Sveiki! Noreciau suzinoti, kokie velyvos motinystes ,,+,, ir ,,-,, . Ka vadinate velyvaja motinyste? Kokia gydytoju reakcija i pastojima, o taip pat artimuju? Kokia patirtis auginant vaikeli, kaip jauciates tarp jaunu mamu darzelyje, mokykloje? As 3 -ojo susilaukiau 38m., tai Turejau tokiu rekciju is aplinkiniu, kad aprasysiu, kai turesiu bent 20 min. laiko. Pasidalinkime patirtimi.

Mano kolegė 41 pagimdė, nu tai apšnekėjo bobos, kol nėščia buvo, kad kam reikėjo, o paskui gailėjo, kad vargas metuose su vaiku, bet paskui nusibodo pletkint, tai jau aprimo
Iš tikro, tai labai suseno, suvargo vizualiai ji per tuos metus, dabar jau 5 metai mergytei
Nu, mano nuomone, vaikus geriau daryti laiku, bet jei labai norisi, ar taip gaunasi- nieko tragiško, jei sveikatos ir noro yr.......

mano kolegė tp pirmo ir vienintelio vaiko susilaukė 41- mes visi labai džiaugėmės, tik gaila, kad antro "nesusikombinavo"; o ir dabar labai smagu matyti tris laimingus žmones- vieną vaikelį ir du vyresnius tėvelius; kad suvargtų ji nuo rūpesčių nepastebėjau, gal tik du pirmus metus kiek.., o dabar moteriškė žydi, energinga, linksma ir labai laiminga....
manau šiais laikais jau požiūris į vėlyvąją motinystę daugiau pozityvus, kai aš augau ( mane pagimdė mama 40 m.) buvo visko, pašaipų, apkalbų, nuostabos, kad mama yra man mama, o ne močiutė...dabar daugiau moterų gimdo vyresniame amžiuje ir manau, kad tai yra puiku- vaikai atjaunina, domiesi tais dalykais kurie įdomus jauniems, turi žinoti kuo gyvena vaikai, paaugliai, kitaip sakant- neatsilieki nuo gyvenimo...

Sveiki. Kaip buvau zadejusi, papasakosiu apie savo velyva motinyste. Kai pastojau buvo 37m. Gyd. neklause ar gimdysiu, nes is mano veido matesi, kad apie aborta kalbos nera. Kadangi ,,toks amzius,, dave issitirti pas genetika.Nejau. Po to UV paskaiciavo kad galva , liemuo ir kojytes pagal vaisiaus savaites neatitinka. Galva maza, kojos dideles ar priesingai. Bet nuramino, ,juk per nestuma dirbau, tad nieko tokio!!! Idomu,kaip nedirbti iki dekreto(neoficialiai zinau). Pamate, kad placenta pirmeige(o tai pavojinga vaisiaus ir moters gyvybei) ir dar ,,toks amzius,, , tai nespejus atsitoketi stovejau koridoriuje su siuntimu i klinikas. Ten viska paneige, nusistebejo is to ,,toks amzius,, . Artejo paskutinis menuo. Gydytoja klausia , pas ka gimdysiu, sakau dar nezinau. O ji sako ,,toks amzius,, , tarkites del Cezario. Pagimdziau per 1,5val. pati, matyt del ,,tokio amziaus,,. Klinikose tikrai nesijauciau 60-mete, palatoje gulejo moteris 1m.jaunesne. Nesigirsiu,bet del smulkaus sudejimo man tiek m. niekas neduoda, tik sunervina, kai vadina mergaite gatveje(siaip turiu neblogas pareigas, tad reikia ir atrodyti ne mergaitiskai). Siuo metu nesijauciu,, sena,, mama, kai dukrai bus 25m., kazin ar pagal dabartinius istatymus busiu pensininke, manau, kad dar ir anuku negalesiu del darbo priziureti. Tik, kad sveikata leistu, o susergama ir ankstyvame amziuje. Tad as iziuriu daugiau privalumu nei trukumu- tampi pakantesne, ramesne, geresni finansai, tik beda, kad labiau ispopulini. Gimdykime, kol galime ir neziurekime aplinkiniu neigiamos nuomones , o gal pavydo. Bukim, teveliai, laimingi ir nesigedinkime savo velyvu atzalu (o kiek tokiu zinau,kad vaikas ,,geda,,)

