Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkit. Alkoholikas tėvas

QUOTE(Nega @ 2004 05 27, 08:56)
Mano tėvas šiuo metu irgi labai geria. Bet ne mamą reikia nuo jo gelbėti, o tėtį nuo jos. Nes aš iki šiol manau, kad tik ji kalta dėl to, kad tėtis pradėjo gerti, ir kuo toliau, tuo labiau. Manau, kad tėtis pakankamai protingas, ir jei norėtų, tai tikrai rastų jėgų kreiptis į gydymo įstaigą. Bėda ta, kad namuose nėra dėl ko stengtis tą padaryti, nes mama nėra tas žmogus, dėl kurio tėtis sustotų, o mes gyvename per toli, kad ką nors įtakotume. Žinau, kad tėtis iš pradžių visai negėrė, na, tik esant progai. Bet mama jį visada žemindavo ir rėkdavo. Jei ateidavo pas tėtį draugų, ji niekada nepabūdavo kartu, vis pasislėpdavo. Kai atvažiuodavo tėčio giminės, ji vis rėkdavo, kad turi šerti visokius (nors jie atvažiuodavo tik kartą metuose- per atlaidus, ir su savo vaišėmis). Toliau darėsi vis blogiau- jei kas nors atėjęs pas tėtį atsinešdavo butelį (visokių juk progų būna), tai ji tuos draugus iškoliodavo ir išvydavo. Kai pas mus niekas nebeužeidavo, nes visi bijo mano mamos, o tėtis pats užsukdavo pas draugus, ar į barą, tai ji lakstydavo po kaimą, po trobas, kol surasdavo tėtį, ir tada būdavo košmaras: duždavo buteliai, lėkštės, mama kaip furija puldavo visus, kiek kartų ji yra sužeidusi tėtį, kartą jo sugėruvus apipylė fekalijomis iš lauko tualeto. O kaip ji moka  vaidinti ir apsimetinėti, kad miršta, kad eina skandintis, kad tik visi pasijustų kalti. Siaubas. Net dabar drebu visa rašydama.  Kaltinu savo mamą už tėčio sugriautą gyvenimą, nes jis puikus ir visų gerbiamas žmogus, kompanijų siela. Viską, ką gavau vaikystėje gero- meilę knygai, teatrui, visokioms naujovėms- tik iš jo, nes mamai rūpėjo tik materialinis gėris. Todėl apgailestauju tik dėl vieno, kad tėtis nepaliko mamos dar tada, kai nebuvo įklimpęs į alkoholį, kol dar galėjo surasti laimę. Dabar ir mamos gaila-nes tėtis labai geria, ir nebegrįžta namo, kol neišsiblaivo, nes grįžti namo- reiškia pakliūti į tokią ugnį, kad gali ir sveiko kailio nebeišnešti. Tai va. Baisu. Baisu, kai geria žmogus, kuris visada buvo linkęs į alkoholį. Bet dar baisiau, kai likimas palaužia puikų žmogų. Nežinau, kuo viskas baigsis. Tik žinau, kad jeigu tėčiui kas nors nutiks, aš kaltinsiu savo mamą.



Nu čia tai visiška nesąmonė. Vadinasi tėvas tapo alkoholikas dėl motinos??? Tai išeina,kad jis pats nei biškio nekaltas,o motina kalta? Kas per kvailystė. Norėdamas pabėgti nuo blogų gyvenimo sąlygų,tėvas gerti pradėjo ir dabar jo gailėtis reikia,kad niekas vargšelio nesupranta? Jeigu jau jam taip sunku buvo,tai ko neišsiskyrė? Jis pats padarė sprendima,PATS pradėjo gerti,PATS tapo alkoholiku. Motina jam į gerklę degtinės nepylė.

Tėvas pats išsirinko lengviausia kelią ir tik jis pats kaltas dėl šitos situacijos. Motinos tik pagailėti reikia. Ką tu žinai,gal tėvas jos net kaip vyras netenkino visą laiką ir tai ji kentėjo,o ne tėvas? O neapykanta,lygiai taip pat kaip ir ištikimybė,tikrai nepaveldima.

