tai pasakyti
jo gerų jūs čia patarimų prirašėt reiks panaudoti kritiniais atvejais. Mano vyrą labai mano ašaros veikia, bet stengiuos tuio nepiktnaudžiauti, aš tada jam lipu ant sąžinės ir sakau, kad ką aš tau blogo padariau, kad tu man taip? ir panašiai, tada jis pula atsiprašinėti, dėl sekso po pykčių, man nepatinka, aš negaliu taip greit nebepykti, biški turiu dar pabūti ant jo pikta. O dėl tų patarimų, kad "tu vištos vyras", su mano vyru pasisekiams būtųt 100proc., tik nežinau ar pati galėčiau rimtu veidu (be šypsenos ) tai pasakyti
tai pasakyti
Tikrai visko seimyniniame gyvenime pasitaiko... Ir pykcio protrukiai buna skirtingi. Musu seimoje as esu didziausia pasaulyje OZKA!!! O vyras tai ramumo isikunijimas (tfu tfu tfu). Jis dar ne karto ant manes nera pasakes ne vieno pikto zodzio, net keiksmazodzio. As taip pat necenzuriskai ir bjauriai jo nevadinu, bet ragiukus turiu kaip reikiant 
Is pradziu tai stipriai saukdavau del smulkmenu, o dabar kai toki geri salia saves turiu, kazkaip konfliktuose nebematau prasmes
Is pradziu tai stipriai saukdavau del smulkmenu, o dabar kai toki geri salia saves turiu, kazkaip konfliktuose nebematau prasmes
Vakar eilini karta isitikinau, kad gyvenu su avigalviu 
Nu pavakary mane neteisetai atip apsuake prie vaiku, kad net baisu. Vaikams sumigus, ramiausiai pasakiau ka apie tai galvoju, kad man sunku taip toliau, net nebeimanoma. Ir ka , nebeislaikiusi pratrukau verkti. Tyla, galvoju, turbut supranta zmogus savo kalte ir tyliai apgailestauja... N e velnio
Kad soks is lovos, dar apvertes torsera sudauze, o tada kad eme saukti visa gerkle, kad man gudytis reikia, nes zliumbiu nevietoje, kad as nenormali ir dar blogiau... Sakau, kaip mes isspresime koki ginca, jei vos man uzsiminus, viskas taip kartojasi. Jezau, nuo triuksmo vaikai eme pabude verkti, sukes metos... Nu po kaldra verkdama galvoju: ar labai daug prarasciau, jei skirciausi: jo alga, seksa, teva vaikam... Bet sventa ramybe butu, zinociau, jei ka padariau gero ar blogo - tai pati. O dabar visada esu kalta ir del visko, net abydna, tarsi kalbetume svetimom kalbom ir vienas kito nesuprastumem.
Kaip jus manot, ar yra kokia iseitis? Nenoriu buti pastumdele durnele ir nusileisti iki tokio lygio, kokio tikrai nesu verta. Gyvenu SAVO bute, dirbu, issilaavinusi, normalios isvaizdos ir turiu buti niekinama. Skaudu...
Nu pavakary mane neteisetai atip apsuake prie vaiku, kad net baisu. Vaikams sumigus, ramiausiai pasakiau ka apie tai galvoju, kad man sunku taip toliau, net nebeimanoma. Ir ka , nebeislaikiusi pratrukau verkti. Tyla, galvoju, turbut supranta zmogus savo kalte ir tyliai apgailestauja... N e velnio
Kad soks is lovos, dar apvertes torsera sudauze, o tada kad eme saukti visa gerkle, kad man gudytis reikia, nes zliumbiu nevietoje, kad as nenormali ir dar blogiau... Sakau, kaip mes isspresime koki ginca, jei vos man uzsiminus, viskas taip kartojasi. Jezau, nuo triuksmo vaikai eme pabude verkti, sukes metos... Nu po kaldra verkdama galvoju: ar labai daug prarasciau, jei skirciausi: jo alga, seksa, teva vaikam... Bet sventa ramybe butu, zinociau, jei ka padariau gero ar blogo - tai pati. O dabar visada esu kalta ir del visko, net abydna, tarsi kalbetume svetimom kalbom ir vienas kito nesuprastumem.Kaip jus manot, ar yra kokia iseitis? Nenoriu buti pastumdele durnele ir nusileisti iki tokio lygio, kokio tikrai nesu verta. Gyvenu SAVO bute, dirbu, issilaavinusi, normalios isvaizdos ir turiu buti niekinama. Skaudu...