Šiaip sveikintina, jei yra jėgų ir noro turėti mažutį. Juk mūsų močiutės dažnai ir virš 40 dar gimdydavo.
Tačiau aš, bent šiuo metu, sakau, kad man gana. Noriu matyti augančius vaikus, vėliau anūkus. Bet trečią kartą nebenoriu. Nors man dar 34 nėra.
Jaunėlė tokia judri, uraganas, gimus 5 sav anksčiau...
Turiu ne itin malonių prisiminimų iš abiejų gimdymų. Vyresnioji su streptokoko infekcija gimė (esu nešiotoja tos infekcijos), antrai gimstant, kadangi anksčiau laiko, tai prieš pat gimdymą man vaistų leido , kad ir kt vaikelio neapkrėsčiau.
Kiekvienai mamai savo. Jei yra sąlygos, sveikata, noras, manau ne per vėlu.

nematau nieko blogo jei tik sveikata leidžia, galimybės kodėl ne... tiesa sakant ir patys su vyru planuojam dar turėti pagranduką... kai šitie paaugs... ir kaip vyras sako, gal reiktų dviejų, kad nereiktų augt vienam... šiuo metu auginam pametinukus... tiesa kai gimdžiau pirmąją tai sesutė irgi pakomentavo, kad jau vėlokai velokai sugalvojot tebuvau 25
o šiaip daugumoj Europos valstybių tokio amžiaus kaip jūsų gimdo tik pirmą kartą ... ir vaikšto tokios išdidžios

Kada tas laikas pagal jus? O jei neišeina "laiku"?

+ gyvenimiska patirtis, auklejimo patirtis
- sveikata, galimybe isnesioti kudiki,galimi vaisiaus apsigimimai, galimas sunkus gimdymas, mamos amzius vaikui augant.
Pati samoningai nusprendziau arba antra vaika gimdysiu 35 metu, arba negimdau antro vaiko visai...o jei bus netyciukas po 35...kagi, teks auginti

Saunole, manau gimdyti niekada nevelu kad tik sveikata leistu ir vaikutis sveikas butu.
O tai kai prisiziurejau budama sanatorijoj, kad labai daug pas mus Lietuvoj dauniuku, butent pas mamytes kurios jau virs 30m, tai manau kad butinai reikia issitirti del vaiko sveikatos,kad paskui nesigaileti.
Turiu daug pazistamu kurie pagimde velai, tai nei viena mama delto nesigaili, jos kaip tik pagrazejo , pajaunejo, ir finansiskai stipresnes

Mano kolegės pastojo viena 39, kita 38. Nu ir nieko, atjaunėjo, energijos "pasikrovė", tik spėk su jomis.
O ir pati galiu pasakyti, kad pirmą gimdžiau 25, antrą - 30. Skitumas akivaizdenis - buvau ramesnė ir kur kas kantresnė. Su pirmuoju jaučiausi tarsi išplėšta iš aktyvaus gyvenimo, pykau, veržiausi kuo anksčiau grįžti į darbą. O su antru mėgavausi kiekviena minute... Taigi, amžius nėra rodiklis, jei tėvai nori vaikelio ir labai jo laukia. O dėl sveikatos mamos ir vaikiuko, tai reikia prisižiūrėti visada ir laiku išsitirti. Susirgti galima ir ne dėl nėštumo. Viena moteris gali ir 30 -ties būti tarsi ligonis, o kitos kur kas vyresnės kupinos jėgų, gyvenimo džiaugsmo.

,pirma pagimdziau 31 m.,dabar man 33 m.,laukiuosi antro ir esu labai patenkinta,turiu mylima vyra ir pinigu netruksta ir energijos ,anksciau saves tokiame vaidmenyje neisivaizdavau ,buvo graudu ziureti,kai giminaites nieko nebaigusios,pinigu 0,darbo ner,vaikiukais apsikrove ir varga vargo,vis selpti reikejo,tai ar cia gyvenimas,pacios jaunos,palakstyt nori,bet kur cia isleksi ,aisku,kiekvienam savo,yra ir jaunu mamu,kurios su viskuo susitvarko,bet...as uz subrandinta motinyste

