Susidurem su tokiu dalyku kaip vaiku terorizmas (ziauriai skamba  ) Ir jau nebezinom ka daryti. Patarkit. Situacija tokia Nuo pat pirmuju dienu darzely vaikas susidraugavo su kitu berniuku. Draugai neisskiriami, visi juokauja, kad vos ne kaip dvyniai - vienas be kito ne minutes negali. Is pradziu kelis metus kaip viskas saunu buvo. Siemet buvom pakviete ta berniuka pas save. Ir as pastebejau kaip jis terorizuoja musiski. Atseit, jei tu nedarysi taip kaip as noriu, as nebusiu tavo draugas arba eisiu namo ar dar kaip panasiai. As nesikisau tada. Bet kai jis isejo, mes gana ilgokai su sunum kalbejom. Ir nuo tada ( nezinau ar is tiesu, ar tiesiog as pastabesne pasidariau) istisai musu sunus prievartaujamas ka nors jam atnesti arba daryti tai ka tas draugelis nori. Per pietu miega darzely net savo mylima zaisla atiduoda Siaip abu berniukai yra gana panasus, ta prasme, nera kad vienas didelis, kitas mazas, ar stiprus-silpnas. Bet va priklausomybe musu sunaus nuo to draugo tai labai jauciasi. Jis jam kaip autoritetas. Mes bandem sakyti, kad draugai taip nesielgia, ir kad niekas pasauly burti negali (draugelis pagrasina ir uzburti jei kas). Kai kalbam, atrodo viska supranta ir pilnas ketinimu kita diena pareiksti draugeliui, kad sis meluojas. Deja, kai vakare pasiimu ir vel tas pats. Rytais kartais iki asaru prieinam kai neleidziu ko pasiimti i darzeli, nes paaiskeja, kad draugeliui reikia. Svarbiausia, kad aukletojos darzely arba apsimeta, kad nemato, arba nenori matyti ir gieda, oi kokie neisskiriami draugai. Ka daryti? Kaip vistik sunu itikinti nepasiduoti? Siaip jau jis nera is tu ramiu ir patikliu, bet va sioje situacijoje tai kaip be galvos.
mamulia
2004 05 20, 23:23
Pas mus irgi panasiai. Turi maniske tokia drauge,kuri truputi vyresne,tai visad vadovauja,maniske jai saldainius tempia,beje pati girdejau kaip kieme maniske terorizavo duot kazka,nes ja pavaisino  nezinau ka daryti ir as... geros jos drauges,sutaria,pasipyksta-susitaiko,bet tas "duok nes nedraugausiu", " daryk taip,nes eisiu namo..."... ir tt,tai veda i nevilti.O paaiskinti nezinau ka ir kaip
| QUOTE (kris @ 2004 05 20, 23:07) | Susidurem su tokiu dalyku kaip vaiku terorizmas (ziauriai skamba ) Ir jau nebezinom ka daryti. Patarkit.
Situacija tokia
Nuo pat pirmuju dienu darzely vaikas susidraugavo su kitu berniuku. Draugai neisskiriami, visi juokauja, kad vos ne kaip dvyniai - vienas be kito ne minutes negali. Is pradziu kelis metus kaip viskas saunu buvo. Siemet buvom pakviete ta berniuka pas save. Ir as pastebejau kaip jis terorizuoja musiski. Atseit, jei tu nedarysi taip kaip as noriu, as nebusiu tavo draugas arba eisiu namo ar dar kaip panasiai. As nesikisau tada. Bet kai jis isejo, mes gana ilgokai su sunum kalbejom. Ir nuo tada ( nezinau ar is tiesu, ar tiesiog as pastabesne pasidariau) istisai musu sunus prievartaujamas ka nors jam atnesti arba daryti tai ka tas draugelis nori. Per pietu miega darzely net savo mylima zaisla atiduoda Siaip abu berniukai yra gana panasus, ta prasme, nera kad vienas didelis, kitas mazas, ar stiprus-silpnas. Bet va priklausomybe musu sunaus nuo to draugo tai labai jauciasi. Jis jam kaip autoritetas. Mes bandem sakyti, kad draugai taip nesielgia, ir kad niekas pasauly burti negali (draugelis pagrasina ir uzburti jei kas). Kai kalbam, atrodo viska supranta ir pilnas ketinimu kita diena pareiksti draugeliui, kad sis meluojas. Deja, kai vakare pasiimu ir vel tas pats. Rytais kartais iki asaru prieinam kai neleidziu ko pasiimti i darzeli, nes paaiskeja, kad draugeliui reikia. Svarbiausia, kad aukletojos darzely arba apsimeta, kad nemato, arba nenori matyti ir gieda, oi kokie neisskiriami draugai.
