zaidziu kazkokio namuko kieme ant zvyro kruvos,privaziuoja taksi ,islipa tetis(nelabai tada daznas zmogus buvo mano gyvenime)bent jau to meto jausma prisimenu,kaip kazkas svetimas mane nesa i taksi,atbega mama,plesia mane is tevo taciau tas sugeba ilipti mane nesinas i masina . taksistui liepia vaziuoti,nesvarbu kas po ratais.tik pamenu kelis kart pakartota fraze"as uz viska moku...varyk"tai ko gero buvo mano paskutinis normalus kontaktas su mama pasirodo buvo teismas,tetis kazka tai argumentavo ,kad mane priteistu jam,bet su salyga ,kad jis pats turi mane pasiimti.po to dar zinau buvo ten motinai kazkokiu grasinimu,kazko ko nelabai tuo metu supratau,tik zinau ,kad su kaimynu mentu vaziavo pas mama,paimti parasa ,kad manes atsisako.gavo ta parasa. (man tuo metu apie ketveri buvo)po siai dienai nesuprantu tos ju skirybu priezasties,tik zinau ,kad mama po to pradejo gerti,susivairavo nauja dukra(rasau tom mintim ,kuriom tuo metu gyvenau)nu gal apie tai veliau,tai va pavoge tada mane tetis ,bet veze mane ne i namus ,o pas kazkokios naujos mano mamos namus(kad ir pusvalandine pana savo liepdavo vadint mama)tiksliau i jos mamos namus.kaip dabar atsimenu senutes geruma,nepasakomai geras jausmas ja priiminus,nors nezinau ne kur ji gyveno nei kuom vardu.pamenu tik kaip ji mane mylejo kaip prausdavo.kaip visur vesdavosi,kaip ruryte gyde nuo issutimu.gaila tik kad visos pasakos baigiasi...

tu paciu metu ziemos epizodas 1973 tipine ziema.keturbutis namas,mes gyvename antrame aukste,laiptai mediniai,as juos rankom,kazkokiu megztiniu plaunu(nu isgrezima to megztinio ko gero isivaizduojat visos)is karto dedasi ledukas,gryzta girtas tevas.nusiridena nuo tu apledejusiu laiptu.reiketu isivaizduot kaip skraidziau po kambari,nes blogai isploviau