Man tuoj bus 40, vaikuio - 2,5 metu Niekas nesake, kad esu sena, ginokologe sake - jei labai norit, tai siusiu pas genetika, bet nematau reikalo. Nes uzsienyje tik pirmus gimdo tokiame amziuje Jauciuosi puikiai, jauciuosi jauna, nes vaikutis mazas MB - irgi megaujasi pagranduku
Motinyste visada veza, nesvarbu, kiek tau metu.. Na 16-likos gal reiktu dar i sokius eiti vakarais, o ne leliu supti Bet vyresniame amziuje - labai puiku
Papildyta:



sita geltona tavo minti man paneige ginekologe su dideliu stazu Gimdo su genetiniais apsigimimais ir 20-metes, sake ne kiek ne mazesnis bendras procentas, jei neskirstyti i atskirus sutrikimus..
Kai tyriausi pas genetikus, jau buvau maciusi savo judanti leliuka ekrane, per echoskopija.. Sau priesiekiau - net jei tyrimai bus blogi, nieko nedarysiu.. negalesiu nieko daryti..

Uzuojauta, reikejo eiti pas kita daktare, nes si ryskiai per sena buvo su gimdyvem dirbti
O genetinius tyrimus apmoka ligoniu kasos (nuo 35 metu), nematau cia nieko blogo , nors pati prisinervinau be reikalo per juos (rode 2 proc. apsigimimo tikimybes)

sita geltona tavo minti man paneige ginekologe su dideliu stazu Gimdo su genetiniais apsigimimais ir 20-metes, sake ne kiek ne mazesnis bendras procentas, jei neskirstyti i atskirus sutrikimus..
Kai tyriausi pas genetikus, jau buvau maciusi savo judanti leliuka ekrane, per echoskopija.. Sau priesiekiau - net jei tyrimai bus blogi, nieko nedarysiu.. negalesiu nieko daryti..

[/quote]


Tirai nesamone

Dažniau ši liga pasitaiko tiems vaikams, kuriuos gimdo vyresnės kaip 35 m. moterys; tuomet iš 50 tokių naujagimių 1 serga Dauno sindromu. Tikimybė vyresniame amžiuje susilaukti kūdikio su dauno sindromu yra, ypač didelė jei tai pirmas vaikelis. Kartais Dauno sindromą turintys kūdikiai gimsta ir jauniems tėvams, negalima atmesti ir įtakos kenksmingų aplinkos sąlygų bei žalingų įpročių, nors tiesioginio ryšio ir nenurodoma. Dar didesne tikimybė, kad kūdikis gims su šiuo sindromu, jei artimų giminių tarpe buvo tokių ar kitų protinės bei fizinės negalios atvejų.
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/8266.html



O siap tai uztenka gatvej pasiziureti i ligoniuku mamu amziu.....dazniausiai vyresnio amziaus, todel ir genetiniai tyrimai atliekamai nuo 35 metu.

pirma gimdziau 31, antra 35 metu budama.nesijauciu sena mama.baisu kai gimdo sesiolikines,o po to seneliam vaikus nutrenkia auginti.
Papildyta:

2procentai,tai labai maza tikimybe.ko tu nervinaisi?nieks 100%negali garantuoti.

Ir aš prie tų vėlyvųjų: pirma dukra gimė kai man buvo 21 m., dabar 36m. susilaukėme sūnaus. Aplinkinių reakcija buvo įvairi: ir skaudinanti, ir palaikanti. Kaip nekeista, bet palaikymo susilaukiau iš beveik svetimų žmonių, kurių panaši patirtis. Truputį skaudu buvo, nes tikėjausi didesnio palaikymo iš pačių artimiausių (sulaukiau daug priekaištų, kad šiuo nėštumu nubraukiau viską, ko pasiekiau, dalinai tai tiesa, nes darbo specifika tokia...). Na, bet vaikelis buvo labai seniai lauktas ir norėtas. Nėštumo metu tikrinausi viską, kas buvo įmanoma, viskas įvyko sklandžiau nei pirmą kartą (tik buvo nemalonus atvejis, kai med.įstaigoje sumaišė PRISCA tyrimo atsakymą, tai kainavo daug nervų ir ašarų, bet viskas baigėsi gerai ).
Privalumų vėlyvoj motinystėj tikrai yra nemažai, bet, labai džiaugiuos ir tuo, kad mano dukra jau 15 m. ir tarp mūsų nėra didelio atotrūkio, man lengviau ją suprasti. Truputį baiminuos kaip bus su mažuoju, kai jis buv paauglys, ar sugebėsime žengti koja kojon su gyvenimu... Bet, manau, kad svarbiausia, kad vaikai gimtų iš meilės, gyventų su abiem tėvais, būtų mylimi. O kada jie ateina į pasaulį - ne visada gali rinktis...

