kam reikia piešti visokias kvailas saulutes, nu gi turi mokyt kažko, o čia. Atseit buvau "gabi", o VISIŠKAI neraukiau, ko iš manęs norima. ir ta 40 vaikų klasė... Liko kaip vienas nemaloniausių prisiminimų. Stoviu koridoriuje, laksto gaujos vaikų, man baisu. Taigi kai pasimatė, kad man visai blogai, leido mane į paruošiamąją klasę, tais laikais ji buvo darželyje. Ten "rože žydėjau", buvau auklėtojų numylėtinė ir išvis prisimenu kaip puikią ikimokyklinės vaikystės pabaigą. Žodžiu, man reikėjo šitaip. Gal įmanoma, kad jaunesnis už klasiokus vaikas galėtų pritapti be didelės žalos sau, bet asmeniškai aš labai abejoju ir vaiku nerizikuočiau.

Mano drauges dukra 5 meytu nuejo i mokykla. labai dziaugesi, nes tikrai vaikas norejo mokytis ir iki 3 klases viskas buvo gerai..klaseje pritampa, bet trecioje klaseje toks kruvis, tiek "nenormali" programa, kad tiesa sakant ir as kai paskaiciau, kai kuriu uzdaviniu salygos nesuprantu vaikai gal ir isprestu tuos uzdavinius, jei nebutu tiek daug tos veiklos..nervai vaiko itempti, eme sirgti..na visi skirtingi, bet as pasaugociau savo vaika nuo per ankstyvo psichologinio kruvio.

Turiu ir aš rūpestėlį- tik visai priešingą - vaikui lapkričio pabaigoje sueis septyneri metai ir pagal visą esamą tvarką turėčiau nuo rugsėjo jį leisti į pirmą klasę. Bėda tame, kad jis ir šiaip jaunesnis už savo darželio grupės draugus, dar ir po sunkaus gimdymo visada šiek tiek atsilikdavo nuo bendraamžių- vėliau pradėjo sėdėti, vaikščioti... Dabar irgi jis suskaičiuoja tik iki 10, pažįsta tik keletą raidžių, net savo vardo nemoka parašyti, neištaria r, š raidžių, beveik nesidomi kompiuteriu- dažniau žaidžia savo susigalvotus žaidimus. Apie vaikščiojimą vienam po miestą nė kalbos negali būti. Ir ūgiu toks mažutis, čiuplutis, neįsivaizduoju, kaip jis galėtų kuprinę pilną knygų patempti Šiaip jis visai normalus, bendraujantis vaikas su lakia fantazija,turtingu žodynu, bet ryškiai nesubrendęs mokyklai. O gal tik man taip atrodo? Nes apylinkės gydytoja nemato problemos- sako, suaugs per vasarą ir ragina pradėti tvarkytis medicinines pažymas. Nors darželio auklėtoja nusiteikusi ne taip entuziastingai, kaip ir aš...
Anais laikais tėvai galėdavo patys spręsti- leisti vaiką į mokyklą, ar dar palaukti metus, o dabar, kiek girdėjau, nėra taip paprasta- vaiką turi ištirti Vaiko raidos centro specialistai ir kaip ir uždėti štampą- "brokas"...
. Gal kas nors esate susidūrę su panašia situacija? Kaip elgtis? Kas geriau vaikui- būti "nurašytam" šiais metais, bet galbūt (nieks nežino- gal tų problemų bus visada...) turėti mažiau problemų mokantis vėliau, ar vistik pasiryžti ir leisti į mokyklą rudenį ir tikėtis, kad viskas bus gerai?...
Jis pats labai nori į mokyklą, pastaruoju metu labai pradėjo domėtis raidėmis, žaidžia "namų darbus"- pildo pratybas. Savaip, taip kaip jam išeina, bet bent jau stengiasi. O gal tikrai dar iki rugsėjo surimtės?...

Palaukit, neskubėkit. Geriau vėliau negu anksčiau

paskaičiau temos pavadinimą ir nustebau.. erm gi čia mano tema, paskelbta prieš šešis metus .

Turbūt būtų įdomu, tęsinys..?
Tai va, išleidau aš savo vyresnėlę beveik šešių į pirmą klasę ir tikrai nesigailiu. Viskas su ja labai gerai. Dabar mokos Jėzuitų Gimnazijoje. Vienuolikmetė šeštokė. Nėra ji pati mažiausia ūgiu klasėje, o ir draugių tarpe esu mačiusi daug "vaikiškesnio" veido mergyčių.
Nesakau jokiu būdu, kad reikia visus vaikus nuo penkių metukų į pirmą klasę leisti. Būtina žiūrėti vaiko temperamento, savarankiškumo, ko jis pats nori, kuo domisi, kaip greitai "pagauna", kas jam sakoma.