Beja,pagal tavo istoriją išeitų,kad ,kai tik jie išsiskirtų,tėvas nustotų gerti. Tegul išsiskiria,bet tėvas gerti dėl to nenustos. Lengviausia yra apkaltinti kitus arba aplinkybes,bet tik ne save patį. Pakalbėk su motina,tu tikrai daug ko nežinai.
Atsakyti
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo.Mama mokytoja,tevas statybininkas.Gerai uzdirbdavo.Susilauke manes ir brolio.Po keliolikos metu prasidejo tevo pijokystes,isgerdavo ir anksciau ir visada buvo be galo agresyvus.Musdavo mama ir mane,brolio neliesdavo.Daug kartu tekdavo miegoti tevo senam ziguli pasiemus tik rauginta agurka ir kriaugsly sudziuvusios duonos.Kita diena su broliu neissimiegojeeidavom i mokykla.Mama tokio gyvenimo ritmo nepakele ir irgi pradejo gerti.Ja ismete is darbo.Issikelem i mazesni butuka kitame mieste,nu tada ir prasidejo ritimasis zemyn pasiutusiu greiciu.Per sesis paskutinius metus prisiziurejom to ko as baisiausiuose filmuose nebuvau macius.Bute amzina smarve,myzalai,vemalai ir taip toliau.Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....
Atsakyti
QUOTE(zavute @ 2006 07 09, 20:36)
Pilnai tave suprantu.Tik pas mane situacija buvo dar blogesne.Is pradziu viskas lyg ir gerai buvo.Mama mokytoja,tevas statybininkas.Gerai uzdirbdavo.Susilauke manes ir brolio.Po keliolikos metu prasidejo tevo pijokystes,isgerdavo ir anksciau ir visada buvo be galo agresyvus.Musdavo mama ir mane,brolio neliesdavo.Daug kartu tekdavo miegoti tevo senam ziguli pasiemus tik rauginta agurka ir kriaugsly sudziuvusios duonos.Kita diena su broliu neissimiegojeeidavom i mokykla.Mama tokio gyvenimo ritmo nepakele ir irgi pradejo gerti.Ja ismete is darbo.Issikelem i mazesni butuka kitame mieste,nu tada ir prasidejo ritimasis zemyn pasiutusiu greiciu.Per sesis paskutinius metus prisiziurejom to ko as baisiausiuose filmuose nebuvau macius.Bute amzina smarve,myzalai,vemalai ir taip toliau.Mes su broliu isejom nes negalejom taip gyvent.Bet mama mums vistiek buvo labai svarbi,o tevas suzverejo dar labiau.Viena nakti sulaukiau skambucio is kaimynu ir isgirdau baisia zinia-mama mire.Dar dabar kartai kaltinu save kad nesistengiau jai padet isbrist is to liuno.Finalas:MAMA UZMUSE PRISIRIJES TEVAS,NES JI NEDAVE JAM 3 LITU ANT PUSBONKIO.....