Labukas Užėjau paskaityti ir parašyti apie "velyvą" motinyste Mane ir vėl aplanko mintys kad noriu dar vieno vaiko,noriu iki 35 spėti ir negalvoju kad tai vėlyvas amžius vaikus gimdyti . O va dėl artimujų reakcijos kaip rašo kaleda dažnai pagalvoju kokia bus mano tėvų ypač mamos reakciją jeigu nuspresim trečią leliuką turėti...Esu beveik įsitykinusi kad jai bus šokas,paskui gimines apkalbės kaip su juos sveikata dar trečią turėti ( antras nėštuma būvo laaabai sunkus),bet gimdymas lengvas ir vaikelis gražutis ir sveikutis Žinoma sveikatos problemos mane kiek pristabdo,bet prieš planuojant vaikelį būtinai eisiu pas gydytojus ,padarysiu tyrimus,pasigydysiu kiek galėsiu savo gastritą,tik pergyvenu kad galva vėl skaudes ,migrenos priepuoliai užeis,mane migrena su aura vargino nėštumo metų Bet niekas nežino koks gali būti trečias nėštumas, mano pirmas ( gimdžiau 22 su puse) praėjo kaip sviestu pateptas,neatsimenu kai būvau nėsčia,bet aišku amžius,stresai ir įtapma daro savo, bet galima juk pakentėti tam kad turėti vaikiuką...
Aj pamiršau parašyti,kad man sekmadieni 31 sukanka,gal dar turiu šansu aaaa?

Turite turite : ) Aš, būdama panašaus amžiaus, dar tik pirmąjį mintyse planuoju : )

Ačiū už palaikimą nothing special o jus neplanuokit o jau pradėkit gaminti vaikiuka

Kad net nežinau. Mano situacija panaši į Daire, kaip kad kažkurioje temoje ji rašė. Esu gyvenimu patenkinta ir vaikiuko nepasigendu, bet turiu vaikus dievinantį ir vis apie tai primenantį vyrą Be to, laikas eina taip pat ne mano naudai. Taigi esu priremta prie sienos

Savanaude mamyte, paklauskit savo suaugusių vaikučių kai jiems bus virš trisdešimt, kiek jiems skausmo atnešėt.(Aišku, jei iki tol dagyvensit) Vaikai nėra lėlės kad jais žaistumėt. Gamta taip jau sutvėrė - viskam savas metas.

Savas tai savas laikas. Bet ta gamta taip jau surėdo, kad motina gali tapti maždaug nuo 16 iki 50. Čia irgi gamta.

Velyva motinyste mane veza Ir tegul visi sneka ka nori ,as jauciuosi puikiai.Uz keliu dieneliu svesiu savo 40 Ir nieko ner pasaulyje geriau kai vienai dukrai 20 o mazkei 1 Smagu

Nagi nagi... Kuom ta mamytė savanaudė ir savo vaikus skaudinanti? Kad aborto nepasidarė?

Prajuokinai.

Neissiplesiu labai, nes laiko turiu kol mazylis miega
Trecia gimdziau 42 metu.
Mano pagrandukui jau 2 metai ir 5 menesiai.
Pirmagimei - 25 metai
Antrajai - 19 metu.
Man -44metai.
Lengvai vaiksciojau su treciuoju, lengvai ir pati gimdziau
Tikriausiai mane supo supratingi zmones, nes niekada jokio priekaisto ar pasiepimo issakyto i akis negirdejau.
Ka sneka uz akiu, tai cia jau ju paciu reikalas ir bedos.
Mano vyresnioji gyvena uzsienyje. Paskambinusi visada klausia, kaip brolis. Geriausios dovanos ir naujausios masinos-jam.
Vidurinioji siemet baige mokykla ir istojo i VU. Butent jos ir mazojo rysys yra nepakartojamas, nes atrodo, kad vienas jau suauges, o kitas kleckas, bet kaip jie bendrauja Jei susibara, tai is sirdies, tada sese broliui drebia-"tu i mano kambari neisi", jei supyksta brolis, tada jau jis jai -"as taves nemyliu", po keliu minuciu vienas kita glosto ir buciuoja
Turi jie ir savu zaidimu ir savu mazu paslapciu, sese kartais jam leidzia pazaisti su savo papuosalais, ko as netoleruoju.
Ka dar pasakyti, toms kurios abejoja ar verta gimdyti, atsakysiu, kad verta. Skeptikem, teigianciom, kad sena mama gali numirti it neuzauginti pagranduko, atsakysiu, kad esu palaidojusi ne viena artima zmogu mirusi jaunysteje ir palikusi vaikus.
O kaip su lopselio mamom, tai jos net nezino kiek tiksliai man metu. Kai vaiksciojau su treciu nescia, klausdavo, ar ne pirmagimis, taip kad tai tokia smulkmena.
O paciom jauniausiom ir kategoriskiausiom teigianciom, kad tokiu metu gimdyti yra beprotybe, atsakysiu, jog jus teisios, nes tokiu metu jau galima megautis visais gyvenimo suteiktais malonumais, o mes auginame vaikus.Bet...kiekvienam savo