tiesa nepaminejau kad mano pareiga buvo ne tik viska tvarkyt bet prinest angliu malku,bei isnest siuksles i du kart per savaite atvaziuojancia masina,kurios net nepasiekdavau(dekui kaimynams ,kurie padedavo ispilt)beje as jau penkiu buvau
kazkaip tarpas kai nelabai ka prisimenu,gal kaip per nakti ieskojau rakto ,kuri pameciau,kaip kavodavaus nuo tevo ,kai pamatydavau gryztanti...tiesiog ziuredavau pro langa ir pamacius ,kad gryzta,begdavau pasislepti.jis net nesivargindavo ieskoti,tai as po kiek laiko isigudrinau sleptis uz fotelio,budavo kad ir uzmigdavau.siaip vaikas buvau ramus,jei pasodindavo uz spintos ant lovos tai ir sededavau nejudedama,kol negaudavau leidimo keist padeti.bet tai kiek buvo kad pamirso mane ten.75-vasara dar ne 7 neturiu.slifuoju saligatvi,laukiu tevo gryztant,kazkoks baimes jausmas eit namo,kazka jaucia sirdute.taciau jau ir temt pradeda,as vis vaikstau...vis laukiu...einu pas kaimynus,jie mokytojai,globoja giminiu mergaite,metais uz mane vyresne,prasau kad leistu pabuti su manim per nakti,nes bijau viena.leido,su salyga ,kad grys ji ne veliau kazkelinta ryto.tai mes tik bulviu pasikepem ,pavalgem,ir vaiksciojom abi lauke ,kad ji nepaveluotu gryzt,nes gali nebeleistidraugaut(mat jau tuo metu jauciausi ,kaip raupsuota,nes be mamos,tai kitokia,tai is kelio isvesiu,gal net dar kazka padarysiu.....
ne neiskojau kontakto su mama,tik tiem kontaktam ivykus suzinodavau ,kad maciau mama( sunkiai isimenu zmones)
ad ir atvejis panasiai penkiu buvau.paausi uzaugo guziukas,nu kazkas i voti atbuline,kriksto mama nuvede i vaiku poliklinika,tai ten vietoj ir ispjove,be jokiu nuskausminamu,kaip dabar pamenu pasieme stalini peili,mane su koja primyne ant kusetes ir ispjove,paskui matyt pleistro neturejo tai apvyniavo kakla kaip saliku,ir isleido.tai su kriksto mama ejom tipo man kazka skanaus nupirkt ,nuejom i turgu.ji susitiko kazkokia teta,jos ten pakalbejo,apie teti apie giminaicius,as stovejau uz kojos krikstamotei uzlindus,ta teta su dviem setkomtokiom ,pilnom,sako alga gavau tai va dukrai sio to nupirkau.labai istrigo tos sokoladines zuvys ant virsaus setkos.kai jos atsisveikino,krikstamote sako ar zinai kas cia buvo?sako cia tavo mama
nu cia kai rasiau kad tetis negryzo nakti,tai jis pasirodo nauja mama man rado uz 120 km nuo musu keturbucio.taip kad tada atvaziaves savaitgali paaiskino,kad as jau didele ir teks pagyventi vienai,kol ras kokius nuomininkus,kurie kartu gyvendami ir mane priziures.pavasarejant jis tuos nuomininkus rado(savo sesers vyro sesuo su vyru ,suneliu.ir savo mama)toji ir buvo linksmoji dalis,bet gal apie tai veliau,pries tai gal apie tai kaip nuejau rugsejo pirmaja i pima klase,po to lankiau mokykla,tik ziema siaubingai sunkiai praejo.mat kuras pasibaige ,o teveliui nepasirode butina parupinti,tai as naktimis eidavau vogti tokiu lentu,paskui jas smulkindavau ar kisdavau i peciu ir kai nudegdavo vel pastumdavau ta lenta.ten geros grindines lentos budavo,budavo padedi lenta ant kokio pakilimo,sokineji,sokineji,kol luzta,nu taip kad i 3 kvadratu virtuvele tilpdavo.o paskui kurenimas didysis budavo,nes gudruolis tevas buvo peciu nuvertes ir pagal mada radiatorius sudejo,tai kam teko radiatorius prisildyt,turbut isivaizduojat(tik negalvokit kad radiatoriai ar sistema buvo tokia tobula ,kaip siuolaikine)beje ten uz tvoros kazkokia imone buvo,kad ten ir angliu galedavo parsinest,bet tai as kokius tris kibirus nusinesus prisipildavau po biskeli ir po kelis zingsnius nesdavau link namu.o tada tai jau silta buvo kai angliu uzpili bet tai tik dabar kai vaizdas akyse stovi,pradedu galvoti,kad buvo sargas ten ,kuris ne tik ,kad negaude manes ,bet tai ir tuos kibirus panesdavo link skyles tvoroje...jei tikrai taip buvo tai didelis aciu tam zmogui

karta is miegu pakelia mane tevo balsas ir purtymas,buvo tikrai ne savaitgalis.jo apsilankymo nelaukiau,nezinau ko jis atvaziavo is ankstaus ryto.buvo apie puse sesiu.(pamokos 8-30 prasidedavo)paziurejo uniformos kalnieriuka ir rankogalius.aisku jie buvo neplauti.tai jis manes prikeles liepe issiplauti juos ir uzsisiuti.isdziovindavau lygintuvo pagalba,nes tik vienus turejau,kur prie uniformos buvo perkant,kai kalnieriuka prisiuvau(rankogaliai prisisegdavo)buvau paklubdyta ant zirniu ir i rankas idave plyta perskelta per puse,taip su dviem pusplytem praklupejau apie puse valandos.po to i mokykla ejau....kiek laimes buvo kai gryzus is mokyklos neberadau tevo...