Siaubinga istorija... labai gaila del mamos...
Mano tevas buves alkoholikas, gere daug metu, nesirupino manim, valkiojosi, netgi tada kai mire mama man neturint treju, zodziu gyvenimas jam svente, visai nesenei jo sesuo, mano teta, ji priverte susimti i rankas ir jis savo noru nuvaziavo gydytis, gulejo po lasalinem, lanke kursus, kuriuose kalbedavo buve alkoholikai, dvi savaites gulejo ligonineje ir gydesi nuo alkoholizmo, po dvieju savaiciu sutiko uzsikoduoti pusmeciui, suleido jam i vena du ukolus, neatsimenu pavadinimo. Zodziu gryzo i kaima, lyg pamazu pradejo tvarkytis uky, pirma karta po penkeriu gyvenimo metu uzsienyje jis man pats niekeno neprasomas ir neraginamas paskambino man ir paklause kaip laikausi, buvau devintam dangui kad pagaliau atgavau teva kurio niekada ir neturejau, pradejome skambinti viens kitam, kalbetis, pazinau visai kitoky zmogu. Viskas tesese iki uzvakar... pries pora dienu paskambino visas susinervaves , pasimetes , pradejo pasakoti kad buvo aplankyti sesers kuriai dabar labai sunku nes jos dukra libane, o ten sprogimai kur ne pasisuksi, zodziu baisu, motina nuo galvos plaukus raunasi, sako galvojau pabusiu su ja paguosiu, na neisejo jam tas guodimas, pasirode seserei netinkamas, nes kai sesuo pasake jog vaziuosiu i libana pas dukra, tevas supanikavo, issigando , sake nevaziuok pati gala gausi , nebuk durna, dukrai ir taip baimes ir nervu perakis vaikus apsaugoti o ten dar jai del taves nerimauti ir pergyventi reikes, ta supyko, sako tu manes nesupranti man nepritari, nemoki nei guosti nei uzjausti, nei uz rankos palaikyti, isvadino ji rusiskais keiksmazodziais pasiunte ant triju raidziu ir liepe nezdintis. Tevas baisei nuliudo, sako tik ji mane palaike tik su ja bendravau ir zmogum jauciausi, ji istrauke is liuno, padejo atsistoti, kai tuo metu visi juokesi ir tyciojosi, nepalaike, o dabar ir ji atstume ir po velniu pasiunte, sake negrysti... Sako ejo iki autobusu stoty ir kelio per asaras nemate, sako suprantu kad jai sunku, kad is proto eina, bet jug ant manes issilieti nereikejo as tik stengiausi salia jos buti... Kalbu telefonu su juo, o jis ir sako zinai dukra nusipirkau, du litrus alaus ir pora bonkius snapso..... pradejau isteriskai verkti telefonu, negirdejau nei ka sake, nebuvo idomu, zadejo negerti bet veliau vel paskambino pageres isvis is proto galvojau iseisiu.... ir sendien ryte vienuolikta skambina ir jau pageres... Dabar bijau kad tikrai paluzo ir gryzo prie seno , sesuo nusisuko, daugiau neturi prie ko glaustis, bijau kad kada perdozuos ir numirs patvory ir niekas nesuras...
Atsakyti
labai tave uzjauciu ir suprantu ka jauti.nejau daugiau niekas negali padet.gal dar liko kas nors be tavo tecio sesers kas galetu padet tavo teciui.alkoholizmas baisi liga,pati savo kailiu ta pernesiau(turiu omeny tevus)ir zinau kaip sunku vaikams kai tevams svarbiau uzsipilt akis,nei paklaust ar dukrele-suneli tau nieko nereikia.atejo tokie siaubingi laikai kai vaikai pradejo tevus mokint gyvent.ziauru bet tiesa.o tu laikykis ir pakalbek su juo,gal net nuvaziuok pas ji ir pabandyk ji vel paversti tuo kas buvo.juk tu jam likai vienintele dabar.
Atsakyti
QUOTE(zavute @ 2006 07 17, 17:52)
labai tave uzjauciu ir suprantu ka jauti.nejau daugiau niekas negali padet.gal dar liko kas nors be tavo tecio sesers kas galetu padet tavo teciui.alkoholizmas baisi liga,pati savo kailiu ta pernesiau(turiu omeny tevus)ir zinau kaip sunku vaikams kai tevams svarbiau uzsipilt akis,nei paklaust ar dukrele-suneli tau nieko nereikia.atejo tokie siaubingi laikai kai vaikai pradejo tevus mokint gyvent.ziauru bet tiesa.o tu laikykis ir pakalbek su juo,gal net nuvaziuok pas ji ir pabandyk ji vel paversti tuo kas buvo.juk tu jam likai vienintele dabar.