Jus norit pasakyti kad vaikai gali priekaištauti mamai kad pagimde nelaiku,kad visai nereikėjo gimdyti... ???????????????????Jum taip vaikas sakė kad esate tokia įsitikinusi kad vaikas gali taip pasakyti?
Aš galiu pasakyti nors nelabai noriu liesti šios temos kuri liečia mano mama....Kaip man būvo 12 metų supratau iš tėvų pokalbio kad ji laukiasi trečio ( jai tada būvo apie 35 ) tetis norėjo kad ji gimdytu bet ji kategoriškai kaip jus dabar rašot "kaip kas kodėl..." nutrauke nėštumą. O aš dabar su sese dažnai pakalbam kaip gaila kad neturim brolio. Žinoma galėjo ir sesute gimti bet koks skirtumas sese arba brolis,svarbiausia kad artimas žmogutis . Va jums ir vaikų skausmas Skausmas kad negimė o ne todėl kad gimę....
Papildyta:
Daiva41 baikit teisintis kad esate laiminga Jus esate šaunuolė

nenusisnekekit ponia

Raso ,,savanaude mamyte,,. As pati keturiasdesimtmeciu tevu vaikas. Zemai lenkiu galva savo tevams, turejau puikia vaikyste, gavau aukstaji issilavinima, jie sulauke 3 anuku(mano vaikuciu), niekad nesijauciau lele ar tevu uzgaida. Mus su mama neskyre amziu skirtumas, mes buvom saunios drauges. O kiek Dievulis duos, tiek ir gyvensim. Juk mirsta ir naujagimiai, ir simtameciai. Manau savanaudes tos mamos, kurios gimdo del pasalpu, kurias prageria, o vaikais visai nesirupina.

Gerbiu ir spaudžiu dešinę, Daiva41

Susigundžiau parašyti tik dėl to, kad paskaičiusi atsiliepimus nustebau, kad moterys, gimdančios iki 40 m., daugumos pasisakiusiųjų jau laikomos "vėlai gimdančiomis" Kažkaip keistai skamba... Vėlyva motinyste aš laikau, kai moterys pastoja po 45 m.

Bet kokiu atveju (nors pačiai artėja 40-metis), tikrai neturiu kategoriškos nuomonės, kada geriausiai gimdyti. Kaip sakoma: "kada dievas duoda, tada reikia ir džiaugtis".
Truputį papiktino kai kurių rašančiųjų kategoriškai nuomonė, neva vaikus reikia planuoti/daryti (labai nemėgstu šio žodžio) ir t.t.
Taip rašo tos, kurioms tai lengvai sekėsi. Jos turbūt visai nesusimąsto, kad yra daugybė porų, kurios turi rimtų problemų ir metų metus negali susilaukti vaikelio. Bet to gali būti galybė priežasčių (nebūti tinkamo tėvo kandidato ir t.t.)...

Tik tiek... O kad motinystė jaunina visą moters organizmą - tą įrodė mokslininkai... Sėkmės visoms planuojančioms susilaukti mažulių tiek ankstyvame, tiek vėlyvame amžiuje Vaikai - veža