Aš irgi 6-ių pradėjau eiti į mokyklą, išspręsdavau už vyresnį brolį jo pirmos klasės namų darbus, mokėjau skaityti, rašyti (na aišku nesudėtingai), į pirmą klasę galėjau net neiti ir išvis pradines klases "pramiegojau", man ten nebuvo ką veikti. Įdomiau nuo penktos. Labai džiaugiaus, kad tėvai ne nuo 7, o anksčiau išleido į mokyklą ir pabaigiau greičiau, nei mano dauguma draugų

Pas mus buvo labai panasi situacija . Sunus pradejo lankyti 1 klase, o tik gruodi suejo 7 metai. Klaseje visiems jau buvo 7 - 7.5. Maniskis buvo maziausias ir smulkiausias. Pradejes lankyti mokykla, mokejo suskaiciuoti iki 10 ir tik puse abeceles raidziu, per vasara stengemes ismokyti, bet niekaip , jam ne tas galvoje buvo. Beje, paruosiamojoje grupeje aukletoja sake, kad jis tikrai subrendes eiti i mokykla, bet pradejus lankyti pasirode visai kitaip . Pirma klase mums buvo laaabai sunki , labai daug dirbo ir mokytoja, ir mes, ir logopede. Uz vis labiausiai esu dekinga logopedei, nes tik jos pagalba vaikas persilauze - pradejo skaityti ir rasyti .
Dabar jau baigeme antra klase , ir gana sekmingai . Saunuolis, tik su keliom klaidelem islaike baigiamuosius testus! Budamas antrokas, moksluose prisivijo klasiokus ir net kai kuriuos pralenke , bet ugiu vis tiek maziausias , bet svarbu, kad pats del to ne kiek nepergyvena, netgi kartais dziaugiasi.
Mes nelabai turejome galimybe rinktis - vesti ar ne, mat atseit pagal naujus istatymus, kam sueina 7 iki nauju, privalo iseiti i 1 klase . Darzelis paruosiamojoje grupeje antrus metus nebutu laikes, o laikyti vaika namuose visus metus irgi ne kas, juolab, kad pas mus buvo neseniai pagausejus seimynele .
Pirmoje klaseje tikrai nera lengva, ypac tiems kas ateina nemokedami nei skaityti, nei rasyti . Ten viskas vyksta tokiu greiciu - viena menesi mokosi raides, kita - jas jungia, trecia jau zodzius raso, o ziurek jau ir diktantus vos ne kasdien ...

Sveiki
Pastebėjau šitą temutę ir norėjau pasakyti savo nuomonę
Turiu klasiokę, gerą draugę, ji pradėjo mokyklą 5 metų ir viskas puiku. Pašaipos objektu jausnesni tampa nebent todėl, kad tie pašaipūnai būna nesubrendę. Ši mano klasiokė, kuriai neseniai suėjo 15, yra daug protingesnė ir subrendusi, negu pusė mano klasiokų 16mečių.
Taigi, manau, jei vaikas nori, tėvai jį turėtų leisti į mokyklą anksti

Iš pradinės po 4 metų ne į gimnaziją, o į pagrindinę pereina.

Mano vyresnėlei 13 metų, aštuntokė. Mokosi dešimtukais, ruošiasi stojamiesiems į Licėjų, nes juk paskutiniai metai pagrindinėje. Į pirmą klasę išėjo 5 metų, 6 suėjo gruodį.

As tai manau, kad labiau svarbu ne gabumai, o branda. Pati, kiek pamenu, labai anksti mokejau ir ,ir skaiciuoti, ir domejaus gamta, geografija, dar iki mokyklos(o siuolaikiniai vaikai net neabejoju, kad dar labiau imlus viskam), bet.. labai sunku buvo man prisitaikyti prie rutinos, disciplinos, kad reikia sedeti ramiai, keltis kas ryta anksti butinai, kad reikia ruost pamokas, atsiskaitineti darbus (nesvarbu, kad tas darbas gelyte is spalvoto popieriaus ), bet ji REIKIA padaryt laiku, reikia parodyti, o dar ir isgirsti kritika, kad kazkas kreivai zinoma, svarbu ismokti pareigu, bet jei vaiko elgesys dar labai vaikiskas, manau tegul pasidziausia dar vaikyste, turiu toki pavyzdi,vaikina, kuris dar mano laikais baige mokykla 17metu ir jis buvo subrendes labiau, nei bendraamziai, taciau ne visi tokie ir svarbiau yra manau, ar vaikas jau turi atsakomybes, pareigos jausma, nori mokytis, nes skaityt ar skaiciuot ismokyt 5meti, cia manau maziausia beda, bet svarbiau, kad jis jaustusi gerai pats

