Nuvaziavom su 1 m. ir keliu savaiciu vaiku i Palanga, i savo issvajotas atostogas. Bet vaikas niekaip negalejo uzmigti ne savo kambary. Ta diena kai vaziavom, pietu visai nemiegojo. O kai atejo naktis, visaip bandem migdyti: ir prie saves guldem, ir jo manieza buvom nusiveze, tai ten bandem migdyti, ir ant ranku nesioti. Niekas nepadejo. O kai jau visai pervargo, tai klyke tol kol nuluzo. Kita diena, kangi jau pervarges, tai pietu uzmigo vezimelyje. Bet turejom vazineti kur kuo daugiau zmoniu, tai jis beziuredamas uzsimirsdavo ir uzmigdavo. Nakti vel tas pats. Galvojom gal per kelias dienas apsipras, nupirkom ir nervus raminanciu lasiuku pries miega. Bet niekas nepadejo. Pietu irgi miegodavo zymiai trumpiau, nei namie. Tai as ir pati labai pavargau, ir vaiko gaila. Grizom i Vilniu, tai jis kelias dienas atsimiegoti negalejo, as irgi.
Dabar kur nors vaziuoti net bijau. Ar tokie vaiko klykimai svetimoj aplinkoj nepakenks jo psichikai? Ar yra budu kaip nors pripratinti miegoti ne namie?  O gal yra jautriu vaiku, kurie neprisitaiko?
Namie jis uzmiega vienas savo lovelej be jokiu problemu. O mes miegam kitam kambary. Niekada neverkia pries miega, ir diena gali vienas pabuti lovelej.

Vaikas patyrė daug įspūdžių, pavargo, todėl sutriko miegas. Tokie klykimai nepakenks vaiko psichikai. Per ilgesnį laiką turbūt būtų pripratęs ir naujoje aplinkoje. Jūs viską darėte, kad priprastų- prie savęs guldėte, nešiojote. Fizinis kontaktas labai ramina. l
Užmigimą svetimoje aplinkoje palengvina tai, jei kuo daugiau pažįstamų dalykų supa vaiką, pvz., yra jo mėgstamas žaisliukas, pagalvė ir pan..Bet tai tik smulkmenos. Kadangi vaikas taip jautriai reagavo, gal geriau palaukti kol šiek tiek paaugs. Tada savaime viskas išsispręs.