Na kazkaip keista skaityti. Gal cia visos niolikines susirinke, kad 36 metu antra vaika gimdanti jau laikoma "pagyvenusia" motina? Man 42 metai ir planuoju antra nestuma. Pirmaji pasigimdziau 26seseriu (irgi pagal to laiko normas budama jau "metuose", nes mano drauges 18likos susigimde). Nelaikau saves nei sena nei paliegusia ir kiek teko konsultuotis siuo klausimu su specialistais, visi labai teigiamai vertina nestuma ir gimdyma 40+ amziuje. Anot ju, moters organizmas atsinaujina, atjauneja, atsigauna, gaminasi atitinkami hormonai, nutolsta menopauze. Zodziu, tik i nauda. Del genetiniu tyrimu galiu pasakyti, jie rekomenduojama nuo 30 metu.
Gal kazkada 40 metu moteris ir buvo sena ir ne tik vaikams gimdyt bet ir karjerai, seimai kurti, kelionems, bendravimui, linksmybems, nuotykiams, meilei galu gale. Bet dabar manau kiti laikai, dazna 40-mete atrodo geriau negu 20mete o gyvenimo ritmas neleidzia apkerpeti. Aisku, nestumas ir gimdymas yra didelis stresas organizmui bet kuriame amziuje, o 40+ amziuje reikia ypac atidziai ivertinti savo norus ir sveikata. Tokie tai butu mano pastebejimai apie gimdyma "senatveje".

Mano nuomone,-nesvarbu, kiek tau metu, svarbu, kad vaikelis ateitu mylimas ir laukiamas.
5 mano drauges gimde "metuose" pagrandukus. Visi sveikuciai, grazuciai ir aprupinti. Man paciai 34, ir planuojame 3-aji vaikeli. Jei Dievulis duos.

Dar prisiminiau viena pavyzdi. Mano klasioko mama jauniausia savo vaika pagimde budama 56 metu. Sakyciau, ekstremalu, bet apie joki planavima kalbos negalejo buti. MM apie desimtmeti jau nebebuvo, pas daktarus kreipesi del augancio pilvo ir neaiskiu virpesiu jame. Pasirode, kad laukiasi jau 6-tam ar 7-tam menesyje. Tai va, kaip sakoma: zmogus planuoja o Dievas juokiasi. Vaikas gime sveikas ir protingas.

Nuo 35
Bet šiaip pritariu Jūsų nuomonei. Nežinau iš kur čia tas požiūris toks negatyvus sklinda

Genetikas nieko negali tikslaus pasakyti. Isvedami tik procentai, o tai tik tikimybiu teorija. Is kaklo rauksles storio UV metu pasakyti ar bus dauniukas ar ne, tai ir absurdas. Vienas ginekologas gali vienaip ismatuoti, kitas kitaip. O zudyti 2 trimestre vaisiu, kad gal ? gali buti nesveikas, tai baisu. As apskritai pries abortus ir tokius tyrimus, kurie nieko negali padeti vaikeliui ar mamai. Pati nejau pas genetika,nes tvirtai buvau apsisprendusi auginti ir myleti koks begimtu. Stai gliukozes tolerancijos megini atlikti butina,nes gali praziopsoti cukrini diabeta, o veliau prarasti ir vaikeli ar tureti rimtu komplikaciju,ko isvengtume gydantis.

Gal gali Ne tik gali, bet ir pasako. Vien tik iš PRISCA tyrimo (sprando raukšlės peršviečiamumo ir kraujo tyrimų) procentų niekas nekalba apie nėštumo nutraukimą. Jei yra bent kokia tikimybė Dauno ar kitam sindromui (o jų būna įvairių ir labai baisių, pvz. Patau, Edvardso), daro vaisiaus vandenų tyrimą. O vaisiaus vandenų tyrimas nesiremia procentinėmis spėlionėmis, tai jau yra rimtoji genetika, kur ištiriamos vaikučio chromosomos. Lietuvoje yra uždrausta nutraukti nėštumą, jei sindromas yra suderinamas su gyvybe. Tačiau Patau, Edvardso, o kartais net ir Dauno sindromai būna nesuderinami su gyvybe, vaikiukas gimsta tam, kad neužilgo mirtų. Tokiu atveju abortas yra įstatymiškai leidžiamas. Ir aš suprantu mamytes, kurios tokiu atveju pasirenka nėštumo nutraukimą. Pati turiu artimą draugę, kuri turėjo šitaip sūnelio netekti. Baisu, ką ji išgyveno, bet kito kelio nebuvo.
Taip kad ir čia kategoriškai teigti nieko negalima

na visko gali buti
as tiesiog jau antrus metus bunu sanatorijoi,ir kas liecia apsigimimus,tai nei vienos jaunos mamos nemaciau