Ka daryti? Kaip vistik sunu itikinti nepasiduoti? Siaip jau jis nera is tu ramiu ir patikliu, bet va sioje situacijoje tai kaip be galvos. |
siulyciau pasikalbeti su to berniuko,nes jei tai vyks ir toliau nezinia iki ko gali prieiti
Kai buvau maža, gyvenom vienkiemį....už 200 metrų buvo kita sodyba. Draugavau su ten gyvenančia mergaite... ir mane pašantažuodavo: neduodi saldainių ar to ar kito - jau tiksliai nepamenu- išeisiu. Ir duodavau, nes buvau nepasitikinti savimi, jautri mergytė ir tikėjau, kad išeis ir aš būsiu viena.... Dabar turiu dukrą. Ją irgi bandė draugė šantažuoti, bet kadangi mano mergina savim pasitikinti, tai pareiškė: Eik! Draugė išėjo, bet sugrįžo. Tai kartojosi keletą kartų. Dabar tokių gąsdinimų nebėra. Mano patirtis rodo, kad daug kas priklauso nuo vaiko pasitikėjimo savimi.
Jolanta Skrebiene
2004 05 21, 10:49
Sutinku su Kadama: ar vaikas bus terorizuojamas priklauso nuo jo pasitikejimo savimi. O santazo ir terorizmo bandymu tenka patirti daznam vaikui. Svarbu nepraziopsoti ir laiku padeti vaikui susivokti. darzelinio amziaus vaikai dar turi "stebuklini" mastyma - jie sventai tiki, kad mama numirs, jei jie neatnes "draugui" pinigu, zaislo ar skanesto. Terorizmui jie daznai pasiduoda is baimes netekti draugystes, privilegiju, kad apsaugotu savo ir tevu gyvybes nuo "burtu" ir pan. kaip ir suaugusiuju santazo atveju, aukos buna igasdintos niekam nesakyti (kitaip irgi suveiks burtai), todel pati pradzia tokiu "draugysciu" daznai buna nepastebeta. jei vaikas jau tapo priklausomas nuo mazo teroristuko, paziurekit, kokia nauda jis gauna is tokios draugystes (ji visada yra), Tai pades suprasti jusu vaiko socialinius poreikius ir paieskoti kitu budu jiems patenkinti. Apie netinkama draugo elgesi aiskinkit netiesiogiai: per pasakas, istorijas, animaciniu filmuku herojus, kitus vaikus, savo vaikystes prisiminimus ir pan. Apzaiskit situacijas, leiskit vaikui isbandyti ivairius elgesio modelius ir paciam pajusti savarankisko ir savegerbiancio elgesio pranasumus. ismokinkit vaika ieskoti pagalbos pas kitus suaugusiuosius (aukletoja), paaiskinkit skirtuma tarp "skundiko" ir "savigynos", kad jis nebijotu kreiptis pagalbos. galu gale ismokinkit stipresniu "burtu", kurie saugos visa jusu seima ir vaika nuo bet kokio blogo atsitikimo Svarbiausia - bukit atidzios vaikams ir ju istorijoms is darzelio, nes jie jau seniai isaugo is angeliuku amziaus ir dabar ziauriai kovoja uz vieta po saule. Jei turesit daugiau klausimu, kreipkites i vaiku psichologe, nes manau, kad tai klausimas is jos kompetencijos ir gales jums atsakyti issamiau
Labai aciu uz atsakymus. Dabar bent jau kazka bandysim daryti, nes siaip jauciausi visiskoje aklavieteje Su paciu berniuku (teroristuku) kalbetis beviltiska. Jis is tu, kuriuos galetum apibudinti "tyli kiaule gilia sakni knisa". Patyli nudelbes galva ir viskas. Arba isvis pasiplauna, o darzely juk nepriversi jo stoveti ir klausytis. Bandysim kurti "super burtus"  Dar noreciau padidinti jo pasitikejima savimi. Bet nelabai zinau kaip tai daryti. Nera jis jau toks zuikutis krumuose... Kaip galima skatinti vaiku pasitikejima savimi?