Nieko salia jo ner aks galetu padeti, turi ir dedziu irt etu ir duktereciu, gimine gan nemaza, bet visi salti lanko retai turi savo seimas savas problemas, ir aplamai nenori bendrauti nes nesutaria del senu problemu. O as negyvenu leituvoje, todel negaliu jo nei paguosti nei atitraukti nuo alkoholio, grysti i lietuva negaliu, nes paciai gyvenimas nenusiseke ir turiu susitvarkyti cia esancias savo problemas, Pati esu viena ir neturiu i ka atsiremti sunkia akimirka , dabar ir tevas paniro i alkoholy vel..., gimine siaubingai salta ir nedraugiska, kaip reta... Nezinau nei kaip padeti nei ka jam sakyti, o kokios cia kalbos kai jis neblaivus...
Atsakyti
o jei ne paslaptis ketob is kur tu .matau kad musu bedos panasios jei kur netoli esi galetumem susitikt ir pakalbet prie vyno taures.man tikrai reikia kazko su kuo galeciau pasidalint savo skausmu ir dziaugsmu.ka manai?
Atsakyti
Katik pasiskambinau i priklausomybes nuo alkoholio ir kitokiu brudu centra, klausiau ka daryti, sako jai pats nenores niekas neprivers, bet jaigu visdelto ateitu tai gal zmogu padarytu, sako koduoti vel neapsimoka nes tai laikina potraukis alkoholiui vistiek atsiras veliau, sako geriau jam pereiti toky psichologini 28 dienu kursa, sako po to daugelis atgauna sveika prota, na o jaigu nepadetu tai tada jau koduoti ilgesniam laikui, tiketis prasviesejimo, bet tai kaip visa tai padaryti kai salia nieko nera... beto ir kainos ten 150lt...ten 100... ten 250... ir vaistai nuo alkoholio virs 300lt.. zodziu blink.gif
Zavute, rasiau kad gyvenu ne lietuvoje, as gyvenu norvegijoje, o is kur tu?
Atsakyti
labai gaila.as angluose sedziu.bet galim susirasinet ir kompu.vis geriau negu nieko.o del tecio tavo tikrai labai uzjauciu,bet jei tu jam negali padet,vadinasi jam niekas nepades...nu gal tik pats viespats jam proteli apsvies.labai tikiuosi kad kazkas jam padetu suvokt kad gyvenimo kartelio alkoholyje skandint neverta kad yra daug graziu dalyku kuriu galima atrst tik nereikia pasiduot gyvenimo smugiams.sekmes tau ir labai nenusimink.kovok del saves dantim ir nagais.juk mes moterys turim but stiprios nors ir labai sunku kartais buna.
Atsakyti
QUOTE(Atene82 @ 2006 06 09, 15:11)
Ir as turiu didele problema su savo teciu...taip skauda sirdi kad net nezinau kur detis...net rasyti nesinori, kaip sunku. Bet vis tiek noriu issisakyti.
Mano tetis gere jau nuo to laiko kai as buvau maza. Jis prisigeres terorizuodavo visus mus seimoje (turiu dar ir seseri). Jis pakankamai stiprus ir vis grasindavo, kad uzmus mano mama. O mama remdavosi i mus, prasydavo pagalbos, kad mes teti sutvardytume. Blogiausia, kad ji mus naudodavo kaip iranki pries teva. As budavau svelni ir jautri - taigi galedavau savo svelnumu teti nuraminti. Ta pareiga mane taip traumavo, jog jau 7 metus geriu antidepresantus ir niekaip negaliu issikapstyti is depresijos.
Teti matau kaip monstra, kuris visus issiurbia kaip slyvas. Blogiausia pasidare, kai mes su seserim isvaziavom mokytis i Vilniu. Tuomet tetis is viso pradejo emociskai ir fiziskai prievartauti mama. Ji mums paskambindavo ir sakydavo "Jus neisivaizduojat ka tevas su manim isdarineja"
Ta siauba nesioju sirdy iki siol. Negaliu to pamirsti. Strese uzaugau nuo mazens.
Pagaliau mama po 30 metu bendro gyvenimo su tevu issiskyre. Tevas isvaziavo i kita miesta pas savo motina. Tai dabar geria ten ir terorizuoja mociute. Ta skambina ir guodziasi man ir mamai.
As nesuprantu kaip pasaulyje gimsta tokie kenkejai, kaip juos zeme nesioja. Tokius kaip mano TEVAS. Jis visa musu seima traumavo.
Ir niekaip neisnesa, jog tas zmogus yra mano tevas.
Dziaugiuosi, jog mama gyvena viena, ji bando atsistot ant koju ir pradeti normalu gyvenima.Suvokiu, jog niekas nepades istrinti tos mano praeities.
Negaliu atleisti tevui, jau 1,5 metu jo nemaciau.
pagaliau galiu nebendrauti su zmogum, su kuriuo nenoriu bendrauti, o anksciau tekdavo, nes mama to norejo.
Pykstu ir ant mamos, kam verte mane taip elgtis. Kaip ji galejo nematyti kad tai man sunku, kaip as kenciu.
Kai pagalvoji, jog artimiausi zmones taip pasielgia tai atrodo, kad nieko sventa siame pasaulyje nera.
Blogiausia, kad negaliu dabar normaliai bendrauti su savo mama ir ja pasitiketi. Ji labai gailisi ka padare, bet vistiek liko baime atsiverti. O taip noretusi.
Na va issisakiau.
Niekam nelinkiu tokios vaikystes kaip as turejau