as asmeniskai pati,galvoju trecia pagimdyti iki 30m,jai ne tai uzteks ir dvieju

Vaisiaus vandenu tyrimas anksciau buvo atliekamas visoms virs 35m. Jis tiria chromosomas, yra tikslus, bet kartu ir rizikingas. Bet suzinojus apie apsigimima turbut sunku butu ryztis zudyti 14-18 sav. vaisiu, kai nuo 22, jau yra isgyventi paciam( su mediku pagalba). O jei zus, tai nors nebusime prie to prisideje.Pagalvokime jai paciom savo rankomis reiketu zudyti savo vaikeli, nors ir nesveika. Kiek is jusu yra mate tikra nestumo nutraukima, ypac didesniame nestumo amziuje. Man tai siaubas, isejau is operacines kaip pati nuzudziusi vaika. Maciau daug dauniuku, mamos juos myli ne maziau uz sveikus vaikus. Jei su jais dirbama, tai jie daug ko ismoksta ir tarp kitko buna l. meilus. Nei viena juo nesiskunde. O apsigimimu del genetikos pagal statistika tikrai nera daug. Tik nepagalvokite, kad as uz apsigimimus, bet mylekime toki koks jis yra. Tarp kitko yra didesne rizika ir ypac jaunoms pagimdyti nesveika kudiki,bet ju niekas pas genetika netiria. Jei jauna, tai gerai, jei virs 35m. , tai ojojoi???

Aš dariausi visus šiuos tyrimus.
Myliu vaikus, norėjau vaiko, planavau, bet... nesu iš tų tikrų mamų ir žinau, koks būtų mano sprendimas, jei genetikai būtų nustatę, kad turėsiu dauniuką.
Būčiau nutraukusi nėštumą.Baisu, bet realybė būtų tokia

Papildyta:


Tyrimo rizika tik 2 proc. ir nėra nustatyta ar būtent pats tyrimas įtakoją persileidimo galimybę.
Statau paminklą ir gerbiu tas mamas, kurios augina vaikus su negalia, bet pati pabijojau, todėl ir dariausi tyrimus. Beje baimė susijusi buvo su amžiumi, nes sveikas vaikas, jei man kas nors, tai dar, o jei neveikas, kas tada jo lauks

Tai vat Jūs ir vėl tik apie Dauniukus šnekate. O kaip kiti apsigimimai? Koks skirtumas, sunkių apsigimimų atveju, nutraukti nėštumą anksti ar leisti vaikučiui gimti ir neužilgo mirti? Atkreipkite dėmesį, kad šneku tik apie sunkius apsigimimus! Tokiais atvejais aš labai suprantu mamas, pasirinkusias nutraukti nėštumą anksti.
Įdomiai Jūs sakote - "O jei zus, tai nors nebusime prie to prisideje". Mano minėtu atveju prisidėjimo prie žuvimo nematau. Reikia pagalvoti ir apie mamos psichologinę būseną. Nemanau, kad kuri nors mėgautųsi nėštumu žinodama, kad nešioja vaikelį tik tam, kad jis tik gimęs mirtų. Tad kam tos kančios abiems (mamai ir vaikeliui)? Tokiu atveju humaniškiausia abiejų atžvilgiu yra nėštumo nutraukimas. Labai atsiprašau, jei ką įžeidžiu, to tikrai nesiekiau, tačiau mano nuomonė tokia
Dėl jauno amžiaus - gi siunčia ir jaunas genetiškai tirtis, jei kas pasirodo įtartina. Tiesiog faktas, kad nuo 35 metų genetikų konsultacijos yra rekomenduojamos ir nemokamos, turbūt pasako tai, kad vis tik vyresnio amžiaus moterims susilaukti kitokio vaikiuko rizika yra ženkliai didesnė, nei jaunoms.

Abortas yra gyvybes zutis ir jei ji dirbtine, tai apie humaniskuma nekalbama. Ka reiskia nutraukti nestuma anksti? Tai iki 12 sav. Veliau iki 20 sav. yra velyvas. Tyrimas UV del apsigimimu atliekamas 12-14sav. Tai apie koki ankstyva nestumo nutraukima kalbama. O kuo didesnio nestumo nutraukimas, tuo rimtesnes komplikacijos gali kilti motinai. O kas susiduret su mama po nestumo nutraukimo, kad ir nesveiko vaikelio. Tuomet apie jos psichologine bukle niekas nekalba, nors ji kartais kalte nesioja visa gyvenima, gydosi ir kankinasi ,,o jei vaikelis buvo sveikas,,. Tai gali suprasti tik ta patyrusi mama. Visai kitaip moteris isgyvena naturalia vaikelio mirti.

