QUOTE(Nega @ 2004 05 27, 08:56)
Mano tėvas šiuo metu irgi labai geria. Bet ne mamą reikia nuo jo gelbėti, o tėtį nuo jos. Nes aš iki šiol manau, kad tik ji kalta dėl to, kad tėtis pradėjo gerti, ir kuo toliau, tuo labiau. Manau, kad tėtis pakankamai protingas, ir jei norėtų, tai tikrai rastų jėgų kreiptis į gydymo įstaigą. Bėda ta, kad namuose nėra dėl ko stengtis tą padaryti, nes mama nėra tas žmogus, dėl kurio tėtis sustotų, o mes gyvename per toli, kad ką nors įtakotume. Žinau, kad tėtis iš pradžių visai negėrė, na, tik esant progai. Bet mama jį visada žemindavo ir rėkdavo. Jei ateidavo pas tėtį draugų, ji niekada nepabūdavo kartu, vis pasislėpdavo. Kai atvažiuodavo tėčio giminės, ji vis rėkdavo, kad turi šerti visokius (nors jie atvažiuodavo tik kartą metuose- per atlaidus, ir su savo vaišėmis). Toliau darėsi vis blogiau- jei kas nors atėjęs pas tėtį atsinešdavo butelį (visokių juk progų būna), tai ji tuos draugus iškoliodavo ir išvydavo. Kai pas mus niekas nebeužeidavo, nes visi bijo mano mamos, o tėtis pats užsukdavo pas draugus, ar į barą, tai ji lakstydavo po kaimą, po trobas, kol surasdavo tėtį, ir tada būdavo košmaras: duždavo buteliai, lėkštės, mama kaip furija puldavo visus, kiek kartų ji yra sužeidusi tėtį, kartą jo sugėruvus apipylė fekalijomis iš lauko tualeto. O kaip ji moka vaidinti ir apsimetinėti, kad miršta, kad eina skandintis, kad tik visi pasijustų kalti. Siaubas. Net dabar drebu visa rašydama. Kaltinu savo mamą už tėčio sugriautą gyvenimą, nes jis puikus ir visų gerbiamas žmogus, kompanijų siela. Viską, ką gavau vaikystėje gero- meilę knygai, teatrui, visokioms naujovėms- tik iš jo, nes mamai rūpėjo tik materialinis gėris. Todėl apgailestauju tik dėl vieno, kad tėtis nepaliko mamos dar tada, kai nebuvo įklimpęs į alkoholį, kol dar galėjo surasti laimę. Dabar ir mamos gaila-nes tėtis labai geria, ir nebegrįžta namo, kol neišsiblaivo, nes grįžti namo- reiškia pakliūti į tokią ugnį, kad gali ir sveiko kailio nebeišnešti. Tai va. Baisu. Baisu, kai geria žmogus, kuris visada buvo linkęs į alkoholį. Bet dar baisiau, kai likimas palaužia puikų žmogų. Nežinau, kuo viskas baigsis. Tik žinau, kad jeigu tėčiui kas nors nutiks, aš kaltinsiu savo mamą.
Nu čia tai visiška nesąmonė. Vadinasi tėvas tapo alkoholikas dėl motinos??? Tai išeina,kad jis pats nei biškio nekaltas,o motina kalta? Kas per kvailystė. Norėdamas pabėgti nuo blogų gyvenimo sąlygų,tėvas gerti pradėjo ir dabar jo gailėtis reikia,kad niekas vargšelio nesupranta? Jeigu jau jam taip sunku buvo,tai ko neišsiskyrė? Jis pats padarė sprendima,PATS pradėjo gerti,PATS tapo alkoholiku. Motina jam į gerklę degtinės nepylė.
Tėvas pats išsirinko lengviausia kelią ir tik jis pats kaltas dėl šitos situacijos. Motinos tik pagailėti reikia. Ką tu žinai,gal tėvas jos net kaip vyras netenkino visą laiką ir tai ji kentėjo,o ne tėvas? O neapykanta,lygiai taip pat kaip ir ištikimybė,tikrai nepaveldima.
Beja,pagal tavo istoriją išeitų,kad ,kai tik jie išsiskirtų,tėvas nustotų gerti. Tegul išsiskiria,bet tėvas gerti dėl to nenustos. Lengviausia yra apkaltinti kitus arba aplinkybes,bet tik ne save patį. Pakalbėk su motina,tu tikrai daug ko nežinai.