Nu jo, praejus lygiai trims metams vegatacijos gavau spyri i šikną. Gal dabar pradesiu ieškotis darbo, kur ką nors dirbčiau ir tobulečiau. Tikuosi entuziasmas neišgaruos. Pirma dieną supratau, kad aš čia degraduosiu, bet sąlygos tokios palankios, kad ištupėjau iki šios dienos.
Tik neisivaizuoju, ką galėčiau dirbi, nors magistratura pabaigus.. Gėda. Kiekvieną dieną sau kalu į gavą "na ka šandien padarei"? Ir neturiu ką paskyti. Gal būtų drąsiau atsistojus išeit, jei žinočiau, kad manęs kaip darbuotojos kažkam prireiks. Dabar gėda kam iš pažystamų ir pasakyti kokia mano darbo diena ir ką aš darau.
Kažkada vienas kunigas kalbėjo apie talentus. Ir kaip iš vieno talento pasiekt kito. Žinot, ką aš galvoju? Kad aš neturiu nė vieno...

Yra toks posakis: "Tam, kad kažką pasiekt, užtenka 1% talento ir 99% įdėto darbo".
Ir iš kur tu gali žinoti kokius talentus turi, jei nieko nebandai? Tik dirbant ir atsiskleis tavo talentai. Nepabandęs nesužinosi. Bet kokia patirtis vertinga, netgi neigiama, ji taip pat mus kažko išmoko.

jaučiuosi lygiai taip pat, ... tik dabar vaiko auginimas šiek tiek prasmingas... bet tuoj baigsis dekretinės ir kas tada... net baisu pagalvot...

O tai čia problemas kame - kad REIKIA dirbt, ta prasme, materialinės problemos, ar kad nedirbt neprestižiška, nes dabar madoj dirbt ir kosmopolitene aprašytos mergos visos dirba?

Jeigu REIKIA, tada, man regis, neina kalba apie talentų apiešką, kur gali, kur ima, ten ir dirbi. Darbų dabar yra - bet kokių darbų. Gaut darbą už kokius 800 Lt gali va kad ir šiandien pat, tik vat ar tas darbas bus malonus ir prestižinis, draugiškai suabejosim
Gerokai sunkiau su antru variantu - iškart gauti prestižinį ir gerai apmokamą darbą, nes paprastai visi magistrai yra šventai įsitikinę, kad jie yra gerokai vertingesni už nemagistrus, nes du metus ilgiau subinę trynė. Ogi tūlam privačiam darbdaviui visiškai vienodai, jam svarbu, kad tu gerai dirbtum, ir magistrą be patirties visai lengvai nukonkuruoja tris metus prasimokęs, bet penkis atidirbęs žmogėnas. Ir todėl magistrui be patirities privatus sektorius retai ką protingo gali pasiūlyt, nes standartinis pradedančio magistro reikalavimas (ne mažiau 1000 į rankas, viskas "baltai") ir karjeros galimybė) sukelia juoko priepuolį Nes magistras realiai firmai naudą ims duoti nebent po kokių 3 mėn - pusmečio, lygiai kaip ir nemagistras, taigi jei nėra skirtumo, kodėl mokėti brangiau
Taigi, jei nori, kad magistriškumas būtų vertinamas, geriausia darbintis į valdišką sektorių Garantijos, aišku, nėra, bet ten jis GALI būti vertinamas Tik va - valdiškam sektoriuj labai gerai yra turėti pažįstamų, tada ir be patirties darbą gauti lengviau...

KĄ dirbti - tai čia geriau nesukt smegenų, nepadirbsi - nesuprasi. Padirbsi - tada žinosi O ir pati geriau žinai, ką mieliau darai - gali dirbt su žmonėm ar negali, ar tau lengviau su kalbom, ar su skaičiais, ar su brėžiniais, ar su grafika kokia... Galima, aišku, nueit į kokią kontorą, kad išproforientuotų, bet per magistravimo metus jau turbūt darei tų testų n (spėju, kad tavo mokslai - humanitariniai, nes būtum inžinierė - dabar dėl tavęs darbdaviai muštųsi ir nebūtų aprašomos problemos ).

Žodžiu, jei tavo vietoje būčiau aš, tai daryčiau taip:
1. Nusispjaučiau į mintį dirbti iškart už brangiai ir šustrai - tokio varianto ieškodamas pasensi ir numirsi, o į esamas geras darbo vietas pretenduoja krūva dirbusių profesionalų
2. Pradžiai intensyviai ieškočiau visiškai bet kokio darbo (na, gal apsižiūrėčiau, kad neišeitų į minusą, ta prasme, MLM firmas, kur reikalauja pirma kažką pirkti, ir abejotinus darbus pagal patentą atmesčiau, bet jau kitur - bet kur )
3. Įsidarbinčiau bet kur, kad ir valytoja, padirbčiau kelis mėnesius, pasižiūrėčiau, ką ir kaip žmonės dirba, kokių savybių kokiam darbe reikia - dirbdama intensyviai ieškočiau kito darbo (na, juk jau būčiau su patirtim - susiradus kitą, iškart ten ir eičiau).

