Esu istekejusi 2 metus, vaiku nera. Visa si laikotarpi buta visko: ir laimingu akimirku, taciau daugiau liudnu. Liudnu dėl to, jog vyras losia – t.y. priklausomas nuo sporto internetiniu lazybu - zaidimu (topsport, orakulas,…). Pirmaisiais santuokos metais problema nebuvo tokia astri – pralostos ir praskolintos sumos nebuvo tokios dideles, jis dar kapstesi savo jegomis, taciau skolos augo. Pablogejus finansinei situacijai, sumazejus atlyginimams, vyras dar labiau iniko. Visu siuo metu seke barniai su juo, su vyro seima (gyvenau kartu su uosviais), su draugais, kuriems jis skolingas. Apie skolas suzinodavau netycia – ar laisku, ar radusi kvitus. Sakydavau susedam, atvirai pasisnekam, padesiu, kaip galesiu. Tuo metu kaip ir vudavo gerai, taciau ir vel paaiskedavo, kad ne viskas buvo pasakyta, daugiau nutylėta. Nebendraujame su mano tevais, su mano draugais. Visas laisvalaikis prie kompiuterio, o man lieka namu ruosa, studijos ir atskiras kambarys. Po visu melu nebezinau, kaip pasitiketi žmogumi, ir, gal skambes absurdiškai, dziaugiuosi, kad neturime vaiku, kad turiu darba ir veiklos, kuom užsiimti. Bet visa laika jauciuosi kaip gyvendama viena, kartais matau, kad jis nori sustoti, bet nebegali, taciau dazniausiai nepripazista savo priklausomybes, o ir kalbetis sia tema nebenori. Bega graziausi musu metai, o per penkerius metus kartu jokio progreso, tik smukimas zemyn. Jei apie tai, kas buvo prarasta – isejome is tevu namu (kurie buvo suremontuoti, planuota gyventi), pardaveme automobili, šlubuoja jo darbo reikalai, įsiskolino tiek jo tevai, tiek mano vardu buvo paimtos paskolos. Skaudziausiai ne tai, o melas, nepasitikėjimas, vienatve, baime pasakyti viena ar kita zodi, nesaugumas. Po daugelio pazadu pradeti viska is naujo (padengus jo skolas), vakar vel netycia aptikau sedinti prie kompiuterio, sužinojau, kad ir vel pradėjo..kad as tai paskatinau, nes nevertinu seimos, nepadedu. Nebezinau, ar verta stengtis ir kazka lipdyti. Tikrai mylėjau zmogu, bet jo nebeatpazistu.

Sveiki,

Uzjauciu, bet tikrai neguosiu, nes nemanau kad Jums reikia paguodos! Jums reikia didelio spyrio ir daug drasos DEL SAVES palikti si zmogu ir gyventi ramiai! Manau viena butumet laimingesne. Nes vistiek nieko gero nebus, manau sirdy tai jauciaut!
Pazystu sia situacija, paskui prasidea smurtas, paranoja, losimo skolos baisus dalykas... galiauiai kad ramiai gyventi jus parduosite viska ka turite, bet vistiek ramiau nuo to nebus.

Beje, o kaip reaguoja jo tevai?
Nemeskit savo draugu, seimos del to, neverta! Stenkites kurti savo gyvenima, ir neleiskite kad kasnors ji griautu!

Dekui uz palaikyma

pasakyta tikra tiesa, protu suvokiu, jog turetu ivykti kazas tokio, kad zmogus pasikeistu, o realiai vertinant zinau, jog kad ir kiek besistengtume, nuolat gyvensime skolon. Sirdis tuo tarpu sako, jog kaip as galiu nepadeti zmogui, kuriam prisiekiau buti kartu ir varge ir dziaugsme... kita vertus, kai pagalvoji, tik vienas is dvieju stengiasi, kad tas vargas baigtusi.

Klausete del jo tevu - ju reakcija zmogiska - sokas, pykciai, barniai, sustreikave sveikatos, kaltinimai man (kad slepiu, kad meluoju, nors zinojau maziau nei jie), todel ir pakeiteme gyvenimo vieta. Kol galu gale kaip ir tevai - myli savo vaika bet kokiu atveju - tad vargsta, skolinasi, dirba, kad tik padetu vaikui.

Del dar busimojo vyro pakeiciau gyvenimo vieta - isvaziavau pas ji i kita miesta, tad visi giminaiciai ir mano draugai pasiliko. Zinau, kad privalu zengti zingsni, bet baime likti vienai, nesusitvarkyti tiek buityje, tiek finansine prasme siek tiek riboja galimybes. Bet kaupiuosi...

Dekui dar karteli.

As suprantu, kad atrodo jog man lengva kalbeti, bet patikekit, nerasyciau jei nebuciau susidurus su sia situacija (ne pati, bet labai labai artimas man zmogus ta pergyveno, mane tai irgi paliete). tas zmogus pieme sperndima, buvo be galo sunku (arestuotos saskaitos, prarastas gyv. plotas, vaikas, isejimas is namu tik su tasele, daiktai uzstatyti, isnesti, parduoti....) db jau praejo laiko, ji gyvena puikiai, svarbu be baimes. Jus gyvenime niekam nenusikaltot, Jus privalote gyventi laimingai, tureti vaiku, mylinti ir mylima zmogu, nes manau, ka tai kuom gyvenate dabar - ne meile, jis vercia kenteti Jus, savo ir Jusu tevus, visus!
O priesaika - Jis ja sulauze, ne JUS!!!!

Dar manau, kad Jis Jums uz auka ACIU nepasakys!