gal pora zodziu ka tuo metu zinojau apie mama savo.jau zinojau kad turi ta dukra nauja<(buvo atejus pasirodyt.pamenu kaip galva iskelus stumdziau vezima po kiema ir visiems sakiau,kad tai manoo sese)tada man dovanu buvo atnesus toki raudona velvetini rankinukasu daug daug karoliuku( nepamenu jo dingimo istorijos)o mama man buvo kaip ragana,tiek buvo prikalbeta apie ja,kad budavo jei ka padarau,tevas is karto pakisa popieriaus lapa ir liepia rasyti pareikima,kad atsisakau tevo ir einu gyventi pas mama,tai buvo geriausi vaistai man patapt gera(nors niekad negalvojau kad esu blogas vaikas,nors man buvo tai kalama kiekviena diena,kad mano atetis aiski,kad ten obuolys nuo obels....ir t.t.ir okia as baisi ir kokia nevykele,ir ....
gal tada jei dar skaitanciu yra papasakosiu apie pirma pasimatyma su nauja mama nu ta kur uz 120km gyveno(irgi turejo dukra,truputi uz mane jaunesne,idealu ideale)
buvo ziemos atostogos atvaziavo tevas ,sako vaziuojam su mama supazindysiu.nu ka ir vaziavom,drabuziu nepasiemiau nes neturejau.kol plentu vaziavom viskas buvo ciki,bet kai ivaziavom i sunkeli tai sniego kalnai,tai as stumiau masina o tevas ten vairavo.kokia didvyre jauciaus,kad sitaip padejau.paciu atostogu neatsimenu,bet jos truko ten kelias dienas tik.isnaikino neregistruotus is galvos,nuvede i kirpykla,o kai nuvaziavom i vaiku pasauli,ten pirko treningus batus striuke ant isaugimo(vaiksciojau iki sestos klases)nu tada gryzau labai laiminga namo...

mama mamyte
mama brangioji,kodel tu nemyli manes???
tu pamylai kita tetuka
ir mane pamirsai...
mama mamyte mama brangioji,
kodel tu tai padarei
eiles skirtos mamai ,vietoj maldos man buvo
niu kaip gal jau pabodo skaityt,cia panasiai iki nuomininku,tu kur minejau.mazdaug aprasiau kaip gyvenos ,nu kasdienybe tokia mazdaug isivaizduojat.ai gal dar kam klausimas kyla kuom gyva buvau,tevas duodavo pinigu pietams uzsisakyti,kainuodavo apie 7 rublius.tai pirma menesi kai dave as pareinu is mokyklos skanumynu prisipirkus,pietai liko neuzsakyti ta menesi,tai pamoka buvo ateiciai.i savaite duodavo tevas apie 10 rubliu.po to pradedavo pastininke man atiduot alimentus is mamos.tai susimokedavau mokescius ir likdavo maistui(bulvem ir taukam)

ai dar papasakosiu viena istorija,kad geriau suprastumet kokia nevykele esu,buvau...
niu kai per tas atostogas buvau pas ta mama nauja,tai ji man tokia kaip monia pasirodo,tokia gera,gera,juk drabuziu nupirko... nu ir man isvaziuojant(tevas isveze)ji pasake kad tokia ir tokia diena atvaziuos paziureti kaip man sekasi,kaip tvarkausi.tai as tada issiploviau patalyne(rankom)susitvarkiaau kambariuka,tipo sveciam sutikt.ir galvoju kuom cia pavaisint reikes kai pas ja buvau man uzstrigo kaip ji sake kad labai megsta kiauliu kojas.tai as nulekiau gal kokias tris nupirkau.nu ir isviriau su biski druskos.nu ir pavaisinau kai atvaziavo.tai reiketu isgirst kokiais zodziais isvadino.kad neisvirusios,be skonio.kad slystesnio maisto nera valgiusiir t.t...zodziu atsimiau atsakanciai uz sugadinta ponios diena,uz visa tai ka pamate,nu ir uz tas kojas...

truputi papasakojau apie savo vaikyste,o gal dabar paminesiu kelias mintis apie mano svajoniu mamaddieni...
pastoviai per bet kurias sventes,kai vakai kuriuos pazinojau,dienas leisdavo su tevais...kazkur kartu eidavo...kazka kartu veikdavo....as niekada neisdrysau paklausti,kaip jie praleido diena,mano mazoje galveleje sukosi viena svajone...namuose svaru...peciuje spragsi degancios malkos...o mane svelniai apkabine MAMA ir TETIS.......

kaip graudu...

Jo

tai nelengva buvo bet tai buvo o as gyvenu dabar...turiu dvi saunias dukrytes...del kuriu galiu padaryti viska saunios mano mazyles jos tikrai niekada nejaute to ka as

Liūdna vaikystė, graudu.
Bet manau, jūs puikus žmogus, nekartojantis tėvų pelgių. Ir dukrytės didelės, paguoda ir visas džiaugsmas jūsų. Sėkmės didžiausios

taip dziaudsmas man yra dukrytes.ir visa savo laisva laika skiriu joms
tokiu klaidu as net nesugebeciau kartoti

Labai gaila, kad jūsų vaikystė - gražiausias gyvenimo tarpsnis - buvo tokia . Tikiu, kad vėliau gyvenimas jums kompensavo už visas patirtas nuoskaudas ir sugriautą vaikystę. Sėkmės juųms ir jūsų dukroms .

aciu

Laikas atsikratyti tokio mąstymo apie save: ir dėl savęs ir dėl savo vaikų ir kt.. Nei jūs buvot, nei esat nevykėlė. Jūs buvot sužeista. Vaikystės žaizdos palieka didelius randus, bet ir mes patys turime norėti juos gydyti, kad jie nežalotų ir mūsų dabarties.