Dabar darbo susiradimas, tiek pirmo, tiek antro:
1. Darbo ieškojimas yra darbas. Darbo ieškoti su pižama ir pusę metų nedažytais plaukais negalima.
2. Pasirašai gerą CV. Susigalvoji, ką veikei tuos 3 metus (dirbau užsieny, privačiai verčiau, organizavau vestuves, MLM... Nepatikrins, gal ir nepatikės iki galo, bet jau taip nykiai, kaip "eee-nieko" neskambės).
3. Susirandi visus pažįstamus, kiek gali rast, ir visiems ištriūbiji, kad ieškai bet kokio darbo. Draugės, draugių vyrai, tėvai, broliai, seserys, pusbroliai, dėdės, tetos, kaimynės...
4. Susirandi visus tinklapius, kur ieško darbo (VISUS!) ir kasdien tikrini. randi ką gero - siunti CV (nesvarbu, kad truputuką kas ir neatitinka , kuo daugiau išsiųsi, tuo bus geriau ).
5. Susirandi visas laisvas vietas per didesnių firmų, visokių ten ministerijų, mokyklų tinklapius (ne, būna ten "karjera"). Išsiunti CV.
6. Susirandi e-mailus firmų, kurios tau patinka, ir išsiunti joms savo CV sunuotrauka ir gražiu motyvaciniu laišku, kokia tu faina ir koia jiems reikalinga. Šansų ką rast nedaug, bet ką žinai - žmonės ir loterijoj išlošia).
7. Skaitai laikraščius ir ieškai skelbimų ten (neturi pinigų kasdien pirkinėt - eini kasdien į biblioteką). Siunti CV.
8. Vaikštai į pokalbius. Šitoj vietoj atsimeni, kad nuėjus į 50 pokalbių, 51-o metu tave įdarbins (gal dabar, kai bedarbystės nebėra, jau ir mažiau reikės, bet jei po 5 pokalbių vis dar neturėsi darbo - nepulk į isteriją, čia, žinok, ilgas procesas). Eidama į pokalbį, jauskis, kaip eidama į svečius pas kokį nors žmogų - apsitarsit, kuo galit viens kitam padėt, jei negalit - išsiskirsit draugiškai (nuėjus su nuostata "jeigu dar ir jūs, kaip visi, manęs nepriimsit, eisiu kartis" darbą rasti gerokai sunkiau).

Tas užims laiko, betgi taip turi būt. Neieškant intensyviai ir siunčiant vieną CV per savaitę, prašymas neverkti ir nedejuoti, kad nėra rezultato. Čia tas pats, kas atsisakant per savaitę vieno sumuštinio, tikėtis per mėnesį numesti 10 kg.

Viskas Nustojam bliaut, einam į cvonline.lt darbo ieškot Klausimas "Ką aš galiu dirbt" dar kamuoja? Atsakymas - ogi už ką pinigus moka Pirma įsidarbink, paskui jau atsirinksi...

Magistro laipsnis čia dar ne viskas, pati ėsu magistrė. Magistras - tai mokslinis laipsnis, reiškia reikia dirbti arba Universitete arba užsiimti mokslų. Jei toks variantas atkrenta, reikia ješkoti paprastesnio darbo, pvz. parduotuvėje. Gauti tokią darbą -vienos valandos reikalas. Tik aišku kaip apie savigarbą: magistras ir parduotuvėje , bet reikia galvoti apie šeimą...O ir paduotuvėje galima padaryti karjerą, tikrai žinau. O gal tu turi "prekybine" talentą. Turėsi stažą, daugiau pažistamų - po kiek laiko dirbsi jau gal kokį geriasnę darbą. Sekmės

nu geras magistrante save kvaile laiko geda peleda, dabar pardavejom reikalauja ne maziau aukstojo, bet nevisos tokios kvailos kad mokemes 4 ir daugiau metu sukisom kruva babakiu ,o dabar pardavejom dirbtumem.. viskas priklauso nuo musu paciu, zinau zmoniu su viduriniu issilavinimu ,kurie firmoms vadovauja pvz: mano sefas!! suimk save i rankas ir irodik sau ir visiems kad nesi kvaila..

Noa tavo pasisakymas Žinau vieną žmogutį kuriam tokio paaiškinimo apie darbą labai reikia Jeigu nieko prieš nusiųsiu

O magistro laipsnis tai dar neparodo, kad žmogus yra protingesnis už tą kuris neturi jo. Beje aš pati nepabaigiau magistratūros, nes reikėjo rinktis arba darbas ir arjera arba mokslas nesusijęs su mano dirbamu darbu. Apsvarsčiau viską ir pasirinkau pirmąjį variantą, dėl to visai nesigaliu