Aš irgi ant mamos pykau ir pykstu ir santykiai pas mus irgi šalti....Aš irgi nesupratau, kaip galima kankinti vaikus ir apie juos negalvoti.....
Paskaičiau knygą apie alkoholiką vyrą šeimoje...ten parašyta, kad visų kitų šeimos narių gyvenimas pradeda suktis tik apie alkoholiką...t.y. kad mama "nebemato" vaikų...nes visas jos dėmesys alkohilikui....o vaikai "nebeturi" mamos nes ji per daug užimta vaikams..... Tas yra gryna tiesa...atsimenu, kai ateidavau pas mamą išsipasakoti...jau pradėdavau....o ji visą dėmesį sutelkusi į ką tik grįžusi girtą tėvą kuris ieškodavo valgyti....aš taip ir likdavau neišklausyta...ir dar maža to būdavau įtraukta į eilinį barnį....Bet ji to nesupranta...nesupranta kaip aš galiu turėti tokias vaikystės nuoskaudas...jai jos atrodo juokingos.....

Šiuo metu mama skiriasi...pribrendo galų gale doh.gif bet jau beveik metai o skirybos niekur nejuda....su tėvu mačiausi(kai buvau LT per atostogas), kalbėjau (ko kelis metus išviso negalėjau daryt)....jausmų jam nebebuvo jokių...nei neapykantos...nei gailesčio, nei meilės, nei pagarbos...jis man tiesiog buvo svetimas žmogus....
Kartą...kai primušė mamą (aš gyvenau atskirai su vyru)....nuvažiavau į jo darbą....ir išrėkiau viską kas buvo mano širdy ir sieloj.....išsiklykiau taip kaip dar niekad gyvenime....manau apturėjau tikrą nervinį protrūkį ar kažką panašaus....nes po to visą dieną drebėjau....Bet viduj palengvėjo....Man tai padėjo VISIŠKAI atsiriboti nuo jo....
O mamos...kaip bebūtų gaila aš negaliu per prievartą išskirti ar dar kažką už ją padaryti....Juk tai jos gyvenimas, jos pasirinkimas, jos bevališkumas ir neatsakingumas, ne tik už save bet ir už vaikus....Aš ją myliu....bet ne jos pasirinktą gyvenimą...Aš nežinau, gal tokios moterys gyvendamos su alkoholikais jaučiasi didvyrėmis???Kažkokiomis nepaprastimis moterimis??? Jos nesugeba suvokti kad jos yra AUKOS...to neprotaujančio bejausmio žmogaus.....
Aš pati tą suvokiau ir iškart išsiskyriau (pasirodo mano ex'as irgi alkoholikas ir smurtautojas buvo)....ir tuom didžiuojuosi....ir manau dabar turiu viso savo apgailėtino gyvenimo atligį - mylintį vyrą ir laimingą šeimą wub.gif
Atsakyti
Labai liudna, bet mnao teva svel paniro i ta paty liuna, 7men taip saunei laikesi, atsirado problemu ir prasigere juodai taip siaubingai pergyvenu del jo, vis skambina neblaivus pykstu sakau kad neskambintu girtas, kad nenoriu su juo kalbeti kai jis tokios busenos, o blaivus neskambina nes tikriausei siaubingai geda, nezinau ka daryti, nesu lietuvoi negaliu dabar pas ji nuvaziuoti, o salia nera kas ji uz kupros paimtu, taip ir galvoju ras kas kada kur pergerusy...
Atsakyti