+2010 07 20, 11:54-->
sveika dekoju uz mintis

istorija tai graudi, bet kažkaip čia ne šio konkurso temai....

tai jau supratau,bet issikalbeti issikalbejau ir tai pliusas

visai amnezija apipuole mane,rasau beleka kai tema tokia nuostabi mamadieniai,tikiuos dukriukai gerai pamena tas dienas,tai budavo ju lepinimo diena...tiksliau rytasbudavo kad tyliai ieinu i kambari ryte su dviem lekstem blyneliu...ir dviem puodeliais kvapnios arbateles(veliau su metais i kapucina pakeitem).mano lelytem tai budavo puiki staigmena kiekviena karta,atrodo kad niekad taip nebuvo keliamos...eidavom ta diena bet kur ...skirdavom ta diena tik mums..juk mes trys mes jega ta diena dalindavomes ivairiom paslaptim,tardavomes ka darysime vienu ar kitu atveju tai budavo musu diena,zodziais neapsakoma...nepakartojama...
cia viena ryta kazkaip negalvodama,pakepiau blynuku...pataisiau kapucino ir nuejau pas mazute i kambari ji prapletus akis sako...MAMA NEPATIKESI AS DABAR SAPNAVAU MUSU DIENA...IR DAR DABAR NEGALIU PATIKETI KAD TAI TIKROVE,KAD YRA BLYNELIAI...YRA KAPUCINAS.IR MES ESAM(deja tik sese ne su mumis)

reiktu pamirsti senas nuoskaudas ir dziaugtis ka turite dabar, praeities juk nepakeisi, tai ir neleiskite jai jusu kankinti

Gerai,jog jau dabar jums viskas gerai

o siaube!!! deletele!!! kaip liudna sakes......

jetau kiek as galvoju apie diena su mama man jau daug metu,dukrytes uzaugusios...savo gyvenimai...taciau kiek imanoma bandau nekartoti to,ka su manim padare mano mama...visada randu laiko joms visada bandau isklausyti,patarti,ar bent siaip nuosirdziai pasikalbeti apie ju dziaugsmus bedeles...apie mano svajones,apie tai kas dziugina,apie tai kas skaudina...man buvo pranasaujama atmatos likimas,pati turejau buti prasigerus,vaikai ismetyti...taciau yra stebuklu,myliu savo zioplytes labiau nei galeciau isivaizduoti,del ju galiu padaryti viska,kol jegos leidzia,kol galva dar bent kazkiek veikia mamos mylekimime savo vaikus,nes jie musu stebuklas

turbut nera geresnio jausmo nei buti mama

Užjaučiu. Yra labai gera knyga, vadinasi Stipriau už neapikanta. Panaši istorija. Tai čios knygos herojus dekoja už visa patirta išgyvenima.

Baisu net pagalvot, ką tenka iškentėt vaikams su tokiais tėvais

Na ir vaikystę apturėjot... labai stipri esat ir džiaugiuosi, kad gyvenimas atnešė du stebuklus į jūsų gyvenimą bei, kad viskas pasikeitė į gerą

graudu

Labai sunki vaikystė Turėjau draugia su sunkia vaikyste tai tikrai suprantu ką jums teko išgyventi.Ir labai džiaugiuosiu,kad jūs taip šauniai gyvenat dabar sėkmes jums didelės.

žiauru....net ašara iškrito skaitant

knygą galima parašyti arba filmą susukt... svarbiausia, kad su laiminga pabaiga

liūdna

tikrai, kad liudna

Na, merginos, jus man pasakykit is kur gali atsirasti tokiu ziauriu zmoniu? Tevas irgi gerulis, vaika atplese nuo motinos, o pats per kaimus ejo... Nors ir nepazistu taves, taciau didziuojuosi, kad sugebejai savo jegomis uzaugti, sukurti seima ir tureti du angelelius