Nerile, susipykus visada taip atrodo, bet audros praeina ir vel ramu 
| QUOTE (nerile @ 2004 05 26, 08:12) |
| Kaip jus manot, ar yra kokia iseitis? Nenoriu buti pastumdele durnele ir nusileisti iki tokio lygio, kokio tikrai nesu verta. Gyvenu SAVO bute, dirbu, issilaavinusi, normalios isvaizdos ir turiu buti niekinama. Skaudu... |
Gera pradžia
Ne skyrybos, o tos mintys..Tik reikia išmokti, negulti po antklode, kad paverkti..tegu tokios gražios mintys ateina, kai jau darosi labai "obydna"..kaip mano mama sako, nusišluostyk tą raudoną, nuo ašarų ištinusią nosį, galvą aukščiau ir pati sau pasakyk, kad esi ne šiaip sau..Kažkaip labai sveika atsiriboti nuo savigailos, bet žiauriai sunku..Reikia ne skyrybų, reikia kitokio požiūrio..bet nežinau kaip jo išmokti, net pati..ir pas mane ta pati situacija būna..jau tos mano ašaros, tai..Tikrai, jau ir aš turiu aibes siuntimų gydytis ir neveltui, nes ko tik nepadarau beviltiškumo pagauta..
Aš irgi gyvenu savo bute, išsilavinusi, irgi nestrošna..tai taip ir pagalvoju..diedeli diedeli, man gi gailėt tavęs reikia..butą turėtum nuomotis, kas į tave alimentininką žiūrės, paniūręs nuolat, susisukęs..Palengvėja
Bet po to galvoju, o jei kitoms nereikia, tai kam aš laikau? Boba iš ratų ir vėl iš pradžių..Vėl negerai..Visai neblogą O.Lapino straipsniuką skaičiau šio mėn. žurnale "antra pusė".Ir juokinga, ir teisybė. Praeis Nerile, dabar dar įspūdžiai švieži, o sprendimą skirtis sunku priimti..Aš buvau priėmusi, veikiau, tariausi ir paskutinę akimirką supasavau..Pagalvojua dėl savęs kovosiu, pastumdėle nebūsiu, neleisiu savęs žeminti, tiesiog gyvensiu..ir gyvenu..kai nori pastumti, tai aš dar iki to vyro noro jį palieku..Pasiimu vaiką, skiriu laiko tik mums dviem su panike ir parodau, kaip man gera be to diedo..Diedas suklūsta..trumpam, bet vis geriau nei nieko.
| QUOTE (Rasma @ 2004 05 26, 12:42) |
| Tikrai, jau ir aš turiu aibes siuntimų gydytis ir neveltui, nes ko tik nepadarau beviltiškumo pagauta.. |
Pas mane irgi "kelialapiu" prikaupta-kruvele
Manau, kad yra ir mano kaltes-aikstingumas tas nesvietiskas...
Negaliu nusileist, nenoriu, kad jo zodis butu paskutinis, o gal kartais uztektu paciai kitaip elgtis ir vyras atlyztu...Ir dar-gluminu vyra tuo savo nenuoseklumu, tai puolu rekaut, tai jau i asaras..vat ir israso "siuntima" tokiais atvejais
| QUOTE (casa @ 2004 05 24, 09:34) | ||
mano mamos taktika bet tai nepadedavo... atsakymas - durnas jaunystej buvau..  |
kodel buvai, esi
(apie durnuma as cia ir kaip atsikirsti)
| QUOTE (nikitta @ 2004 05 26, 15:08) |
| zinai, Nerile, visi jie "vienodi", o vienai tau gal ir geriau butu, bet pagalvok apie savo vaikus, vis tiek jiems tetis sventas reikalas- tegu tau jis ir atrodo visiskas idiotas jei paguos, zinok, kad didzioji dauguma moteru atsiduria tavo situacijoj ne karta ir ne du |
abejoju ar staugiantis tevas vidury nakties ant verkiancios mamos panasu i sventa reikala...
| QUOTE (svetima @ 2004 05 26, 12:50) | ||
Pas mane irgi "kelialapiu" prikaupta-kruvele Manau, kad yra ir mano kaltes-aikstingumas tas nesvietiskas... Negaliu nusileist, nenoriu, kad jo zodis butu paskutinis, o gal kartais uztektu paciai kitaip elgtis ir vyras atlyztu...Ir dar-gluminu vyra tuo savo nenuoseklumu, tai puolu rekaut, tai jau i asaras..vat ir israso "siuntima" tokiais atvejais |
Reik kada turbūt mums tai kelialapiais ir pasinaudoty..esiu pas gyd., sakysiu diedas nustatė, jog man reikia siuntimo sanatorijon
Oi, vieno pažįstamo žmona nuolat verkdavo, nes vyras toks zyzla, konfliktuotojas..tai jis nuėjo pas gyd., pas šeimos draugą-psichiatrą. Paprašė žmonai kokių raminančių išrašyt, tas ir išrašė, o paduodamas receptą sako "gerk po 1 tabl. ryte ir vakare". Tas nustebo "aš?". Gydtyojas sako "taip tu, nes jei žmona verkia, tai vyrą gydyti reikia"
Man taip patiko 
, žmogelis nustebęs buvo..
| QUOTE (nikitta @ 2004 05 26, 15:23) |
| tu maza nebuvai, ar tavo tevai kaip is paveiksliuko buvo ir niekad nesiriejo? |
Mano tevai niekad vidury nakties nesiriejo.. Ir siaip labai retai barniu budavo.