Kam skubeti, duokit vaikams pasidziaugti vaikyste. Mokykla vis delto, fizinis, psichinis kruvis, nervai, nuovargis...o po to ligos, irzlumai...

Labai izvalgus pasisakymas.

Galeciau dar prideti tai - isivaizduokim jau augusias panas, vaikinus, kurie tarkim budami 14, 15 (sakau salygiskai) pradeda dairytis vieni i kitus, visokie drasesni baliukai, ragavimai alkoholio, dumai, keliones i klubus prasideda. O Jusu vaikui tarkim 12. Tai as matau tik kelis variantus, arba jis bus balta, atstumta varna (nors tarkim gerai mokysis), ir geru geriausiai palaikys neutralius santykius su klasiokais.
Arba, kitas variantas, 12 metu vaikas derinsis prie 14-15-meciu "pasiekimu" - tai sakyciau gana ankstyva patirtis, nes jau sakykit ka norit, bet fizine branda yra ne psichine, ir nesubrendes kunas kitaip reaguoja i visus nuodemingus linksmumus.

As grieztai nesakau kad butinai bus taip, bet reikia nepamirsti, kad socialiniai santykiai kartais buna svarbiau uz desimtuka ar dvejeta, o anksti stumdami vaika i mokykla Jus ji statote i nepatogia padeti. Dvyliktokai jau buna 18meciai, o pradejes eiti 5 metu i mokykla - 16. Kokia nauda kad jis baigs mokykla anksciau?

O mano pagrindine mintis butu tokia - manau labai gabaus ir subrendusio 5mecio sekmingos raidos, jo gebejimu, vystimosi skatinimo neuztikrins vaiko atidavimas i mokykla. Man atrodo kad vaikas ramiai sau gali mokytis pagal jo amziaus programa, o tevai jam turetu papildomai organizuoti burelius ir kitokias tobulinimosi programas.

Na, mano dukra su klasiokais laisvalaikio neleidžia, turi krūvą draugių iš žemesnės klasės ir su jomis leidžia net pertraukas, švenčia gimtadienius, svečiuojasi, varo į prekybcentrius ir t.t. O ir kas pasakė, kad būtina "tūsintis" tik su klasiokais? Jeigu interesai skiriasi, draugauji su tais, su kuriais sutampa. O su klasiokais tik mokaisi, o mokaisi gerokai geriau už daugumą jų.

As linkusi manyti, kad vaikus leisti i mokykla anksciau - nelabai geras sprendimas. Dukros klaseje yra du vaikuciai pradeje eiti penkeriu ir abiems pritapti sekasi gana sunkiai. Visgi gaunasi taip, kad i ta pacia klase susirenka ir penkiametis, ir beveik astuonmetis (pvz., jei gimes sausi) - brandos skirtumas didziulis.

Reiškia, kad ji išėjo tik metais anksčiau, t.y. kaip ir 6 metų. Pagal dabartinius įstatymus (kurie jau nebenauji), vaikas privalo eiti į mokyklą, kai jam 7 metai sueina tais pačiais, einamaisiais, metais, t.y. nuo sausio 1d. iki gruodžio 31d. Mokinių, kuriems 7 m. sueina spalį, lapkritį ar gruodį, klasėse yra ne po vieną. Jūs ir norėdami negalėtumėte vaiko neleisti, tam reiktų svarių argumentų iš gydytojų, psichologų, kad vaikas nesubrendęs mokyklai.
Lygiai taip pat ir 6m. eikės įrodymo, kad vaikas subrendęs mokyklai. Tai įvertina Miesto ar rajono Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Be tokios pažymos mokykla neturi teisės priimti vaiko į mokyklą, jei jam tais metais nesukanka 7 m.
Papildyta:




100 % tiesa. Vaikas turi būti brandus ne tik intelektualiai, bet ir fiziškai bei socialiai. Vaiko socialinė branda yra ypač svarbi pradėjus lankyti mokyklą.