^Austėja^
2010 11 05, 12:06
Ziauriausia kas mano atveju buvo - tai pradiniu klasiu mokytoja sukurste visa klase, pavadindama mane vienu zodziu ir poto su manim visus likusius metus iki 12 klases niekas nebendravo ir visalaik taip parvardziavo. Stovedavau viena per pertraukas, per pamokas nei zodzio neistardavau nes bijodavau, nors ir zonodavau, arba poto budavau apskrepliota, i nugara man su kumsciu duodavo kitakart nors ir nieko is vis nedarydavau.
__snowflake
2010 11 10, 13:57
Pasikalbėčiau su to vaiko tėvais arba su auklėtoja, jei nepadeda-su direktore darželio. Klausimas, ar vaikas iš baimės viską neša ir atiduoda.
sena niekšė
2010 11 10, 16:45
mergos, jūs pažėkit į temos sukūrimo datą tie vaikai jau paaugliai, o jūs čia patarimus dalinat apie darželį
draugiška
2011 08 19, 10:07
galbūt jų pasisakymai padės kitoms mamoms
loretafuller
2011 08 20, 22:43
QUOTE(kris @ 2004 05 20, 23:07) Susidurem su tokiu dalyku kaip vaiku terorizmas (ziauriai skamba  ) Ir jau nebezinom ka daryti. Patarkit. Situacija tokia Nuo pat pirmuju dienu darzely vaikas susidraugavo su kitu berniuku. Draugai neisskiriami, visi juokauja, kad vos ne kaip dvyniai - vienas be kito ne minutes negali. Is pradziu kelis metus kaip viskas saunu buvo. Siemet buvom pakviete ta berniuka pas save. Ir as pastebejau kaip jis terorizuoja musiski. Atseit, jei tu nedarysi taip kaip as noriu, as nebusiu tavo draugas arba eisiu namo ar dar kaip panasiai. As nesikisau tada. Bet kai jis isejo, mes gana ilgokai su sunum kalbejom. Ir nuo tada ( nezinau ar is tiesu, ar tiesiog as pastabesne pasidariau) istisai musu sunus prievartaujamas ka nors jam atnesti arba daryti tai ka tas draugelis nori. Per pietu miega darzely net savo mylima zaisla atiduoda Siaip abu berniukai yra gana panasus, ta prasme, nera kad vienas didelis, kitas mazas, ar stiprus-silpnas. Bet va priklausomybe musu sunaus nuo to draugo tai labai jauciasi. Jis jam kaip autoritetas. Mes bandem sakyti, kad draugai taip nesielgia, ir kad niekas pasauly burti negali (draugelis pagrasina ir uzburti jei kas). Kai kalbam, atrodo viska supranta ir pilnas ketinimu kita diena pareiksti draugeliui, kad sis meluojas. Deja, kai vakare pasiimu ir vel tas pats. Rytais kartais iki asaru prieinam kai neleidziu ko pasiimti i darzeli, nes paaiskeja, kad draugeliui reikia. Svarbiausia, kad aukletojos darzely arba apsimeta, kad nemato, arba nenori matyti ir gieda, oi kokie neisskiriami draugai. Ka daryti? Kaip vistik sunu itikinti nepasiduoti? Siaip jau jis nera is tu ramiu ir patikliu, bet va sioje situacijoje tai kaip be galvos. Sveika, tavo vaikas iesko papildymo. darugas "duoda" jusu vaikeliui tai ko jam truksta arba tai prie ko vaikas priprates. Kas namuose "galva"? Kokia "galvos" asmenybe? Kaip "galva" bendrauja su aplinkiniais ir koki pavizdi "galva"rodo vaikui? Kreipkites i AZ, jei norite daugaiu informacijos vaiku ugdymui. Su pagarba.
|
|