oj,kaip viskas pazistama.As irgi turiu ..turejau teva-alkoholika.Su motina jie isskyre kai man buvo 6 m..manau tai dar labiau ji pastumejo..kaip pastumejo...tiesiog turejo draugus ir bendradarbius,jei su kuriais neisgersi apjuok,isizeis ar pan...o draugu jis kazkada turejo daug,visi ji mylejo,gerbe,taip ir prasidejo..vede reikia ir su tuo ir su tuo otmetit,ir darbe....nu i .t.t.Esme kad po skyrybu jis gyveno su mociute,as su broliu pas motina.... oj dieve pagalvojus kaip mums buvo geda kai atvaziuodavo girtas i mokykla,ar prie draugu jis pradedavo girtas issdirbinet... doh.gif tu bandymu gydyt,koduot ir maldaut... jam nieko nerupejo,noro neturejo kazka keist... galima daug pasakot koks gyvenimas su tevu-alkoholiku,bet manau cia visi kuo puikiausiai tai pazista.. Gere jis 25 m..dzien v dzien,buvo momentu kai atrodydavo va susiprotejo,bet... zmogus visiskai degradavo,nei darbo,nei draugu (tik tokie patys),nei seimos... Pries du menesiui mire,staigia mirtimi,ejo ejo ir nugriuvo...sustojo sirdis verysad.gif Kazkaip iskarto pasimirso visi blogi momentai..galvoj vien mintys- o dieve kodel as jam nepadejau,kodel as buvau su jo siurksti,besirde ,kodel vengdavau kalbet su girtu,kodel gedijausi,ka padariau ne taip... atrodo sutikciau kad toliau gertu tik kad butu gyvas,nes jis vistiek mus labai mylejo.... Kai stovejau prie karsto vienintele mintys-na kodel tu buvai toks silpnas,kodel jus (jis ir motina) sugriovet mums su broliu vaikyste,kodel..kodel..kodel... girtuokliavimas labai kencia vaiku psichikai ir palieka gylu randa atminti ir sirdy.Bet vistiek noriesi palinket, jums kas turi panasia problema,istvermes ir daug daug kantrybes,ir nenusigrezkyt nuo tevu nes po to bus per velu gailetis 4u.gif Man tevas liko atminti tik tokiu kada buvo negirtas,kai zaide su mumis,zvejuojo...kazkaip tikrai neprisimenu nieko blogo,nors kai gyvas buvo atrodydavo kad "geriau jau taves nebutu".... blink.gif
Atsakyti
Visko neskaičiau, tai nepradėsiu savo išvedžiojimų, nes nusišnekėsiu. Turiu draugą su ta pačia bėda. Labai padėjo knygos. Aišku, visų pirma man. Bet ir jam. Ne visos būna knygynuose. Anoniminių Alkoholikų knygų (labai šaunių) gavau Kauno Arkivyskupijos Šeimos Centre (Aukštaičių g. 10). Tik ten dažnai dirba savanorės studentės, tai jos ne visada žino, kur jas ten surasti. Aš tai ne kartą joms pasakiau, kad direktorės (Jūratės) kabinete, apatinėj lentynoj smile.gif . Tada randa. Kartais kai kurių nebūna, tai kitą kartą atveža.

Truputį be ryšio, kad jos ne knygynuose, o kažkur užkištos, bet ką darysi. O jos tikrai vertos dėmesio, ne tas žodis.

Šeimos centre tokios: "Al-Anon. Alkoholikų šeimų nariams ir draugams" (stora šviesiai mėlynu viršeliu. Yra panaši kasdienių skaitymų knyga, bet informacijos daugiau pačioj storiausioj, kur yra ir teorijos, ir daug realių istorijų. Gaila, kad šita retai būna), "Gyventi blaiviai", "Anoniminiai alkoholikai" ("Dvylika žingsnių"). Ir daug kitų.

Knygynuose, bent jau Šv. Kazimiero knygyne, yra A. Jokšo "Penktas kampas" (joje alkoholikas pasakoja savo istoriją, šitą ir pažįstamam bomžui daviau, jam, sakė, labai tiko) ir Janet Woititz "Suaugę Alkoholikų vaikai".

Centriniam Knygyne mačiau "Priklausomybė ir malonė", pamiršau autorių, ši kiek sudėtingiau parašyta, bet gera, ir dar Kolitzus "Vyrai gėrė, vyrai gers" (psichiatro rašyta).

Tai nebesiplėsiu,

laikykitės...
Atsakyti