Aš susidūriau su tokia mama. Jau minėjau, kad draugė taip sūnelio neteko 20-kažkelintą savaitę. Jos berniukui buvo Edvardso sindromas. Apsigimimai, nesuderinami su gyvybe. Ir pas ją nebuvo "o kas, jei sveikas..". Ji apraudojo savo mirusį sūnų, taip, kaip kiekviena būtų apraudojusi.
Pasakykite, o kokia psichologinė būsena motinos, nešiojančios vaikelį, tačiau žinančios, kad ji jo prie savęs neglaus, nupirktais rūbeliais nerengs, nesusups į savo pačios nertą pleduką? Ir su tokiom mintim gyventi visą nėštumą? O kaip tada tas vaikelis, visą likusį laiką jaučiantis mamos nerimą, stresą, gyvenantis jos ašaromis?
Nežinau, gal čia mano sąlyginai jaunas amžius kalba, tačiau man nėštumo nutraukimas tokiu kraštutiniu atveju tikrai yra humaniška mamai ir vaikeliui.

Abortas NIEKADOS nebuvo, nera ir nebus humaniska. Bet tai jau atskira tema. Be to draugei ne kiekviena issipasakoja ta, ka jaucia., isgyvena viduje. Cia ne draugiu reikalas, o seimos.

O Jūs jaustumėte kaltę ir galvotumėte "o jei vis tik sveikas" net po to, kai pamatytumėte kokius apsigimimus turėjo vaikelis? Va to aš nesuprantu Iš kur kaltės jausmas ir abejonės, jei ir taip viskas aišku?

Kaip tik žiūrėjau laidą apie jūsų nupasakotą situaciją. Ir verkiau ir negalėjau suprasti iš kur pas moteris tiek stiprybės, žodžiu tiek emocijų manyje prisikaupė ir net pakoregavo mano kai kurias susikurtas vertybes..
Žodžiu buvo 4 mamos su va tokiom istorijom, kaip jūsų draugės ir nė viena nenutraukė nėštumo. Nesiplėsiu tik pasakysiu, tai kas man įstrigo iki šiol atminty "Mirtis nebaisi, daug baisiau yra būti nemylimam. Geriau gyvens mūsų vaikas tiek, kiek Dievas duos (o davė valandą ir jie tai žinojo), nei mirs mūsų nutarimu".

Noreciau pritarti HappyAngel bet ir Daiva100 yra teisi. Manu, tai kiekvienos sazines reikalas. Tokioj situacijoj negaleciau pasmerkti ne vienos, priemusios toki ar kitoki sprendima. Linkiu visoms, kad niekuomet netektu spresti panasios dilemos.

pim, gerai, jei tas vaikutis vis tiek bus mylimas ir laukiamas, o jei strese likusį nėštumą gyvens

*GALATĖJA*, teisingai sakote - neduok Dieve kuriai nors tai patirti...

įsikandot-strese strese, nemeilėj, kaltėj.... tai tada išvis nepastokit, kad netyčia netektų patirti baisių išgyvenimų
abortas NIEKADA nebus humaniškumo išraiška..net jei kūdikis ir gimęs negyvens....jei jį nešioji su meile, su meile jis ir miršta...gyvena tiek, kiek Dievas leidžia....ir mama tada ramesnė, nes ji padarė viską, kad tas vaikelis būtų laukiamas, mylimas ir laimingas....
o mirti gali po gimimo greit net ir sveikas kūdikis. tai ką, tada visus žudom?

Pritariu

Vis tik moters organizmui trauma yra mazesne pagimdyti vaika... Velyvas abortas (o ir ankstyvas) gali salygoti, kad daugiau tos nestumo laimes moteris niekada ir nebepatirs... kalbant apie psichologija- moteris abu kartus kencia. Kancia gal kitokia, bet ji yra. Tik aborto atveju gal dar isimaiso ir samoninga ar nesamoninga kalte... Kurios isvengiama gimdant...

As irgi prisidedu, kad nei pati noreciau, nei niekam kitam nelinkeciau spresti panasiu dilemu. Smerkti nieko nesiimu, bet man, kaip tikinciam zmogui, norisi visada pasisakyti uz gyvybe, kad ir kokios "kokybes" ar ilgumo ji butu.

Jau kai drėbėt, tai drėbėt. Gal truputį daugiau tolerancijos kitokiai nuomonei reiktų paieškoti?